770f4e0d-dca0-46d5-a85b-af645399532e · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla NrAdministracinÄ byla Nr. I-3640-643/2012Proceso Nr. 3-61-3-01717-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjųMargaritos StambrauskaitÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), NijolÄs SuÅ¡inskienÄs ir Halinos ZaikauskaitÄs, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui R. G., atsakovų Vilniaus pataisos namų ir Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, atstovei Miglei Einorytei ir treÄiojo suinteresuoto asmens KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Gintarui Motuzui vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjusi administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo R.
Legislator headnote
AI generated770f4e0d-dca0-46d5-a85b-af645399532e · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Skundas tenkintinas iÅ¡ daliesIÅ¡ byloje esanÄių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2012 m. balandžio 20 d. raÅ¡tu Nr. 11-29(08) Vilniaus pataisos namai informavo R. G., kad, iÅ¡nagrinÄjÄ jo 2012 m. balandžio 4 d. skundÄ , nustatÄ, kad patalpoje Nr. 4-414 įrengtos trys dviaukÅ¡tÄs lovos (tokia lovų konstrukcija). Ä® minÄtÄ patalpÄ gyventi paskirti penki nuteistieji, iÅ¡ kurių, skundo nagrinÄjimo metu, vienas buvo iÅ¡vykÄs etapu. Vilniaus pataisos namai tame paÄiame raÅ¡te pareiÅ¡kÄjui nurodÄ, kad nustatyti faktines aplinkybes, kodÄl jam nebuvo užtikrintas 3,1 kv.m. gyvenamasis plotas, nÄra galimybÄs, kadangi laikotarpiu nuo 2010 m. gegužÄs 20 d. iki 2011 m. rugsÄjo 16 d.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
AdministracinÄ byla NrAdministracinÄ byla Nr. I-3640-643/2012Proceso Nr. 3-61-3-01717-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjųMargaritos StambrauskaitÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), NijolÄs SuÅ¡inskienÄs ir Halinos ZaikauskaitÄs, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui R. G., atsakovų Vilniaus pataisos namų ir Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, atstovei Miglei Einorytei ir treÄiojo suinteresuoto asmens KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Gintarui Motuzui vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjusi administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo R.
G. skundÄ atsakovams Vilniaus pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, ir treÄiajam suinteresuotam asmeniui KalÄjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dÄl sprendimų panaikinimo ir neturtinÄs žalos atlyginimo,                                                                     n u s t a tÂ Ä :R. G. (toliau â ir pareiÅ¡kÄjas) kreipÄsi į teismÄ su skundu (b.l. 1-4) praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus pataisos namų raÅ¡tÄ Nr. 11-29(08), panaikinti KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau â KalÄjimų departamentas) 2012 m. birželio 4 d. raÅ¡tÄ Nr. 2S-2357 ir priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 10000 Lt neturtinÄs žalos ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad 2010 metų gegužÄs mÄnesį buvo etapuotas į Vilniaus pataisos namus. Vilniaus pataisos namuose buvo paskirtas gyventi į gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 414. Å ios patalpos plotas yra apie 14 kv.m. Patalpoje gyveno 6 asmenys. Jam nebuvo užtikrintas priklausantis 3,1 kv.m. gyvenamasis plotas. DÄl to patyrÄ neigiamus iÅ¡gyvenimus, fizinį nepatogumÄ , diskomfortÄ , gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ . Kelis kartus kreipÄsi į psichiatrÄ . Buvo etapuotas į LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄ, psichiatrijos skyrių gydytis.
JautÄsi pažemintas. Tokios kalinimo sÄ lygos pažeidÄ jo subjektinÄ teisÄ bÅ«ti neperpildytoje kameroje, atitinkanÄioje teisÄs normų reikalavimus. Kalint nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis jam buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala. Atsižvelgdamas į pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmÄ, pažeidimo pasekmes, neturtinÄ Å¾alÄ vertina 10000 Lt. DÄl kalinimo nepriimtinomis sÄ lygomis kreipÄsi į Vilniaus pataisos namų direktorių. Vilniaus pataisos namų administracija, atsakydama į jo skundÄ , 2012 m. balandžio 20 d. raÅ¡tu Nr. 11-29(08) pažeidimų nepripažino ir atsakomybÄs neprisiÄmÄ.
RaÅ¡te melagingai nurodyta, kad nuteistųjų suskirstymo į bÅ«rius komisija, skirstydama nuteistuosius į gyvenamÄ sias patalpas, visada tikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų suskirstymo į patalpas kiekius bei stengiasi, kad bÅ«tų užtikrintas kiekvienam nuteistajam gyvenamasis plotas. Vilniaus pataisos namų administracija nurodÄ, kad nÄra galimybÄs iÅ¡siaiÅ¡kinti, kiek nuteistųjų nurodytu laikotarpiu gyveno patalpoje Nr. 414. Atvykus į Vilniaus pataisos namus asmuo paskiriamas gyventi į gyvenamÄ jÄ patalpÄ .
Jam skiriama sunumeruota lova. Visi duomenys apie nuteistojo paskyrimÄ Ä¯vedami į duomenų bazÄ ir tokiu bÅ«du saugomi. Vilniaus pataisos namų administracija, norÄdama iÅ¡vengti atsakomybÄs, nesuteikia informacijos apie nuteistųjų paskirstymÄ . Vilniaus pataisos namų 2012 m., balandžio 20 d. atsakymÄ Nr. 11-29(08) apskundÄ KalÄjimų departamentui. KalÄjimų departamentas 2012 m. birželio 4 d. raÅ¡te Nr. 2S-2357 nurodÄ, kad Vilniaus pataisos namų administracija laikinai negali visiems nuteistiesiems suteikti minimalaus gyvenamojo ploto, taÄiau visiems be iÅ¡imties suteikiama atskira miegamoji vieta.
Be to, lokaliniuose sektoriuose nuteistiesiems nesuvaržoma judÄjimo laisvÄ, kas iÅ¡ dalies kompensuoja gyvenamojo ploto trÅ«kumÄ . Kadangi pataisos namuose lokaliniuose sektoriuose nesuvaržyta judÄjimo laisvÄ, nuteistajam skirtina 3,1 kv.m. gyvenamojo ploto, kai tuo tarpu asmeniui, patalpintam į kameros tipo patalpÄ , turi bÅ«ti skirta ne mažesnis nei 3.6 kv.m. plotas. KalÄjimų departamentas pripažino pažeistÄ jo (pareiÅ¡kÄjo) teisÄ, taÄiau nurodÄ, kad nebuvo galimybÄs užtikrinti jo aprÅ«pinimÄ priklausanÄiu gyvenamuoju plotu.
KalÄjimų departamento atsakymas yra formalus, todÄl turÄtų bÅ«ti panaikintas. Teismo posÄdyje pareiÅ¡kÄjas skundÄ palaikÄ iÅ¡ esmÄs jame nurodytais motyvais ir praÅ¡Ä jį tenkinti. Vilniaus pataisos namai atsiliepimu į skundÄ (b.l. 34-35) pareiÅ¡kÄ, kad su skundu nesutinka. NurodÄ, kad Å¡iuo metu nustatyti, kiek asmenų laikotarpiu nuo 2010 m. gegužÄs 20 d. iki 2011 m. rugsÄjo 16 d. gyveno gyvenamojoje patalpoje Nr. 414 nÄra įmanoma, nes tokie duomenys Vilniaus pataisos namuose nÄra kaupiami.
PareiÅ¡kÄjas, turÄdamas kokių nors nusiskundimų dÄl gyvenimo sÄ lygų ar ploto gyvenamojoje patalpoje, galÄjo bet kada kreiptis į Vilniaus pataisos namų administracijÄ , per laikotarpį, kol gyveno minimoje patalpoje, taÄiau nei jis, nei kiti asmenys, gyvenÄ patalpoje Nr. 414, nesikreipÄ Ä¯ administracijÄ su jokiais nusiskundimais. Administracija visada reaguoja į nuteistųjų nusiskundimus ir visas iÅ¡kilusias problemas pagal galimybes stengiasi iÅ¡sprÄsti kuo greiÄiau. Nuteistųjų skirstymo į bÅ«rius ir gyvenamÄ sias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkreÄias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad bÅ«tų užtikrintas vienam nuteistajam teisÄs aktų numatytas gyvenamasis plotas.
Å iuo metu, dÄl įkalinimo įstaigų visoje Lietuvoje perpildymo, Vilniaus pataisos namų administracija ne visada gali visiems nuteistiesiems suteikti įstatymais nustatytÄ minimalų gyvenamÄ jį plotÄ . TaÄiau visiems be iÅ¡imties yra suteikiama atskira miegamoji vieta, o ne miego metu nuteistiesiems nÄra varžoma judÄjimo po įstaigos teritorijÄ laisvÄ. Nuteistieji gali laisvai judÄti įstaigos teritorijoje, bÅ«ti lauke, sporto salÄje ar kitose laisvalaikiui skirtose patalpose. Net jeigu ir bÅ«tų nustatytas nedidelis vienam nuteistajam tekusio gyvenamojo ploto trÅ«kumas jo gyvenamojoje patalpoje, Å¡is neatitikimas negalÄtų sÄ lygoti neturtinÄs žalos asmeniui atsiradimo, nes bÅ«ti gyvenamojoje patalpoje nuteistajam privalu tik naktį, o tuomet jis miega savo lovoje.
PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių įrodymų dÄl jam tariamai padarytos 10000 Lt žalos, nepaaiÅ¡kino kaip apskaiÄiavo tariamos žalos dydį. Vilniaus pataisos namai savo veiksmais pareiÅ¡kÄjui jokios žalos nepadarÄ, veikÄ teisÄtai, todÄl jo praÅ¡ymas dÄl žalos atlyginimo turÄtų bÅ«ti atmestas.Vilniaus pataisos namų 2012 m. balandžio 20 d. raÅ¡tas Nr. 11-29(08) yra informacinio pobÅ«džio atsakymas į pareiÅ¡kÄjo skundÄ , kuris nesukÄlÄ pareiÅ¡kÄjui teisinių pasekmių.
Atsakymas pateiktas laiku, jis yra iÅ¡samus, motyvuotas, nurodyta jo apskundimo tvarka, todÄl nÄra pagrindo šį raÅ¡tÄ panaikinti. Teismo posÄdžio metu atsakovo atstovÄ su skundu nesutiko iÅ¡ esmÄs atsiliepime į skundÄ iÅ¡dÄstytai motyvais ir praÅ¡Ä jį atmesti. Teismo posÄdžio metu treÄiojo suinteresuoto asmens KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas su skundu nesutiko iÅ¡ esmÄs taip paÄiais motyvais kaip ir atsakovas ir praÅ¡Ä jį atmesti.
Skundas tenkintinas iÅ¡ daliesIÅ¡ byloje esanÄių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2012 m. balandžio 20 d. raÅ¡tu Nr. 11-29(08) Vilniaus pataisos namai informavo R. G., kad, iÅ¡nagrinÄjÄ jo 2012 m. balandžio 4 d. skundÄ , nustatÄ, kad patalpoje Nr. 4-414 įrengtos trys dviaukÅ¡tÄs lovos (tokia lovų konstrukcija). Ä® minÄtÄ patalpÄ gyventi paskirti penki nuteistieji, iÅ¡ kurių, skundo nagrinÄjimo metu, vienas buvo iÅ¡vykÄs etapu. Vilniaus pataisos namai tame paÄiame raÅ¡te pareiÅ¡kÄjui nurodÄ, kad nustatyti faktines aplinkybes, kodÄl jam nebuvo užtikrintas 3,1 kv.m. gyvenamasis plotas, nÄra galimybÄs, kadangi laikotarpiu nuo 2010 m. gegužÄs 20 d. iki 2011 m. rugsÄjo 16 d.
į administracijÄ dÄl priklausanÄių plotų neatitikimo patalpose Nr. 414 niekas nesikreipÄ (b.l. 7).2012 m. birželio 4 d. raÅ¡tu Nr. 2S-2357 KalÄjimų departamentas, atsakydamas į 2012 m. gegužÄs 8 d. ir 2012 m. gegužÄs 11 d. R. G. skundus, nurodÄ, kad Vilniaus pataisos namuose papildomai įrengti Å¡viestuvus arba keisti esamas lempas į didesnio galingumo negalima, nes prieÅ¡ tai reikÄtų atlikti elektros instaliacijos kapitalinį remontÄ . MinÄtiems darbams atlikti reikalingas projektas.
DÄl lÄšų trÅ«kumo Å¡iuo metu pakeisti elektros instaliacijų nÄra galimybių. Vilniaus pataisos namuose gamybinÄs paskirties pastatas buvo rekonstruotas į gyvenamos paskirties pastatÄ ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinÄs priežiÅ«ros departamento sudarytos komisijos 2006 m. rugsÄjo 6 d. aktu Nr. (101)-11.4-1827 pripažintas tinkamu naudoti. Pagal tuo metu galiojusiÄ higienos normÄ HN 76:1999 kamerų tipo patalpos, baudos izoliatoriaus kameros, drausmÄs izoliatoriaus kameros liuminescencinÄs apÅ¡vietos norma buvo 100 1x.
KalÄjimų departamentas be to nurodÄ, kad dÄl įkalinimo įstaigų Lietuvoje perpildymo, Vilniaus pataisos namų administracija laikinai negali suteikti visiems nuteistiesiems minimalaus gyvenamojo ploto. TaÄiau visiems be iÅ¡imties suteikiama atskira miegama vieta. Be to, lokaliniuose sektoriuose nuteistiesiems nesuvaržyta judÄjimo laisvÄ, kas iÅ¡ dalies kompensuoja gyvenamojo ploto trÅ«kumÄ . O gyvenamojo ploto problemos bus iÅ¡sprÄstos įgyvendinus Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009 m. rugsÄjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 patvirtintų LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų planÄ .
Pagal Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 3-19 patvirtintÄ Nuteistųjų dienotvarkÄ (b.l. 37, 38) miego laikas, t.y. laikas, kada nuteistieji privalo bÅ«ti savo gyvenamojoje patalpoje, yra nuo 23 val. iki 7 val. darbo dienomis ir nuo 24 val. iki 8 val. poilsio ir Å¡venÄių dienomis. IÅ¡ prie atsiliepimo pridÄtų nuotraukų (b.l. 39-41) matyti, kad gyvenamoji patalpa Nr. 4-414 yra pritaikyta gyventi Å¡eÅ¡iems nuteistiesiems â tiek miegamųjų vietų yra patalpoje. IÅ¡ prie skundo pridÄtų pareiÅ¡kÄjo medicininių dokumentų matyti, kad ginÄijamu laikotarpiu, t.y. nuo 2010 m. gegužÄs 20 d. iki 2011 m. rugsÄjo 16 d., pareiÅ¡kÄjas medikų buvo apžiÅ«rÄtas tris kartus. 2010 m. lapkriÄio 19 d. nusiskundimų neturÄjo (b.l. 16). 2011 m. vasario 28 d. skundÄsi bendru negalavimu, skausmu kauluose.
DiagnozÄs â gripas (b.l. 16). 2011 m. rugsÄjo 2 d. â 2011 m. rugsÄjo 9 d. pareiÅ¡kÄjas buvo gydomas LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄje (b.l. 19). EpikrizÄje nurodyta, kad pareiÅ¡kÄjui diagnozuotas asocialaus tipo asmenybÄs sutrikimas. Ligonio nusiskundimai ir anamnezÄ: blogas miegas, dirglumas, ânegerai su nervaisâ. Nuo vaikystÄs impulsyvus, kategoriÅ¡kas, agresyvus. DÄl sprendimų panaikinimoPareiÅ¡kÄjas skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus pataisos namų 2012 m. balandžio 20 d. raÅ¡tÄ Nr. 11-29(08) (b.l.
7) ir KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. birželio 4 d. raÅ¡tÄ Nr. 2S-2357 (b.l. 9). Byloje sprÄstinas ginÄas dÄl Å¡ių sprendimų pagrįstumo ir teisÄtumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkreÄiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisÄs aktas, ar administravimo subjektai nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dÄl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTÄ® 3 str. 2 d.).
VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisÄs aktų normomis. Taigi, sprendžiant pareiÅ¡kÄjo reikalavimų panaikinti ginÄo sprendimus pagrįstumÄ , pirmiausia bÅ«tina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini vieÅ¡ojo administravimo aktais, atitiktį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisÄtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat bÅ«tina įvertinti, ar nÄra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dÄl kurių skundžiami sprendimai turÄtų bÅ«ti panaikinti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra: neteisÄtas iÅ¡ esmÄs, t.y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnÄs galios teisÄs aktams; neteisÄtas dÄl to, kad jį priÄmÄ nekompetentingas administravimo subjektas; neteisÄtas dÄl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinÄs procedÅ«ros, ypaÄ taisyklÄs, turÄjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .
Atkreiptinas dÄmesys, kad administravimo procedÅ«ra pagal R. G. skundÄ Vilniaus pataisos namuose buvo pradÄta ir sprendimas priimtas pagal pareiÅ¡kÄjo 2012 m. balandžio 6 d. skundÄ Nr. 10-31 dÄl jo laikymo sÄ lygų Vilniaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2010 m. gegužÄs 20 d. iki 2011 m. rugsÄjo 16 d. (b.l. 7). Kadangi R. G., kai vyko administravimo procedÅ«ra, bausmÄ atlikinÄjo jau kitoje pataisos įstaigoje, todÄl pagrįstai galima daryti iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas Vilniaus pataisos namų 2012 m. bandžio 20 d. sprendimas Nr. 11-29(08) pareiÅ¡kÄjui teisinių pasekmių nesukÄlÄ, t.y. jam sprendimu nebuvo nustatytos nei naujos pareigos, nei teisÄs. Tiek Vilniaus pataisos namų 2012 m. balandžio 20 d. raÅ¡tas Nr. 11-29(08) (b.l.
7) tiek ir KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. birželio 4 d. raÅ¡tas Nr. 2S-2357 (b.l.
9) atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytus turinio reikalavimus â yra pagrįstas ir faktinÄmis aplinkybÄmis ir teisÄs aktų normomis. Remiantis tuo, kas buvo iÅ¡dÄstyta, ir nenustaÄius Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nurodytų sprendimo panaikinimo pagrindų, R. G. reikalavimas dÄl Vilniaus pataisos namų 2012 m. balandžio 20 d. raÅ¡to Nr. 11-29(08) ir KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. birželio 4 d. raÅ¡to Nr. 2S-2357 panaikinimo atmestinas, kaip nepagrįstas.DÄl neturtinÄs žalosPareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti 10000 Lt dydžio neturtinÄ Å¾alÄ , kuri atsirado laikotarpiu nuo 2010 m. gegužÄs 20 d. iki 2011 m. rugsÄjo 9 d. bausmÄ atliekant Vilniaus pataisos namuose, kur jis su kitais penkiais nuteistaisiais buvo apgyvendintas patalpoje Nr. 4-414, kurios plotas 14,41 kv.m.
Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).
ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:
1) neteisÄtiems veiksmams (CK 6.246 str.);
2) priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);
3) teisÄs pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). NeteisÄtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, neįvykdÄ jiems teisÄs aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdÄ Å¡ias funkcijas, taÄiau veikÄ nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dÄl atitinkamos valstybÄs valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkreÄios teisÄs normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ asmens, teigianÄio, kad jis dÄl tokių veiksmų (neveikimo) patyrÄ Å¾alÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmÄs (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji apibrÄžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kÄ ne kartÄ yra konstatavÄs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT administracinÄs bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ ). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinÄje byloje Nr. A444-619/2008 pažymÄjo, kad įrodinÄjant neturtinÄ Å¾alÄ ypatingÄ reikÅ¡mÄ Ä¯gyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas, materialiojo teisinio pobÅ«džio, faktas (nagrinÄjamu atveju â neturtinÄs žalos padarymo faktas).
Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turÄtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentÄjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinÄs žalos padarymo faktas.PareiÅ¡kÄjas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, nurodo, kad dÄl atsakovo neteisÄtų veiksmų, apgyvendinus jį per mažoje gyvenamojoje patalpoje, jis patyrÄ neigiamus iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus, diskomfortÄ , gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , pažeminimÄ .
DÄl to turÄjo kreiptis į psichiatrÄ . LaisvÄs atÄmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (Žin., 2010, Nr. 41-1999), kurios bendrosiose nuostatose be kita ko nustatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiÅ«ra.
Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte nustatyta, kad iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009â2017 metų plane, patvirtintame VyriausybÄs 2009 m. rugsÄjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų bendrabuÄio tipo patalpose negali bÅ«ti mažesnis kaip â 3,1 kv. m. PareiÅ¡kÄjas teigia, kad visÄ buvimo Vilniaus pataisos namuose laikÄ jis su kitais penkiais nuteistaisiais gyveno patalpoje Nr. 414, kurios plotas tik 14,41 kv.m.
Tokiu bÅ«du jam nebuvo užtikrintas bÅ«tinas gyvenamasis plotas (3,1 kv.m.). Atsakovas, turÄdamas galimybÄ Ä¯ bylÄ pateikti Å¡iÄ aplinkybÄ paneigianÄius įrodymus, to nepadarÄ, todÄl tikÄtina pareiÅ¡kÄjo nurodytais faktais, kad ginÄo gyvenamojoje patalpoje gyveno 6 asmenys. Nei atsakovas, nei tretysis suinteresuotas asmuo kategoriÅ¡kai to nepaneigÄ. Netiesiogiai tai patvirtina ir atsakovo į bylÄ pateiktos fotonuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad ginÄo patalpa yra pritaikyta gyventi Å¡eÅ¡iems asmenims.
Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjas galÄjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisÄs aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , kurių nebÅ«tų patyrÄs, jeigu jis bÅ«tų buvÄs laikomas teisÄs aktų nustatytomis sÄ lygomis, taÄiau Å¡ie iÅ¡gyvenimai nÄra žymiai didesni ir intensyvesni už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu. DÄl pareiÅ¡kÄjo argumentų, kad laikymas tokiomis sÄ lygomis padarÄ neigiamÄ poveikį jo psichinei sveikatai pažymÄtina, kad iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo medicininių dokumentų matyti, kad per buvimo Vilniaus pataisos namuose laikÄ pareiÅ¡kÄjas į medikus kreipÄsi į tris kartus: 2010 m. lapkriÄio 19 d. nusiskundimų neturÄjo (b.l. 16), 2011 m. vasario 28 d. jam buvo diagnozuotas gripas (b.l. 16). 2011 m. rugsÄjo 2 d.
â 2011 m. rugsÄjo 9 d. pareiÅ¡kÄjas buvo gydomas LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄje (b.l. 15). EpikrizÄje nurodyta, kad pareiÅ¡kÄjui diagnozuotas asocialaus tipo asmenybÄs sutrikimas. Ligonio nusiskundimai ir anamnezÄ: blogas miegas, dirglumas, ânegerai su nervaisâ. Nuo vaikystÄs impulsyvus, kategoriÅ¡kas, agresyvus. Kad pareiÅ¡kÄjas psichologinių problemų turÄjo ir anksÄiau rodo ir kiti įraÅ¡ai jo asmens sveikatos istorijoje: skundai dÄl sutrikusio miego, dirglumo, nervingumo dÄl sÄ lygų, kuriose laikomas (įraÅ¡ai 2009-09-14, 2010-05-05, 2011-10-03, 2011-10-03, 2012-05-11).
Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ, kad jam skirto gyvenamojo ploto trÅ«kumas Vilniaus pataisos namuose įtakojo jo psichinÄ sveikatÄ . NagrinÄjamoje situacijoje atkreiptinas dÄmesys į tai, kad byloje nÄra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kÄjas per ginÄo laikotarpį, kol buvo laikomas Vilniaus pataisos namuose, bÅ«tų kreipÄsis į administracijÄ dÄl bausmÄs atlikimo sÄ lygų pažeidimų jo atžvilgiu. PareiÅ¡kÄjo argumentas, kad skųstis jis nenorÄjo, nes tokiu atveju jo atžvilgiu bÅ«tų naudojamos atitinkamos neigiamos priemonÄs, vertintinas kaip niekuo nepagrįstas.  Atsižvelgtina ir į tai, kad pareiÅ¡kÄjas bausmÄ atliko ne kalÄjime-izoliatoriui, bet pataisos namuose, kuriuose yra sudarytos sÄ lygos judÄti po lokalinį sektorių, bÅ«ti lauke ir kitose patalpose, t.y. dalinai kompensuoti santykinai maÅ¾Ä patalpų plotÄ .
NeturtinÄs žalos atlyginimas nÄra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡sprÄsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinÄs ar neturtinÄs žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisÄs pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.
L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisÄs pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinÄs žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinÄ teisÄ, priteisiamas neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais. NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkriÄio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).
Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje (LAT                        2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-2/2008). AdministracinÄje byloje Nr. A556-1906/2012 LVAT teisÄjų kolegija nusprendÄ, kad žalos atlyginimui analogiÅ¡koje byloje užtenka konstatuoti, jog buvo neteisÄti atsakovo veiksmai, nepriteisiant piniginÄs kompensacijos. Remiantis tuo kas buvo iÅ¡dÄstyta, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kÄjui neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisÄs į teisÄs aktuose nustatytas bausmÄs atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .
Pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisÄs aktais nustatytas bausmÄs atlikimo pataisos namuose sÄ lygas, o reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidųPareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti jo naudai iÅ¡ atsakovo bylinÄjimosi iÅ¡laidas â 10 Lt paÅ¡to bei skundo suraÅ¡ymo iÅ¡laidų ir 10 proc. patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvienÄ proceso dienÄ dydžio dienpinigius.
Nurodo, kad dÄl vykstanÄio proceso laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjÅ«Äio 10 d. iki 2012 m. rugpjÅ«Äio 28 d. buvo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje â kalÄjime, kur laikymo sÄ lygos blogesnÄs nei Alytaus pataisos namuose.Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisÄ gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kai sprendimas priimtas pareiÅ¡kÄjo naudai, Å¡is turi teisÄ reikalauti atlyginti: sumokÄtÄ Å¾yminį mokestį; kitas iÅ¡laidas dÄl skundo suraÅ¡ymo ir padavimo; iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinÄjimu; transporto iÅ¡laidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvo vietoje už laikÄ , kol vyksta procesas ir dienpinigių â 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvienÄ proceso dienÄ iÅ¡laidas (ABTÄ® 44 str. 2 d.).
Ä® bylÄ nÄra pateikta jokių duomenų apie pareiÅ¡kÄjo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su skundo suraÅ¡ymu ir bylos nagrinÄjimu. Kadangi pareiÅ¡kÄjui dÄl vykstanÄio proceso neprireikÄ nuomotis gyvenamosios patalpos, todÄl jo praÅ¡ymas atlyginti dienpinigius taip pat nÄra pagrįstas. BylinÄjimosi iÅ¡laidų institutas taikytinas siekiant atlyginti proceso Å¡alies realiai patirtas iÅ¡laidas (pinigine jų iÅ¡raiÅ¡ka), o ne kompensuoti kitus fizinius nepatogumus, todÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai, kad jam turÄtų bÅ«ti atlyginta už tai, kad dÄl teismo posÄdžių etapavus jį iÅ¡ Alytaus pataisos namų į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalÄjimÄ pablogÄjo jo padÄtis, vertintini kaip nesusijÄ su reikalavimu atlyginti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 4 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kÄjo R. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista R. G. teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisÄs aktais nustatytas bausmÄs atlikimo pataisos namuose sÄ lygas.Kitoje dalyje skundÄ atmesti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄjos                                                                           Margarita StambrauskaitÄ                                                                    NijolÄ SuÅ¡inskienÄ                                                                    Halina ZaikauskaitÄ                                                                Â