Legislator Case Law & Legislation
7712c441-e882-469f-af00-5dda0392ddcb AI generated

7712c441-e882-469f-af00-5dda0392ddcb · Tauragės apylinkės teismas

Case Number 7712c441-e882-469f-af00-5dda0392ddcb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr.1-17-220/2019 Procesinio sprendimo kategorija1.2.25.4.1; 2.3.6.4.5. (S) Teisminio proceso Nr.1-01-1-21191-2016-6 TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 28 d. Tauragė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant Simonai BeiÅ¡ienei, dalyvaujant prokurorui Eduardui Builisovui, kaltinamojo gynėjui advokatui Romualdui Juščiui, nukentėjusiajam J. Å ., jo atstovui advokatui M. V., civiliniam ieÅ¡kovui E. Å ., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

Legislator headnote

AI generated

7712c441-e882-469f-af00-5dda0392ddcb · Tauragės apylinkės teismas: Tačiau taip pat nustatyta, kad automobilio vairuotojo veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui, o motociklo vairuotojo veiksmai techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡iuo eismo įvykio kilimu. IÅ¡ 2018-03-29 eksperimento atlikimo protokolo ( t.II b.l. 86-87) matyti, kad automobilio „Audi A6“, vairuotojas S. L. galėjo pamatyti atvažiuojantį J. Å . motociklÄ â€žSuzuki“ prieÅ¡ 550 metrų ir 30 centimetrų, o motociklo „Suzuki“ vairuotojas J.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr.1-17-220/2019 Procesinio sprendimo kategorija1.2.25.4.1; 2.3.6.4.5. (S) Teisminio proceso Nr.1-01-1-21191-2016-6 TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 28 d. Tauragė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant Simonai BeiÅ¡ienei, dalyvaujant prokurorui Eduardui Builisovui, kaltinamojo gynėjui advokatui Romualdui Juščiui, nukentėjusiajam J. Å ., jo atstovui advokatui M. V., civiliniam ieÅ¡kovui E. Å ., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

S. L., gim. (duomenys neskelbtini) Å ilalės m., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, Å«kininkas, dirbantis pagal verslo liudijimÄ , vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklarauota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso( toliau - BK) 281 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė: Kaltinamasis S. L. pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent:

S. L. 2016 m. gegužės 5 d. apie 14 val. 50 min., AntÅ¡unijų k., Tauragės r., kelio Tauragė-Mažeikiai 4.7 km., vairuodamas jam priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 109 p. reikalavimÄ , kuris numato, kad „Sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti keliÄ prieÅ¡inga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms“, nesustojo ir nepraleido prieÅ¡inga kryptimi atvažiuojančio motociklininko J. Å . vairavusio motociklÄ â€žSuzuki“ ir su juo susidÅ«rė, Å¡ie S. L. padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, tai yra motociklininkui J.

Å . padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl galvos smegenų sukrėtimo, deÅ¡inės Å¡launies plėštinės žaizdos, kairės plaÅ¡takos II-jo delnakaulio lūžimo su poslinkiu, deÅ¡inės pėdos V-to padikaulio II-IV falangų distalinių dalių lūžimu. Kaltinamasis S. L. dėl pareikÅ¡to kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad jis su savo giminėmis važiavo jo automobilių „ Audi“, kurį jis vairavo, ir norėjo važiuoti į aikÅ¡telę pavalgyti. Važiuodamas pagrindiniu keliu jis pamatė kairėje pusėje keliukÄ Ä¯ aikÅ¡telę ir į jį pasuko, kai staiga pajuto smÅ«gį į jo automobilį.

Prieš sukdamas į kairę, jis iš priekio jokios transporto priemonės nematė, nesupranta iš kur tas motociklininkas taip staigiai atsirado, kad jo nei kiti asmenys, esantys jo automobilyje, nepastebėjo. Po autoįvykio jis nubėgo prie sužaloto motociklininko. Laiko, kad dėl autoįvykio yra kaltas ne jis, o motociklininkas, kuris viršijo greitį, todėl jis jį greitai važiuojantį ir negalėjo pastebėti. Dėl pareikštų ieškinių jis nesutinka. Nukentėjusysis J. Š. parodė, kad jis sūnėnui priklausančiu motociklu važiavo į Tauragę.

Avarijos aplinkybių nei prieÅ¡ jÄ , nei po jos nepamena. Žino, kad jam buvo sužalota galva, lūžo kaulai, pablogėjo atmintis po avarijos, sunkiai skaito. Jis motociklininko teisių neturėjo. Nepamena kokiu greičiu važiavo. Su motociklu gerai važiuoja, nes dalyvaudavo lenktynėse. Kadangi jis buvo sužalotas ir po avarijos jaučia sunkias pasekmes, todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo ir draudimo solidariai 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat praÅ¡o priteisti advokato atstovavimo iÅ¡laidas.

Civilinis ieÅ¡kovas E. Å . parodė, kad lenktyninis motociklas buvo jo, jis buvo techniÅ¡kai tvarkingas. TÄ motociklÄ pasiėmė J. Å . pats. MotociklÄ buvo pirkęs apie 2015 metais. Å iuo metu jis yra sudaužytas nepataisomai, todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ draudimo ir kaltinamojo motociklo vertę, tai yra 3300Eur. Dėl atlyginimo žalos dėl motociklo sudaužymo į draudimÄ nesikreipė, nes nežinojo, kad reikia kreiptis. Ekspertas V. V. parodė, kad jis atliko autoįvykio ekspertizę ir nustatė, jog pagrindinė sÄ lyga kilti autoįvykiui buvo automobilio vairuotojo veiksmai, kuris suko į kairę iÅ¡ pagrindinio kelio ir nepraleido pagrindiniu keliu prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojančio motociklo.

Savo iÅ¡vadÄ jis grindė tuo, kad nors motociklui ir važiuojant leistinu greičiu, vis tiek automobilis sukdamas į kairę nebÅ«tų visiÅ¡kai pasiÅ¡alinęs iÅ¡ važiuojamosios kelio dalies ir tokiu bÅ«du automobilis bÅ«tų sudaręs motociklininkui kliÅ«tį nekliudomai pravažiuoti pagrindiniu keliu. Dėl to jis nustatė, kad automobilio veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su autoįvykio kilimu. O motociklo vairuotojo veiksmai buvo priežastiniame ryÅ¡yje dėl avarijos kilimo, nes jis virÅ¡ijo leistinÄ greitį, todėl negalėjo jo savalaikiai sustabdyti.

IÅ¡ 2016-05-05 kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, plano ir nuotraukų ( t. 1 b.l. 119-132) matyti, kokiomis aplinkybėmis užfiksuotas automobilio „Audi A6“ ir motociklo „Suzuki“ eismo įvykis kelio „Tauragė-Plungė-Mažeikiai“ 4-ajame kilometre, nustatyta, kad eismo įvykis įvyko teisiame kelio ruože. IÅ¡ 2016-05-20 automobilio apžiÅ«ros protokolo ir motociklo apžiÅ«ros protokolo (t. 1, b.l. 135-140) matyti, kad apgadinta yra automobilio deÅ¡inės pusės galinės detalės( sparnai, durelės) ,automobilis pagal pakvitavimÄ grÄ Å¾intas savininkui (t. 1, b.l. 147), taip pat yra apžiÅ«rėtas motociklas „Suzuki“ (t. 1, b.l. 151-154), motociklo spidometras su apsauga (t. 1, b.l. 155-159) motociklas ir spidometras su apsauga pagal pakvitavimÄ grÄ Å¾inti savininkui (t.

I, b.l. 163). Automobilis „Audi A 6“ yra draustas privalomuoju civilinės atsakomybės sutartimi Draudimo bendrovėje ADB Compensa Vienna Insurance group“ ( t. 1 b.l. 143). Iš 2016-06-08 VTMT Tauragės poskyrio specialisto išvados matyti, kad J. Š. dėl galvos smegenų sukrėtimo, dešinės šlaunies plėštos žaizdos, kairės plaštakos II-jo delnakaulio lūžimo su poslinkiu, dešinės pėdos V-to padikaulio II- IV falangų distalinių dalių lūžimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t.1 b.l. 190).

IÅ¡ 2018-05-10 VTMT toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vados Nr. T-A3440/2016(01) matyti, kad J. Å . kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. II, b.l. 2). IÅ¡ 2016-05-10 VTMT Tauragės poskyrio specialisto iÅ¡vados Nr. T-A3441/2016(01) matyti, kad S. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. II, b.l. 33). IÅ¡ 2016-11-07 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vados Nr. 11K-254(16) (t. II, b.l. 51-60) matyti, kokiomis aplinkybėmis įvyko avarija, tai yra, kokie eismo įvykio dalyvių veiksmai buvo atlikti konkrečioje situacijoje ir kieno veiksmai sÄ lygojo Å¡iam įvykiui kilti, joje nurodoma, kad tikėtina, jog techniniu požiÅ«riu įtakos eismo įvykio kilimui turėjo abiejų transporto priemonių veiksmai, tai yra automobilio vairuotojas sankryžoje, sukdamas į kairę, nepraleido prieÅ¡inga pagrindiniu keliu važiavusį motociklininkÄ ir sudarė jam kliÅ«tį bei su juo susidÅ«rė, o motociklininkas važiavo virÅ¡ydamas leistinÄ greitį ir automobiliui sukant į kairę, laiku motociklo nestabdė ir atsitrenkė į automobilį.

IÅ¡ 2017-08-16 Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto iÅ¡vados Nr. 11-683(17) t.II b.l. 71-78) matyti, kad atlikus ekspertizę buvo pateikta ekspertizės iÅ¡vada, kurioje nustatyta, kad abiejų vairuotojų veiksmai – vienam atliekant posÅ«kį ir nepraleidžiant prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojančio motociklo, o kitam virÅ¡ijant nustatytÄ 90 km/h greitį , tai yra važiuojant 107 km/h greičiu, ir dėl to praradus techninę galimybę stabdant iÅ¡vengti eismo įvykio, - techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini.

Tačiau taip pat nustatyta, kad automobilio vairuotojo veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui, o motociklo vairuotojo veiksmai techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡iuo eismo įvykio kilimu. IÅ¡ 2018-03-29 eksperimento atlikimo protokolo ( t.II b.l. 86-87) matyti, kad automobilio „Audi A6“, vairuotojas S. L. galėjo pamatyti atvažiuojantį J. Å . motociklÄ â€žSuzuki“ prieÅ¡ 550 metrų ir 30 centimetrų, o motociklo „Suzuki“ vairuotojas J.

Å . galėjo pamatyti S. L. vairuojamÄ automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ 601 metrÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: Kaip matyti, kaltinamasis S. L. dėl padaryto nusikaltimo kaltu neprisipažino ir teigia, kad jis vairuodamas automobilį Audi A6“ ir sukdamas į kairę iÅ¡ pagrindinio kelio, nematė prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojančio motociklo ir tik pasukęs automobilį jis pajuto smÅ«gį į automobilio užpakalinę dalį. Laiko, kad dėl autoįvykio yra kaltas motociklo vairuotojas, nes yra nustatyta, kad jis važiuodamas keliu virÅ¡ijo tame kelio ruože nustatyta leistinÄ 90 km/h greitį, tai yra važiavo 107 km/h greičiu.

Tai, kad jis nematė motociklo įtakoja tai, kad motociklas judėjo didesniu negu leistina greičiu ir dar truputį trukdė kelio nelygumai. Nukentėjusysis J. Å . negali tinkamai paaiÅ¡kinti avarijos aplinkybių, nes jis po autoįvykio nieko gerai neatsimena, o tik atsimena, kad jis vairavo motociklÄ . Kad iÅ¡siaiÅ¡kinti byloje esančias aplinkybes dėl eismo įvykio kilimo, buvo kreiptasi į Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistÄ , kuris 2016-11-07 pateikė iÅ¡vadÄ , jog sumodeliavus tikėtinÄ transporto priemonių susidÅ«rimo mechanizmÄ ir atlikus paskaičiavimus buvo nustatyta, kad tikėtina, jog techniniu požiÅ«riu įvykio kilimui turėjo abiejų įvykio dalyvių veiksmai, tai yra automobilio vairuotojas, sukdamas į kairę iÅ¡ pagrindinio kelio, keldamas grėsmę eismo saugumui , nedavė kelio prieÅ¡inga kryptimi važiavusiam motociklininkui, kuris virÅ¡ijo leistinÄ 90 km/h važiavimo greitį ir laiku nesustabdęs motociklo atsitrenkė į automobilį.

Taip pat akte yra nurodyta, kad jeigu motociklo vairuotojas bÅ«tų važiavęs leistinu greičiu, tai jis bÅ«tų turėjęs techninę galimybę sustabdyti motociklÄ neprivažiuodamas susidÅ«rimo vietos. Kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos autoįvykio kilimo priežastys, autoįvykio dalyvių veiksmai bei kitos autoįvykio kilimo priežastys, 2017-08-16 Lietuvos teismo ekspertizės centre buvo atlikta ekspertizė ir pateikta eksperto V. V. iÅ¡vada, kurioje jis nurodė, kad abiejų vairuotojų veiksmai buvusioje kelio eismo situacijoje: automobilio „Audi A6“ vairuotojo S. L. veiksmai, - sukdamas į kairę, nepraleido prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojančio motociklo „Suzuki GSX R1000“ ir su juo susidÅ«rė, motociklo „Suzuki GSX R1000“ vairuotojo J.

Å . veiksmai, - važiuodamas 107 km/h greičiu virÅ¡ijo leistinÄ 90 km/h greitį ir dėl to prarado techninę galimybę stabdydamas iÅ¡vengti eismo įvykio, - techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini. Taip pat buvo nustatyta, kad motociklo vairuotojas, važiuodamas leistinu 90 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su sukančiu į kairę automobiliu „Audi A6“ jį stabdydamas. Be to nustatė, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Audi A6“ vairuotojo S. L. veiksmai, - sukdamas į kairę nepraleido prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojančio motociklo „Suzuki GSX R1000“ ir su juo susidÅ«rė - techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui, o motociklo vairuotojo veiksmai, kad jis virÅ¡ijo leistinÄ greitį ir dėl to prarado techninę galimybę stabdymo iÅ¡vengti eismo įvykio – techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu.

IÅ¡ ekspertizės akto matyti, kad ekspertas minėtas iÅ¡vadas padarė remdamasis byloje esančiais duomenimis, kaltinamojo parodymais. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas V. V. paaiÅ¡kino, kad jis iÅ¡vadÄ dėl to, kad automobilio vairuotojo veiksmai buvo pagrindinė sÄ lyga autoįvykiui kilti grindė tuo, kad nors motociklo vairuotojas ir bÅ«tų važiavęs leistinu 90km/h greičiu, tai vis vien automobilio vairuotojas pasukęs į kairę dar nebÅ«tų pilnai atlaisvinęs prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostos, ir dėl to, automobilis vis tiek bÅ«tų sudaręs motociklui kliÅ«tį.

Å ios jo nurodytos aplinkybės yra pažymėtos ir ekspertizės akte ir pagrįstos atitinkamais paskaičiavimais. Dėl to teismui nėra pagrindo netikėti, kad motociklui, važiuojant leistinu greičiu, automobilis dar nebÅ«tų spėjęs, sukdamas į kairę, pilnai pasitraukti nuo prieÅ¡prieÅ¡inės eismo juostos ir nekliudyti prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojančiai transporto priemonei judėti pagrindiniu keliu. Kelių eismo taisyklių 109 punktas numato, kad „Sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti keliÄ prieÅ¡inga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms.“ Kadangi automobilio vairuotojas dėl aukščiau paminėtų priežasčių, sukdamas į kairę sudarė motociklo vairuotojui kliÅ«tį, todėl laikytina, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 109 punktÄ .

Tai, kad motociklo vairuotojas ir virÅ¡ijo leistinÄ greitį, dėl ekspertizės akte nurodytų priežasčių, nelaikytina jog ir jo veiksmai buvo pagrindinė sÄ lyga autoįvykio kilimui, Å¡ie jo veiksmai dėl greičio virÅ¡ijimo yra laikytini, kaip turintys ryšį su autoįvykio kilimu, o ne pagrindinė sÄ lyga kilti autoįvykiui. Kaip matyti, kaltinamasis teigia, kad pastebėti motociklÄ trukdė ir motociklo greitis bei kelio ruožo nelygumai. Tačiau iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo bei iÅ¡ eksperimento atlikimo protokolo, padarytų eismo įvykio nuotraukų matyti, kad kelias yra lygus jokių posÅ«kių ir nuokalnių jame nėra.

Ir tai patvirtina eksperimento metu gauti parodymai, kad automobilio „Audi A6“, vairuotojas S. L. galėjo pamatyti atvažiuojantį motociklÄ â€žSuzuki“ prieÅ¡ 550 metrų ir 30 centimetrų, o motociklo „Suzuki“ vairuotojas J. Å . galėjo pamatyti S. L. vairuojamÄ automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ 601 metrÄ , o tai, įvertinant ekspertizės akte nustatytus atstumus, kurie buvo bÅ«tini transporto priemonei sustabdyti, yra pakankami, jog ir kaltinamasis ir nukentėjusysis galėjo vienas kito vairuojamas transporto priemones pamatyti ir jokie kelio nelygumai jiems netrukdė.

Ä®vertinus ir iÅ¡analizavus byloje nustatytas aplinkybes teismas laiko, kad yra įrodyta, jog teisiniu ir techniniu požiÅ«riu automobilio vairuotojo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su autoįvykio kilimu, nes jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 109 punktÄ . Nusikalstama veika kvalifikuotina tinkamai pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kaip neatsargus nusikaltimas, nes autoįvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimas. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 d alis), nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, dėl nusikaltimo padarymo kilusias pasekmes. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimÄ , teisiamas pirmÄ kartÄ , yra dirbantis, todėl jam tikslinga taikyti Å¡velniausiÄ bausmę- baudÄ . Kadangi nusikalstama veika buvo padaryta 2016-05-05, tai yra tuo metu, kai bazinio bausmių ir nuobaudų dydis buvo 37,66 Eur, todėl skaičiuojant MGL dydį vienas MGL prilygsta 37,66 Eur.

Civiliniai ieÅ¡kiniai. Kaip matyti, nukentėjusysis J. Å . pareiÅ¡kė kaltinamajam S. L. ir ADB Compensa Vienna Insurance group“ ieÅ¡kinį ( t.II b.l. 160-162, 171-173) , kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 7000 Eur neturtinę žalÄ ir iÅ¡laidas susijusias su advokato teisine pagalba. Teismo posėdžio metu advokatas M. V. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinyje yra padaryta raÅ¡ymo apsirikimo klaida ir Å¡iuo metu advokato iÅ¡laidos sudaro ne 7000 Eur, kaip nurodyta ieÅ¡kinyje, o galutinė suma sudaro 1996,50 Eur.

Å iÄ advokato iÅ¡laidų sumÄ ieÅ¡kovas ir praÅ¡o priteisti. Taip pat byloje civilinis ieÅ¡kovas E. Å . pareiÅ¡kė kaltinamajam S. L. ir ADB Compensa Vienna Insurance group“ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovų S. L. ir ADB Compensa Vienna Insurance group“ solidariai 3300Eur turtinei žalai atlyginti dėl nepataisomai sugadinto ieÅ¡kovui priklausančio motociklo. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnį BPK 111 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudžiamojoje byloje už padarytÄ Å¾alÄ atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu Å¡ie asmenys pagal įstatymÄ privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ , t. y. civiliniais atsakovais gali bÅ«ti tėvai, globėjai, rÅ«pintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytÄ Å¾alÄ .

Kaip matyti, Å¡ioje byloje kaltinamojo automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) autoįvykio metu buvo draustas 2016-01-30 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi ( toliau- draudimo sutartis ) ADB „ CompensaVienna Insurance Group“ ( toliau -draudikas). Draudimo sutartis yra rizikos sandoris ( CK 6.160 straipsnio 3 dalis), t. y. ja draudikas nustatytų draudimo sumų ribose prisiima už draudėjÄ nuostolių atsiradimo rizikÄ dėl eismo įvykiu nuketėjusiems asmenims padarytos žalos.

Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ ir draudimo sutartį ( CK 6.254, 6.987 straipsniai ). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieÅ¡kovui) visiÅ¡kai nepadengia iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, likusiÄ dalį atlygina jÄ padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad nuo 2012 m. birželio 11 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Å iuo atveju Å¡ioje nuostolių dalyje draudikas prisiėmė už draudėjÄ nuostolių rizikÄ . Sprendžiant klausimÄ dėl nukentėjusiojo J. Å . ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas nurodo, kad CK6.250 straipsnio 2 dalyje yra iÅ¡vardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, pagal kuriuos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, sveikatos sutrikdymo trukmę, sunkumÄ , liekamuosius reiÅ¡kinius, pasveikimo galimybes, asmens turėtų galimybių praradimÄ , žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ neatsargų nusikaltimÄ , kurio padariniai –nukentėjusiajam J. Å . dėl galvos smegenų sukrėtimo, deÅ¡inės Å¡launies plėštos žaizdos, kairės plaÅ¡takos II-jo delnakaulio lūžimo su poslinkiu, deÅ¡inės pėdos V-to padikaulio II- IV falangų distalinių dalių lūžimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 190). Savo civiliniame ieÅ¡kinyje( t. II b.l. 161,172) nukentėjusysis nurodo, kad deÅ¡inės Å¡launies žaizdos su raumenų pažeidimu bei galvos smegenų sukrėtimu liekamieji reiÅ¡kiniai tebesitęsia ir neaiÅ¡ku kada nukentėjusysis atgaus ankstesnes turėtas fizines galimybes.

Byloje yra pridėti medicininiai dokumentai patvirtinantys nukentėjusiojo sužalojimus ir tai, kad jis gydėsi ligoninėje, kad jis iš karto po autoįvykio neatsiminė įvykio aplinkybių ( t. I b.l. 180-189). Tačiau byloje nėra duomenų apie tai koks jo sveikatos stovis yra šiuo metu, tai yra ar yra likę liekamieji reiškiniai dėl kūno sužalojimo ar galvos smegenų sutrenkimo. Dėl to, kad šie reiškiniai dėl galvos smegenų sutrenkimo yra likę, galima spręsti tik iš pačio nukentėjusiojo parodymų, kad jam šlubuoja atmintis ir yra kitų sužalojimo liekamųjų požymių.

Teismas sutinka, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė didelių dvasinių iÅ¡gyvenimų, fizinio skausmo, tačiau įvertinus tai, kad nėra byloje pagrįstų duomenų apie jo sužalojimo liekamuosius reiÅ¡kinius, teismas laiko, kad įvertinus pažeistų vertybių svarbÄ , skirtingų interesų pusiausvyra, duomenis esančius byloje dėl sveikatos sužalojimo, kitas bylos aplinkybes, taip pat, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, laiko, kad neturtinės žalos dydis turi bÅ«ti nustatytinas 3000 Eur.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje asmenims patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ buvo priteisiama nuo 2000 iki 40000 Eur. Teismų praktikoje asmenims patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ yra priteisima iki 10000 Lt neturtinė žala (Nr. 2K-461/2010 – 10000 Lt / 2896,20 EUR, Nr. 2K-200/2010 – 10000 Lt / 2896,20 EUR, Nr. 2K-64/2009 – 10000 Lt / 2896,20 EUR) Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kad ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkintinas iÅ¡ bendraatsakovo kaltinamojo, nes pareiga atlyginti neturtinę žalÄ tenka draudikui, todėl nukentėjusiojo ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ draudiko tenkintinas iÅ¡ dalies ir priteistina iÅ¡ jo 3000 Eur neturtinė žala, o likusi ieÅ¡kinio dalis draudiko atžvilgiu atmestina ir kaltinamojo S. L. atžvilgiu ieÅ¡kinys atmestinas.

Sprendžiant klausimÄ dėl civilinio ieÅ¡kovo E. Å . pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio ( t.II b.l. 180) dėl 3300 Eur turtinės žalos atlyginimo ( t.3 b.l.180) iÅ¡ bendraatsakovių draudiko ir kaltinamojo solidariai, tai vertinant draudiko 2018-12-27 papildomus paaiÅ¡kinimus dėl Å¡io ieÅ¡kinio ( t.3 b.l.

47) matyti, kad jis sutinka su pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu ir pateikė motociklo vertės apskaičiavimÄ , kuriame nurodyta, kad skirtumas tarp vardinės ir likutinės motociklo vertės sudaro 3314 Eur. Kadangi byloje yra įrodyta, kad motociklas yra sugadintas autoįvykio metu ir jis priklauso civiliniam ieÅ¡kovui E. Å . pagal 2015-05-15 pirkimo – pardavimo sutartį ( t. 3 b.l. 59) , todėl ieÅ¡kinys yra tenkintinas ir bendraatsakovo draudiko ir priteistina ieÅ¡kinio suma 3314 Eur padarytai žalai atlyginti, nes civilinis ieÅ¡kovas šį ieÅ¡kinį palaiko, o ieÅ¡kinys kaltinamojo S. L. atžvilgiu, dėl tų pačių nurodytų aplinkybių, kaip ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestinas.

Proceso iÅ¡laidos. Byloje yra Tauragės AVPK praÅ¡ymas ( t. II b.l. 131) dėl pripažinimo proceso iÅ¡laidomis ikiteisminio tyrimo metu turėtas iÅ¡laidas sudarančias 433,70Eur už automobilio ir transporto priemonės nuvežimo į saugojimo aikÅ¡telę ir saugojimÄ , o taip pat praÅ¡ymas ( t. II b.l. 133) dėl pripažinimo proceso iÅ¡laidomis kraujo paėmimo iÅ¡laidas ligoninėje, sudarančias 5 ,36 Eur. Dėl klausimo apie pripažinimo bylinėjimosi iÅ¡laidomis 433,70 Eur už dviejų transporto priemonių nuvežimÄ ir saugojimÄ aikÅ¡telėje pagrindimo, yra pridėta sÄ skaita – faktÅ«ra ( t.

II b.l. 132), kurioje nurodyta, kad dviejų transporto priemonių nuvežimo paslaugos įvertintos 29,76 Eur, saugojimo paslaugos 672,30 Eur, saugojimo paslaugos transporto priemonių virÅ¡ 3,5 t , 74, 40 Eur, viso iÅ¡laidos sudaro 939,52 Eur. Kadangi praÅ¡oma pripažinti proceso iÅ¡laidomis suma- 433,70 Eur nesutampa su pateiktoje sÄ skaitoje faktÅ«roje nustatyta suma 939,52 Eur bei teismo posėdžio metu prokuroras neprašė Å¡ias iÅ¡laidas pripažinti proceso iÅ¡laidomis, todėl teismas negali dėl duomenų trÅ«kumų savo iniciatyva nustatyti tikslios Å¡ių pripažintinų proceso iÅ¡laidomis sumų ir jas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo.

Dėl to Å¡is klausimas, dėl pripažinimo procesinėmis iÅ¡laidomis nurodytų sumų, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nenustatinėjamas ir nepriteisiamas. Kitas praÅ¡ymas dėl pripažinimo procesinėmis iÅ¡laidomis 5,36 Eur už tiriamosios medžiagos- kraujo paėmimo iÅ¡ kaltinamojo ir nukentėjusiojo yra netenkintinas, kadangi iÅ¡laidos dėl kraujo paėmimo ir tyrimo yra tiesiogiai susijusios su nusikaltimo dalyko įrodinėjimu ir valstybės pareiga finansuoti Å¡ias iÅ¡laidas bei Å¡ias iÅ¡laidas apmokėti iÅ¡ savo biudžeto, nes prieÅ¡ingu atveju susidarytu situacija, kad bet kuris ikiteisminio tyrimo veiksmas, jo sÄ naudos (popierius, ekspertizės, sulaikymo, suėmimo iÅ¡laidos) galėtų bÅ«ti apskaičiuojamos ir pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis.

Byloje taip pat yra pateikti įrodymai apie nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas dėl advokato M. V. atstovavimo Å¡ios bylos ikiteisminiame tyrime ir atstovavimo teisme. Kaip matyti, nukentėjusysis J. Å . advokatui už skundų raÅ¡ymÄ ikiteisminiame tyrime sumokėjo 1452 Eur, tai yra vienÄ kartÄ sumokėjo 363Eur, o kitus Å¡eÅ¡is kartus po 181,50 Eur ( t. 3-b.l. 10,12,14,15,17,20,21). Už civilinio ieÅ¡kinio paraÅ¡ymÄ buvo sumokėta 363 Eur( t. 3 b.l. 23), o už atstovavimÄ teisme buvo sumokėta 181,50 Eur.

Viso nukentėjusysis advokatui sumokėjo 1996,50 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Tačiau įvertinus visas aplinkybes, susijusias su advokato atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimu, teismas laiko, kad advokatas pagrįstai rašė skundus, nes Å¡i byla buvo nutraukiama tris kartus, praÅ¡oma priteisti suma yra racionali, atitinka teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo reikalavimus, todėl nėra pagrindo jos mažinti. Å i galutinė iÅ¡laidų suma yra pripažįstama procesinėmis iÅ¡laidomis ir priteistina iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiojo naudai. ( BPK 103 straipsnio 1dalies 6p., BPK 104 straipsnio 2dalis, BPK 106 straipsnio 2dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 302-304 straipsniais, 307 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: S. L. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 30 MGL, sudarančiÄ 1129,80 EUR ( tÅ«kstantį Å¡imtÄ dvideÅ¡imt devynių eurų 80 centų) baudÄ , jÄ sumokant į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitų, įmokos kodas 6801, per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad nesumokėjus baudÄ , ji bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai, o jÄ sumokėjus baudos įmokos kvitÄ pristatyti nuosprendį priėmusiam teismui.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, palikti nepakeistÄ . Nukentėjusiojo J. Å . pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance group“ nukentėjusiojo J. Å . naudai 3000 Eur ( tris tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį beandraatsakovų ADB „Compensa Vienna Insurance group“ ir kaltinamojo S. L. atžvilgiu atmesti.

Civilinio ieškovo E. Š. civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš ADB „Compensa Vienna Insurance group“ E. Š. naudai 3314 Eur ( tris tūkstančius tris šimtus keturiolika eurų ) turtinei žalai atlyginti, o civilinį ieškinį kaltinamojo S. L. atžvilgiu atmesti. Priteisti iš kaltinamojo S. L. nukentėjusiojo J. Š. naudai 1996,50 Eur ( tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 50 cnt) advokato pagalbai apmokėti. Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėjas Edmundas Žukauskas