770fbaea-e2bb-410d-b174-803118e501c8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-172/2013Procesinio sprendimo kategorija 42.8, 44.2.4.1, 44.5.1, 55. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Rasos GudžiÅ«nienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Å erno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Sparta“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2339-605/2011 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Sparta“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Aviacijos paslaugų centras“ dėl nuostolių atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB „Sparta“ kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui               UAB „Aviacijos paslaugų centras“, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 131 910,08 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 2008 m. balandžio 15 d. ieÅ¡kovas AB „Sparta“ su Rusijos federacijos įmone OOO MDS „Dauber“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 45/1, kurios pagrindu buvo susitarta dėl prekių pardavimo.

Kadangi prekės turėjo bÅ«ti pristatytos pirkėjui į Rusijos federacijÄ , prieÅ¡ tai buvo privaloma atlikti muitinį prekių patikrinimÄ ir dokumentų įforminimÄ , todėl vadovaujantis tarp ieÅ¡kovo AB „Sparta“ ir atsakovo UAB „Aviacijos paslaugų centras“ sudaryta 2005 m. rugsėjo 27 d. muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartimi Nr. MT-407, AB „Sparta“ perdavė                UAB „Aviacijos paslaugų centras“ importo ir eksporto terminalui prekes – kojines iÅ¡ medvilnės iÅ¡vežimui į Rusijos federacijÄ pirkėjui OOO MDS „Dauber“.

Tai, kad prekės buvo pateiktos atsakovui, patvirtina atsakovo paraÅ¡as užsakyme Nr. Sparta17. Atsakovas taip pat iÅ¡davė ieÅ¡kovui 2008 m. balandžio 15 d. iÅ¡krovimÄ liudijančiÄ pažymÄ ir apskaitos kortelę. Tačiau prekių gavėjas Rusijos federacijos įmonė OOO MDS „Dauber“ pranešė ieÅ¡kovui, kad atsakovui perduotos prekės iki Å¡iol nėra perduotas Rusijos federacijos įmonės OOO MDS „Dauber“ įgaliotam asmeniui. IeÅ¡kovas ne kartÄ kreipėsi žodžiu, 2009 m. birželio 30 d. raÅ¡tu Nr. 05-02/17 ir 2011 m. vasario 8 d. raÅ¡tu Nr. 01-04/5, tačiau atsakovas arba ignoravo ieÅ¡kovo raÅ¡tus, arba vengdavo atskleisti kur ir kam yra perduotos dingusios ieÅ¡kovo prekės. IeÅ¡kovo manymu, atsakovas perdavė ieÅ¡kovo prekes neįgaliotam asmeniui, t. y. nei grÄ Å¾ino prekes ieÅ¡kovui, nei perdavė prekes gavėjui, todėl prekes atsakovas prarado.

Atitinkamai, atsakovui netinkamai vykdant sutartį ir praradus jam patikėtÄ turtÄ , jam kyla civilinė atsakomybė už ieÅ¡kovui atsiradusius nuostolius. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Å¡alys sudarė muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį, kuria sulygo, kad atsakovas, kaip muitinės tarpininkas, įstatymų nustatyta tvarka atstovaus ieÅ¡kovui, t. y. įformins bendrÄ jį muitinės dokumentÄ ir pateiks jį, kitus reikalingus dokumentus ir prekes muitiniam tikrinimui, taip pat teiks kitas sutartyje nurodytas paslaugas, t. y.

Å¡alis siejo muitinės tarpininko paslaugų teisiniai santykiai. Teismas sprendė, kad duomenų, jog nagrinėjamu atveju muitinės tarpininkas – atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus ar savo įsipareigojimus pagal Å¡alių sudarytÄ muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį, nenustatyta. Bylos duomenų - 2008 m. balandžio 15 d. iÅ¡krovimÄ patvirtinančios pažymos, PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros Nr. APC-S03602 pagrindu teismas nustatė, kad atsakovas atliko ieÅ¡kovo užsakytas paslaugas, tačiau jokių kitų paslaugų, tarp jų ir laikino sandėliavimo, nesuteikė.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepateikė atsakovo pareigÄ laikinai sandėliuoti prekes patvirtinančių įrodymų, o tarp Å¡alių sudaryta Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartis tokios atsakovo pareigos nenumatė. Pasak teismo, ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas bÅ«tų pažeidęs muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. IeÅ¡kovui teigiant, kad atsakovui perdavus saugoti prekes, jis jas pradangino, o atsakovui šį faktÄ neigiant, teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog atsakovas suteikė ieÅ¡kovui tik muitinės tarpininko paslaugas pagal 2005 m. rugsėjo 27 d. tarp Å¡alių sudarytÄ Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį Nr. MT-407, tačiau jokių pasaugos paslaugų neteikė ir neprivalėjo teikti.

Ä®vertinęs bylos aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo, o nenustačius CK 6.246 straipsnyje numatytos privalomos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti, civilinė atsakomybė atsakovui negali bÅ«ti taikoma. Teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių sudarytos sutarties reikalavimai ir sÄ lygos nebuvo pažeistos, todėl ieÅ¡kinį pripažino nepagrįstu ir jį atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              IeÅ¡kovas AB „Sparta“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir iÅ¡reikalauti iÅ¡ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros baudžiamosios bylos Nr. 01-2-00071-09 medžiagÄ . Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nepateikė raÅ¡ytinių ir kitų įrodymų apie prekių disponavimo perdavimÄ atsakovui. Anot apelianto, tai paneigia byloje surinkti įrodymai:

1) tai, kad prekės buvo pateiktos atsakovui, patvirtina paraiškoje Nr. Sparta17 atsakovo darbuotojo Dariaus Šupinio parašas (paraiškos viršuje nurodyta „krovinių pristatymui į sandėlį“; „Prašo paruošti sandėlyje ir pristatyti krovinį pagal nurodytus duomenis“; paraiškos apačioje nurodyta „Sandėlio atstovas“);

2) atsakovas iÅ¡davė apeliantui 2008 m. balandžio 15 d. iÅ¡krovimÄ liudijančiÄ pažymÄ su atsakovo darbuotojo Dariaus Å upinio paraÅ¡u (pažymėta grafa „sandėlys“, liudijantis apie prekių iÅ¡krovimÄ Ä¯ atsakovo patalpas) ir atsakovo apskaitos kortelę;

3) liudytoju apklaustas apelianto darbuotojas N. O. parodė, kad prekes palikdavo atsakovo sandėlyje, t. y. jos buvo visuomet perduodamos atsakovo dispozicijon.Apeliantas pirmosios instancijos teismo prašė iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo duomenis, koks darbuotojas įformino dingusių prekių eksportui bÅ«tinus dokumentus ir apklausti jį liudytoju, taip pat iÅ¡reikalauti visus dingusių prekių eksportui susijusius dokumentus. Å ios informacijos atsakovas nenurodė.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė iÅ¡reikalauti baudžiamosios bylos         Nr. 01-2-00071-09 medžiagÄ , tai sÄ lygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimÄ .Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo.

Atsakovo neteisėti veiksmai (CK 6.246 str. 1 d.) pasireiškė tuo, kad atsakovui patikėtos ieškovo prekės buvo perduotos neįgaliotam asmeniui, tokiais veiksmais sukeliant ieškovui nuostolių. Įvertinus prekių vertę ir kad pastarasis turtas priklauso kitam asmeniui, atsakovas neveikė tiek apdairiai, jog įsitikintų, ar perduodamas prekes turi teisę priimti asmuo, kuriam atsakovas jas ir perdavė (CK 6.248 str. 3 d.).Apeliantui, nors ir trumpam, perdavus prekes atsakovui, susiklostė pasaugos civiliniai teisiniai santykiai (CK 6.830 str.).

Atsakovas privalo grÄ Å¾inti apeliantui ar kitam jo įgaliotam asmeniui tÄ patį daiktÄ , kuris buvo perduotas saugoti (CK 6.844 str. 1 d.), atsakyti už jam perduotų daiktų praradimÄ , trÅ«kumÄ ar sugedimÄ (CK 6.845 str. 1 d.). Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Aviacijos paslaugų centras“ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, taip pat priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:

Atsakovo importo ir eksporto terminalui ieškinyje nurodytas krovinys perduotas niekada nebuvo, atsakovas niekada jomis nedisponavo, todėl ir perduoti neįgaliotam asmeniui ar kitaip prarasti ginčo prekes atsakovas neturėjo galimybės.2005 m. rugsėjo 27 d. Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartimi Nr. MT-407 atsakovas įsipareigojo atlikti tik muitinės tarpininko paslaugas, jis neįsipareigojo prekes laikinai saugoti savo terminale. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas laikino sandėliavimo paslaugų nesuteikė.Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino šalių santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodinėjimo. Teisėjų kolegija konstatuoja:Apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

I. A. instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimo, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl to, ar yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę atsakovui UAB „Aviacijos paslaugų centras“ dėl ieÅ¡kovui AB „Sparta“ priklausančių prekių praradimu, atsakovui teikiant muitinės tarpininko paslaugas pagal 2005 m. rugsėjo 27 d. muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį Nr. MT-407, atsiradusių nuostolių.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais duomenimis, iÅ¡analizavusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ bei ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai. IeÅ¡kovas teigia, kad civilinė atsakomybė atsakovui kyla dėl jo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė tuo, kad jam patikėtos prekės buvo perduotos neįgaliotam asmeniui, tokiais veiksmais sukeliant ieÅ¡kovui nuostolių.

IeÅ¡kovo vertinimu, perdavus prekes atsakovui, tarp jo ir atsakovo buvo susiklostę pasaugos civiliniai teisiniai santykiai (CK 6.830 str.), todėl atsakovui praradus prekes, jam kyla civilinė atsakomybė ir CK 6.845 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.245 straipsnio, reglamentuojančio civilinės atsakomybės sampratÄ ir rÅ«Å¡is, 3 ir 4 dalyse yra pateiktos sutartinės ir deliktinės civilinės atsakomybės sampratos.Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo vykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 str. 3 d.).Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.).Ä®vertinus tarp Å¡ios bylos Å¡alių susiklosčiusius santykius ir ieÅ¡kovo nurodytus argumentus, kuriais įrodinėjamas ieÅ¡kinyje pareikÅ¡to reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo nuostolius pagrįstumas, yra pagrindas teigti, jog atsakovo civilinę atsakomybę ieÅ¡kovas kildina iÅ¡ netinkamo 2005 m. rugsėjo 27 d tarp Å¡alių sudarytos muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutarties Nr. MT-407 vykdymo.

Todėl bÅ«tina nustatyti, ar yra visos sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygos. Sprendžiant klausimÄ , ar yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimÄ , t. y. neteisėtus sutarties Å¡alies veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir žalos (nuostolių) faktÄ bei neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.247, 6.249 str.). Dar viena sutartinės civilinės atsakomybės taikymo bÅ«tinoji sÄ lyga yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostatÄ yra preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis.   Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų fakto, o nenustačius Å¡ios CK 6.246 straipsnyje numatytos privalomos sÄ lygos civilinei atsakomybei taikyti, civilinė atsakomybė atsakovui negali bÅ«ti taikoma.Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, sudaryta muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartimi (17-18 b. l.) atsakovas įsipareigojo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atstovauti ieÅ¡kovÄ , t. y.

įforminti muitinės bendrÄ jį dokumentÄ ir pateikti jį, kitus reikalingus dokumentus bei prekes muitiniam tikrinimui, taip pat teikti kitas Å¡ioje sutartyje nurodytas paslaugas, o ieÅ¡kovas įsipareigojo suteikti atsakovui teisę atstovauti jį muitinėje, pateikti jam visus dokumentus, reikalingus Å¡iai veiklai vykdyti bei sumokėti už suteiktas paslaugas pagal abipusiai suderintus įkainius. Taigi, atsakovas Å¡ia sutartimi įsipareigojo muitų teritorijoje atstovauti ieÅ¡kovÄ muitinėje, kai pateikiama muitinės deklaracija (Muitinės įstatymo 30 str. 1 d.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, ar sudaryta sutartis yra pasaugos, vertinama pagal tai, ar kilnojamasis daiktas davėjo buvo perduotas saugoti, ar buvo įsipareigojimas daiktÄ iÅ¡saugoti ir jį grÄ Å¾inti iÅ¡saugotÄ , t. y. ar buvo susitarta dėl saugojimo paslaugos teikimo, nes ji yra pasaugos sutarties dalykas (2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2009).Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog byloje nėra duomenų, įrodančių, jog nagrinėjamu atveju muitinės tarpininkas – atsakovas, pažeidė teisės aktų reikalavimus ar savo įsipareigojimus pagal Å¡alių sudarytÄ muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį.

Ä®vertinęs byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, teismas sprendė, jog atsakovas laikino sandėliavimo paslaugų ieÅ¡kovui nesuteikė, pripažinęs, jog ieÅ¡kovas nepateikė atsakovo pareigÄ laikinai sandėliuoti prekes patvirtinančių įrodymų, o tarp Å¡alių sudaryta Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartis tokios atsakovo pareigos nenumatė. Teisėjų kolegijos vertinimu, su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nesutikti nėra pagrindo.Lietuvos Respublikos Muitinės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje atstovauti kitiems asmenims muitinėje, kai pateikiama muitinės deklaracija, veikdami atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sÄ skaita bei jo interesais, turi teisę tik muitinės tarpininkai.

Pagal to paties straipsnio 5 dalies nuostatÄ , muitinės tarpininkai taip pat turi teisę Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, be Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų, teikti ir kitas paslaugas, kurias teikdami jie atstovauja kitiems asmenims muitinėje.Å alių sudarytos 2005 m. rugsėjo 27 d. muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutarties         Nr. MT-407 2.5 punkte nustatyta, kad muitinės tarpininkas (atsakovas) teikia aptarnaujamam asmeniui (ieÅ¡kovui) paslaugas, iÅ¡vardintas Å¡ios sutarties priede.

Byloje nėra pateiktas paminėtas sutarties priedas, o iÅ¡ pačios sutarties sÄ lygų negalima spręsti, jog Å¡alys buvo susitarusios dėl pasaugos (sandėliavimo) paslaugų teikimo – Å¡alys ginčo sutartyje dėl muitinės tarpininko (atsakovo) pareigos perduotas prekes saugoti ir jas iÅ¡saugotas grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui ar perduoti kitam konkrečiam asmeniui atskirai nesusitarė, taip pat nesusitarė ir dėl atsakovo atsakomybės už perduotų prekių dingimÄ , sugadinimÄ . Pateiktas UAB „Aviacijos paslaugų centras“ paslaugų įkainių sÄ raÅ¡as nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas ieÅ¡kovui teikė saugojimo paslaugas (19-20 b. l.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas pasaugos (konkrečiai sandėliavimo) paslaugos ieÅ¡kovui neteikė. 2008 m. balandžio 15 d. iÅ¡krovimo pažyma (23 b. l.), 2008 m. balandžio 8 d. paraiÅ¡ka (37-38 b. l.), 2008 m. balandžio 30 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. APC-S03602 (62 b. l.) patvirtina, jog atsakovas be muitinės tarpininkavimo paslaugų ieÅ¡kovui taip pat atliko ir rankinio iÅ¡krovimo – pakrovimo darbus. IeÅ¡kovas 2008 m. balandžio 30 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. APC-S03602 apmokėjo (67- b. l.), tokiu bÅ«du pripažindamas, jog jam buvo suteiktos bÅ«tent Å¡ios paslaugos.IeÅ¡kovo atstovas 2011 m. birželio 17 d. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog anksčiau, pristačius prekes, už kelias dienas atsakovas imdavo sandėliavimo mokesčius.

Siekiant iÅ¡vengti Å¡ių mokesčių, iÅ¡ anksto žodžiu bÅ«davo derinama su atsakovu bei gavėju, kada bus atsiųsta transporto priemonė pasiimti prekes iÅ¡ atsakovo sandėlio. Pasak atstovo, buvo stengiamasi tÄ pačiÄ dienÄ prekes atvežti atsakovui, patikrinti, paruoÅ¡ti reikiamus dokumentus ir tÄ pačiÄ dienÄ prekes perduoti gavėjui (76 b. l.). Taigi, pats ieÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad už sandėliavimo paslaugas buvo mokami mokesčiai, o siekiant iÅ¡vengti Å¡ių mokesčių mokėjimo, buvo nusistovėjusi praktika iÅ¡krautas prekes pakrauti gavėjui ar kitam įgaliotam asmeniui tÄ pačiÄ dienÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovui atlyginimÄ už sandėliavimo (saugojimo) paslaugas, o ieÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog jam nėra žinoma, kodėl prekės tÄ pačiÄ dienÄ nebuvo iÅ¡gabentos (76 b. l.), yra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neturėjo tikslo pirkti iÅ¡ atsakovo ir saugojimo paslaugas, nes jis ketino prekes iÅ¡gabenti jau tÄ pačiÄ dienÄ , sutvarkius visÄ dokumentacijÄ .

Taigi, vien aplinkybė, jog ieÅ¡kovas atsakovui perdavė prekes (jos buvo iÅ¡krautos), ir tai, kad ieÅ¡kovo darbuotojas N. O. parodė, kad prekes jis palikdavo atsakovo terminale, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog Å¡alys buvo susitarusios ir dėl saugojimo (sandėliavimo) paslaugų teikimo.Atsakovas pateikė į bylÄ 2008 m. balandžio 15 d. pakrovimo pažymÄ (47 b. l.), iÅ¡ kurios matyti, jog prekės buvo pakrautas į ieÅ¡kovo AB „Sparta“ atstovo nurodytÄ automobilį. Liudytojas Darius Å upinys 2011 m. birželio 17 d. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog AB „Sparta“ atstovai nurodė, kur pakrauti kojines (80 b. l.).

Minėtoje pažymoje užfiksuotos informacijos ir liudytojo Dariaus Å upinio parodymų ieÅ¡kovas neginčijo, jų neginčija ir apeliaciniu skundu. Nesant įrodymų, jog ieÅ¡kovas buvo pateikęs atsakovui nurodymus (instrukcijas), į kokiÄ transporto priemonę pakrauti ar kokiam asmeniui perduoti prekes, taip pat muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartimi atskirai nesusitarus, kam ir kaip turi bÅ«ti perduotos prekės po dokumentų įforminimo muitinėje, bei nesusitarus dėl atsakomybės už prekių perdavimÄ netinkamam asmeniui, negalima daryti iÅ¡vados, jog atsakovas pažeidė tarp Å¡alių sudarytÄ Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį, prekes perduodamas neįgaliotam asmeniui, ir kad tai yra pagrindas taikyti jam civilinę atsakomybę dėl ieÅ¡kovui atsiradusių nuostolių.Teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡ioje nutartyje nustatytų aplinkybių, byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų ir teismo posėdyje apklaustų Å¡alių ir liudytojų parodymų visuma sudaro pakankamÄ pagrindÄ teigti, jog Å¡alys nebuvo susitarusios dėl saugojimo paslaugų teikimo ir atsakovas neturėjo sutartinės prievolės saugoti jam perduotas prekes, taip pat nėra pakankamo pagrindo teigti, jog atsakovas ieÅ¡kovui priklausančias prekes perdavė neįgaliotam asmeniui.

IeÅ¡kovui neįrodžius vienos iÅ¡ pagrindinių civilinės atsakomybės sÄ lygų, t. y. atsakovo neteisėtų veiksmų, atsakovui negali kilti civilinė atsakomybė už ieÅ¡kovo prekių dingimÄ (CK 6.246 str. 1 d.).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neiÅ¡sireikalaudamas iÅ¡ Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00071-09, kuriame tiriamos prekių dingimo aplinkybės, medžiagos, civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančias raÅ¡ytinių įrodymų iÅ¡reikalavimÄ (CPK 199 str.), nepažeidė.

Kaip matyti iÅ¡ 2011 m. birželio 17 d. teismo posėdžio protokolo, ieÅ¡kovo atstovas, atsižvelgęs į tai, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, prašė sustabdyti Å¡iÄ civilinę bylÄ CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, taip pat prašė iÅ¡reikalauti minėtÄ ikiteisminio tyrimo medžiagÄ (73-74 b. l.). Tačiau pareikÅ¡damas tokį praÅ¡ymÄ , ieÅ¡kovo atstovas nenurodė, kokias konkrečias faktines bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo medžiagos pagrindu bÅ«tų galima nustatyti, neįvardijo, kokie konkrečiai ikiteisminio tyrimo dokumentai turėtų bÅ«ti iÅ¡reikalauti.

Å ių aplinkybių ieÅ¡kovas nesukonkretino ir savo apeliaciniame skunde. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio tenkinti tokį praÅ¡ymÄ , t. y. iÅ¡reikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagÄ .Teisėjų kolegija pažymi, jog 2011 m. birželio 17 d. teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas Darius Å upinys, kuris rÅ«pinosi tiek ieÅ¡kovo prekių iÅ¡krovimu, tiek pakrovimu, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog atsakovas nenurodė darbuotojo, kuris buvo atsakingas už dingusių prekių įforminimÄ eksportui.Kaip matyti iÅ¡ 2011 m. birželio 3 d. teismo posėdžio protokolo, ieÅ¡kovo atstovas prašė teismo iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo medžiagÄ , susijusiÄ su dingusiomis prekėmis.

Atsakovo atstovas nurodė, jog visi dokumentai yra pateikti byloje (54-56 b. l.). Teismas, paskirdamas bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės teismo posėdyje, pasiÅ«lė Å¡alims pateikti dokumentus, kuriuos jos dar turi pateikti (56 b. l.). IeÅ¡kovas savo apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovas nepateikė visų su dingusių prekių eksportu susijusių dokumentų. Atsižvelgdama į šį apelianto argumentÄ , teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjant tokio pobÅ«džio bylas, teismas neturi pareigos ir teisės rinkti įrodymus savo iniciatyva:

įstatyme įtvirtintas rungimosi principas ir nustatyta įrodinėjimo pareigos taisyklė reiÅ¡kia, kad savo reikalavimus ar atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus turi pateikti pačios Å¡alys (CPK 12, 178 str.), o teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , turi iÅ¡spręsti ginÄÄ . IeÅ¡kovui neįrodžius, jog atsakovui kyla sutartinė civilinė atsakomybė dėl ieÅ¡kovui atsiradusių nuostolių, t. y. jog jis buvo įsipareigojęs teikti ieÅ¡kovui priklausančių prekių saugojimo paslaugas ir tuo pačiu atsakyti už jų dingimÄ , pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo atmetė pagrįstai, ir aplinkybė, kad atsakovas, anot apelianto, nepateikė visų bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingų duomenų, nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino pasaugos teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, tinkamai aiÅ¡kino tarp Å¡alių sudarytos Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutarties sÄ lygas, tinkamai nustatė ir įvertino bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes bei padarė Å¡iomis aplinkybėmis bei įstatymu pagrįstas iÅ¡vadas.

Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.Atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , vadovaujantis CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatomis, jo praÅ¡ymas priteisti jam iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinamas.Atsakovui nepateikus įrodymų, pagrindžiančių jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, jo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas taip pat netenkinamas (CPK 93 str., 98 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Palikti Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Teisėjai                                                                               Rasa GudžiÅ«nienė                                                                               Gintaras Pečiulis                                                                               Donatas Å ernas