2024-06-05 Nr. AB-8958-3-61-3-09573-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1497-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09573-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės, ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Y. B. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 23S205070 (toliau – ir Sprendimas I) ir 2023 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 23S207050 (toliau – ir Sprendimas II; abu kartu – Sprendimai). Y. B. taip pat prašė jam priteisti patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

2. Savo poziciją pareiškėjas grindė šiais argumentais:

2.1. Sprendimai, su kuriais Y. B. buvo supažindintas 2023 m. lapkričio 20 d., yra neteisėti, nepagrįsti ir neproporcingi bei pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus įstatymo viršenybės, objektyvumo ir proporcingumo principus, todėl turėtų būti panaikinti. Atsakovas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios yra žinomos apie Y. B. (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvoje, padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui realumą.

2.2. Y. B. 1996 m. įstojo ir 2000 m. baigė (duomenys neskelbtini) bei įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę. Pagal sudarytą studijų sutartį, pareiškėjas turėjo penkerius metus pagal specialybę atidirbti (duomenys neskelbtini) arba sumokėti už mokslą. Kadangi lėšų neturėjo, Y. B. pagal paskyrimą įsidarbino (duomenys neskelbtini). 2006 m. spalio 30 d., pasibaigus paskyrimo laikui, pareiškėjas paprašė jį atleisti iš darbo savo noru, o 2008 m. išvyko į Lietuvą.

2.3. Y. B. prieš 17 metų atlikta tarnyba, sprendžiant dėl asmens pavojingumo Lietuvos saugumui, turėtų būti vertinama kartu su jo atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižvelgiant į faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbą ir kitas aplinkybes, tačiau tai nebuvo padaryta.

2.4. Vertinant pareiškėjo darbą (duomenys neskelbtini), svarbu atsižvelgti į tai, kad apsisprendimas mokytis (duomenys neskelbtini) buvo priimtas 1996 m., tuo metu buvo kitokios geopolitinės aplinkybės.

2.5. Leidimas nuolat gyventi Y. B. buvo išduotas 2023 m. kovo 13 d., kai (duomenys neskelbtini) jau vykdė atvirą karo agresiją prieš (duomenys neskelbtini). Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos kaip akivaizdūs požymiai, jog pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Nepritarimas (duomenys neskelbtini) karo veiksmams (duomenys neskelbtini) teritorijoje liudija jo, turinčio priešingas (duomenys neskelbtini) valdžios politikai pažiūras, naudai.

2.6. Y. B. iš kilmės valstybės išvyko ir į ją negali grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamu dėl politinių įsitikinimų. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 21 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2.7. Dirbdamas (duomenys neskelbtini) ir 2006 m. vykdydamas tarnybinę užduotį, Y. B. buvo pakviestas į banką ir supažino su vaizdo įrašu, kuriame atpažino (duomenys neskelbtini). Šią informaciją jis pateikė (duomenys neskelbtini) vadovui, tačiau tyrimas nebuvo pradėtas. Pareiškėjas paprašė jį atleisti iš darbo ir, jausdamasis nesaugus, 2008 m. išvyko iš šalies.

2.8. Y. B. yra aktyvus (duomenys neskelbtini) diasporos Lietuvoje narys, viešai reiškia politines pažiūras, (duomenys neskelbtini) politinį gyvenimą seka iš Lietuvos, čia auga jo sūnus. Po (duomenys neskelbtini) pareiškėjas ne kartą dalyvavo (duomenys neskelbtini) diasporos organizuojamuose renginiuose, reikšdamas paramą opozicijai ir smerkdamas režimo nusikaltimus, fotografijomis šių renginių metu socialiniuose tinkluose viešai dalinosi jo vaiko mama.

2.9. Y. B. pagrįstai bijo, kad, remiantis filmuota medžiaga, jam (duomenys neskelbtini) bus pateikti kaltinimai. Viešai prieinama kilmės valstybės informacija patvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigūnai masiškai sulaiko protestų dalyvius, kaltinimus grindžia vaizdo medžiaga iš (duomenys neskelbtini) vykusių akcijų ir protestų. (duomenys neskelbtini) palaipsniui apdoroja seną medžiagą ir sulaiko žmones. Už tokio pobūdžio veiklą pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini) Y. B. gali būti paskirtas areštas arba laisvės apribojimas nuo 2 iki 5 metų, arba laisvės atėmimas iki 4 metų.

2.10. Pareiškėjas savo politines pažiūras reiškė ir bendraudamas su draugais, likusiais (duomenys neskelbtini). 2022 m. vienas iš jo pažįstamų buvo sulaikytas ir nuteistas dėl ekstremizmo rėmimo. Bendraudamas su šiuo asmeniu, Y. B. ne kartą smerkė režimo represijas ir (duomenys neskelbtini) agresiją (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ištrynė susirašinėjimą, tačiau bijo, kad jo žinutės galėjo patekti į (duomenys neskelbtini) saugumo struktūrų rankas. Y. B. bijo, kad dėl privačiai reikštos nuomonės jam kilmės valstybėje gali grėsti baudžiamasis persekiojimas, kyla grėsmė būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn dėl (duomenys neskelbtini).

2.11. Pareiškėjas, bijodamas persekiojimo, nuo 2019 m. nebuvo grįžęs į kilmės valstybę, 2023 m. vasarą jo mamai telefonu paskambinęs nenustatytas asmuo prašė suteikti informaciją apie Y. B. buvimo vietą, kontaktus, pajamų šaltinius, planus atvykti į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas bijo, kad šią informaciją renka represinės (duomenys neskelbtini) struktūros.

2.12. Y. B. viešai reiškiamos politinės pažiūros ir persekiojimo grėsmė kilmės valstybėje, priimant sprendimą dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui, nebuvo vertintos. Pareiškėjas Lietuvoje gyvena nuo 2008 m., čia su Lietuvos Respublikos piliete augina nepilnametį sūnų. Nebuvo tinkamai atsižvelgta į prioritetinį vaiko interesą, jo šeimos teisę į privatų gyvenimą ir šeimą. Nepilnametis Y. B. sūnus vienas negalės vykti į (duomenys neskelbtini), dėl nurodytų grėsmių su juo negalės vykti ir mama. Atsakovo argumentas, kad Lietuvos Respublikos pilietybę turintis nepilnametis pareiškėjo sūnus kartu su juo galėtų išvykti (periodiškai atvykti pas jį) į (duomenys neskelbtini), nėra pagrįstas esamomis geopolitinėmis aplinkybėmis. Priimdami šeimą išskiriančius sprendimus, nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo neatliko tinkamo nepilnamečio vaiko interesų vertinimo santykyje su ginamu interesu.

2.13. Y. B. nežino Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. 23S207050 dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką motyvų. Mano, kad nebuvo atsižvelgta į konkrečias aplinkybes, jo interesus, nebuvo laikomasi proporcingumo principo. Sprendime II tik yra nurodyta, kad vadovaujamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalimi. Pareiškėjas su minėtu sprendimu ir jo faktiniais argumentais nėra susipažinęs, todėl negali ginti savo teisių, ginčydamas jame nurodytus faktus ir teisinį pagrindą.

2.14. Atsakovas, priimdamas Sprendimą I, neįvertino byloje nustatytų aplinkybių visumos, todėl šis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Nei iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2023 m. spalio 4 d. išvados Nr. 18-10455 (toliau – ir Išvada), nei iš Sprendimo I turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo atliktas kompleksinis visų pareiškėją charakterizuojančių savybių vertinimas. Y. B. biografijos faktas apie studijas (duomenys neskelbtini) 1996–2000 m. bei darbą (duomenys neskelbtini) 2000–2006 m. gali būti vertinamas kaip potencialus pavojus Lietuvos saugumui, tačiau vien ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų. Sprendime I nėra duomenų, ar, rengiant jį, buvo vertinama ir kita informacija, ne tik pareiškėjo klausimyne nurodyta informacija apie jo studijas (duomenys neskelbtini) ir darbą (duomenys neskelbtini) 2000–2006 m. Sprendime I yra pateikta bendro pobūdžio informacija apie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) keliamą grėsmę Lietuvai. Tokia informacija iš esmės gali būti taikoma bet kuriam asmeniui, kuris kada nors yra dirbęs ar tarnavęs (duomenys neskelbtini) institucijose. Nei Valstybės saugumo departamentas, nei Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjo galbūt keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimo, kaip to yra reikalaujama pagal Įstatymą. Sprendimai iš esmės buvo priimti remiantis tik vienu nustatytu faktu, o ne aplinkybių visuma; nebuvo vertintos ir kitos pareiškėjo skunde nurodytos faktinės aplinkybės.

2.15. Sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, viešojo administravimo subjektą įpareigojančių individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones tinkamai motyvuoti, todėl turi būti panaikintini kaip neteisėti.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Migracijos departamentas savo poziciją grindė šiais argumentais:

4.1. Y. B. 2023 m. rugpjūčio 21 d. pateikė prašymą įforminti leidimą laikinai gyventi, kadangi gavo naują (duomenys neskelbtini) piliečio pasą. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė užpildytą klausimyną, kuriame nurodė, kad 2000–2002 m. dirbo (duomenys neskelbtini), o 2002–2004 m. – (duomenys neskelbtini).

4.2. Valstybės saugumo departamento nuomone, dirbdamas (duomenys neskelbtini), Y. B. privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Valstybės saugumo departamento nuomone, pareiškėjas gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

4.3. Atsižvelgęs į trečiojo suinteresuoto asmens vertinimą ir vadovaudamasis Įstatymu, Migracijos departamentas priėmė Sprendimus pareiškėjui panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei jam uždrausti 30 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos atvykti į Lietuvos Respubliką.

4.4. Priimant Sprendimus, buvo vadovautasi kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento – pateikta išvada dėl Y. B. grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl remiasi trečiojo suinteresuoto asmens pateiktais duomenimis ir išvadomis. Išvadoje yra nurodyta, kad pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

4.5. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei ir vien tai, kad asmuo turi (turėjo) leidimą laikinai gyventi ir dirba (dirbo) Lietuvoje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl užsieniečio ankstesnių darbo santykių ir ryšių yra išnykusi. Yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia užsieniečio pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams, o ypač šiuo geopolitiškai jautriu metu. Y. B. skunde nurodytos aplinkybės jo grėsmės valstybės saugumui nepaneigia.

4.6. Pagal suformuotą teismų praktiką, grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Y. B. buvo uždrausta atvykti tik į Lietuvą, bet nėra įtrauktas draudimas atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje.

4.7. Pareiškėjui buvo pagrįstai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Priimant Sprendimus, buvo vadovautasi ne tik Išvada, bet ir kitais duomenimis, kurie leidžia daryti išvadą, jog Y. B. asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu, nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, o uždraudimas jam atvykti į Lietuvą yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais, bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiuose teisės aktuose nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė, sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. dėl galimybės užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, būti ar gyventi joje.

4.8. Sprendimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatyme, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. buvo priimti nešališkai ir objektyviai, yra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra tinkamas, aiškus ir pakankamas. Be to, priimant Sprendimus, buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuva, t. y. buvo nustatyti šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai, tačiau jie nenusveria Y. B. grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.

4.9. Atsakovas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, ir priėmė pagrįstus bei teisėtus Sprendimus.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas prašė Y. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Valstybės saugumo departamentas savo poziciją grindė šiais argumentais:

6.1. Gyvendamas Lietuvoje, pareiškėjas gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti. Valstybės saugumo departamento kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. Trečiasis suinteresuotas asmuo nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) ir Europos Sąjungos valstybėms, kurias (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis šių valstybių valdantiesiems režimams.

6.2. Atsižvelgęs į turimus duomenis, žinomus (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus bei grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, trečiasis suinteresuotas asmuo numatė, kad Y. B. gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su (duomenys neskelbtini). Tai pagrindžia (duomenys neskelbtini) saugumo tarnybos kontržvalgybinės operacijos metu nustatyti faktai. Tiek Valstybės saugumo departamento kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija, tiek (duomenys neskelbtini) saugumo tarnybos kontržvalgybinės operacijos metu nustatyti faktai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos verbuoja jų režimui lojalius asmenis, neatsižvelgdamos į tai, prieš kiek metų atitinkamose institucijose jie dirbo ir kokias pareigas ėjo.

6.3. Nors pareiškėjas klausimyne dėl (duomenys neskelbtini) vykdomų (duomenys neskelbtini) ir dėl (duomenys neskelbtini) priklausomybės pateikė „teisingus“ atsakymus (pažymėjo „varnelę“ reikiamoje vietoje), tačiau tai savaime negali paneigti byloje nustatytos pagrindinės aplinkybės dėl Y. B. sąmoningo bei nefragmentiško ryšio su (duomenys neskelbtini) valdžios institucijomis ir iš to kylančios grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Tai, kad pareiškėjas tik 2023 m. lapkričio 21 d., t. y. po Sprendimų priėmimo, kreipėsi dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, paneigia jo skunde pateiktus argumentus, jog Y. B. iš kilmės valstybės išvyko ir į ją negali grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamu dėl politinių įsitikinimų.

6.4. Vien faktas, jog pareiškėjas jau nebedirba (duomenys neskelbtini), savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia sistema ir kitomis tarnybomis yra išnykusi.

6.5. Y. B. nepateikė konkrečių įrodymų, paneigiančių Išvadoje nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

6.6. Priimant Sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, Migracijos departamentas neviršijo kompetencijos, Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos Y. B. teisės bei laisvės. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas Valstybės saugumo departamento buvo pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai ir šeimos interesai bei skunde išdėstytos aplinkybės negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Sprendimai buvo priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo jų naikinti, vadovaujantis Y. B. nurodytais motyvais.

7. Papildomuose 2023 m. gruodžio 20 d. paaiškinimuose pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovo atsiliepimuose yra pateikta nuomonė dėl geopolitinės situacijos grėsmės, tačiau nėra pateikti argumentai į konkrečias Y. B. nurodytas aplinkybes, kurios, priimant Sprendimus, nebuvo vertintos. Atsiliepimuose nėra jokių argumentų dėl pareiškėjo nurodytų jo įsidarbinimo (duomenys neskelbtini) aplinkybių, paneigiančių lojalumo (duomenys neskelbtini) struktūroms galimybę, aplinkybių, kuriomis Y. B. grindė persekiojimo (duomenys neskelbtini) grėsmę, dėl kurios paprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, o taip pat argumentų apie pareiškėjo šeiminius ryšius, kurie individualiai nebuvo nagrinėjami, abstrakčiai nurodant, kad jokie šeiminiai ryšiai negali būti svarbesni, nei valstybės saugumas.

8. Papildomuose 2024 m. sausio 31 d. paaiškinimuose pareiškėjas pažymėjo, kad, jo nuomone, iš Sprendimo I, kuriuo buvo panaikintas jam išduotas leidimas nuolat gyventi šalyje, matyti, jog Sprendimas tiek aplinkybių, būtinų nustatyti ir įvertinti sprendžiant dėl leidimo gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui panaikinimo pagrindų nustatymo, tiek motyvavimo prasme, atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo pobūdį ir galimas pasekmes tiek Y. B., tiek jo šeimos nariams, yra itin formalus, pagrįstas tik Išvadoje nurodytais duomenimis, iš esmės nebandant šių duomenų vertinti pagal apimtį, svarbą ir reikšmę tiek sprendžiamo klausimo, tiek kitų prieinamų duomenų kontekste. Pareiškėjas teigė, iš Sprendimo I turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, jog buvo atliktas kompleksinis tiek šios, tiek kitos informacijos, susijusios su Y. B., vertinimas. Bendros politinės situacijos įvardijimas ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui pasireiškimo rizikos apžvalga Sprendime I ir Išvadoje negali būti laikoma tinkamu pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui įvertinimu.

9. Nuomonėje dėl pareiškėjo pateikto papildomo paaiškinimo atsakovas Migracijos departamentas nurodė, kad Sprendimuose buvo įvertinti Y. B. ryšiai su Lietuvos Respublika, t. y. nustatyti šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai, tačiau jie negali būti svarbesni už valstybės saugumą, kai siekiama nuo pasikėsinimų apsaugoti valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Atsakovas pažymėjo, kad Sprendimuose yra nurodyta, jog, siekiant įvertinti Y. B. šeiminius ryšius, buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnametis užsieniečio sūnus – Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) pilietis; Migracijos departamentas duomenų apie Lietuvoje gyvenančią pareiškėjo sutuoktinę neturi. Atsakovas nurodė, kad byloje yra pateikti duomenys iš Lietuvos migracijos informacinės sistemos (toliau – MIGRIS) apie Y. B. giminystės ryšius. Iš minėto priedo matosi pareiškėjo giminystės ryšiai, bet aktyvūs duomenys yra tik apie sūnų, o sutuoktinės ir pareiškėjo tėvų duomenys nėra aktyvūs – tai reiškia, kad Y. B. sutuoktinė neturi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento. Iš pareiškėjo skundo matosi, kad V. Z. nepatenka nei į vieną iš Įstatyme nustatytų sąvokų. Atsakovas mano, kad Y. B. skundo argumentai dėl atskyrimo nuo nepilnamečio vaiko ar vaiko negalėjimo vykti kartu su tėvu niekaip nepaneigia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas nesutiko su Y. B. teiginiu, kad atsiliepime nėra argumentų dėl jo nurodytų įsidarbinimo (duomenys neskelbtini) ir su prieglobsčio prašymu susijusių aplinkybių. Atsakovo nuomone, skunde nurodytos aplinkybės, taip pat aplinkybės, susijusios su Y. B. įsidarbinimu (duomenys neskelbtini) ir su prieglobsčio prašymu, pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui nepaneigia. Migracijos departamentas gavo Išvadą, kurioje yra nurodyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Valstybės saugumo departamento nuomone, Y. B. gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Atsakovas teigė, kad įvertinus Išvadą ir kitas su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes, buvo priimti pagrįsti ir motyvuoti Sprendimai.

II. 10. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. kovo 6 d. sprendimu pareiškėjo Y. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Aptaręs faktines bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo atsakovui pateikto prašymo išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nagrinėjimu bei atsakovo priimtais Sprendimais, taip pat Valstybės saugumo departamento 2023 m. spalio 4 d. išvados Nr. 18-10455 turinį, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta Lietuvoje yra deklaruota nuo 2008 m. gegužės 29 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, Y. B. nuo 2008 m. birželio 2 d. dirba (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų duomenys iš MIGRIS apie giminystės ryšius matosi, kad aktyvūs duomenys yra tik apie sūnų, o pareiškėjo sutuoktinės ir tėvų duomenys nėra aktyvūs, tai reiškia, kad Y. B. sutuoktinė neturi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento.

12. Pacitavęs Įstatymo 4 straipsnio 4 ir 7 dalių (neteisingai nurodytos Įstatymo 4 str. 3 ir 6 d.), 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 50 straipsnio 1 dalies 14 punkto, 133 straipsnio 5, 7 ir 8 dalių bei Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 37 punkto nuostatas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismas akcentavo, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, todėl jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo pateiktais išaiškinimais, teismas pažymėjo, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, atliktus veiksmus patvirtinant surinktais ir teisme ištirtais įrodymais – pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, jog pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę; būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės į ateitį nukreiptas vertinimas, tačiau situacijos prognozavimo procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais; jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent remiantis jais ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali bei akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

13. Teismas pažymėjo, kad, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas vadovavosi Išvada, kurioje yra nurodyta, jog Y. B., dirbdamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

14. Teismas sprendė, kad atsakovas, gavęs Valstybės saugumo departamento pažymą apie tai, kad Y. B. buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo jo turimą leidimą gyventi Lietuvoje panaikinti, kadangi būtent trečiasis suinteresuotas asmuo yra įgaliotas atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Pareiškėjas savo teises, priėmus jam nepalankius Sprendimus, gali ginti teisme, o Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti Valstybės saugumo departamento išvadų. Atsakovas vadovavosi Išvada, kurioje nurodyta, kad Y. B. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi jis, buvęs (duomenys neskelbtini), gali turėti ryšių su (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybomis, kurios galbūt gali pareiškėją, kaip lojalų ir patikimą tos šalies valdžiai asmenį, išnaudoti (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti. Valstybės saugumo departamentas nustatė, kad išvados panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pagrindas – praeityje jo turėti ryšiai su asmenimis, dirbančiais (duomenys neskelbtini) valdžios tarnybose, kurios laikomos grėsme valstybės saugumui.

15. Teismas sprendė, kad Valstybės saugumo departamento surinkti duomenys leidžia teigti, jog atsakovas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti Sprendimus, kadangi Išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, jog Y. B. kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.). Tokia išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad, įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, trečiojo suinteresuoto asmens atliktą vertinimą, sutiktina, jog yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu, nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Teismas akcentavo, kad šiuo aspektu, be kita ko, yra aktualus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame Konstitucinis Teismas nurodė, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi, kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

16. Teismas pažymėjo, kad vien faktas, jog pareiškėjas neturėjo kitos išeities ir turėjo penkerius metus dirbti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadangi neturėjo lėšų sumokėti už mokslą, ar tai, kad pasibaigus paskyrimo laikui, pats paprašė išeiti iš darbo savo noru, ir kad nuo tarnybos (duomenys neskelbtini) praėjo 17 metų, savaime nereiškia, jog jo grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis teisėsaugos tarnybomis yra išnykusi.

17. Teismas akcentavo, kad yra visuotinai žinoma aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijos 16 straipsnyje, o (duomenys neskelbtini) – tos pačios strategijos 14 punkte. Taip pat yra visuotinai žinoma aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) yra ne tik priešiškai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu, bet ir, priimant Sprendimus, buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) agresijos prieš (duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) karo agresiją prieš (duomenys neskelbtini) bei siekį nuversti teisėtai išrinktą (duomenys neskelbtini) valdžią, išreiškė tvirtą paramą (duomenys neskelbtini) suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei.

18. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, Valstybės saugumo departamento nustatytas aplinkybes įvertinus aptartos visuotinai žinomos informacijos apimtyje, surinkta informacija apie pareiškėją negali būti ignoruojama. Nors Y. B. ir nurodė, kad iš tarnybos išėjo dar 2006 m., tačiau yra tikėtina, kad jis gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir / ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais (duomenys neskelbtini) lojaliais asmenimis, buvusiais kolegomis. Tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti priežastimi, suponuojančia jo pažeidžiamumą, taip pat ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, pasirinkdamas darbą (duomenys neskelbtini), žinojo, jog jam bus keliami itin griežti reikalavimai, kad visi privalo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti jos valdžią bei vykdomą politiką. Teismas akcentavo, kad Y. B. pats pasirinko studijas ir 2000 m. baigė (duomenys neskelbtini) bei įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę. Teismas sprendė, kad pareiškėjas turėjo įsivertinti savo galimybes ir numatyti, jog, neturėdamas lėšų, privalės atidirbti (duomenys neskelbtini), tačiau, net ir žinodamas esamą situaciją, jis pasirinko studijas, jas baigė, o vėliau privalėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) karo bilieto matosi, jog Y. B. nuo 2006 m. gruodžio 27 d. buvo priimtas į karo įskaitą, o šios aplinkybės suponuoja, kad pareiškėjas galbūt iki šiol palaiko ryšius su asmenimis, kurie yra lojalūs ir patikimi (duomenys neskelbtini) valdžiai. Teismo nuomone, Valstybės saugumo departamento surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie Y. B. galimus ryšius su atitinkamomis (duomenys neskelbtini) tarnybomis, kurie nebuvo paneigti.

19. Teismas akcentavo, kad aplinkybė, jog pareiškėjui yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, savaime nėra labiau reikšminga, nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti Sprendimų neproporcingumą. Be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Aplinkybė, kad Y. B. leidimas gyventi Lietuvoje buvo išduotas teisėtai, nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą lūkestį, jog jis Įstatyme įtvirtintais pagrindais nebus panaikintas. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublika neturi pareigos palikti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

20. Teismas nurodė, kad nepriklausomai nuo to, kad Y. B. akcentuoja, jog neva atsakovas nevertino jo individualios situacijos, socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuva, to kad jis Lietuvoje gyvena nuo 2008 m., čia augina nepilnametį sūnų, kad pildydamas klausimyną, nurodė, jog (duomenys neskelbtini) bei nepritaria (duomenys neskelbtini), ir nustatyti jo šeiminiai, socialiniai bei ekonominiai ryšiai su Lietuva negali būti svarbesni už valstybės saugumą, kai nuo pasikėsinimų siekiama apsaugoti valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką; pareiškėją su Lietuva siejo ryšiai, kurie nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui. Teismas sutiko, kad 17 metų – ilgas laiko tarpas, praėjęs nuo Y. B. tarnybos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, į bendrą kontekstą ir esamą padėtį, manytina, kad tokioje situacijoje nėra įmanoma nustatyti pakankamo laiko tarpo saugiam laikotarpiui gyventi Lietuvoje. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo iš MIGRIS sistemos pateikti duomenys apie pareiškėjo giminystės ryšius patvirtina, jog aktyvūs duomenys yra tik apie sūnų, o pareiškėjo sutuoktinės ir tėvų duomenys nėra aktyvūs; Y. B. sutuoktinė neturi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento.

21. Teismas pažymėjo, kad Įstatymas apibrėžta, kas yra laikomas šeimos nariu, tačiau pareiškėjo draugė V. Z. nepatenka nei į vieną iš Įstatyme nurodytų sąvokų. Vien tai, kad nepilnametis Y. B. sūnus yra ir Lietuvos Respublikos pilietis, savaime jam nesuteikia teisės gauti leidimą laikinai gyventi ir neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Teismas akcentavo, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) užsieniečiui neužtikrina teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje, kaip pagrindinės teisės, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad atsisakymas leisti šeimai susijungti gali būti pateisinamas bent vienu iš Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje išvardintų pagrindų. Aptaręs aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, susijusią su teisės į šeimos gyvenimo gerbimą, teismas pažymėjo, kad vaiko motina yra Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti Lietuvos Respublikoje ir gyvenamąją vietą deklaravusi kartu su nepilnamečiu sūnumi, duomenų, kad Y. B. būtų vienintelis šeimos maitintojas ir kad šeima būtų priklausoma nuo pareiškėjo – nėra, ir padarė išvadą, kad Y. B. panaikinus leidimą laikinai gyventi, nepilnametis vaikas Lietuvoje neliktų be tėvų priežiūros, jis liktų su mama. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui yra uždrausta atvykti tik į Lietuvą, bet nėra draudimo atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje. Nors Y. B. skunde teigė, kad iš kilmės valstybės išvyko ir į ją negali grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamu dėl politinių įsitikinimų, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje jis kreipėsi tik 2023 m. lapkričio 21 d. t. y., po Sprendimų priėmimo. Teismo nuomone, tai sudaro realią prielaidą manyti, kad šis argumentas turėtų būti vertinamas kritiškai.

22. Teismas pripažino, kad pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika vertinami kaip ilgalaikiai ir stiprūs, tačiau, nepriklausomai nuo to, jie negali būti aukščiau už grėsmę valstybės saugumui. Teismas pažymėjo, kad leidimo laikinai gyventi panaikinimas savaime neužkerta kelio Y. B., kaip (duomenys neskelbtini) akcininkui, dalyvauti šios bendrovės veikloje, o buvimas ne Lietuvos Respublikoje jam netrukdo sėkmingai valdyti įmonę.

23. Teismas sprendė, kad nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjas savo gyvenimą sieja su Lietuvos Respublika, jo planai ir norai negali būti vertinami kaip labiau svarbūs, nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Remiantis Valstybės saugumo departamento duomenimis, Y. B. buvo pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, o įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, yra pagrindas sutikti, kad yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti ar atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu, nei valstybės nacionalinio saugumo užtikrinimas.

24. Teismas akcentavo, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog viešoji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, todėl šiam užsieniečiui taikyti apribojimai laikomi proporcingais ir būtinais valstybės interesams.

25. Teismas sprendė, kad Y. B. buvo pagrįstai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Priimant tokį sprendimą, buvo tinkamai vadovautasi ne tik Išvada, bet ir kitais duomenimis, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu, nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, o uždraudimas atvykti – proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais, ir užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiuose teisės aktuose nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė, sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, būti ar gyventi Lietuvoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.

26. Teismas pareiškėjo argumentus, kad jis Sprendimo II negavo, todėl nežinojo jo motyvų, vertino kaip nepagrįstus. Pacitavęs Įstatymo 133 straipsnio 9 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių 20 punkto nuostatas, teismas pažymėjo, kad buvo nustatyta, jog Migracijos departamentas pareiškėją apie priimtą Sprendimą II informavo 2023 m. lapkričio 20 d. pranešimu, kaip yra nustatyta įstatymuose, buvo nurodyta sprendimo uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti terminas ir sprendimo apskundimo tvarka. Teismas padarė išvadą, kad nėra jokio pagrindo abejoti, jog atsakovas tinkamai vykdė savo pareigą ir laikėsi įstatymo nuostatų.

27. Teismas akcentavo, kad draudimas galioja tik Lietuvos Respublikoje, ir atkreipė dėmesį, jog uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai, todėl sprendė, kad atsakovas tinkamai įvertinimo Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatytą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį, pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje grėsmę valstybės saugumui, jo šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius, kurie negali būti svarbesni už valstybės saugumą, atsižvelgė į Kriterijų vertinimo tvarkos 37, 38.3 ir 39 punktus bei, vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, Y. B. tinkamai nustatė ne maksimalų galimą, o 30 mėnesių uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Šis nustatytas draudimo atvykti į Lietuvą laikotarpis teismo buvo įvertintas kaip proporcingas.

28. Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimus, kadangi pareiškėjui buvo pagrįstai panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi, remiantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes. Sprendimai laikomi teisėtais bei pagrįstais, jie atitinka nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, buvo priimti nepažeidžiant pagrindinių procedūrų ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

29. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skundas buvo atmestas, jam patirtų teismo išlaidų atlyginimas nebuvo priteistas.

30. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

III. 31. Pareiškėjas Y. B. apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Y. B. taip pat prašo jam atlyginti visas patirtas teismo išlaidas.

32. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, teismas nurodė pareiškėjo į bylą nepateiktus argumentus ir ignoravo jo nurodytus argumentus bei pateiktus įrodymus ir pažeidė Y. B. teisę į privatų gyvenimą. Savo poziciją pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

32.1. Teismas Y. B. skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 20 d. pateikė prašymą bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje, tam, kad būtų tinkamai įvertinti jo pateikti individualūs argumentai ir įrodymai, kadangi atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens pateiktuose atsiliepimuose jie buvo ignoruojami, pasitelkiant bendrus pasvarstymus apie geopolitines grėsmes. Buvo pažeista Y. B. teisė būti išklausytam, kadangi jis neturėjo galimybės apginti savo interesų ir pateikti paaiškinimų. Europos Žmogaus Teisių Teismas išaiškino, kad pagal Konvencijos 6 straipsnį, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą reiškia galimybę žinoti ir komentuoti įrodymus bei pastabas, siekiant daryti įtaką teismo sprendimui, tačiau tam, kad būtų visiškai įgyvendinta teisė komentuoti prieš asmenį nukreiptus įrodymus, ne mažiau yra svarbu, kad kaltinimą palaikanti institucija gynybai atskleistų visus turimus daiktinius įrodymus. Nurodytos teisės pažeidimas yra laikomas esminiu teisės būti išklausytam pažeidimu. Teisės būti išklausytam sudedamoji dalis – teisė pateikti komentarus bei pastabas – yra analogiška įtvirtintai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje. Su papildomais paaiškinimais Y. B. taip pat pateikė papildomus argumentus, į kuriuos teismas skundžiamame sprendime neatsakė.

32.2. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pagal šio įstatymo 78 straipsnio 6 dalies nuostatas, pareiškėjo skunde pareikštas pageidavimas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka neužkerta jam kelio tolesnėse proceso stadijose prašyti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o pirmosios instancijos teismas tokį prašymą privalo išspręsti nutartimi. Pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl pareiškėjo 2023 m. gruodžio 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateiktų prašymų, be kita ko, ir dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kitų proceso principų nesilaikymas gali lemti ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą. Neišsprendęs pareiškėjo 2023 m. gruodžio 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateikto prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir bylą išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, teismas pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl tai yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti teismui nagrinėti iš naujo.

32.3. Teismas nevertino pareiškėjo paaiškinimų, taip pat ir argumentų apie jo gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę, Y. B. socialinius, ekonominius ir šeiminius ryšius, nulemiančius jo, kaip ilgalaikio gyventojo teises, vaiko teisių apsaugos prioriteto, pareiškėjo pakartotinai nurodyto fakto, kad panaikintas leidimas gyventi buvo išduotas 2023 m. rugpjūčio 28 d., nenustačius jokių grėsmių, taip pat argumentų dėl jo politinių pažiūrų, kurios nebuvo nagrinėtos, priimant sprendimą dėl potencialaus nelojalumo ir kuriais pareiškėjas grindžia savo prieglobsčio prašymą. Teismas analizavo ir atmetė argumentus, kuriais Y. B. nesirėmė (pvz., nurodoma, kad pareiškėjo klausimyne nurodyta pozicija dėl (duomenys neskelbtini) jo grėsmės nepaneigia, tačiau jis šiuo bendru argumentu, kuris tinka visiems (duomenys neskelbtini) piliečiams, kuriems yra išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, nesivadovavo). Taip pat nebuvo nurodyta, kodėl buvo atmesti Y. B. argumentai.

32.4. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2006 m., Lietuvoje yra sukūręs šeimą ir kartu su ja gyvena. Y. B. laikytinas ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiu užsieniečiu. 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (toliau – Direktyva) 4 straipsnio 1 dalis, kvalifikuojanti ilgalaikio gyventojo statusą, nustato teisėto ir nepertraukiamo gyvenimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje penkerius metus iki atitinkamo prašymo pateikimo sąlygą. Pagal suformuotą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, kompetentingos Europos Sąjungos valstybių narių institucijos ir teismai privalo taikyti nacionalinę teisę, aiškindami ją atsižvelgiant į direktyvų nuostatas. Pagal Direktyvą, ilgalaikiams gyventojams turi būti taikoma sustiprinta apsauga nuo išsiuntimo.

32.5. Iš Sprendimo I matyti, kad jis tiek aplinkybių, būtinų nustatyti ir įvertinti, sprendžiant dėl leidimo gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui panaikinimo pagrindų nustatymo, tiek motyvavimo prasme, atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo pobūdį ir galimas pasekmes tiek pareiškėjui, tiek jo šeimos nariams, yra itin formalus, pagrįstas tik Išvadoje nurodytais duomenimis, iš esmės nebandant šių duomenų vertinti pagal apimtį, svarbą ir reikšmę tiek sprendžiamo klausimo, tiek kitų prieinamų duomenų kontekste. Nors Migracijos departamentas nurodė, kad atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino jo šeiminę padėtį, nurodė, kad jį sieja ekonominiai ir šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis), iš Sprendimo I turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo atliktas kompleksinis tiek šios, tiek kitos su Y. B. susijusios informacijos vertinimas. Bendros politinės situacijos įvardijimas ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui pasireiškimo rizikos apžvalga Sprendime I bei Išvadoje negali būti laikomi tinkamu pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui įvertinimu. Ypač svarbus yra proporcingumo principo taikymas, įvertinant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius pareiškėjo teisinei padėčiai. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pagrindinė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visuma, būtina ir pakankama teisės normai taikyti.

32.6. Y. B. jau 18 metų Lietuvoje gyvena su šeima, augina (duomenys neskelbtini) metų sūnų, čia valdo sėkmingai veikiančią įmonę, pareiškėjas kartu su savo sūnaus motina yra įsigiję du butus, kartu yra paėmę paskolą namui įsigyti, kurios nėra gražinę. Šios aplinkybės negali būti įvertintos cinišku konstatavimu, kad nepriklausomai nuo to, jog pareiškėjas savo gyvenimą sieja su Lietuvos Respublika, jo planai ir norai negali būti vertinami aukščiau ir kaip labiau svarbūs, nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, toks vertinimas nėra pagrįstas teise. Nepaisant teisės aktuose įtvirtinto asmens keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei prezumpcinio pobūdžio, kompetentinga institucija, priimanti sprendimą, turi individualiai išnagrinėti kiekvieną įrodymą, su kuriuo siejamas grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimas, ir sprendimą turi motyvuoti atsižvelgdama į visas šias grėsmes apibūdinančias faktines aplinkybes bei teisės aktų, inter alia (be kita ko) tarptautinių įsipareigojimų, reikalavimus. Tam yra būtinas visapusis nagrinėjamo atvejo aplinkybių vertinimas.

32.7. Nebuvo vertintas Y. B. argumentas, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo jau vertino jo grėsmę nacionaliniam saugumui 2023 m. rugpjūčio 28 d. išduodamas leidimą gyventi. Pareiškėjas prašė teismo įpareigoti atsakovą į bylą pateikti tuo metu gautą saugumo vertinimą bei paaiškinti, kokios naujai paaiškėjusios aplinkybės pagrindžia priešingą skundžiamą spendimą. Tokios medžiagos teismui nebuvo pateikta, teismas sprendimą priėmė neatsakęs į Y. B. argumentą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės įvertinimas yra reikšmingas atsižvelgiant į pabrėžiamą jo tariamai keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei prezumpcinį pobūdį. Taip pat turi būti aiškiai nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, kuriomis suinteresuotas asmuo grindžią priešingą vertinimą. Neišnagrinėjus šios argumento ir neįvardijus naujų aplinkybių, nustatytų nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. iki 2023 m. lapkričio 15 d., negalima teigti, kad Y. B. keliama prezumpcinė grėsmė yra pagrįsta. Nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo jokių argumentų dėl to nepateikė.

32.8. Pareiškėjas nėra susituokęs, tačiau 16 metų gyvena su savo sūnumi ir jo motina. Įstatyme nurodyta šeimos samprata neatitinka šeimos, kaip ji suprantama ir ginama pagal Konvencijos 8 straipsnį, sampratos. Teismo sprendimas prieštarauja Y. B. teisei į šeimą, kaip ji yra apibrėžta Konvencijos 8 straipsnyje, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje apibrėžtiems jos gynimo principams. Nors Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, remdamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turi teisę remtis išvadomis dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, tačiau, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi priimti vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsniu, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis. Išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui, kuri turi ypač skausmingas pasekmes tiek pačiam asmeniui, tiek ir jo šeimai, turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga bei tinkama, o ne formali ir deklaratyvi. Nenustačius konkrečių Y. B. realiai egzistuojančių jo sąsajų su (duomenys neskelbtini) tarnybomis ir konkrečių jo veiksmų ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui laikytina akivaizdžiai formalia.

32.9. Kaip nurodo Europos Žmogaus Teisių Teismas, nepriklausomai nuo to, ar yra sudaryta santuoka, nuolat gyvenančio asmens išsiuntimas yra kišimasis į jo privataus gyvenimo teisę. Tas pats pasakytina ir apie priverstinį išvykimą, dėl kurio šeima atskiriama nuo kitų pasilikusių šeimos narių, net ir tais atvejais, kai šeima lieka atskirta trumpą laiką ir vėliau gali vėl susijungti kitoje valstybėje. Teismo nurodyta teisė į šeimos susijungimą nėra identiška teisei nebūti išskirtam su šeima. Valstybės narės privalo tinkamai atsižvelgti į vaiko interesus, prieš priimdamos sprendimą grąžinti į kilmės šalį kartu su draudimu atvykti, net jeigu asmuo, kuriam yra skirtas šis sprendimas, yra ne nepilnametis, o jo tėvas.

32.10. Nepilnametis Y. B. sūnus į (duomenys neskelbtini) negalės vykti dėl ten kylančių grėsmių. Be to, jis į (duomenys neskelbtini) negalės vykti vienas, dėl nurodytų grėsmių su juo negalės vykti ir jo mama. Argumentas, kad Lietuvos pilietybę turintis nepilnametis Y. B. sūnus galėtų išvykti kartu su juo (periodiškai atvykti pas jį) į (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas esamomis geopolitinėmis aplinkybėmis. Teismo pasvarstymai apie galimą gyvenimą trečiojoje valstybėje yra abstraktūs ir nėra susiję su realiomis bylos aplinkybėmis. Sprendimai atskiria tėvą ir jo nepilnametį sūnų. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis įtvirtina geriausių vaiko interesų prioriteto principą. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma, įvertinti vaiko poreikius. Vaiko interesas gyventi šeimoje nekelia abejonių.

32.11. Priimdami šeimą išskiriančius Sprendimus, nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo neatliko kompetentingo nepilnamečio vaiko interesų vertinimo ir jų vertinimo santykyje su ginamu interesu. Tinkamas individualus vertinimas negali būti atliktas neįtraukiant vaiko interesams atstovaujančios institucijos. Teismas apskritai nenagrinėjo prašymo kreiptis į instituciją su prašymu pateikti išvadą, ar leidimo gyventi panaikinimas ir uždraudimas atvykti atitinka vaiko interesams, ar toks vaiko interesų pažeidimas yra proporcingas, ar tėvo ir vaiko ryšiai galės būti tinkamai palaikomi, vaikui būnant (duomenys neskelbtini) esamomis geopolitinėmis aplinkybėmis. Sprendimai pažeidžia Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintą privataus gyvenimo apsaugą, juose nustatyti apribojimai nėra būtini demokratinėje visuomenėje.

32.12. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Y. B. atvirai nepritaria (duomenys neskelbtini) kilmės valstybės politikai, teisėtai gyvena Lietuvoje, pateikė prašymą suteikti politinį prieglobstį ir persekiojimo grėsmės kilmės šalyje įrodymus, jie yra pakankami, kad būtų galima paneigti nurodytų grėsmių nacionaliniam saugumui realumą. Pareiškėjas yra aktyvus (duomenys neskelbtini) diasporos Lietuvoje narys, viešai reiškiantis politines pažiūras. Jis (duomenys neskelbtini) politinį gyvenimą seka iš Lietuvos, kurioje teisėtai gyvena nuo 2006 m., Lietuvoje auga pareiškėjo sūnus. Po (duomenys neskelbtini), Y. B. ne kartą dalyvavo (duomenys neskelbtini) diasporos organizuojamuose renginiuose, reikšdamas paramą opozicijai ir smerkdamas režimo nusikaltimus. Pareiškėjo fotografijomis iš šių renginių socialiniuose tinkluose viešai dalinosi jo vaiko mama V. Z., jos yra pridėtos prie bylos. Y. B. pagrįstai bijo, kad, remiantis filmuota medžiaga, jam bus pateikti kaltinimai (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo baimė yra pagrįsta panašioje padėtyje esančių asmenų kilmės valstybėje situacija. Viešai prieinama kilmės valstybės informacija patvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigūnai masiškai sulaiko protestų dalyvius. (duomenys neskelbtini) kaltinimus grindžia vaizdo medžiaga iš (duomenys neskelbtini) akcijų ir protestų. (duomenys neskelbtini) palaipsniui apdoroja seną medžiagą ir sulaiko žmones. Už tokio pobūdžio veiklą pareiškėjui gali būti paskirtas areštas arba laisvės apribojimas nuo 2 iki 5 metų, arba laisvės atėmimas iki 4 metų.

32.13. Y. B. savo politines pažiūras reiškė ir bendraudamas su draugais, likusiais (duomenys neskelbtini). 2022 m. vienas iš jo pažįstamų (A. S.) (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas ir nuteistas pagal straipsnį dėl ekstremizmo rėmimo. Bendraudamas su šiuo asmeniu, pareiškėjas ne kartą be užuolankų smerkė režimo represijas ir (duomenys neskelbtini) agresiją (duomenys neskelbtini). Nors jis visą susirašinėjimą ištrynė, tačiau bijo, kad ši žinutės galėjo patekti į (duomenys neskelbtini) saugumo struktūrų rankas. Y. B. pagrįstai bijo, kad dėl privačiai reikštos nuomonės jam kilmės valstybėje gresia baudžiamasis persekiojimas. (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) straipsniuose yra nustatyta speciali (duomenys neskelbtini) garbę ir orumą sauganti nuostata, pažeidžianti žmogaus teisę į nuomonės laisvę, pilietines ir politines teises. Pareiškėjui kyla grėsmė būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn dėl (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. Y. B. kilmės valstybę nebuvo grįžęs, bijodamas persekiojimo. 2023 m. vasarą pareiškėjo mamos telefonu paskambinęs nenustatytas asmuo prašė suteikti informaciją apie Y. B. buvimo vietą, kontaktus, pajamų šaltinius, planus atvykti į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pagrįstai bijo, kad šią informaciją renka represinės (duomenys neskelbtini) struktūros. Teismo sprendime šie argumentai buvo nepagrįstai atmesti, remiantis tuo, kad dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje pareiškėjas kreipėsi tik 2023 m. lapkričio 21 d., t. y. po Sprendimų priėmimo. Viešai reiškiamos politinės pažiūros ir persekiojimo grėsmė kilmės valstybėje, priimant sprendimą dėl Y. B. valstybės saugumui keliamos grėsmės, nebuvo vertintos.

32.14. Sprendimai, kuriais vertinama pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui, o taip pat ir skundžiamas teismo sprendimas buvo priimti neatsižvelgiant į skunde nurodytas pagrindines Y. B. persekiojimo kilmės valstybėje aplinkybes, paneigiančias tokios grėsmės galimybę. Pozicijos dėl šių argumentų nėra pateikta atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens atsiliepimuose, jie visiškai neaptariami ir skundžiamame teismo sprendime.

32.15. Nežinodamas konkrečių Sprendimo II pagrindų, pareiškėjas yra priverstas pagal pateiktus paaiškinimus pats bandyti atspėti viešojo administravimo subjekto argumentus. Atsakovas nepateikė motyvuoto sprendimo, dėl kokių priežasčių yra priimtas sprendimas uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką ir, kokiais argumentais remiantis, buvo nustatytas maksimalus tokio uždraudimo laikotarpis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai; administracinis teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už viešojo administravimo sistemos subjektą parinkti teisinio kvalifikavimo bei po to pats tokį teisinį kvalifikavimą vertinti. Pareiškėjas taip pat negali būti įpareigotas pats pasirinkti teisinį kvalifikavimą ir vėliau jį vertinti.

33. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo Y. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

34. Savo poziciją atsakovas grindžia šiais argumentais:

34.1. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą. Pats Y. B. 2023 m. lapkričio 24 d. skunde sutiko su jo nagrinėjimu rašytiniame procese, o 2023 m. gruodžio 20 d. teiktame prašyme prašė įpareigoti atsakovą ir trečiąjį suinteresuotąjį asmenį pateikti papildomus paaiškinimus arba bylą nagrinėti žodiniame posėdyje, tam, kad būtų užtikrinta jo teisė būti išklausytam. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ne tik Migracijos departamentas, bet ir pats pareiškėjas 2024 m. sausio 31 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose žodinio bylos nagrinėjimo neprašė. Nurodydamas, jog buvo pažeistos jo teisės į gynybą, Y. B. klaidina teismą, kadangi jis teismui vienareikšmio ir motyvuoto reikalavimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nebuvo išsakęs, o visi jo teikti papildomi paaiškinimai buvo priimti bei pridėti prie bylos ir įvertinti, teismui priimant sprendimą.

34.2. Pareiškėjas skunde aiškiai nurodė, kad nepalaiko (duomenys neskelbtini) karo veiksmų prieš (duomenys neskelbtini). Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog „Nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjas akcentuoja, <...> kad pildydamas klausimyną, nurodė, jog laiko (duomenys neskelbtini) bei nepritaria (duomenys neskelbtini) kariniams veiksmams (duomenys neskelbtini) <...>“, nėra pagrindas pripažinti, kad teismas Y. B. pateiktų argumentų tinkamai neįvertino. Šios aplinkybės buvo nustatytos Sprendimuose. Teismas tinkamai išnagrinėjo byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas.

34.3. Nors pareiškėjas ilgą laiką gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau jam buvo išduotas leidimas ne nuolat, o laikinai gyventi Lietuvoje. Tai rodo, kad pats Y. B. tokio statuso nesiekė ir jo, remdamasis Įstatymu, neįgyvendino. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tikslingai cituoja ne visą Direktyvos 4 straipsnio 1 dalį. Šiame teisės akte yra nurodyta, kad valstybės narės suteikia ilgalaikio gyventojo statusą trečiųjų šalių piliečiams, kurie, prieš pat paduodami atitinkamą pareiškimą, yra penkerius metus teisėtai ir nuolat pragyvenę jos teritorijoje. Direktyvoje yra nurodoma, kad tokį statusą suteikiama esant dviem sąlygoms, t. y. pirma sąlyga – tada, kai užsienietis paduoda pareiškimą, o antra – užsienietis nuolat pragyveno jos teritorijoje. Atsižvelgus į tai, kad Y. B. tokio pareiškimo nėra padavęs, nors ilgą laiką jis ir gyveno Lietuvos Respublikoje, tai nėra pagrindas pareiškėją pripažinti ilgalaikiu gyventoju.

35. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, savo poziciją dėl atlikto pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui vertinimo atsakovas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti institucijos atsiliepime į pareiškėjo skundą. Migracijos departamento nuomone, įvertinęs visas su Y. B. susijusias aplinkybes, teismas padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Aplinkybė, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą tikėtis, jog jam šis leidimas visą laiką turės būti pakeistas ar negalės būti panaikintas Įstatyme įtvirtintais pagrindais; keičiantis geopolitinei situacijai, gali kisti ir su pareiškėju susijusių aplinkybių vertinimas. Atsakovas pažymi, kad teismas sprendime įvertino Y. B. pateiktus argumentus dėl prieglobsčio prašymo pateikimo. Akcentuoja, kad pareiškėjas nepagrįstai į vieną bando suplakti du skirtingus procesus, susijusius su leidimo laikinai gyventi ir prieglobsčiu; šie procesai yra skirtingi ir prieglobsčio prašyme pareiškėjo nurodytos aplinkybės dar nėra ištirtos bei tinkamai įvertintos.

36. Migracijos departamentas akcentuoja, kad buvo įvertintos visos pareiškėjo individualios aplinkybės (nacionalinių vizų neturėjimas, išduoti leidimai laikinai gyventi, gyvenamoji vieta, darbas Lietuvoje, šeiminės aplinkybės). Teismas taip pat įvertino visas Y. B. nurodytas individualias aplinkybes. Tai, kad pareiškėjas su atliktu vertinimu nesutinka, nereiškia, jog tokio vertinimo Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas neatliko.

37. Atsakovo nuomone, Sprendimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus. Priimant Sprendimus, buvo įvertinti pareiškėjo šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika bei padaryta išvada, kad jo šeiminiai (nenustatyti), socialiniai ir ekonominiai (mokslai, darbas, turėtos vizos ir leidimai laikinai gyventi) ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą, kai siekiama nuo pasikėsinimų apsaugoti valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos saugumo departamentas prašo pareiškėjo Y. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas pagrįstai sprendė, kad Sprendimai yra teisėti bei pagrįsti, jie buvo priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus bei susiklosčiusią geopolitinę situaciją ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Teismas tinkamai įvertino Y. B. keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, pagrįstai suteikė prioritetą visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams, o ne vieno (duomenys neskelbtini) piliečio teisėms bei interesams. Savo poziciją trečiasis suinteresuotas asmuo grindžia šiais argumentais:

39.1. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 24 d. skunde nurodė, kad sutinka su jo nagrinėjimu rašytiniame procese, todėl teismas, įvertinęs, kad nei atsakovas, nei Valstybės saugumo departamentas tokiam bylos nagrinėjimui neprieštarauja, 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi nutarė bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. 2023 m. gruodžio 20 d. rašto, kuriame Y. B. pateikė papildomus paaiškinimus ir prašymus byloje, 3 punkte jis prašė atsakovą ir trečiąjį suinteresuotą asmenį įpareigoti pateikti papildomus paaiškinimus arba bylą nagrinėti žodiniame posėdyje, tam, kad būtų užtikrinta teisė būti išklausytam. Teisėjas rezoliucija atsakovą įpareigojo pateikti paaiškinimus. Atsižvelgiant į tai, kad nei viena proceso šalis nepateikė motyvuoto prašymo bylą nagrinėti žodiniame procese, teigtina, jog teismas bylą išnagrinėjo tinkamai ir laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų. Y. B., nesant tam pagrindo, teigia, kad buvo pažeistos jo teisės į gynybą, kadangi pareiškėjas teikė rašytinius paaiškinimus ir prašymus, kurie teismo buvo įvertinti.

39.2. Teismo sprendimas buvo priimtas tinkamai laikantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme nustatyto imperatyvo visus valstybės institucijų priimamus sprendimus, taip pat ir susijusius su užsieniečių teisine padėtimi, analizuoti tuo aspektu, kaip jie prisidės prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.

39.3. Valstybės saugumo departamentas, atsižvelgęs į turimus duomenis, žinomus (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs į ateitį nukreiptą vertinimą, numato, kad Y. B. gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su (duomenys neskelbtini). Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas tokių pareigų nebeina, savaime nereiškia, kad jo ryšiai su (duomenys neskelbtini) valdžios institucijomis yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės.

39.4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, jog pareiškėjo atlikti veiksmai Valstybės saugumo departamento surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad Y. B. asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas labiau reikšmingu, nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Vien faktas, kad pareiškėjas pakankamai seniai dirbo (duomenys neskelbtini), savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis teisėsaugos tarnybomis yra išnykusi.

39.5. Nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) valstybinėse institucijose ir kontroliuojamose įmonėse, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

39.6. Šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste Y. B. ryšiai gali aktualizuotis, jo kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją ir taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Y. B. gali palaikyti ryšius su buvusiose darbovietėse ir (ar) kitose valdžios struktūrose dirbančiais (duomenys neskelbtini) režimui lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, taip pat ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Teismas pagrįstai sprendė, kad Y. B. keliama grėsmė valstybės saugumui dėl Sprendimuose išdėstytų aplinkybių bei argumentų yra pakankamai reali ir akivaizdi. Tai, kad pareiškėjas nuo 2006 m. gyvena Lietuvos Respublikoje ir jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jo sąmoningo bei nefragmentiško ryšio su (duomenys neskelbtini) valdžios institucijomis bei iš to kylančios grėsmės valstybės saugumui nepaneigia.

39.7. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiškose bylose yra išaiškinta, kad užsienietis, siekdamas paneigti savo lojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai, privalo įrodymais pagrįsti aplinkybes, kurios neabejotinai liudytų akivaizdų užsieniečio priešiškumą (duomenys neskelbtini) oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš režimą; tarnybos pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, kad asmuo gali būti vertinamas kaip (duomenys neskelbtini) valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, galintis vykdyti režimo užduotis. Y. B. aplinkybių, neabejotinai liudijančių jo priešiškumą (duomenys neskelbtini) valdžiai, nenurodė ir įrodymais jų nepagrindė, todėl darytina išvada, kad savo lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai jis nepaneigė.

39.8. Pareiškėjas tik 2023 m. lapkričio 21 d., t. y. po Sprendimų priėmimo, kreipėsi dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, o tai paneigia Y. B. argumentus, kad jis iš kilmės valstybės išvyko ir į ją negali grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamu dėl politinių įsitikinimų.

39.9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. Remdamosi tarptautine teise ir atsižvelgdamos į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją bei jų gyvenimą čia.

39.10. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ar Konvencijoje nėra ginamos vertybės, kurio valstybei sukurtų pareigą prisiimti su imigracija susijusią riziką, o teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.

39.11. Nebuvo nustatyta jokių kritinę reikšmę turinčių Y. B. šeiminių, socialinių ar kitokio pobūdžio ryšių su Lietuvos Respublika, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad šiuo atveju pagal bylos duomenis pareiškėjo teisei gyventi Lietuvos Respublikoje turėtų būti teikiama pirmenybė prieš kompetentingų institucijų patvirtintą potencialią grėsmę valstybės saugumui.

39.12. Priimdamas sprendimą, teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus ir aptartus įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, juos įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą ir priėmė pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių teismo padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad, remiantis jais, būtų padarytos kitokios išvados dėl ginčo, nei padarė teismas. Vien aplinkybė, kad teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliacinį skundą pateikęs Y. B., savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus ir byloje esančius įrodymus, priėjo pagrįstą išvadą, kad atsakovas, priimdamas Sprendimus, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

40. 2024 m. gegužės 9 d. papildomuose paaiškinimuose raštu Y. B. nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos jo apeliaciniame skunde. Pareiškėjas akcentuoja, kad 2023 m. gruodžio 20 d. teismui pateikė prašymą nagrinėti bylą žodiniame teismo posėdyje, tam, kad būtų tinkamai įvertinti jo pateikti individualūs argumentai ir įrodymai, kadangi atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens pateiktuose atsiliepimuose jie buvo ignoruojami, pasitelkiant bendrus pasvarstymus apie geopolitines grėsmes. Šis Y. B. prašymas buvo ignoruotas, nepateikiant motyvų, taip teismas pažeidė pareiškėjo teisę būti išklausytam. Be to, teismas neišnagrinėjo ir objektyviai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių bei priėmė sprendimą, kuris neatitinka pagrįstumo, teisėtumo ir motyvavimo reikalavimų. Y. B. pažymi, kad jokio sąmoningo ir nefragmentiško jo ryšio su (duomenys neskelbtini) institucijomis bei iš to kylančiomis grėsmėmis valstybės saugumui nėra nustatyta, todėl negalima reikalauti jį paneigti. Taip pat nebuvo įvertinta, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo jau vertino pareiškėjo grėsmę nacionaliniam saugumui 2023 m. rugpjūčio 28 d. išduodamas leidimą gyventi, ir nebuvo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, kuriomis Valstybės saugumo departamentas grindžia priešingą vertinimą. Y. B. teigia, kad nebuvo nustatyta akivaizdžių požymių, jog jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 41. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Migracijos departamento priimtų Sprendimų, kuriais pareiškėjui Y. B. buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi ir jam 30 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, teisėtumo bei pagrįstumo.

42. Pirmosios instancijos teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir padaręs išvadą, kad Sprendimai laikomi teisėtais bei pagrįstais, jie atitinka nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, buvo priimti nepažeidžiant pagrindinių procedūrų ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, Y. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendė, kad Valstybės saugumo departamento surinkti duomenys leidžia teigti, jog atsakovas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti Sprendimus, kadangi trečiojo suinteresuoto asmens išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, jog Y. B. kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Y. B. nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, teismas nurodė pareiškėjo į bylą nepateiktus argumentus ir ignoravo jo nurodytus argumentus bei pateiktus įrodymus ir pažeidė Y. B. teisę į privatų gyvenimą. Pareiškėjas taip pat nesutinka su bylos išnagrinėjimu rašytinio proceso tvarka.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Minėto straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

44. Pareiškėjas savo apeliacinį skundą pirmiausia grindžia tuo, kad teismas jo skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nors Y. B. 2023 m. gruodžio 20 d. pateikė prašymą bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje, tam, kad būtų tinkamai įvertinti jo pateikti individualūs argumentai ir įrodymai, kadangi atsakovo bei trečiojo suinteresuotojo asmens pateiktuose atsiliepimuose jie buvo ignoruojami, pasitelkiant bendrus pasvarstymus apie geopolitines grėsmes. Pareiškėjo nuomone, taip buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, kadangi Y. B. neturėjo galimybės apginti savo interesų ir pateikti paaiškinimų; su papildomais paaiškinimais pareiškėjas taip pat pateikė papildomus argumentus, į kuriuos teismas skundžiamame sprendime neatsakė.

45. Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau pagal to paties straipsnio 6 dalį, byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Šioje dalyje nurodyti klausimai išsprendžiami teismo nutartimi.

46. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog aptartas teisinis reguliavimas lemia, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė pirmosios instancijos teisme rengti žodinį bylos nagrinėjimą, išskyrus nustatytas išimtis, t. y. kai proceso šalis pareiškia prašymą surengti rašytinį procesą, o kitos proceso šalys tam neprieštarauja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2454-575/2020, 2023 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-530-502/2023). Taigi, pagal bendrą taisyklę, šalys turi būti išklausytos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ypač svarbu užtikrinti principą būti išklausytam pareiškėjui, kuris skundžia valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ar sprendimą.

47. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Y. B. skunde buvo nurodęs, kad sutinka su skundo nagrinėjimu rašytiniame procese, o priėmus sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, prašė užtikrinti vertėjo į (duomenys neskelbtini) kalbą dalyvavimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi priėmus pareiškėjo skundą, be kita ko, buvo nutarta bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Teismas 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi teismo pirmininkui ar jo paskirtam teisėjui pasiūlė administracinę bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje 2024 m. vasario 7 d. 11.55 val. rašytinio proceso tvarka. Teismo pirmininko pavaduotojas 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje 2024 m. vasario 7 d. 11.55 val. 2023 m. gruodžio 20 d. papildomuose paaiškinimuose ir prašymuose byloje Y. B., atsižvelgęs į tai, kad bylos nagrinėjimas yra paskirtas rašytine tvarka, prašė atsakovą ir trečiąjį suinteresuotą asmenį įpareigoti pateikti papildomus paaiškinimus arba bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje, tam, kad būtų užtikrinta jo teisė būti išklausytam. Atsižvelgęs į minėtą pareiškėjo pateiktą dokumentą, teismas 2023 m. gruodžio 21 d. rezoliucija atsakovą įpareigojo iki 2024 m. sausio 15 d. pateikti prašomus įrodymus. Vykdydamas teismo įpareigojimą, Migracijos departamentas 2023 m. sausio 31 d. pateikė nuomonę, kad Y. B. 2023 m. gruodžio 20 d. papildomi paaiškinimai yra nepagrįsti. Gavęs šiuos dokumentus, teismas klausimo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nesvarstė, nors aiškiai išreikšto pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka nebuvo. Pirmosios instancijos teismas bylą 2024 m. vasario 7 d. teismo posėdyje išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir teismo sprendimą paskelbė 2024 m. kovo 6 d.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo veiksmai pažeidžiant proceso taisyklių reikalavimus, neorganizuojant žodinio bylos proceso ir bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, turi būti vertinami kaip ribojantys šalių teisę į tinkamą teismo procesą. Pirmosios instancijos teismas neužtikrino pareiškėjo teisės dalyvauti teismo posėdyje, be kita ko, teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, teikti paaiškinimus bei prašymus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams bei naudotis kitomis proceso teisėmis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 str. 2 d.).

49. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo veiksmai, dėl kurių byloje nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų neabejotinų duomenų dėl to, kad pareiškėjas prašė rašytinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, turi būti vertinami kaip veiksmai, dėl kurių Y. B. galėjo būti apribota teisė į tinkamą teismo procesą. Kaip jau minėta, pareiškėjo 2023 m. gruodžio 20 d. papildomuose paaiškinimuose ir prašymuose byloje, be kita ko, buvo prašoma įpareigoti atsakovą ir trečiąjį suinteresuotą asmenį pateikti papildomus paaiškinimus arba bylą nagrinėti žodiniame posėdyje. Teismas Migracijos departamentą įpareigojo pateikti prašomus įrodymus, o gavęs atsakovo 2023 m. sausio 31 d. pateiktą nuomonę, veiksmų, kad išsiaiškintų, ar po gautų paaiškinimų pareiškėjas vis dėlto pageidauja, jog jo skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, ar jį tenkina paskirtas bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka, nesiėmė.

50. Nustačius, kad Y. B. neišreiškus aiškaus pageidavimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, ji buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, konstatuojamas bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo ir žodiškumo principų pažeidimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.), kuris laikytinas esminiu proceso teisės normų pažeidimu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o tai sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 1 dalimi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla turi būti perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 145 str.).

51. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, neišklausius pareiškėjo ir (ar) jo atstovo bei atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovų pozicijų, aptartas proceso teisės normų pažeidimas galėjo lemti neteisingą bylos išsprendimą. Atsižvelgusi į tai ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 145 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nevertinant kitų tiek Y. B. apeliacinio skundo, tiek jo papildomų paaiškinimų raštu argumentų, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 4 p.).

52. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjant pareiškėjo Y. B. skundą galutinis procesinis sprendimas dar nėra priimtas, šioje proceso stadijoje teismo išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Y. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė