Legislator Case Law & Legislation
770f4e0d-dca0-46d5-a85b-af645399532e AI generated

770f4e0d-dca0-46d5-a85b-af645399532e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 770f4e0d-dca0-46d5-a85b-af645399532e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3640-643/2012Proceso Nr. 3-61-3-01717-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjųMargaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės SuÅ¡inskienės ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. G., atsakovų Vilniaus pataisos namų ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, atstovei Miglei Einorytei ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Gintarui Motuzui vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

Legislator headnote

AI generated

770f4e0d-dca0-46d5-a85b-af645399532e · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Skundas tenkintinas iÅ¡ daliesIÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2012 m. balandžio 20 d. raÅ¡tu Nr. 11-29(08) Vilniaus pataisos namai informavo R. G., kad, iÅ¡nagrinėję jo 2012 m. balandžio 4 d. skundÄ , nustatė, kad patalpoje Nr. 4-414 įrengtos trys dviaukÅ¡tės lovos (tokia lovų konstrukcija). Ä® minėtÄ patalpÄ gyventi paskirti penki nuteistieji, iÅ¡ kurių, skundo nagrinėjimo metu, vienas buvo iÅ¡vykęs etapu. Vilniaus pataisos namai tame pačiame raÅ¡te pareiÅ¡kėjui nurodė, kad nustatyti faktines aplinkybes, kodėl jam nebuvo užtikrintas 3,1 kv.m. gyvenamasis plotas, nėra galimybės, kadangi laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 20 d. iki 2011 m. rugsėjo 16 d.

Keywords

AI generated
psychiatric impairment adjustment disorder psychological trauma inadequate psychiatric report improved psychological condition psychiatric inpatient clinic
AI generated
d587ec4d-17a3-46ac-8162-ead580f55c7d
Administracinė byla Nr      Administracinė byla Nr.
79b20701-998a-4f81-bb58-80d6e57d9ad6
Administracinė byla Nr                Administracinė byla Nr.
124a3479-8e59-4c34-a9cf-3dadeadf3a21
Administracinė byla Nr. I-541-402/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02214-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 37.2; 51.4.;55.1.1. KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 6 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė:
442b4c34-f1ac-43dd-8a09-06791a2f5672
Administracinė byla Nr. I-5646-629/2015(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05239-2014-9)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo, n u s t a t ė:
e7eb620e-1f4e-46e1-be09-c9f916d9c8ad
Administracinė byla Nr         Administracinė byla Nr.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3640-643/2012Proceso Nr. 3-61-3-01717-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjųMargaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės SuÅ¡inskienės ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. G., atsakovų Vilniaus pataisos namų ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, atstovei Miglei Einorytei ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Gintarui Motuzui vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

G. skundÄ atsakovams Vilniaus pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo,                                                                     n u s t a t ė :R. G. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b.l. 1-4) praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus pataisos namų raÅ¡tÄ Nr. 11-29(08), panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2012 m. birželio 4 d. raÅ¡tÄ Nr. 2S-2357 ir priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 10000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2010 metų gegužės mėnesį buvo etapuotas į Vilniaus pataisos namus. Vilniaus pataisos namuose buvo paskirtas gyventi į gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 414. Å ios patalpos plotas yra apie 14 kv.m. Patalpoje gyveno 6 asmenys. Jam nebuvo užtikrintas priklausantis 3,1 kv.m. gyvenamasis plotas. Dėl to patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, fizinį nepatogumÄ , diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ . Kelis kartus kreipėsi į psichiatrÄ . Buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, psichiatrijos skyrių gydytis.

Jautėsi pažemintas. Tokios kalinimo sÄ lygos pažeidė jo subjektinę teisę bÅ«ti neperpildytoje kameroje, atitinkančioje teisės normų reikalavimus. Kalint nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis jam buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgdamas į pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę, pažeidimo pasekmes, neturtinę žalÄ vertina 10000 Lt. Dėl kalinimo nepriimtinomis sÄ lygomis kreipėsi į Vilniaus pataisos namų direktorių. Vilniaus pataisos namų administracija, atsakydama į jo skundÄ , 2012 m. balandžio 20 d. raÅ¡tu Nr. 11-29(08) pažeidimų nepripažino ir atsakomybės neprisiėmė.

RaÅ¡te melagingai nurodyta, kad nuteistųjų suskirstymo į bÅ«rius komisija, skirstydama nuteistuosius į gyvenamÄ sias patalpas, visada tikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų suskirstymo į patalpas kiekius bei stengiasi, kad bÅ«tų užtikrintas kiekvienam nuteistajam gyvenamasis plotas. Vilniaus pataisos namų administracija nurodė, kad nėra galimybės iÅ¡siaiÅ¡kinti, kiek nuteistųjų nurodytu laikotarpiu gyveno patalpoje Nr. 414. Atvykus į Vilniaus pataisos namus asmuo paskiriamas gyventi į gyvenamÄ jÄ patalpÄ .

Jam skiriama sunumeruota lova. Visi duomenys apie nuteistojo paskyrimÄ Ä¯vedami į duomenų bazę ir tokiu bÅ«du saugomi. Vilniaus pataisos namų administracija, norėdama iÅ¡vengti atsakomybės, nesuteikia informacijos apie nuteistųjų paskirstymÄ . Vilniaus pataisos namų 2012 m., balandžio 20 d. atsakymÄ Nr. 11-29(08) apskundė Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas 2012 m. birželio 4 d. raÅ¡te Nr. 2S-2357 nurodė, kad Vilniaus pataisos namų administracija laikinai negali visiems nuteistiesiems suteikti minimalaus gyvenamojo ploto, tačiau visiems be iÅ¡imties suteikiama atskira miegamoji vieta.

Be to, lokaliniuose sektoriuose nuteistiesiems nesuvaržoma judėjimo laisvė, kas iÅ¡ dalies kompensuoja gyvenamojo ploto trÅ«kumÄ . Kadangi pataisos namuose lokaliniuose sektoriuose nesuvaržyta judėjimo laisvė, nuteistajam skirtina 3,1 kv.m. gyvenamojo ploto, kai tuo tarpu asmeniui, patalpintam į kameros tipo patalpÄ , turi bÅ«ti skirta ne mažesnis nei 3.6 kv.m. plotas. Kalėjimų departamentas pripažino pažeistÄ jo (pareiÅ¡kėjo) teisę, tačiau nurodė, kad nebuvo galimybės užtikrinti jo aprÅ«pinimÄ priklausančiu gyvenamuoju plotu.

Kalėjimų departamento atsakymas yra formalus, todėl turėtų bÅ«ti panaikintas. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas skundÄ palaikė iÅ¡ esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Vilniaus pataisos namai atsiliepimu į skundÄ (b.l. 34-35) pareiÅ¡kė, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad Å¡iuo metu nustatyti, kiek asmenų laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 20 d. iki 2011 m. rugsėjo 16 d. gyveno gyvenamojoje patalpoje Nr. 414 nėra įmanoma, nes tokie duomenys Vilniaus pataisos namuose nėra kaupiami.

PareiÅ¡kėjas, turėdamas kokių nors nusiskundimų dėl gyvenimo sÄ lygų ar ploto gyvenamojoje patalpoje, galėjo bet kada kreiptis į Vilniaus pataisos namų administracijÄ , per laikotarpį, kol gyveno minimoje patalpoje, tačiau nei jis, nei kiti asmenys, gyvenę patalpoje Nr. 414, nesikreipė į administracijÄ su jokiais nusiskundimais. Administracija visada reaguoja į nuteistųjų nusiskundimus ir visas iÅ¡kilusias problemas pagal galimybes stengiasi iÅ¡spręsti kuo greičiau. Nuteistųjų skirstymo į bÅ«rius ir gyvenamÄ sias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad bÅ«tų užtikrintas vienam nuteistajam teisės aktų numatytas gyvenamasis plotas.

Å iuo metu, dėl įkalinimo įstaigų visoje Lietuvoje perpildymo, Vilniaus pataisos namų administracija ne visada gali visiems nuteistiesiems suteikti įstatymais nustatytÄ minimalų gyvenamÄ jį plotÄ . Tačiau visiems be iÅ¡imties yra suteikiama atskira miegamoji vieta, o ne miego metu nuteistiesiems nėra varžoma judėjimo po įstaigos teritorijÄ laisvė. Nuteistieji gali laisvai judėti įstaigos teritorijoje, bÅ«ti lauke, sporto salėje ar kitose laisvalaikiui skirtose patalpose. Net jeigu ir bÅ«tų nustatytas nedidelis vienam nuteistajam tekusio gyvenamojo ploto trÅ«kumas jo gyvenamojoje patalpoje, Å¡is neatitikimas negalėtų sÄ lygoti neturtinės žalos asmeniui atsiradimo, nes bÅ«ti gyvenamojoje patalpoje nuteistajam privalu tik naktį, o tuomet jis miega savo lovoje.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų dėl jam tariamai padarytos 10000 Lt žalos, nepaaiÅ¡kino kaip apskaičiavo tariamos žalos dydį. Vilniaus pataisos namai savo veiksmais pareiÅ¡kėjui jokios žalos nepadarė, veikė teisėtai, todėl jo praÅ¡ymas dėl žalos atlyginimo turėtų bÅ«ti atmestas.Vilniaus pataisos namų 2012 m. balandžio 20 d. raÅ¡tas Nr. 11-29(08) yra informacinio pobÅ«džio atsakymas į pareiÅ¡kėjo skundÄ , kuris nesukėlė pareiÅ¡kėjui teisinių pasekmių.

Atsakymas pateiktas laiku, jis yra iÅ¡samus, motyvuotas, nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl nėra pagrindo šį raÅ¡tÄ panaikinti. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su skundu nesutiko iÅ¡ esmės atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytai motyvais ir prašė jį atmesti. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas su skundu nesutiko iÅ¡ esmės taip pačiais motyvais kaip ir atsakovas ir prašė jį atmesti.

Skundas tenkintinas iÅ¡ daliesIÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2012 m. balandžio 20 d. raÅ¡tu Nr. 11-29(08) Vilniaus pataisos namai informavo R. G., kad, iÅ¡nagrinėję jo 2012 m. balandžio 4 d. skundÄ , nustatė, kad patalpoje Nr. 4-414 įrengtos trys dviaukÅ¡tės lovos (tokia lovų konstrukcija). Ä® minėtÄ patalpÄ gyventi paskirti penki nuteistieji, iÅ¡ kurių, skundo nagrinėjimo metu, vienas buvo iÅ¡vykęs etapu. Vilniaus pataisos namai tame pačiame raÅ¡te pareiÅ¡kėjui nurodė, kad nustatyti faktines aplinkybes, kodėl jam nebuvo užtikrintas 3,1 kv.m. gyvenamasis plotas, nėra galimybės, kadangi laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 20 d. iki 2011 m. rugsėjo 16 d.

į administracijÄ dėl priklausančių plotų neatitikimo patalpose Nr. 414 niekas nesikreipė (b.l. 7).2012 m. birželio 4 d. raÅ¡tu Nr. 2S-2357 Kalėjimų departamentas, atsakydamas į 2012 m. gegužės 8 d. ir 2012 m. gegužės 11 d. R. G. skundus, nurodė, kad Vilniaus pataisos namuose papildomai įrengti Å¡viestuvus arba keisti esamas lempas į didesnio galingumo negalima, nes prieÅ¡ tai reikėtų atlikti elektros instaliacijos kapitalinį remontÄ . Minėtiems darbams atlikti reikalingas projektas.

Dėl lėšų trÅ«kumo Å¡iuo metu pakeisti elektros instaliacijų nėra galimybių. Vilniaus pataisos namuose gamybinės paskirties pastatas buvo rekonstruotas į gyvenamos paskirties pastatÄ ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento sudarytos komisijos 2006 m. rugsėjo 6 d. aktu Nr. (101)-11.4-1827 pripažintas tinkamu naudoti. Pagal tuo metu galiojusiÄ higienos normÄ HN 76:1999 kamerų tipo patalpos, baudos izoliatoriaus kameros, drausmės izoliatoriaus kameros liuminescencinės apÅ¡vietos norma buvo 100 1x.

Kalėjimų departamentas be to nurodė, kad dėl įkalinimo įstaigų Lietuvoje perpildymo, Vilniaus pataisos namų administracija laikinai negali suteikti visiems nuteistiesiems minimalaus gyvenamojo ploto. Tačiau visiems be iÅ¡imties suteikiama atskira miegama vieta. Be to, lokaliniuose sektoriuose nuteistiesiems nesuvaržyta judėjimo laisvė, kas iÅ¡ dalies kompensuoja gyvenamojo ploto trÅ«kumÄ . O gyvenamojo ploto problemos bus iÅ¡spręstos įgyvendinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų planÄ .

Pagal Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 3-19 patvirtintÄ Nuteistųjų dienotvarkę (b.l. 37, 38) miego laikas, t.y. laikas, kada nuteistieji privalo bÅ«ti savo gyvenamojoje patalpoje, yra nuo 23 val. iki 7 val. darbo dienomis ir nuo 24 val. iki 8 val. poilsio ir Å¡venčių dienomis. IÅ¡ prie atsiliepimo pridėtų nuotraukų (b.l. 39-41) matyti, kad gyvenamoji patalpa Nr. 4-414 yra pritaikyta gyventi Å¡eÅ¡iems nuteistiesiems – tiek miegamųjų vietų yra patalpoje. IÅ¡ prie skundo pridėtų pareiÅ¡kėjo medicininių dokumentų matyti, kad ginčijamu laikotarpiu, t.y. nuo 2010 m. gegužės 20 d. iki 2011 m. rugsėjo 16 d., pareiÅ¡kėjas medikų buvo apžiÅ«rėtas tris kartus. 2010 m. lapkričio 19 d. nusiskundimų neturėjo (b.l. 16). 2011 m. vasario 28 d. skundėsi bendru negalavimu, skausmu kauluose.

Diagnozės – gripas (b.l. 16). 2011 m. rugsėjo 2 d. – 2011 m. rugsėjo 9 d. pareiÅ¡kėjas buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (b.l. 19). Epikrizėje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui diagnozuotas asocialaus tipo asmenybės sutrikimas. Ligonio nusiskundimai ir anamnezė: blogas miegas, dirglumas, „negerai su nervais“. Nuo vaikystės impulsyvus, kategoriÅ¡kas, agresyvus. Dėl sprendimų panaikinimoPareiÅ¡kėjas skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus pataisos namų 2012 m. balandžio 20 d. raÅ¡tÄ Nr. 11-29(08) (b.l.

7) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. birželio 4 d. raÅ¡tÄ Nr. 2S-2357 (b.l. 9). Byloje spręstinas ginčas dėl Å¡ių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTÄ® 3 str. 2 d.).

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taigi, sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimų panaikinti ginčo sprendimus pagrįstumÄ , pirmiausia bÅ«tina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini vieÅ¡ojo administravimo aktais, atitiktį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat bÅ«tina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų bÅ«ti panaikinti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra: neteisėtas iÅ¡ esmės, t.y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams; neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad administravimo procedÅ«ra pagal R. G. skundÄ Vilniaus pataisos namuose buvo pradėta ir sprendimas priimtas pagal pareiÅ¡kėjo 2012 m. balandžio 6 d. skundÄ Nr. 10-31 dėl jo laikymo sÄ lygų Vilniaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 20 d. iki 2011 m. rugsėjo 16 d. (b.l. 7). Kadangi R. G., kai vyko administravimo procedÅ«ra, bausmę atlikinėjo jau kitoje pataisos įstaigoje, todėl pagrįstai galima daryti iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas Vilniaus pataisos namų 2012 m. bandžio 20 d. sprendimas Nr. 11-29(08) pareiÅ¡kėjui teisinių pasekmių nesukėlė, t.y. jam sprendimu nebuvo nustatytos nei naujos pareigos, nei teisės. Tiek Vilniaus pataisos namų 2012 m. balandžio 20 d. raÅ¡tas Nr. 11-29(08) (b.l.

7) tiek ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. birželio 4 d. raštas Nr. 2S-2357 (b.l.

9) atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytus turinio reikalavimus – yra pagrįstas ir faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis. Remiantis tuo, kas buvo iÅ¡dėstyta, ir nenustačius Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nurodytų sprendimo panaikinimo pagrindų, R. G. reikalavimas dėl Vilniaus pataisos namų 2012 m. balandžio 20 d. raÅ¡to Nr. 11-29(08) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. birželio 4 d. raÅ¡to Nr. 2S-2357 panaikinimo atmestinas, kaip nepagrįstas.Dėl neturtinės žalosPareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 10000 Lt dydžio neturtinę žalÄ , kuri atsirado laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 20 d. iki 2011 m. rugsėjo 9 d. bausmę atliekant Vilniaus pataisos namuose, kur jis su kitais penkiais nuteistaisiais buvo apgyvendintas patalpoje Nr. 4-414, kurios plotas 14,41 kv.m.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kÄ ne kartÄ yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ ). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pažymėjo, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas, materialiojo teisinio pobÅ«džio, faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.PareiÅ¡kėjas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, apgyvendinus jį per mažoje gyvenamojoje patalpoje, jis patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus, diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , pažeminimÄ .

Dėl to turėjo kreiptis į psichiatrÄ . Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (Žin., 2010, Nr. 41-1999), kurios bendrosiose nuostatose be kita ko nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiÅ«ra.

Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose negali bÅ«ti mažesnis kaip – 3,1 kv. m. PareiÅ¡kėjas teigia, kad visÄ buvimo Vilniaus pataisos namuose laikÄ jis su kitais penkiais nuteistaisiais gyveno patalpoje Nr. 414, kurios plotas tik 14,41 kv.m.

Tokiu bÅ«du jam nebuvo užtikrintas bÅ«tinas gyvenamasis plotas (3,1 kv.m.). Atsakovas, turėdamas galimybę į bylÄ pateikti Å¡iÄ aplinkybę paneigiančius įrodymus, to nepadarė, todėl tikėtina pareiÅ¡kėjo nurodytais faktais, kad ginčo gyvenamojoje patalpoje gyveno 6 asmenys. Nei atsakovas, nei tretysis suinteresuotas asmuo kategoriÅ¡kai to nepaneigė. Netiesiogiai tai patvirtina ir atsakovo į bylÄ pateiktos fotonuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad ginčo patalpa yra pritaikyta gyventi Å¡eÅ¡iems asmenims.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jeigu jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, tačiau Å¡ie iÅ¡gyvenimai nėra žymiai didesni ir intensyvesni už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu. Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, kad laikymas tokiomis sÄ lygomis padarė neigiamÄ poveikį jo psichinei sveikatai pažymėtina, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo medicininių dokumentų matyti, kad per buvimo Vilniaus pataisos namuose laikÄ pareiÅ¡kėjas į medikus kreipėsi į tris kartus: 2010 m. lapkričio 19 d. nusiskundimų neturėjo (b.l. 16), 2011 m. vasario 28 d. jam buvo diagnozuotas gripas (b.l. 16). 2011 m. rugsėjo 2 d.

– 2011 m. rugsėjo 9 d. pareiÅ¡kėjas buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (b.l. 15). Epikrizėje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui diagnozuotas asocialaus tipo asmenybės sutrikimas. Ligonio nusiskundimai ir anamnezė: blogas miegas, dirglumas, „negerai su nervais“. Nuo vaikystės impulsyvus, kategoriÅ¡kas, agresyvus. Kad pareiÅ¡kėjas psichologinių problemų turėjo ir anksčiau rodo ir kiti įraÅ¡ai jo asmens sveikatos istorijoje: skundai dėl sutrikusio miego, dirglumo, nervingumo dėl sÄ lygų, kuriose laikomas (įraÅ¡ai 2009-09-14, 2010-05-05, 2011-10-03, 2011-10-03, 2012-05-11).

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad jam skirto gyvenamojo ploto trÅ«kumas Vilniaus pataisos namuose įtakojo jo psichinę sveikatÄ . Nagrinėjamoje situacijoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas per ginčo laikotarpį, kol buvo laikomas Vilniaus pataisos namuose, bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ dėl bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimų jo atžvilgiu. PareiÅ¡kėjo argumentas, kad skųstis jis nenorėjo, nes tokiu atveju jo atžvilgiu bÅ«tų naudojamos atitinkamos neigiamos priemonės, vertintinas kaip niekuo nepagrįstas.  Atsižvelgtina ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko ne kalėjime-izoliatoriui, bet pataisos namuose, kuriuose yra sudarytos sÄ lygos judėti po lokalinį sektorių, bÅ«ti lauke ir kitose patalpose, t.y. dalinai kompensuoti santykinai maÅ¾Ä patalpų plotÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (LAT                        2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėje byloje Nr. A556-1906/2012 LVAT teisėjų kolegija nusprendė, kad žalos atlyginimui analogiÅ¡koje byloje užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti atsakovo veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos. Remiantis tuo kas buvo iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųPareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jo naudai iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas – 10 Lt paÅ¡to bei skundo suraÅ¡ymo iÅ¡laidų ir 10 proc. patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvienÄ proceso dienÄ dydžio dienpinigius.

Nurodo, kad dėl vykstančio proceso laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 10 d. iki 2012 m. rugpjūčio 28 d. buvo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, kur laikymo sÄ lygos blogesnės nei Alytaus pataisos namuose.Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kai sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, Å¡is turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtÄ Å¾yminį mokestį; kitas iÅ¡laidas dėl skundo suraÅ¡ymo ir padavimo; iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto iÅ¡laidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvo vietoje už laikÄ , kol vyksta procesas ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvienÄ proceso dienÄ iÅ¡laidas (ABTÄ® 44 str. 2 d.).

Ä® bylÄ nėra pateikta jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su skundo suraÅ¡ymu ir bylos nagrinėjimu. Kadangi pareiÅ¡kėjui dėl vykstančio proceso neprireikė nuomotis gyvenamosios patalpos, todėl jo praÅ¡ymas atlyginti dienpinigius taip pat nėra pagrįstas. Bylinėjimosi iÅ¡laidų institutas taikytinas siekiant atlyginti proceso Å¡alies realiai patirtas iÅ¡laidas (pinigine jų iÅ¡raiÅ¡ka), o ne kompensuoti kitus fizinius nepatogumus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, kad jam turėtų bÅ«ti atlyginta už tai, kad dėl teismo posėdžių etapavus jį iÅ¡ Alytaus pataisos namų į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalėjimÄ pablogėjo jo padėtis, vertintini kaip nesusiję su reikalavimu atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 4 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo R. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista R. G. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas.Kitoje dalyje skundÄ atmesti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos                                                                           Margarita Stambrauskaitė                                                                    Nijolė SuÅ¡inskienė                                                                    Halina Zaikauskaitė                                                                Â