2013-12-17 Nr. AB-10145-3-61-3-00467-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-2152/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00467-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 33.4; 37.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus Žirmūnų gimnazijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus Žirmūnų gimnazijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“ dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vilniaus Žirmūnų gimnazija (toliau – ir pareiškėjas, Gimnazija) kreipėsi su skundu (1 t., b. l. 1–11) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. 4-11 „Dėl Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-05-007 vykdytojai Vilniaus Žirmūnų gimnazijai, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 4-11) ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. 4-12 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 4-929 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 4-12).

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamais įsakymais dėl Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 patvirtintų Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių (toliau – ir Taisyklės), projekto sutarties specialiųjų sąlygų nuostatų pažeidimo atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – ir atsakovas, Ūkio ministerija) pripažino pareiškėjo projekto „Vilniaus Žirmūnų gimnazijos pastato Vilniuje, Žirmūnų g., rekonstravimas“ (toliau – ir Projektas) išlaidų sumą – 373 596,20 Lt – netinkamomis finansuoti išlaidomis ir įpareigojo pareiškėją grąžinti išmokėtų lėšų dalį, atitinkamai pakeisdamas Projekto finansavimo dydį.

Pareiškėjas nesutiko, kad du tiekėjai, Vilniaus Žirmūnų gimnazijos pastato Vilniuje, Žirmūnų g. 37, rekonstrukcijos projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugos ir rekonstrukcijos darbų pirkimo (toliau – ir Pirkimas) sąlygų 18.6 ir 18.11 punktuose nurodytiems kvalifikaciniams reikalavimams pagrįsti rėmęsi subrangovų kvalifikaciją įrodančiais dokumentais, buvo atmesti nepagrįstai. Pareiškėjo nuomone, pirkimo dalyvis negali savavališkai remtis subrangovų pajėgumais, jei tai prieštarauja Pirkimo sąlygoms. Pažymėjo, kad uždaroji akcinė bendrovė „Ukmergės statyba“ (toliau – ir UAB „Ukmergės statyba“) ir uždaroji akcinė bendrovė „Avona“ (toliau – ir UAB „Avona“) su pasiūlymais pateikė subrangovo dokumentus, patvirtinančius atitikimą nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams, nors atitikti reikalavimus pagal Pirkimo sąlygas turėjo pats tiekėjas ar bent vienas iš jungtinės veiklos pagrindu į ūkio subjektų grupę susijungusių ir Pirkime dalyvaujančių tiekėjų. Pareiškėjo teigimu, perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nustatyti, kokius minimalius kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti pats pirkime ketinantis dalyvauti tiekėjas (kiekvienas iš tiekėjų grupės narių), o dėl kokių kvalifikacinių reikalavimų atitikties įrodinėjimo jis gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Paaiškino, jog, atsižvelgiant į tai, kad rekonstruojamas pastatas yra viešosios paskirties, taip pat dėl savo specifiškumo (mokykloje patvirtintu grafiku vyksta pamokos, o bet kokie trukdymai ypač neigiamai paveiktų ugdymosi procesą) konkurso sąlygose buvo būtina nustatyti kvalifikacinius reikalavimus, leidžiančius pasirinkti profesionalų projektuotoją ir rangovą.

Be to, pareiškėjo nuomone, Pirkimo sąlygų 18.6 ir 18.11 punktuose išdėstyti reikalavimai, t. y. Pirkimo dalyvio teisė verstis veikla, susijusia su perkamu objektu, bei per pastaruosiuos 3 metus būti įvykdžiusiam bent vieną panašią į perkamą objektą projektavimo paslaugų sutartį, yra ypač svarbūs siekiant atrinkti kvalifikuotą tiekėją. Nustatant minėtus kvalifikacinius reikalavimus siekiama suteikti galimybę Pirkime dalyvauti tik toms įmonėms, kurios išmanytų projektavimui keliamus reikalavimus, procesą bei turėtų bent minimalią projektavimo patirtį. Pabrėžė, jog Pirkimo sąlygos neapribojo galimybės pasitelkti subrangovus sutarties įgyvendinimo metu, tačiau buvo siekiama, kad Pirkimo laimėtojas būtų pajėgus arba pats atlikti projektavimo darbus, arba būtų pakankamai kvalifikuotas tinkamai prižiūrėti bei kontroliuoti subrangovų atliekamą darbą bei įvertinti šios veiklos rezultatus. Pareiškėjo įsitikinimu, minėti kvalifikaciniai reikalavimai yra itin minimalūs ir nėra pertekliniai.

Gimnazijos teigimu, VPĮ 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais pirmiausia siejama su reikalavimais tiekėjų ekonominiam ir techniniam bei profesiniam pajėgumui, tačiau Pirkimo sąlygų 18.11 punkto reikalavimui įrodyti negali būti pasitelkiami subrangovai, nes šis reikalavimas yra siejamas su ūkio subjekto, kuris yra Pirkimo dalyvis, pateikęs pasiūlymą, patirtimi, o ne ekonominiu, techniniu ar profesiniu pajėgumu, kuris gali būti perduodamas kitam subjektui.

Pažymėjo, kad rangos įmonės, neturinčios projektavimo atestatų ar projektavimo patirties, galėjo teikti pasiūlymą susijungusios į jungtinę veiklą su reikalavimus atitinkančiomis įmonėmis. Tokiu būdu galinčių susijungti ūkio subjektų skaičius yra itin didelis. Taip pat atkreipė dėmesį, kad nei vienas iš atmestų tiekėjų nepateikė skundo ar pretenzijos dėl galbūt neteisėtų konkurso sąlygų ar veiksmų, tuo sutikdami su Pirkimo komisijos vertinimu dėl kvalifikacijos neatitikimo.

Pareiškėjas nesutiko, kad vykdant Pirkimą buvo pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti principai, kai 2010 m. liepos 9 d. raštu Nr. 10-BP-(102.4) patikslinus Pirkimo sąlygų 18.8 punkte nurodytą kvalifikacinį reikalavimą, nepatikslintas skelbimas, pratęsiant pasiūlymo pateikimo terminą. Pareiškėjo teigimu, paminėtu raštu Pirkimo sąlygų 18.8 punkte išdėstytas reikalavimas buvo ne pakeistas, bet paaiškintas nekeičiant 18.8 punkte išdėstyto reikalavimo esmės ir turinio. Tokiais atvejais skelbimas neturi būti tikslinamas, todėl VPĮ nebuvo pažeistas. Atkreipė dėmesį, kad pateiktas išaiškinimas neapsunkino tiekėjų dalyvavimo Pirkime ir nelėmė jų pašalinimo iš Pirkimo, priešingai – palengvino dalyvavimą Pirkime. Pateiktas Pirkimo sąlygų paaiškinimas niekaip nelėmė nei tolimesnės Pirkimo eigos, nei sutarties vykdymo, nepareikalavo papildomų išlaidų iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) biudžeto įgyvendinant projektą. Pabrėžė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) yra pažymėjęs, kad kiekvieną kartą vertinant perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų teisėtumą, reikėtų atsižvelgti ir į tai, kokius realiai padarinius šie sprendimai sukelia. Pareiškėjo nuomone, Pirkimo sąlygų paaiškinimas nepakeitė tiekėjų padėties, nes nurodomi pažeidimai nelėmė nei vieno iš tiekėjų pateikto pasiūlymo atmetimo, be to, dėl nei vieno iš trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, LVPA) nurodytų pažeidimų joks Pirkimo dalyvis nepateikė pretenzijų.

Pareiškėjas nesutiko, kad konkurso sąlygų priede „Techninė specifikacija“ nurodydamas konkrečius standartus be prierašo „arba lygiavertis“, taip pat suteikdamas pirmenybę vietos produktams, jis pažeidė VPĮ 25 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Pažymėjo, kad grynai formalus nukrypimas nuo VPĮ nuostatų, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo. Pareiškėjo nuomone, jo nustatytos Pirkimo sąlygos realiai nelėmė pirkimo rezultatų bei nesukėlė neigiamų padarinių Pirkimo dalyviams bei gamintojams. Sutarties vykdymo metu taip pat nebuvo taikomos diskriminacinės sąlygos, t. y. techniniame projekte numatant sprendimų aprašymus nebuvo teikiama pirmenybė jokiems konkretiems gamintojams. Paaiškino, kad Pirkimo procedūrų metu vadovavosi imperatyvia VPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostata bei priėmė ir vertino visus pasiūlymus, kurie buvo lygiaverčiai Pirkimo sąlygų techninei specifikacijai.

Dėl VPĮ 14 straipsnio 2 dalies pažeidimo pareiškėjas nurodė, kad LVPA išvada, jog ne visas pirkimo vykdymo procedūras atliko įgaliotosios pirkimo organizacijos viešųjų pirkimų komisija, neatitinka tikrovės. Pirkimas buvo vykdomas per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (toliau – ir CVP IS). Paaiškino, kad susirašinėjimas su tiekėjais buvo vykdomas tik CVP IS, raštus ir atsakymus tiekėjams siuntė CVP IS įgaliotosios organizacijos darbuotojas iš virtualiojo profilio CVP IS. Raštai „Dėl kvalifikacinių duomenų patikslinimo“ buvo teikiami tiekėjams ant Projekto vykdytojo firminio blanko Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos pavedimu, tačiau iš įgaliotosios perkančiosios organizacijos darbuotojo virtualiojo CVP IS profilio. LVPA neteisingai interpretavo šį faktą bei priėmė nepagrįstas išvadas, jog patikslinimai tiekėjams buvo pateikti netinkamo juridinio asmens. Atkreipė dėmesį, kad informaciją tiekėjams pateikė įgaliotasis Pirkimo vykdytojas, o ne Vilniaus Žirmūnų gimnazija, todėl tas faktas, kad informacija buvo išdėstyta ant Vilniaus Žirmūnų gimnazijos blanko bei pasirašyta jos vadovo, nekeičia esmės. Be to, nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose ar supaprastintose viešųjų pirkimų taisyklėse nebuvo nurodyta informacijos tiekėjams pateikimo forma, todėl LVPA nepagrįstai teigia, jog VPĮ 14 straipsnio 2 dalies reikalavimai buvo pažeisti.

Pareiškėjas taip pat nesutiko su nustatytu VPĮ 85 straipsnio 2 dalies ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 30-1945 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešųjų supaprastintų pirkimų taisyklių (toliau – ir Pirkimų taisyklės) 56.1 punkto pažeidimu – derybų su tiekėjais vedimo tuo pačiu metu. Paaiškino, kad kvietimuose atvykti į derybas buvo nurodytas ne derybų laikas, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio pradžios laikas. Kvietimų į derybas siuntimo metu nėra tiksliai žinomas derybų su kiekvienu tiekėju laikas minutės tikslumu, todėl šio tikslaus laiko įrašymas kvietime klaidintų tiekėjus, nes tokio konkretaus nurodymo dėl derybų laiko nebūtų įmanoma realiai įgyvendinti. Pabrėžė, kad į derybas atvyko tik vienas Pirkimo dalyvis, todėl tai akivaizdžiai patvirtina, kad derybos su keliais tiekėjais nebuvo ir negalėjo būti vedamos vienu metu.

Pareiškėjo teigimu, LVPA išvada, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, susijusių su numatomo pirkimo vertės skaičiavimu, yra nepagrįsta. Gimnazijos teigimu, rengiant pirkimo dokumentus, buvo atsižvelgiama į pirkimui skiriamų lėšų dydį. Apskaičiavus numatomą būsimo pirkimo vertę, buvo nustatyta, kad projekto įgyvendinimo vertė neturi viršyti 4 mln. Lt. Planuojama pirkimo vertė nustatyta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 4-257 sąraše Nr. 5. Taigi numatomo pirkimo vertė buvo numatyta minėtuose dokumentuose, kurie buvo prieinami patikrinimą vykdžiusioms institucijoms.

Be to, pareiškėjo įsitikinimu, pritaikyta finansinė korekcija yra neproporcinga. Pažymėjo, kad Gimnazijai skiriamų asignavimų dydis yra toks, kad, grąžinus nurodytą išmokėtų lėšų dalį, jam skiriamų lėšų nepakaks būtiniausioms reikmėms ir mokinių ugdymo funkcijų tinkamam vykdymui užtikrinti.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 79–82) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad LVPA Ūkio ministerijai 2012 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. R4-19062(13.1.5) „Dėl nustatyto Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimo (projekto kodas Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-05-007)“ (toliau – ir Raštas) pateikė savo priimtą sprendimą dėl nustatyto pareiškėjo Projekto Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimo, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 197 punkte, o Ūkio ministerija, atsižvelgdama į Raštu gautą LVPA sprendimą, priėmė vieną iš sprendimų, nurodytų Administravimo taisyklių 198 punkte. Pažymėjo, kad, gavęs LVPA sprendimą dėl nustatyto Projekto ES finansinės paramos naudojimo pažeidimo, išnagrinėjo jį nekeisdamas nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusių netinkamų finansuoti išlaidų sumos, kaip kad nurodyta Administravimo taisyklių 198 punkte, ir jo pagrindu priėmė Įsakymą Nr. 4-11, kuriame nurodė konkrečius teisės aktus ir dokumentus, kuriais vadovavosi ir į ką atsižvelgė jį priimdamas, tai įrodo, jog Įsakymas Nr. 4-11 yra pagrįstas. Pažymėjo, kad administracinio akto pagrindimas nustatytais faktais ir teisės normomis nebūtinai privalo būti nurodytas pačiame akte, tačiau gali atsispindėti iš kitų su administracinio akto priėmimu susijusių dokumentų.

Atkreipė dėmesį į tai, jog, pagal Administravimo taisyklių 1881 punktą, Ūkio ministerija, kaip asignavimų valdytoja, visais šių taisyklių nustatytais atvejais priima sprendimus dėl išmokėtų projekto finansavimo lėšų ir (ar) kitų lėšų susigrąžinimo, o įgyvendinant Projektą padaryto pareiškėjo pažeidimo tyrimas ir nustatymas yra LVPA kompetencija.

Akcentavo, kad Įsakymas Nr. 4-11 priimtas atsižvelgiant į LVPA Raštu pateiktą sprendimą, o ne į Europos Komisijos Rekomendacijų dėl finansinių pataisų, taikytinų iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo bendrai finansuojamoms išlaidoms, kai nesilaikoma viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (2007 m. lapkričio 29 d. galutinė redakcija, COCOF 07/0037/03-LT) (toliau – ir Gairės) 23 punktą. Pažymėjo, kad LVPA, nustačiusi Projekto finansinės paramos naudojimo pažeidimą, kuris susijęs su VPĮ pažeidimu, priimdama sprendimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 26 punktu, kuriame nurodyta, jog nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su viešuoju pirkimu pagal Lietuvos VPĮ, taikomos Gairės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 100–107) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

LVPA pažymėjo, kad LAT 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012 konstatavo, jog perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose negali nustatyti sąlygų, ribojančių subrangą, o gali tik iš tiekėjų reikalauti išviešinti subrangovus. Paaiškino, kad Pirkimo dokumentuose buvo subrangą ribojanti sąlyga ir pareiškėjas, vadovaudamasis ja, atmetė dviejų tiekėjų pasiūlymus. Už Pirkimo dokumentų atitikimą VPĮ reikalavimams yra atsakinga pati perkančioji organizacija, todėl, LVPA nuomone, turėtų būti atmestinas pareiškėjo teiginys, jog pirkimo dalyvis negali savavališkai remtis subrangovų pajėgumais, jei tai prieštarauja Pirkimo sąlygoms. Be to, pareiškėjo argumentas, jog tokios ribojančios sąlygos buvo numatytos dėl pastato specifiškumo, taip pat turėtų būti atmestinas, nes pastato ypatybės neatleidžia perkančiosios organizacijos nuo pareigos laikytis VPĮ ir jame įtvirtintų reikalavimų.

LVPA nuomone, tai, jog nei vienas iš atmestų tiekėjų nepateikė skundo ar pretenzijos, neturėtų būti vertinama kaip tiekėjų sutikimas su pirkimo komisijos vertinimu dėl kvalifikacijos neatitikimo, nes VPĮ yra įtvirtinta tiekėjo teisė, bet ne pareiga ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus.

LVPA taip pat nesutiko su pareiškėjo prieštaravimu dėl nustatyto VPĮ 3 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Nurodė, kad Pirkimo sąlygų 18.8 punkte buvo nustatytas kvalifikacinis reikalavimas, kad tiekėjas turi turėti kvalifikuotą projekto vadovą, kuris turėtų teisę projektuoti visas statinių grupes, išskyrus hidrotechninius statinius. Pareiškėjas 2010 m. liepos 9 d. raštu Nr. 10-BP-(102.4) UAB „Irvaida“ paaiškino, kad paminėtas teiginys turėtų būti suprantamas taip, kad tiekėjas turi turėti kvalifikuotą projekto vadovą, kuris turėtų atestatus, reikalingus perkamiems darbams atlikti. LVPA vertinimu, toks kvalifikacinio reikalavimo patikslinimas (palengvinimas) pakeitė kvalifikacinį reikalavimą ir, atsižvelgiant į tai, turėjo būti patikslintas ir skelbimas. Paaiškino, kad pareiškėjas, patikslindamas, jog tiekėjas turi turėti teisę projektuoti ne visas statinių grupes (t. y. gyvenamuosius, negyvenamuosius pastatus bei inžinerinius statinius), o tik tas, kurios reikalingos perkamiems darbams atlikti (t. y. negyvenamųjų pastatų statybai), pakeitė kvalifikacinius reikalavimus, galbūt praplėsdamas potencialių tiekėjų, turinčių atitinkamus atestatus, skaičių. Tačiau nepatikslinęs skelbimo pareiškėjas pažeidė skaidrumo principą.

LVPA pabrėžė, kad VPĮ 25 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtintas draudimas techninėje specifikacijoje nurodyti konkrečius modelius ar šaltinius, konkrečius procesus ar prekės ženklus, patentus, tipus, konkrečią kilmę ar gamybą, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra pažymėjęs, kad perkančiajai organizacijai draudžiama diskriminuoti tiekėjus paskelbiant pirkimo dokumentus, ypač technines specifikacijas, nurodančius konkrečius nacionalinius standartus ir reikalavimus (ESTT 1998 m. rugsėjo 22 d. sprendimas Komisija prieš Airiją, C-45/87). Jeigu pirkimo objekto neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal VPĮ 25 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus, tuomet perkančioji organizacija, nurodydama konkretų standartą, taip pat turi nurodyti ir žodį „arba lygiavertis“. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, ne tik nurodydamas konkrečius standartus, bet ir aiškiai bei nedviprasmiškai suteikdamas pirmenybę vietos produktams, pažeidė VPĮ reikalavimus.

LVPA pažymėjo, kad nesutinka ir su kitais pareiškėjo argumentais dėl nustatytų pažeidimų (dėl VPĮ 14 str. 2 d., 85 str. 2 d., 21 str.), tačiau atkreipė dėmesį, kad LVPA pažeidimo tyrimo išvadoje yra pažymėta, jog įtakos Pirkimo rezultatams turėjo anksčiau nurodyti VPĮ pažeidimai, todėl finansinė korekcija buvo taikoma būtent dėl VPĮ 3 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 32 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo.

Pažymėjo, kad Rekomendacijos įtvirtina, jog nustatytam pažeidimui, kuris yra susijęs su viešuoju pirkimu pagal VPĮ, taikomos Gairės. Įvertinus nustatytus pažeidimus, jų rūšį, mastą bei tai, kad tuos pačius pažeidimus nustatė ir dvi kompetentingos institucijos – Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnyba, LVPA pateikė atsakovui siūlymą taikyti 10 proc. finansinę korekciją, kuri, LVPA nuomone, yra proporcinga ir adekvati. Pažymėjo, kad 5 proc. finansinė korekcija gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į pažeidimų kiekį ir sunkumą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – ir Finansų ministerija) atsiliepimu į skundą (3 t., b. l. 128–135) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Finansų ministerija nurodė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama perkančiosios organizacijos pirkimo metu priimtų sprendimų ir pirkimo sąlygų vertinimą ir nustačiusi neatitikimą VPĮ, pateikia kompetentingą vertinimą, todėl Viešųjų pirkimų tarnybos pagal kompetenciją pateikta ataskaita turėtų būti laikoma įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią šioje byloje nagrinėjamam ginčui. Be to, Finansų ministerijos nuomone, Gimnazijos išdėstyti argumentai, jog Ūkio ministerija neturėjo pagrindo priimti sprendimo dėl Gairių 23 punkto taikymo, nes Pirkimas buvo vykdomas pagal VPĮ nuostatas, ir kad pritaikyta sankcija yra neproporcingai didelė, yra nepagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybės administracija) atsiliepimu į skundą (3 t., b. l. 167–175) prašė patenkinti skundą.

Savivaldybės administracija atsiliepimą grindė iš esmės analogiškais argumentais kaip ir pareiškėjas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“ (toliau – ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“) atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 93–99) prašė patenkinti skundą.

UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atsiliepimą grindė iš esmės analogiškais argumentais kaip ir pareiškėjas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu (4 t., b. l. 1–12) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. sausio 8 d. įsakymų Nr. 4-11 ir Nr. 4-12, kuriais iš esmės buvo sumažintas pareiškėjo Projekto finansavimas, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo Projektui skirta parama buvo sumažinta tik dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 32 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimų. Atsižvelgdamas į tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio, 32 straipsnio 7 dalies, 85 straipsnio 2 dalies, 87 straipsnio 1 dalies pažeidimai jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė, t. y. jų pagrindu pareiškėjui parama nebuvo mažinama, teismas padarė išvadą, kad paminėtų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimo vertinimas yra teisiškai nereikšmingas, todėl teismas vertino ir pasisakė tik dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 32 straipsnio 3 dalies pažeidimų.

Teismas, spręsdamas dėl VPĮ 32 straipsnio 3 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies pažeidimo, vadovavosi šiomis teisės normomis ir pažymėjo, jog šių VPĮ nuostatų pažeidimas buvo konstatuotas dėl to, kad, LVPA teigimu, Gimnazija, parinkdama tiekėją, nepagrįstai atmetė dalyvių UAB „Ukmergės statyba“ ir UAB „Avona“ pasiūlymus, nes šios bendrovės, vadovaudamosi VPĮ 32 straipsnio 3 dalimi, galėjo remtis subrangovų pajėgumais. Teismas nustatė, kad UAB „Ukmergės statyba“ ir UAB „Avona“, grįsdamos savo kvalifikacinius reikalavimus pagal Pirkimo sąlygų 18.6 ir 18.11 punktus, pateikė tam tikrus subrangovų dokumentus.

Tačiau pareiškėjas paminėtų bendrovių pasiūlymus atmetė būtent dėl to, kad pastarosios savo atitiktį Pirkimo sąlygų 18.6 ir 18.11 punktams grindė subrangovų pajėgumais. Teismas pažymėjo, jog Pirkimo sąlygų 21 punkte buvo nustatyta, kad kiekvienas subrangovas turi atitikti 18.5 ir 18.6 punktų nustatytus reikalavimus toje veiklos srityje, kurioje atliks darbus, todėl, teismo vertinimu, tiekėjai neabejotinai turėjo teisę remtis subrangovų pajėgumais siekdami pagrįsti savo atitikimą Pirkimo sąlygų 18.6 punktui. Taigi UAB „Ukmergės statyba“ ir UAB „Avona“ pasiūlymų atmetimą dėl to, kad subrangovai, o ne konkrečiai šios bendrovės atitiko Pirkimo sąlygų 18.6 punkto reikalavimus, teismas pripažino nepagrįstu.

Teismas taip pat pažymėjo, jog Pirkimo dokumentuose, tarp kitų tiekėjams keliamų kvalifikacijos reikalavimų, 18.11 punkte buvo nustatytas tiekėjo kvalifikacinis reikalavimas, nurodant, kad per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos tiekėjas turi būti tinkamai įvykdęs bent vieną panašią į perkamą objektą projektavimo paslaugų sutartį, kurios vertė būtų ne mažesnė kaip 100 000 Lt. Teismas pažymėjo, jog kvalifikacijos reikalavimai nustatomi siekiant įsitikinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas.

Nuostata, jog tiekėjai viešojo pirkimo sutartį gali vykdyti patys arba tam pasitelkti su juo susijusius subjektus, įtvirtinta tiek nacionalinėje (VPĮ 32 str. 3 d.), tiek ir Europos Sąjungos teisėje (2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo“ 48 str.). Teismas pabrėžė, kad perkančioji organizacija turi pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 str. 1 d.).

Konkretaus pirkimo atveju perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nustatyti tiekėjams taikomus kvalifikacijos reikalavimus. Tačiau šie reikalavimai turi būti aiškinami atsižvelgiant į VPĮ nuostatas. Įstatymų leidėjas nustatė tris kriterijus, pagal kuriuos turi būti tikrinama tiekėjo galimybė dalyvauti konkurse: perkančioji organizacija turi patikrinti tiekėjo kompetentingumą, patikimumą bei jo pajėgumą įvykdyti pirkimo sąlygas. Teismas vadovavosi Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. spalio 20 d.

įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (toliau – ir Metodinės rekomendacijos) 23 punktu. Pažymėjo, jog kiekvienu atveju turėtų būti sprendžiama, ar tam tikri kvalifikaciniai reikalavimai pagal savo pobūdį yra neatsiejamai susiję su jų turėtoju, ar juos įmanoma faktiškai perduoti kitiems asmenims naudoti. Teismo nuomone, LVPA padarė teisingą išvadą, kad Pirkimo sąlygų 18.11 punkte išdėstytas reikalavimas dėl panašios sutarties sėkmingo įvykdymo gali būti įrodinėjamas trečiojo asmens pajėgumų pagalba.

Teismo vertinimu, subrangovo atitikimas pareiškėjo nustatytam reikalavimui reiškia, kad ūkio subjektas, kuris naudosis šio subrangovo paslaugomis, bus pajėgus įgyvendinti Projektą, todėl pareiškėjas neturėjo teisės atmesti UAB „Ukmergės statyba“ ir UAB „Avona“, neįvertinęs jų kvalifikacijos, paremtos subrangovų atitikimu nustatytiems reikalavimams, vien tik tuo pagrindu, kad paminėtos bendrovės savo pajėgumus įrodinėjo per trečiuosius asmenis. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš esmės analogiškai suformuluotas kvalifikacinis reikalavimas Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-1619/2012 taip pat traktuotas kaip įrodinėtinas ir per trečiuosius asmenis.

Teismas, spręsdamas dėl VPĮ 3 straipsnio 1 dalies pažeidimo, vadovavosi šia teisės norma ir pažymėjo, jog viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė VPĮ normų – būtent 3 straipsnio nuostatų – laikymosi pareiga, bet ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005, 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008, 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009).

Nustatė, jog VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimai buvo nustatyti tuo aspektu, kad pareiškėjas 2010 m. liepos 9 d. raštu Nr. 10-BP-(102.4) patikslino Pirkimo sąlygų 18.8 punktą, tačiau nepatikslino skelbimo. Teismas atkreipė dėmesį į VPĮ 24 straipsnio 7 dalį, ESTT 2004 m. balandžio 9 d. sprendimą Komisija/CAS Succhi di Frutta, C-496/99, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 29 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgą Nr. A-3. Nurodė, kad Pirkimo sąlygų 18.8 punkte buvo nustatytas kvalifikacinis reikalavimas, pagal kurį tiekėjas turi turėti kvalifikuotą projekto vadovą, kuris turėtų teisę projektuoti visas statinių grupes, išskyrus hidrotechninius statinius.

UAB „Irdaiva“ 2010 m. liepos 8 d. raštu Nr. 727 paprašė patikslinti šį reikalavimą, kadangi mokslo paskirties pastatai priskiriami prie negyvenamųjų pastatų, todėl reikalavimas turėti kvalifikuotą projekto vadovą, kuris turi teisę projektuoti gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus, susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus ir kitus statinius (pvz., sporto paskirties inžinerinius statinius, sąvartynus), yra nesuprantamas ir savo ruožtu perteklinis. Pareiškėjas 2010 m. liepos 9 d. raštu Nr. 10-BP-(102.4) paaiškino, kad 18.8 punkto teiginys turėtų būti suprantamas taip, jog tiekėjas turi turėti kvalifikuotą projekto vadovą, kuris turėtų atestatus, reikalingus perkamiems darbams atlikti.

Teismo nuomone, toks kvalifikacinio reikalavimo patikslinimas pakeitė kvalifikacinį reikalavimą, kadangi suteikė galimybę teikti pasiūlymus ir toms bendrovėms, kurios turi projekto vadovą, turintį teisę projektuoti tik negyvenamuosius statinius, nors pagal Pirkimo dokumentų 18.8 punkto formuluotę spręstina, kad vadovas turi turėti teisę projektuoti ir gyvenamuosius pastatus, ir pan. Teismas atsižvelgė į VPĮ 27 straipsnio 5 dalį, Pirkimo dokumentų 73, 75 punktus. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, patikslindamas Pirkimo sąlygų 18.8 punktą, t. y. palengvindamas tiekėjams nustatytą kvalifikacinį reikalavimą, ir apie tai informuodamas tik vieną tiekėją ir nepaviešindamas tokio pakeitimo pataisydamas skelbimą, pažeidė lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

Teismas, spręsdamas dėl VPĮ 25 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 3 dalies 1 punkto pažeidimo, vadovavosi šiomis teisės normomis. Nustatė, kad šių nuostatų pažeidimas pareiškėjui buvo konstatuotas dėl to, kad Pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje nurodyti konkretūs standartai, nenurodant „arba lygiavertis“, ir suteikiama pirmenybė vietos produktams. Teismas atkreipė dėmesį į ESTT 1993 m. birželio 22 d. sprendimą Komisija prieš Daniją, C-243/89. Teismo vertinimu, Gimnazija, Pirkimo dokumentuose nustatydama konkrečius lietuviškus standartus, t. y. LST 167-91 ir LST 1272-92, ir nenurodydama, kad tiekėjas gali turėti ir šiems standartams lygiavertį standartą, iš tiesų diskriminuoja kitus tiekėjus, nes net ir turėdami lygiavertės kokybės gaminius jie negalėtų laimėti pareiškėjo skelbto konkurso, nors realiai teiktų vienodai kokybiškas paslaugas, todėl tokia situacija pagrįstai buvo įvertinta kaip nesuderinama su VPĮ 25 straipsnio 2 dalimi bei 25 straipsnio 3 dalies 1 punktu. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad šis pažeidimas yra tik formalus nukrypimas nuo VPĮ nuostatų, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai. Pažymėjo, kad tokių sąlygų suformulavimas Pirkimo dokumentuose atgraso tiekėjus, galinčius pasiūlyti analogišką kokybės atžvilgiu paslaugą, todėl tai yra nesuderinama su viešųjų pirkimų tikslu sudaryti sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai, racionaliai tam naudojant lėšas, įsigyti prekių, paslaugų ar darbų.

Teismas, spręsdamas dėl finansavimo sumažinimo, vadovavosi Administravimo taisyklių 191 punktu, Projekto sutarties Bendrųjų sąlygų 9.1 punktu. Teismas padarė išvadą, kad Gimnazija su tokiomis sąlygomis, tarp jų ir su Projektui skirtų lėšų mažinimu, sutiko ir pasirašydama sutartį įsipareigojo jos laikytis. Nustatė, kad LVPA, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 197 punktu, pagal kurį įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio, jos nuomone, ištaisyti neįmanoma, priima sprendimą dėl nustatyto pažeidimo, kuriame, be kita ko, ir pateikiamas pasiūlymas ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai.

Šiuo atveju Ūkio ministerijai buvo pasiūlyta pakeisti Projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, susigrąžinant išmokėtų lėšų dalį. Pažymėjo, jog nors nei Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje, nei Administravimo taisyklėse nėra nustatytos už pažeidimus taikomos finansinės korekcijos – Projekto finansavimo lėšų sumažinimo – dydžiai, tačiau Rekomendacijų 26 punkte nurodyta, jog nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su viešuoju pirkimu pagal VPĮ, taikomos Gairės. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo pritaikyta finansinė korekcija pagal Gairių 23 punktą.

Pareiškėjui buvo pritaikyta būtent 10 proc. korekcija nuo pagrindinės sumos. Ši suma neviršija Gairėse nurodyto dydžio ir, teismo nuomone, yra proporcinga pareiškėjo padarytiems pažeidimams, kadangi jis, nesilaikydamas VPĮ 3 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 32 straipsnio 3 dalies įpareigojimų, iš esmės sukūrė tokią faktinę situaciją, kurioje buvo kliudoma potencialiems tiekėjams teikti pasiūlymus konkursui, be kita ko, galbūt suteikiant nepagrįstą konkurencinį pranašumą nacionaliniams tiekėjams.

Vadovaudamasis Administravimo taisyklių 198.1, 198.2, 198.3 punktais, teismas padarė išvadą, kad Ūkio ministerija neturėjo ir neturi įgaliojimų vertinti, ar pagrįstai buvo nustatyti Gimnazijos padaryti viešuosius pirkimus reglamentuojančių nuostatų pažeidimai, kokio dydžio finansinė korekcija turi būti pritaikyta. Gavusi įgyvendinančios institucijos sprendimą dėl pažeidimo, Ūkio ministerija galėjo (ir gali) pasirinkti vieną iš Administravimo taisyklių 198 punkte nurodytų variantų. Vadinasi, Ūkio ministerijai nebuvo ir nėra pavesta vertinti Projekto vykdytojo veiksmų teisėtumą, apskaičiuoti taikytinas finansines korekcijas, o jos funkcija nagrinėjamos procedūros požiūriu apsiribojo (apsiriboja) jau nustatytų pažeidimų pagrindu apskaičiuotų sumų išskaičiavimu ar neskyrimu, t. y. pirmiau priimtų įgyvendinančios institucijos sprendimų vykdymu.

Todėl, konstatavus, jog LVPA pagrįstai nustatė pareiškėjo padarytus pažeidimus, pagrįstai ir teisingai pritaikė pareiškėjui finansinę korekciją, teismo vertinimu, Ūkio ministerijos veiksmai priimant pareiškėjo skundžiamus Įsakymus Nr. 4-11 ir Nr. 4-12 pripažintini teisėtais ir pagrįstais. Teismas atkreipė dėmesį, kad būtent Gimnazija, kaip perkančioji organizacija, yra atsakinga už VPĮ nuostatų laikymąsi, todėl ta aplinkybė, kad faktiškai Pirkimo procedūras atliko pareiškėjo įgaliota Savivaldybės administracijos sudaryta komisija, nagrinėjamu atveju nešalina pareiškėjo atsakomybės. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl jį atmetė.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (4 t., b. l. 28–37) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tiekėjai, teikdami pasiūlymus, turėjo teisę remtis subrangovų pajėgumais, susijusiais su teise verstis veikla, susijusia su perkamu objektu, ir susijusiais su reikalavimu būti įvykdžius projektavimo paslaugų sutartį dėl panašaus į perkamą objekto. Rėmimasis subrangovų pajėgumais, susijusiais su patirtimi, lemtų tiekėjo negalėjimą kontroliuoti ir prižiūrėti subrangovų atliekamo darbo kokybę, ir todėl priėmus tokį pasiūlymą būtų buvęs pažeistas VPĮ 32 straipsnio 1 dalies reikalavimas išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygų 18.5 ir 18.6 punktuose buvo nustatytas reikalavimas dėl subrangovų kvalifikacijos tik toje veiklos srityje, kurioje šie atliks darbus. Ši aplinkybė neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados dėl leidimo remtis subrangovų kvalifikacija, tam tikros kvalifikacijos neturint pačiam pasiūlymą pateikusiam tiekėjui. Nustatant Pirkimo sąlygų 18.6 ir 18.11 punktų reikalavimus, siekiama suteikti galimybę Pirkime dalyvauti tik toms įmonėms, kurios išmanytų projektavimui keliamus reikalavimus, procesą bei turėtų bent minimalią projektavimo patirtį. Buvo siekiama, kad Pirkimo laimėtojas būtų pajėgus arba pats atlikti projektavimo darbus, arba būtų pakankamai kvalifikuotas tinkamai prižiūrėti bei kontroliuoti subrangovų atliekamą darbą bei įvertinti šios veiklos rezultatus. Pirkimo sąlygų 18.11 punkto reikalavimui įrodyti negali būti pasitelkiami subrangovai, nes šis reikalavimas yra siejamas su ūkio subjekto, kuris yra Pirkimo dalyvis, pateikęs pasiūlymą, patirtimi, o ne ekonominiu, techniniu ar profesiniu pajėgumu, kuris gali būti perduodamas kitam subjektui. Teismas nenurodė priežasčių, kodėl nurodytus kvalifikacinius reikalavimus priskiria prie tų, kurie gali būti įrodinėjami remiantis trečiųjų asmenų patirties pagalba, priėmė nemotyvuotą bei nepagrįstą sprendimą.

2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad Pirkimo sąlygos dėl reikalavimų projekto vadovo kvalifikacijai paaiškinimas lėmė lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimą. Ir be papildomo paaiškinimo akivaizdu, jog visi nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai yra siejami su tiekėjų galimybėmis atlikti viešojo pirkimo būdu perkamus darbus, todėl Pirkimo dokumentų paaiškinimas, nurodant, kad tiekėjas turi turėti kvalifikuotą projekto vadovą, kuris turėtų atestatus, reikalingus perkamiems darbams atlikti, negalėjo keisti ir nekeitė nustatytų kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams ar kitų Pirkimo dokumentų. Pateiktas Pirkimo sąlygų paaiškinimas niekaip nelėmė nei tolimesnės Pirkimo eigos, nei Sutarties vykdymo. Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009, 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009), kuri grindžiama Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2005 m. kovo 3 d. sprendimas Fabricom, C-21/03 ir C-34/03). Teismas rėmėsi tik prielaida, kad galbūt dėl pateikto išaiškinimo būtų galėję būti įtakos potencialių tiekėjų apsisprendimui dalyvauti konkurse.

3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad konkretaus standarto, kartu nenurodant „arba lygiavertis“, nurodymas Pirkimo sąlygose lėmė tiekėjų, turinčių lygiavertės kokybės gaminius, negalėjimą laimėti konkursą. Pirkimo vykdytojas Pirkimo procedūrų metu vadovavosi imperatyvia VPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostata bei priėmė ir vertino visus pasiūlymus, kurie buvo lygiaverčiai Pirkimo sąlygų techninei specifikacijai. Nebuvo gauta tiekėjų pasiūlymų, kuriuose būtų nurodomos kitokios nei nurodyta Pirkimo dokumentuose medžiagos ar gaminiai. Nebuvo gauta tiekėjų prašymų paaiškinti Pirkimo sąlygas dėl nurodytų konkrečių gaminių standartų taikymo ir lygiaverčių gaminių atitikimo nustatytoms konkurso sąlygoms. Prierašo „arba lygiavertis“ nenurodymas ir sąlyga dėl vietinių produktų nenulėmė VPĮ pažeidimo ir realiai neturėjo įtakos Pirkimo rezultatams bei Sutarties vykdymui.

4. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas neturėjo įgaliojimų vertinti jo tariamai padarytus pažeidimus ir spręsti dėl taikytinos sankcijos dydžio. Ūkio ministerija yra įgaliota nagrinėti LVPA priimtus sprendimus, teikti dėl jų paklausimus, o paaiškėjus naujų aplinkybių – įpareigoti LVPA pakeisti priimtą sprendimą ir nepriimti įsakymo, vadovaudamasi nepagrįstais LVPA sprendimais. Ūkio ministerija galėjo kvestionuoti tiek pažeidimų padarymo faktą, tiek rekomenduojamos sankcijos proporcingumą. Savivaldybės administracija pirkimą įvykdė tinkamai, remdamasi VPĮ nuostatomis, taigi LVPA neturėjo pagrindo rekomenduoti ir Ūkio ministerija neturėjo jokio pagrindo priimti sprendimo dėl Gairių 23 punkto taikymo. Ūkio ministerija sprendimą taikyti finansinę korekciją priėmė neatsižvelgdama į tai, kad ši sankcija yra įtvirtinta rekomendacinio pobūdžio dokumentuose. Net jei perkančioji organizacija būtų pažeidusi VPĮ reikalavimus, Ūkio ministerijos pritaikyta finansinio pobūdžio sankcija turėtų būti laikoma neproporcinga bei stokojančia finansinio adekvatumo. Valstybės institucijas taikyti proporcingas pažeidimams sankcijas įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija. Projekto vykdymas užtikrina viešąjį interesą ir nėra niekaip susijęs su komercinės naudos gavimu, yra neabejotinai naudingas visai visuomenei. Projektui pritaikius net 10 procentų finansinę korekciją, patirs nepakeliamą finansinę naštą. Projektas jau yra įvykdytas ir visos jam skirtos lėšos yra panaudotos. Paskirta sankcija turi baudžiamosios teisinės sankcijos požymių. Pažeisti jo teisėti lūkesčiai, teisinio tikrumo bei teisinio saugumo principai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų panaikinimas pateisinamas tik dėl esminių pažeidimų, kuriais pažeidžiamos imperatyvios VPĮ nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2005, 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2007).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (4 t., b. l. 17–22) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas Pirkimo dokumentų sąlygų nevertino sistemiškai, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį. Aiškinant Pirkimo dokumentų 19, 20 ir 21 punktų sąlygas sistemiškai, paminėtus 18.6 ir 18.11 punktų reikalavimus turėjo atitikti būtent tiekėjas ar bent vienas pirkime dalyvaujančios ūkio subjektų grupės dalyvis, o tuo atveju, jeigu tiekėjas viešojo pirkimo sutarties vykdymui ketino pasitelkti subrangovus, pastarieji Pirkimo dokumentų 18.6 punkto reikalavimą turėjo atitikti atskirai. VPĮ 32 straipsnio 1 dalis įtvirtina pareigą perkančiajai organizacijai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl galimo sandorio partnerio patikrinimas, siekiant nustatyti, ar jis bus pajėgus įvykdyti sandorį, yra neatsiejama kiekvieno pirkimo procedūra. Perkančioji organizacija įgyvendino įstatymo nustatytą pareigą, nepažeidė formuojamos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-937/2011), o teismas, atsietai vertinęs ginčo viešojo pirkimo dokumentų sąlygas, visiškai nepagrįstai konstatavo viešojo pirkimo pažeidimus. Pirkimo dokumentų 18.11 punkto reikalavimas, kad tiekėjas per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos turi būti tinkamai įvykdęs bent vieną panašią į perkamą objektą projektavimo paslaugų sutartį (statinių kategorija – ypatingi statiniai), kurios vertė ne mažesnė kaip 100 000 Lt, yra neabejotinai neatsiejamai susijęs su tiekėju, todėl šio pajėgumo neįmanoma faktiškai perduoti naudoti kitiems asmenims. Nustatant aptariamus kvalifikacinius reikalavimus, buvo siekiama, kad laimėtojas būtų pajėgus arba pats atlikti projektavimo darbus, arba būtų pakankamai kvalifikuotas tinkamai prižiūrėti bei kontroliuoti subrangovų atliekamą darbą. Perkančiajai organizacijai buvo ypatingai svarbi laimėtojo kvalifikacija, todėl visi kvalifikaciniai reikalavimai buvo nustatyti tikslingai ir pagrįstai.

2. 2010 m. liepos 9 d. raštu Nr. 10-BP-(102.4) Pirkimo dokumentų 18.8 punktas buvo ne patikslintas, o tik paaiškintas, todėl nekeitė Pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų esmės ir turinio bei neturėjo įtakos tiekėjų teisinei padėčiai. Visi dalyviai tinkamai pateikė Pirkimo dokumentų reikalaujamus atestatus. Tai patvirtina, jog aptariama sąlyga buvo aiški nuo pat pradžių. VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimas konstatuotas be pagrindo.

3. VPĮ 25 straipsnio 2 dalies ir 25 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos yra imperatyvios, todėl galiojančios ir taikytinos tiek tuo atveju, kai techninėje specifikacijoje numatyta, jog priimtini ir lygiaverčiai standartai, tiek tuo atveju, kai nenumatyta. Šiuo atveju akcentuotina ir VPĮ 25 straipsnio 4 dalis. Žodžių „arba lygiavertis“ nenurodymas techninėje specifikacijoje laikytinas tik formaliu VPĮ nuostatų pažeidimu, neturėjusiu įtakos viešojo pirkimo baigčiai, tuo labiau negalinčiu būti pagrindu taikyti pareiškėjui finansinę korekciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010).

4. Prašomi panaikinti Įsakymas Nr. 4-11 ir Įsakymas Nr. 4-12 yra paremti nepagrįstai LVPA konstatuotais viešųjų pirkimų pažeidimais, todėl priimant ginčo aktus buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, dėl to Gimnazijai nepagrįstai pritaikyta finansinė korekcija. Net jeigu būtų patvirtinti VPĮ nuostatų pažeidimai, pritaikyta finansinė korekcija turėtų būti mažintina iki minimalaus leistino dydžio.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (4 t., b. l. 57–62) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Teismas teisės normas aiškino atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Nėra pagrindo konstatuoti, jog teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas. Teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis tiek teisės aktų normomis, tiek teisine sąmone, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

2. Ūkio ministerija, gavusi LVPA sprendimą dėl nustatyto pareiškėjo Projekto ES finansinės paramos naudojimo pažeidimo, išnagrinėjo jį nekeisdama nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusių netinkamų finansuoti išlaidų sumos, kaip nurodyta Administravimo taisyklių 198 punkte, ir jo pagrindu, neperrašinėdama LVPA sprendime nustatytų aplinkybių, priėmė vieną iš sprendimų, nurodytų Administravimo taisyklių 198 punkte, kuriame nurodė konkrečius teisės aktus ir dokumentus, kuriais vadovavosi ir į ką atsižvelgė jį priimdama. Įgyvendinant Projektą padaryto pareiškėjo pažeidimo tyrimas ir nustatymas yra LVPA kompetencija (Administravimo taisyklių 195 p.). Ūkio ministerija yra saistoma įgyvendinančiosios institucijos priimamų sprendimų ir negali pažeisti Administravimo taisyklių nustatyto reglamentavimo.

3. LVPA Projektui pritaikė 10 procentų finansinę korekciją, atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus, jų rūšį, mastą, pagal kurią Įsakyme Nr. 4-11 nurodyta išlaidų suma buvo pripažinta netinkamomis finansuoti išlaidomis. LVPA, atlikusi pareiškėjo Projekto pažeidimo tyrimą, nustatė pažeidimus, susijusius su VPĮ reikalavimų nesilaikymu. Nustačius VPĮ pažeidimą, proporcingas finansinis poveikis apskaičiuojamas vadovaujantis būtent Gairėmis. Pritaikyta finansinė korekcija yra proporcinga padarytiems pažeidimams. ES struktūrinės paramos naudojimo pažeidimui Baudžiamasis kodeksas yra netaikomas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (4 t., b. l. 70–75) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Teisės aktais ministerijoms nėra suteikti įgaliojimai tirti ir nustatyti pažeidimus, tinkamų/netinkamų finansuoti išlaidų dydžius. Ministerijoms priimant sprendimus dėl pažeidimo (įsakymus), draudžiama keisti įgyvendinančiosios institucijos pažeidimo tyrimo išvadoje nustatytą pažeidimo apimtį, turinį ir netinkamos finansuoti sumos dydį. Tik tais atvejais, jei iki ministerijos sprendimo (įsakymo) priėmimo paaiškėtų naujų aplinkybių, susijusių su pažeidimu, ministerija gali paprašyti, kad įgyvendinančioji institucija įvertintų naujai paaiškėjusias aplinkybes ir, jei būtina, pakeistų sprendimą dėl pažeidimo. Apeliantas turėtų įrodyti, kad po LVPA siūlymo ministerijai pateikimo ir iki ministro įsakymo priėmimo ministerijai paaiškėjo anksčiau nenagrinėtų aplinkybių, galėjusių lemti kitokį sprendimą. LVPA nežino apie naujų aplinkybių paaiškėjimą po pažeidimo tyrimo išvados surašymo ir siūlymo Ūkio ministerijai pateikimo. Gimnazija tokių aplinkybių taip pat nenurodė.

2. LVPA, kaip įgyvendinančioji institucija, privalo vadovautis Rekomendacijomis. Šio teisės akto 26 punktas ES dokumento – Gairių – nuostatas iš esmės perkelia į nacionalinę teisę. Remiantis Lietuvos nacionaline teise, įgyvendinančios institucijos privalo taikyti būtent Gairėse numatytų korekcijų dydžius. Tam tikros dalies ar visų pagal tam tikras sutartis išlaidų pripažinimas netinkamomis finansuoti nelaikytinas „bauda“. Finansavimas projektams yra skiriamas tik tinkamoms finansuoti išlaidoms apmokėti. Byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl viešojo pirkimo sutarties (ne)pripažinimo negaliojančia, kai būtina išsaugoti pirkimo sutarties pasekmes dėl viešojo intereso (VPĮ 95 str. 2 d.). Apeliantai veikė contra legem, todėl teisėtų lūkesčių negalėjo įgyti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Finansų ministerija atsiliepimu į pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus (4 t., b. l. 76–86) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentai:

1. Finansų ministerija, kaip išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl LVPA sprendimo, yra netinkama šalis šioje administracinėje byloje.

2. Atsižvelgiant į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama perkančiosios organizacijos pirkimo metu priimtų sprendimų ir pirkimo sąlygų vertinimą ir nustačiusi neatitikimą VPĮ, pateikia kompetentingą vertinimą, ir į tai, kad VPĮ pažeidimai buvo konstatuoti tiek Viešųjų pirkimų tarnybos, tiek Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, LVPA atliko būtinus tyrimo pažeidimo veiksmus, pateikė teisinį pagrindą ir aiškiai išdėstė motyvus, o teismas priėmė teisėtą, pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, todėl apeliantų teiginiai, kad nebuvo pažeistos VPĮ nuostatos, yra nepagrįsti.

3. Ūkio ministerija neturi įgaliojimų pakeisti nustatyto pažeidimo turinio bei kvestionuoti LVPA siūlomos finansinės korekcijos dydžio, išskyrus atvejus, kai paaiškėja naujų aplinkybių, kurių LVPA nenagrinėjo nustatydama pažeidimą, o to nagrinėjamu atveju nei skunde Finansų ministerijai, nei skunduose teismui nebuvo pateikta. Gimnazijos teiginys, kad Ūkio ministerija galėjo kvestionuoti pažeidimų padarymo faktą ir privalėjo kreiptis į LVPA dėl paaiškinimų pateikimo, yra nepagrįstas.

4. Vadovaujantis Rekomendacijų 26 punktu, nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su viešuoju pirkimu pagal VPĮ, taikomos Gairės. LVPA, įvertinusi nustatytus viešųjų pirkimų pažeidimus, priėmė sprendimą pritaikyti 10 proc. finansinę korekciją pagal Gairių 23 punkte nustatytą rekomenduojamą pataisą. Jei yra viena ar kelios sunkinančios aplinkybės ir nėra lengvinančių aplinkybių arba lengvinančios aplinkybės akivaizdžiai nekompensuoja sunkinančių aplinkybių, tokiu atveju taikomas maksimalus Gairių 23 punkte numatytas finansinės korekcijos procentinis dydis. Teismas pagrįstai nurodė, kad taikytina finansinė korekcija yra proporcinga pareiškėjo padarytiems pažeidimams. Pareiškėjas, nesilaikydamas VPĮ 3 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 32 straipsnio 3 dalies įsipareigojimų, iš esmės sukūrė tokią faktinę situaciją, kurioje buvo kliudoma potencialiems tiekėjams teikti pasiūlymus konkursui, galbūt suteikiant nepagrįstą konkurencinį pranašumą nacionaliniams tiekėjams. Apeliaciniuose skunduose nėra pateikiama faktinių duomenų, įrodančių lengvinančių aplinkybių, susijusių su LVPA nustatytu pažeidimu dėl Projekto, egzistavimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atsiliepimu į pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus (4 t., b. l. 51–55) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai sutikimo su apeliaciniais skundais argumentai:

1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 32 straipsnio 3 dalį ir 87 straipsnio 1 dalį. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad konkurso sąlygos tiekėjams leido remtis subrangovų pajėgumais tuo atveju, jei jie patys neatitiko kvalifikacinių reikalavimų. Konkurso sąlygose papildomai reikalaujama, kad darbams atlikti reikalingus atestatus turėtų ne tik Pirkimo dalyvis, bet ir jo pasirenkamas subrangovas. Pirkimo sąlygų 18.11 punkte nurodytas reikalavimas (būti įvykdžiusiam panašią sutartį) yra susijęs su Pirkimo dalyvio patirtimi, todėl negali būti priskirtinas prie kvalifikacinių reikalavimų, kurių neatitinkant galima būtų pasitelkti subrangovą. Perkančioji organizacija siekė, kad pirkimo laimėtojas būtų pajėgus arba pats atlikti projektavimo bei rangos darbus, arba būtų pakankamai kvalifikuotas tinkamai prižiūrėti bei kontroliuoti subrangovų atliekamą darbą bei įvertinti šios veiklos rezultatus. Teismas visiškai neatsižvelgė į pirkimo objekto specifiką. Aptariami kvalifikaciniai reikalavimai yra minimalūs. Pirkimo sąlygos sudarė galimybę pasirašyti sutartį su reikiamą patirtį bei kvalifikaciją turinčia įmone, pasiūliusia mažiausią kainą, konkuruojant su kitomis panašią patirtį bei kvalifikaciją turinčiomis įmonėmis. Jei ir būtų pripažintas VPĮ pažeidimas, nėra pagrindo teigti, kad dalies galėjusių dalyvauti konkurse įmonių eliminavimas nulėmė sutarties kainą, dėl kurios būtų pagrindas taikyti maksimalią korekciją.

2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad buvo pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti principai nepatikslinus skelbimo. Reikalavimai dėl kvalifikacijos buvo taikomi visiems tiekėjams vienodai, iš visų buvo reikalaujama tų pačių atestatų. Visiems tiekėjams šios sąlygos buvo aiškios, jie pateikė konkurso sąlygose nustatytus atestatus. Pateikiant paaiškinimą nustatytas kvalifikacinis reikalavimas nebuvo pakeistas, be papildomo paaiškinimo akivaizdu, jog visi nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai yra siejami su tiekėjų galimybėmis atlikti viešojo pirkimo būdu perkamus darbus.

3. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad pirkimo vykdytojas neužtikrino konkurencijos ir diskriminavo tiekėjus, kartu su nurodytais standartais nepateikęs prierašo „arba lygiavertis“. Konkurso metu buvo perkamos ne prekės, o darbai ir paslaugos, taigi konkurse dalyvavo tik rangovai bei projektuotojai, o ne gamintojai. Standartų nustatymas neapribojo nei vieno rangovo dalyvavimo. Standartuose nėra nurodyti nei konkretūs gamintojai, nei konkrečių gaminamų medžiagų aprašymai, t. y. standartais nėra proteguojami konkretūs gamintojai ar gamintojų grupės. Standartuose nurodomi tam tikri funkciniai bei kokybiniai reikalavimai naudojamoms medžiagoms. Grynai formalus nukrypimas nuo VPĮ nuostatų, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo.

4. Teismas nepagrįstai nusprendė dėl finansinės sankcijos skyrimo. Perkančioji organizacija turi teisę riboti dalyvavimą konkurse įmonėms, neturinčioms patirties ir kvalifikacijos, reikalingos sklandžiam rangos sutarties įgyvendinimui užtikrinti. Perkančioji organizacija neįpareigojo pirkimo dalyvių pasirinkti jokio konkretaus gamintojo prekių, o tik nustatė bendrus funkcinius bei kokybinius reikalavimus medžiagoms, kurios turi būti numatytos statinio projekte. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui.

Pareiškėjas atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą (4 t., b. l. 63–69) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai sutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog tiekėjai, teikdami pasiūlymus, turėjo teisę remtis subrangovų pajėgumais, susijusiais su teise verstis veikla, susijusia su perkamu objektu, ir susijusiais su reikalavimu būti įvykdžius projektavimo paslaugų sutartį dėl panašaus į perkamą objekto.

2. Pirkimo sąlygos dėl reikalavimų projekto vadovo kvalifikacijai paaiškinimas nelėmė lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimo.

3. Konkretaus standarto, kartu nenurodant „arba lygiavertis“, nurodymas Pirkimo sąlygose negalėjo lemti ir nelėmė tiekėjų, turinčių lygiavertės kokybės gaminius, negalėjimo laimėti konkursą.

4. Teismas netinkamai įvertino ginčijamais įsakymais paskirtą sankciją, ir egzistuoja pagrindas sankciją panaikinti.

Atsakovas atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą (4 t., b. l. 43–46) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Teismas teisės normas aiškino atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. LVPA, atlikusi Gimnazijos Projekto pažeidimo tyrimą, nustatė pažeidimus, susijusius su VPĮ reikalavimų nesilaikymu, dėl to ir buvo priimti ūkio ministro įsakymai. Teismas padarė išvadą, kad Ūkio ministerija neturėjo ir neturi įgaliojimų vertinti, ar pagrįstai buvo nustatyti Gimnazijos padaryti viešuosius pirkimus reglamentuojančių nuostatų pažeidimai, kokio dydžio finansinė korekcija turi būti pritaikyta. Gavusi įgyvendinančios institucijos sprendimą dėl pažeidimo, Ūkio ministerija galėjo (ir gali) pasirinkti vieną iš Administravimo taisyklių 198 punkte nurodytų variantų.

2. LVPA Projektui pritaikė 10 procentų finansinę korekciją, atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus, jų rūšį, mastą ir į tai, kad pažeidimus nustatė ne tik LVPA, bet ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. Pasisakymas dėl pritaikytos finansinės korekcijos dydžio sumažinimo iki 5 procentų yra nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą (4 t., b. l. 47–50) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Argumentai dėl perkančiosios organizacijos pareigos įsitikinti tiekėjo pajėgumais vykdyti sutartį ir minimalių kvalifikacinių reikalavimų atmestini kaip nereikšmingi bylai, kadangi šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad paminėti kvalifikaciniai reikalavimai buvo per aukšti ir (ar) diskriminuojantys. Pažeidimas buvo nustatytas todėl, kad perkančioji organizacija, pažeisdama VPĮ 32 straipsnio 3 dalies imperatyvias nuostatas, tiekėjams apribojo galimybę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Įmonės, kurių pasiūlymai buvo atmesti, buvo numatę projektavimo darbams pasitelkti subrangovus, todėl ir buvo įrodinėjama tų subrangovų projektavimo darbų patirties atitikimas. Kvalifikacinio reikalavimo gebėti kontroliuoti subrangovų darbą Pirkimo sąlygose nebuvo.

2. Pirkimo dokumentų 18.8 punkto kvalifikacinio reikalavimo patikslinimas (palengvinimas) pakeitė kvalifikacinį reikalavimą, todėl turėjo būti patikslintas ir skelbimas. Toks patikslinimas suteikė galimybę teikti pasiūlymus ir toms bendrovėms, kurios turi projekto vadovą, turintį teisę projektuoti tik negyvenamuosius statinius (nors pagal paskelbtų Pirkimo dokumentų 18.8 punkto formuluotę projekto vadovas privalėjo turėti teisę projektuoti ir gyvenamuosius pastatus, ir kt.), taip praplėsdamas potencialių tiekėjų, turinčių tam tikrus atestatus, skaičių.

3. Nagrinėjant ginčą dėl Gairėse numatytos finansinės korekcijos taikymo teisėtumo, netaikytina nurodyta teismų praktika dėl bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjamų tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų, kai tiekėjai privalo įrodyti jiems realiai sukeliamus padarinius, t. y. kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus. Gairėse yra numatyta, kad turi būti taikomos Gairėse numatyto dydžio arba griežtesnės priemonės. Nustatytas finansinės korekcijos dydis yra proporcingas ir adekvatus. 5 proc. finansinė korekcija gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į pažeidimų kiekį ir sunkumą. Apeliantas nepateikė jokių argumentų dėl finansinės korekcijos mažinimo pagrįstumo. Nustatyti pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliaciniai skundai atmestini.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl, pareiškėjo teigimu, nepagrįsto Projekto (kurio vykdytojas jis yra) finansavimo sumažinimo, pripažinus, kad 373 596,20 Lt dydžio išlaidų suma yra netinkamos finansuoti išlaidos. Iš bylos matyti, kad toks finansavimo sumažinimas buvo atliktas atsakovo 2013 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 4-11, kuris buvo priimtas Administravimo taisyklių 198.2 punkto pagrindu, atsakovui atsižvelgus į trečiojo suinteresuoto asmens LVPA Raštu atsakovui pateiktą 2012 m. lapkričio 30 d. Pažeidimo tyrimo išvadą. Iš atsakovo Įsakymo Nr. 4-12 matyti, kad juo buvo atlikta Projekto finansavimo korekcija, atsižvelgiant į Įsakymu Nr. 4-11 padarytą Projekto finansavimo sumažinimą. Todėl, nagrinėjant šią administracinę bylą, Įsakymas Nr. 4-12 laikytinas išvestiniu iš Įsakymo Nr. 4-11. Taigi lemiamą reikšmę bylai turi Įsakymo Nr. 4-11 teisėtumo ir pagrįstumo išaiškinimas.

Pasisakydama dėl Įsakymo Nr. 4-11 ir paminėtos LVPA 2012 m. lapkričio 30 d. Pažeidimo tyrimo išvados tarpusavio sąsajos, kolegija pirmiausia pažymi, kad teisiniai santykiai dėl šių dokumentų sudarymo ir jų reikšmės Projekto finansavimui iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų reglamentuojami specialiojo teisės akto – Administravimo taisyklių. Pagal Administravimo taisyklių (bylai aktuali 2012-05-09 nutarimo Nr. 510 redakcija) 191, 195 ir 197 punktus, LVPA (šių taisyklių taikymo prasme Įgyvendinančioji institucija) yra kompetentinga inicijuoti ir atlikti nurodyto finansavimo atitikimą teisės aktų jam keliamiems reikalavimams ir, nustačiusi pažeidimą, kurio, jos nuomone, ištaisyti neįmanoma, priimti sprendimą dėl nustatyto pažeidimo, kuriame nurodomos su nustatytu pažeidimu susijusios faktinės aplinkybės, netinkamų finansuoti išlaidų suma ir pateikiamas vienas iš šių pasiūlymų ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai: nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar) susigrąžinti visas sumokėtas lėšas (197.1 p.); pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar) sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi ir (ar) susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį, taikant lėšų pervedimo būdą, ir (ar) išskaičiuoti sumokėtą lėšų dalį iš projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos (197.2 p.); pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, tai yra sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, ir (ar) išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą ar jos dalį iš projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos, jeigu lėšos projekto vykdytojui dar nesumokėtos (197.3 p.).

Pagal Administravimo taisyklių 198 punktą, ministerija ir (ar) kita valstybės institucija (nagrinėjamu atveju atsakovas), gavusios įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo, išnagrinėja jį ir nekeisdamos nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdamos į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančiosios institucijos pateiktą pasiūlymą, priima vieną iš šių sprendimų: nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar) pareikalauti grąžinti visas sumokėtas lėšas (198.1 p.); pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar) sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su įgyvendinančiosios institucijos nustatytu pažeidimu, dalimi ir (ar) susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį, taikant lėšų pervedimo būdą, ir (ar) išskaičiuoti sumokėtą lėšų dalį iš projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo prašymų (198.2 p.); pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, tai yra sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su įgyvendinančiosios institucijos nustatytu pažeidimu, dalimi, ir (ar) išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą ar jos dalį iš projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo prašymų, jeigu lėšos projekto vykdytojui dar nesumokėtos (198.. p.).

Iš byloje esančios paminėtos LVPA 2012 m. lapkričio 30 d. Pažeidimo tyrimo išvados matyti, kad išvardytų Administravimo taisyklių nuostatų taikymo požiūriu ji atitinka šių taisyklių 197.2 punkto numatytą Įgyvendinančios institucijos sprendimą, o atsakovo Įsakymas Nr. 4-11 – taisyklių 198.2 punkto numatytą sprendimą. Atsižvelgiant į Administravimo taisyklių 197 ir 198 punktuose nustatytą sąsają tarp tokių sprendimų, konstatuotina, kad aptariami LVPA 2012 m. lapkričio 30 d. Pažeidimo tyrimo išvada ir Įsakymas Nr. 4-11 laikytini ir turi būti teismo vertinami kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamąja dalimi yra Įsakymas Nr. 4-11, o motyvuojamąja dalimi - LVPA 2012 m. lapkričio 30 d.

Pažeidimo tyrimo išvada.

Iš LVPA 2012 m. lapkričio 30 d. Pažeidimo tyrimo išvados (1 t., b. l. 17-23) matyti, kad paminėta finansinė korekcija (373 596,20 Lt sumos pripažinimas netinkamomis finansuoti išlaidomis) trečiojo suinteresuoto asmens LVPA (ir dėl aukščiau aptarto ryšio tarp LVPA sprendimo bei atsakovo Įsakymo Nr. 4-11 - ir atsakovo) yra siejami su VPĮ 3 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies 1 punkto bei 32 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimais, kurių aprašymai yra atskirai pateikti Pažeidimo tyrimo išvadoje. Todėl, sprendžiant pareiškėjo argumentų dėl šių (Pažeidimo tyrimo išvadoje nurodytų) pažeidimų buvimo (nebuvimo) fakto bei jų reikšmės pareiškėjui pritaikytos finansinės korekcijos pagrįstumo ir proporcingumo prasme, būtina patikrinti nurodytų VPĮ normų nuostatų taikymą Pažeidimo tyrimo išvadoje aprašytose situacijose.

Iš aptariamos LVPA 2012 m. lapkričio 30 d. Pažeidimo tyrimo išvados matyti, kad VPĮ 32 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas Įgyvendinančios institucijos yra siejamas su tuo, kad iš Pirkime pageidavusių dalyvauti tiekėjų UAB „Ukmergės statyba“ ir UAB „Avona“ pareiškėjo (jo įgalioto atstovo) buvo atimta teisė, įrodinėjant savo atitikimą minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams tiekėjams, nustatytiems Pirkimo sąlygų 18.6 ir 18.11 punktuose, remtis kitų ūkio subjektų (subrangovų) atitikimą šiems reikalavimams patvirtinančiais įrodymais, kaip tai leidžia VPĮ 32 straipsnio 3 dalis (Prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais.

Šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami. Tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais). Kolegija pažymi, kad nurodytas teisės remtis kitų ūkio subjektų (subrangovų) pajėgumais atitinkant Pirkimo sąlygų 18.6 ir 18.11 punktuose nustatytus reikalavimus atėmimas byloje yra patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos posėdžio 2010 m. liepos 27 d. protokolu Nr. 32-2 (1 t., b. l. 128-131).

Šio fakto iš esmės neginčija ir pareiškėjas. Tačiau jis teigia, kad minimalių kvalifikacinių reikalavimų nustatymas yra jo diskrecija. Pirkimo sąlygų 18.6 ir 18.11 punktuose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimų adresuoti būtent tiekėjams, siekiant, kad Pirkimo laimėtojas būtų pajėgus arba pats atlikti projektavimo darbus, arba būtų pakankamai kvalifikuotas tinkamai prižiūrėti bei kontroliuoti subrangovų atliekamą darbą ir įvertinti šios veiklos rezultatus. Kolegija, vertindama šiuos pareiškėjo argumentus, pažymi, kad iš esmės jie yra grindžiami ekonominiu tikslingumu, t. y. aspektu, kuris teisės taikymo požiūriu negali būti laikomas reikšmingu bylai (ABTĮ 3 str. 2 d.).

Todėl šie pareiškėjo argumentai negali būti pripažinti pagrįstais. VPĮ 32 straipsnio 3 dalies taikymo aukščiau aprašytoje situacijoje kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuorodos į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB „Dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo“ 48 straipsnio 3 dalį bei Metodinių rekomendacijų 23 punktą (kur yra atskleista ūkio subjekto teisė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais ir perkančios organizacijos pareiga nurodyti pirkimo dokumentuose, kad prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjai gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais) yra teisingos ir teisės taikymo požiūriu patvirtina pareiškėjo VPĮ 32 straipsnio 3 dalies pažeidimo padarymo faktą.

Pasisakydama dėl šio pažeidimo reikšmės Gairių 23 punkto taikymo požiūriu (pagal šį punktą, neteisėtų atrankos ir (arba) sutarties pasirašymo kriterijų taikymas kai kuriems konkurso dalyviams turi atgrasomąjį poveikį, nes įgyvendinant kvietimo teikti pasiūlymus procedūrą yra nustatyti neteisėti apribojimai), kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo padarytas VPĮ 32 straipsnio 3 dalies pažeidimas turėjo ne hipotetines, o realias pasekmes, nes du Pirkime pageidavę dalyvauti tiekėjai (UAB „Ukmergės statyba“ ir UAB „Avona“) buvo priversti pasitraukti iš Pirkimo.

Todėl Gairių 23 punkto taikymo prasme toks pažeidimas laikytinas sunkiu pažeidimu, už kurį gali būti pritaikyta šiame punkte numatyta 10 proc. Sutarties sumos korekcija.

LVPA 2012 m. lapkričio 30 d. Pažeidimo tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad pareiškėjo VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto kaip vieno iš pagrindinių pirkimų principų – skaidrumo principo – pažeidimas yra siejamas su pareiškėjo 2010 m. liepos 9 d. raštu Nr. 10-BP-(102.4) padarytu Pirkimo sąlygų 18.8 punkto patikslinimu, kuris VPĮ nustatyta tvarka nebuvo paskelbtas. Pasisakydama dėl šio pažeidimo, kolegija pažymi, kad paminėtas pareiškėjo raštas (1 t., b. l. 135) buvo adresuotas tik vienam iš pageidavusiam dalyvauti Pirkime tiekėjui (pastebėtina, kad vėliau jis buvo pripažintas vienu iš Pirkimo laimėtojų), nors jame paaiškinimo pavidalu nurodytas Pirkimo sąlygų 18.8 punkto patikslinimas yra akivaizdus ir galėtų paliesti (Gairių 23 punkto taikymo požiūriu atgrasinti) kiekvieną potencialų Pirkime norėjusią dalyvauti tiekėją. (Pagal pareiškėjo oficialiai paskelbtą Pirkimo sąlygų 18.8 p., tiekėjas turi turėti kvalifikuotą projekto vadovą, kuris turėtų teisę projektuoti visas statinių grupes, išskyrus hidrotechninius statinius, o pagal paminėtą 2010-07-09 raštą, Pirkimo sąlygų 18.8 punkto teiginys turi būti suprantamas taip, kad tiekėjas turi turėti kvalifikuotą projekto vadovą, kuris turėtų atestatus, reikalingus (tik, kolegijos pastaba) perkamiems darbams atlikti). Pagal VPĮ 27 straipsnio 5 dalį (2008-07-03 įstatymo Nr. X-1673 redakcija) toks jau paskelbtos informacijos patikslinimas perkančiosios organizacijos (pareiškėjo) turėjo būti patikslintas tam tikru viešu skelbimu, tačiau, kaip matyti iš bylos, pareiškėjas to nepadarė. Todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad paminėto pirkimų skaidrumo principo pažeidimo faktas laikytinas nustatytu. Pasisakydama dėl šio pažeidimo reikšmės Gairių 23 punkto taikymo požiūriu, kolegija, atsižvelgdama į tai, kad aptariamas Pirkimo sąlygų 18.8 punkto patikslinimas (pagal pareiškėją, jo turinio paaiškinimas) taip pat galėjo sudaryti nevienodas sąlygas potencialiems tiekėjams dalyvauti Pirkime, daro išvadą, jog toks pažeidimas priskirtinas prie sunkių pažeidimų, už kurį taip pat gali būti pritaikyta šiame punkte numatyta 10 proc. Sutarties sumos korekcija.

Trečias iš LVPA 2012 m. lapkričio 30 d. Pažeidimo tyrimo išvadoje nurodytų pareiškėjo padarytų VPĮ pažeidimų (VPĮ 25 str. 2 d. pažeidimas), pagal šią išvadą, pasireiškė tuo, kad pareiškėjo Pirkimo dokumentuose nurodytos techninės specifikacijos pateikimo būdas neužtikrino konkurencijos ir tiekėjų nediskriminavimo ta prasme, kad, pažeidžiant VPĮ 25 straipsnio 3 dalies 1 punkte specialiai aptartus reikalavimus nesuteikti pirmenybės atskiriems (šiuo atveju nacionaliniams) standartams, pareiškėjo Pirkimo dokumentuose pateiktoje techninėje specifikacijoje nebuvo nuorodų apie galimybę naudoti lygiaverčius produktus. Kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytiems argumentams ir jų nekartodama, sutinka su teismo padaryta išvada, kad nurodytas pažeidimas VPĮ taikymo požiūriu negali būti laikomas formaliu pažeidimu (kaip jį įvertino pareiškėjas) ir kad pagal savo pobūdį ir galimas pasekmes jis taip pat turi (galėjo turėti) atgrasomąjį poveikį potencialiems Pirkimo dalyviams. Atsižvelgdama į tai, kolegija vertina šį pažeidimą kaip reikšmingą VPĮ pažeidimą Gairių 23 punkto taikymo prasme.

Atskirai pasisakydama dėl Gairių 23 punkto taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, kolegija, viena vertus, pažymi, kad tam tikrų sankcijų (finansavimo korekcijų) taikymo proporcingumo principas yra įtvirtintas visoje Gairių specialiojoje dalyje („Sutartys, kurioms taikomos Bendrijos viešojo pirkimo direktyvos“). Šioje dalyje priklausomai nuo viešojo pirkimo nuostatų pažeidimų rūšies ir jų sunkumo laipsnio yra pateikti diferencijuoti sankcijų (finansavimo korekcijų) dydžiai (nuo 2 iki 100 proc.). Tuo jau pačiose Gairėse iš dalies yra užtikrintas sankcijų (finansinių korekcijų) taikymo proporcingumo principas.

Kita vertus, kalbant apie patį Gairių 23 punktą, pažymėtina, kad jame nurodyta sankcijos taikymo formuluotė „10 proc. Sutarties sumos. Ši suma gali būti sumažinta iki 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą“ leidžia daryti išvadą, jog 10 proc. dydžio korekcija laikytina pagrindine sankcija už šiame punkte aprašytų pažeidimų padarymą. Šios korekcijos dydžio sumažinimas (iki 5 proc.) yra galimas, tačiau jis turi būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant išimtinai tik į padaryto pažeidimo sunkumą.

Pasisakydama dėl Gairių nuostatų taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, kolegija taip pat pažymi, kad Gairių bendrojoje dalyje yra įtvirtintas atskiro (t. y. kiekvieno) pažeidimo vertinimo principas. Tai leidžia daryti išvadą, kad už kiekvieną Gairių specialiojoje dalyje klasifikuotą viešojo pirkimo nuostatų pažeidimą gali būti taikoma šį pažeidimą atitinkanti sankcija (finansinė korekcija). Iš to kolegija daro loginę išvadą, kad finansinės korekcijos (sankcijos) konkretaus dydžio nustatymui (atsižvelgiant į korekcijų ribas, nurodytas konkrečiame Gairių punkte) yra reikšmingas ir pažeidimų skaičius.

Atsižvelgdama į šiuos argumentus, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos dydžio, kolegija, turėdama omenyje, kad pareiškėjas padarė tris esminius viešojo pirkimo nuostatų pažeidimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjui pritaikyta 10 proc. dydžio Pirkimo finansavimo korekcija yra teisinga ir proporcinga padarytiems pažeidimams. Šiame kontekste kolegija pažymi, kad pareiškėjo argumentai dėl jo veiklos specifikos ir su tuo siejamos sunkios finansinės padėties Gairių 23 punkto taikymo požiūriu nėra reikšmingi, nes, kaip jau buvo pasakyta aukščiau, konkretaus finansinės korekcijos dydžio nustatymui išimtinę reikšmę turi tik padaryto (-ų) pažeidimo (-ų) sunkumas.

Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas kolegijos pripažintinas teisingu ir pagrįstu.

Tenkinti pareiškėjo Vilniaus Žirmūnų gimnazijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo Vilniaus Žirmūnų gimnazijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė