AS-492-26-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492-26/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02359-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. P. įmonės „Apgamas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. įmonės „Apgamas“ skundą dėl įsakymo ir vertinimo išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012 m. rugsėjo 12 d. gautas J. P. įmonės „Apgamas“ skundas, kuriu jis prašė panaikinti: 1) Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą Nr. T1-1032 „Dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2012-05-04 įsakymo Nr. T1-547 „Dėl pacientei K. G. teiktų paslaugų kokybės“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus 2012 m. rugpjūčio 24 d. tyrimo Nr. T3-49 vertinimo išvadą (toliau – ir Vertinimo išvada).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų.

Teismas iš Įsakymo turinio nustatė, kad jame konstatuotas sveikatos priežiūros paslaugų pacientei teikimas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nurodyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimai, tačiau jokios kontrolės priemonės pareiškėjui Įsakymu netaikytos. Teismas akcentavo, kad Įsakyme nenustatyta pareiškėjui privalomų vykdyti įpareigojimų, neduota nurodymų, nėra išdėstyta kitų atsakovo priimtų sprendimų, galinčių turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Įsakymas nėra administracinis aktas, nes jis nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjo teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje, todėl nėra administracinės bylos dalykas ir toks ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Teismas pažymėjo, kad Vertinimo išvada yra tarpinis dokumentas, kuris negali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos dalyku.

II. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartį.

Atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog Įsakymas ir Vertinimo išvada nėra administraciniai aktai. Teigia, kad Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas ir priima administracinius aktus. Akcentuoja, kad skundžiamuose aktuose yra nurodyta, jog pareiškėjas neva suteikė nekokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir yra pagrindas pacientei reikalauti žalos atlyginimo. Atkreipia dėmesį, kad analogiškoje byloje jis kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimo, tačiau jo skundas nebuvo priimtas ir jam nurodyta kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Paaiškina, kad 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos teismingumo nustatymo. Akcentuoja, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme jau yra nagrinėjama viena byla dėl Tarnybos įsakymo panaikinimo (administracinės bylos Nr. I-3556-561/2012).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų.

Nustatyta, kad pareiškėjas teismui pateikė skundą, kurio prašė panaikinti Tarnybos, išnagrinėjus pacientės skundą dėl pareiškėjo teiktų sveikatos priežiūros paslaugų, priimtą Įsakymą, kuriuo buvo konstatuota, jog pareiškėjas pacientei sveikatos priežiūros paslaugas suteikė pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei pacientės teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, bei Vertinimo išvadą, kurioje užfiksuotas pagal pacientės skundą atliktas tyrimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai savo praktikoje laikosi pozicijos, kad konstatuojamojo pobūdžio aktai, nesukeliantys konkrečių teisinių pasekmių pareiškėjams, nėra skundžiami teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1344/2010; 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 11 d. nutartimi byloje Nr. AS8-467/2007 nurodė, jog negali būti skundžiami teismui Valstybinio medicininio audito inspekcijos ataskaitos punktai, kuriuose yra išdėstyti faktai ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas gydymo įstaigai duodamų nurodytų teisėtumas ir pagrįstumas, nurodyti punktai nesukuria teisinių pasekmių. Tokio pobūdžio atsakovo surašyti dokumentai tik parodo atsakovo poziciją dėl tikrinto asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo vertinimo ir gali turėti tik įrodomąją reikšmę, tačiau patys savaime teisių ar pareigų asmenims nesukelia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartis byloje Nr. AS442-461/2010). Administraciniu aktu, kuris gali būti skundžiamas teismui, gali būti pripažįstama tik sprendimo dalis, kurioje yra nustatomi gydymo įstaigai privalomi vykdyti nurodymai.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamojoje nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, kad Įsakyme nenustatyta pareiškėjui privalomų vykdyti įpareigojimų, neduota nurodymų, nėra išdėstyta kitų atsakovo priimtų sprendimų, galinčių turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Teisėjų kolegija vertina, kad tokio pobūdžio dokumentas tik parodo atsakovo poziciją dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimo, skundžiamame įsakyme konstatuoti faktai be privalomo pobūdžio patvarkymų tiesiogiai nesukūrė pareiškėjui ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, nebuvo pritaikytos poveikio priemonės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Įsakymas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos pozicijos dėl galimybės analogiško pobūdžio Tarnybos aktus skųsti teismui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir kitose bylose (pvz., 2012 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-468/2012).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Vertinimo išvada tėra tarpinis dokumentas ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 21, P. 359–378).

Tai, kad pareiškėjo skundas dėl iš esmės analogiško Tarnybos priimto akto buvo priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme, nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės. Akcentuotina, kad administracinėje byloje Nr. I-3556-561/2012 pareiškėjo skundas dėl Tarnybos įsakymo bei vertinimo išvados buvo atmestas, konstatavus, kad Tarnybos išvada ir įsakymas, kuriuose yra nustatyti teiktų medicininių paslaugų kokybės trūkumai, tačiau nėra privalomų nurodymų gydymo įstaigai, nelaikytini administraciniais sprendimais. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

Taip pat pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2012 m. spalio 19 d. nutartimi išsprendė bylos pagal pareiškėjo skundą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo teismingumo klausimą, ir nustatė, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Tačiau šis išaiškinimas nėra aktualus nagrinėjamoje byloje, nes Tarnybos ir Komisija sprendimai yra priimti išnagrinėjus skirtingo pobūdžio klausimus – Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsniu, nustatančiu pacientų skundų, nesusijusių su žalos atlyginimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką (23 str. 1 d.), o Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja ginčus dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo (24 str. 3 d.).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs pareiškėjo skundo dalyką ir pagrindą, pagrįstai bei motyvuotai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. P. įmonės „Apgamas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė