A-146-1983-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-1983/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02083-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus rajono Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijai, Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas Vilniaus rajono Veriškių pradinė mokykla (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu, kurį patikslino, prašydamas iš dalies panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 2010 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. T3-207 „Dėl kai kurių Vilniaus rajono švietimo įstaigų reorganizavimo ir vidaus struktūros pertvarkymo‘‘: panaikinti 2 punktą, 3.12 punktą, 3.13 punktą, 4.1.12 punktą visa apimtimi, o 4.2.3 punktą, 4.2.10 punktą, 4.3 punktą, 6.3 punktą, 8 punktą ir 9 punktą panaikinti ta apimti, kiek jie yra susiję su Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pareiškėjo Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos apeliacinį skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pareiškėjas Vilniaus rajono Veriškių pradinė mokykla 2012 m. rugpjūčio 22 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą priteisti jam iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir 1000 litų atstovavimo išlaidų. Prašyme nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies, todėl darytina išvada, jog priimtas sprendimas pareiškėjo Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos naudai, o atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės tarybai atsiranda pareiga bent iš dalies atlyginti pareiškėjo patirtas išlaidas. Be kita ko, pažymi, kad patirtos atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio įtvirtintų įkainių.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės taryba atsiliepimu į prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo, nes pripažino, kad administracinė byla buvo išnagrinėta nevisapusiškai, neįvertinta visų faktinių bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė Vilniaus rajono savivaldybės veiksmų (neveikimo) ar administracinio akto neteisėtumo ir pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus rajono savivaldybės kaltė šiuo atveju nebuvo nustatyta, t. y. nebuvo nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybė pažeidė pareiškėjo teises bei teisėtus interesus, atsakovui negali atsirasti pareiga atlyginti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas. Akcentuoja, kad bylos nagrinėjimas iš esmės dar nėra pasibaigęs, galutinis procesinis sprendimas nepriimtas, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas negali būti sprendžiamas. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepateikė išlaidų konkretaus ir išsamaus apskaičiavimo su pagrindimu, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalis, o tik apsiribojo abstrakčiu galimai patirtų išlaidų sumos įvardijimu. Be to, net jeigu šioje byloje ir būtų priimtas galutinis procesinis sprendimas, iš dalies patenkinantis pareiškėjo skundo reikalavimus, mano, jog pareiškėjo prašyme nurodytos išlaidų sumos turėtų būti mažinamos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Prašymas netenkinamas.

Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio nuostatomis, teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą turi tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos; kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog, sistemiškai vertinant ABTĮ 44 ir 45 straipsnių nuostatas, darytina išvada, kad procesinio sprendimo dėl teismo išlaidų atlyginimo priėmimas, išskyrus atvejus, kai toks klausimas išnagrinėjamas pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą administracinėje byloje (t. y. išnagrinėjus administracinę bylą iš esmės), siejamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo, priimto išnagrinėjus bylą iš esmės, įsiteisėjimu (ABTĮ 96 str.), nes tik tuomet tampa aišku, kurios proceso šalies naudai priimtas sprendimas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-177/2010, 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-500/2010, 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-193/2011, 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-165/2012). ABTĮ 96 straipsnio, reglamentuojančio sprendimo įsiteisėjimą, 2 dalyje nustatyta, kad apskųstas apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą. Aiškinant šią įstatymo normą sisteminiu loginiu būdu, darytina išvada, jog, apeliacine tvarka panaikinus apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, akivaizdu, jog toks pirmosios instancijos teismo sprendimas neįsiteisėja, ginčas tarp administracinės bylos proceso šalių lieka iš esmės neišspręstas, o pažeista teisinių santykių dalyvių teisių ir pareigų pusiausvyra – neatkurta, todėl nėra jokio pagrindo kalbėti apie galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs (administracinė byla Nr. AS858-696/2010), jog, sistemiškai vertinant ABTĮ 44-45 straipsnių nuostatas ir atsižvelgiant į protingumo principą, sprendimas, kurio pagrindu proceso šalis įgyja teisę gauti patirtas bylinėjimosi išlaidas, laikytinas teismo baigiamuoju aktu, kuriuo konkreti byla išsprendžiama iš esmės. Kiekviena administracine byla yra sprendžiamas konkretus su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis susijęs klausimas, dėl kurio teismas priima baigiamąjį aktą, galutinai nustatantį asmens teisių ir pareigų turinį konkrečioje situacijoje.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi (II t., b. l. 131-145) panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisakė tik dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės teisės normų pažeidimų, nagrinėjant administracinę bylą iš esmės, tačiau visiškai nevertino ir neišsprendė pareiškėjo skunde keliamų reikalavimų pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartis nelaikytina teismo baigiamuoju aktu, kuriuo byla buvo išspręsta galutinai (res judicata), taigi, šioje proceso stadijoje dar objektyviai neįmanoma nustatyti, kurios proceso šalies naudai priimtas sprendimas nagrinėjamoje byloje, t. y. kuri šalis įgijo procesinę teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, negali būti tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos prašymo dėl teismo išlaidų atlyginimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Artūras Drigotas

Romanas Klišauskas