770c342d-65f3-41be-bf5b-16a25799bc72 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-821-643/2014Proceso Nr. 3-61-3-02878-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 28, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 28 d.Vilnius            Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintaro Dzedulionio, RÅ«tos Miliuvienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo UAB „Ramzis“ skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės, kuriÄ atstovauja Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, turtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas UAB „Ramzis“ (toliau – ir pareiÅ¡kėjas arba Bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu (b. l. 1–8), vėliau su patikslintais skundais (b. l. 14–22, 73–74, 105–106), praÅ¡ydamas:

1) sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu spręsti: ar Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo papildymo įstatymas (2013 m. sausio 17 d. redakcija, Nr. XII-169) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo papildymo įgyvendinimo įstatymas (2013 m. sausio 17 d. redakcija, Nr. XI1-170) ta apimtimi, kuria elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienÄ galiojančiu tarifu, o ne leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡davimo dienÄ , galiojančiu nustatytu fiksuotu tarifu, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, bei konstituciniams lygiateisiÅ¡kumo, teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinės valstybės principams;

2) panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Energetikos ministerija) 2013 m. birželio 27 d. leidimÄ gaminti elektros energijÄ Nr. LG-2120;

3) įpareigoti Energetikos ministerijÄ iÅ¡duoti naujÄ leidimÄ gaminti elektros energijÄ , nustatant supirkimo tarifÄ , galiojusį 2012 m. gruodžio 12 d. iÅ¡duoto leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus metu;

4) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 21166,50 Lt nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl netinkamo tarifo taikymo už patiektÄ elektros energijÄ , kai nuo 2013 m. birželio 27 d., gamybos leidimo gavimo dienos, iki 2014 m. balandžio 30 d., už pareiÅ¡kėjo elektrinės pateiktus 28222 kW, vietoj 1,44 Lt/kWh supirkimo tarifo, kuris turėjo bÅ«ti taikomas, buvo taikomas 0,69 Lt/kW supirkimo tarifas.PareiÅ¡kėjas nurodo, jog 2012 m. gruodžio 12 d. Bendrovei Energetikos ministerija iÅ¡davė leidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-5752 (toliau – Leidimas plėsti), pastatant ir įrengiant saulės elektrinę (duomenys neskelbtini).

PaaiÅ¡kino, jog tuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatyme (2011 m. gegužės 12 d. redakcija, Nr. XI-1375, toliau – ir AIEÄ®) buvo nustatyta bendroji skatinimo vartoti atsinaujinančių iÅ¡teklių energijÄ Lietuvos Respublikoje sistema. Viena iÅ¡ skatinimo priemonių, numatytų Å¡io įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte – fiksuotas tarifas, kuris pagal šį įstatymÄ taikomas elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW.

PareiÅ¡kėjas buvo įsitikinęs, kad 2012 m. gruodžio 12 d. gavę LeidimÄ plėsti, teisėtai įgijo teisę į AIEÄ® ir Atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 827, (toliau – ir ApraÅ¡as) numatytas skatinimo priemones, tarp jų užsitikrintÄ 1,44 Lt/kWh fiksuotÄ tarifÄ , taikytinÄ 12 metų skatinamuoju laikotarpiu. Toks, 1,44 Lt/kW, supirkimo tarifas 2012-iems metams buvo patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 03-23 ir galiojo elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia iki 30 kW. 2012 metais vystydamas projektÄ pareiÅ¡kėjas manė, kad Lietuvos valstybė taip pat laikysis savo prisiimtų įsipareigojimų visÄ numatytÄ skatinimo laikotarpį, tačiau Lietuvos Respublikos Seimui ypatingos skubos tvarka priėmus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymÄ (2013 m. sausio 17 d. redakcija, Nr. XII-169, toliau – ir AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įgyvendinimo įstatymÄ (2013 m. sausio 17 d. redakcija, Nr. XII-170, toliau – ir AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įgyvendinimo įstatymas) atgaline data buvo iÅ¡ esmės pakeistas iki tol galiojęs teisinis reguliavimas ir galiojusi skatinimo vartoti atsinaujinančių iÅ¡teklių energijÄ sistema.

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog įstatymo leidėjas pakeitė leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus turintiems gamintojams fiksuoto supirkimo tarifo nustatymo sÄ lygas ir tvarkÄ (tuo pačiu ir dydį), susiedamas supirkimo tarifÄ ne su leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡davimo dienÄ , galiojančiu Komisijos nustatytu fiksuotu tarifu, o su leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienÄ galiojančiu tarifu, o tai reiÅ¡kia, jog gamintojams, 2012 metais gavusiems leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, bet nespėjusiems tais pačiais metais gauti leidimo gaminti elektros energijÄ , panaikinamas jiems ankstesniu teisiniu reguliavimu garantuotus elektros energijos supirkimo tarifus.PareiÅ¡kėjas nurodo, jog 2013 m. birželio 27 d.

Energetikos ministerija iÅ¡davė jam leidimÄ gaminti elektros energijÄ Nr. LG-2120 (toliau – ir Leidimas gaminti) aukščiau aptartoje saulės elektrinėje, kurios įrengtoji galia – 0,0299 MW, tipas – saulės elektrinė. Tai reiÅ¡kia, kad Leidimo gaminti elektros energijÄ metu galiojo jau ne 1,44 Lt/kW supirkimo tarifas, o Komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 03-58 2013 metų II ketvirčiui patvirtintas 0,69 Lt/kWh supirkimo tarifas. PareiÅ¡kėjo teigimu, visi gamintojai 2012 metais gavę leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iki įstatymo pakeitimo turėję vienodas sÄ lygas, vienodas numatytas skatinimo priemones, tame tarpe vienodÄ užsitikrintÄ fiksuotÄ tarifÄ , po įstatymo pakeitimo, atsižvelgiant į tai kada gavo leidimÄ gaminti elektros energijÄ , atsidÅ«rė labai skirtingose padėtyse ir teisinis reguliavimas iki įstatymo pakeitimo buvęs vienodas neproporcingai iÅ¡siskyrė, o tai akivaizdžiai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintÄ asmenų lygiateisiÅ¡kumo principÄ .

Papildomai nurodo, jog AIEĮ pataisose įtvirtinta ir daugiau nuostatų, pažeidžiančių iki pataisų priėmimo leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus turėjusių gamintojų teisėtus interesus. Priimdamas pakeitimus įstatymų leidėjas neatsižvelgė į tai, kad elektrinės projekto vystymo metu gamintojui tenka atlikti įvairius veiksmus bei derinimo procedūras su įvairiomis įstaigomis ir institucijomis, gauti jų pritarimus ar leidimus ir nesuteikė gamintojui pakankamai laiko objektyviai būtino visoms reikiamoms procedūroms atlikti.

Tokia situacija iÅ¡ gamintojų reikalauja papildomų finansinių, žmogiÅ¡kųjų ir organizacinių iÅ¡teklių, dėl objektyvių priežasčių trukdo prognozuoti elektrinės statybos pabaigÄ , planuoti investicijas, panaikina galimybes užsitikrinti finansavimÄ . Dėl tokių neteisėtų, diskriminacinių ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieÅ¡taraujančių įstatymų pakeitimų, pareiÅ¡kėjas nurodo, jog patiria didelę materialinę žalÄ , kuriÄ , jo nuomone, turi atlyginti atsakovas.Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės, kuriÄ atstovauja Energetikos ministerija, ir Energetikos ministerija atsiliepimuose (b. l. 36–40, 50–54, 93–98) į skundÄ nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo patikslintu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, jog 2012 m. spalio 19 d. pareiÅ¡kėjas įgijo teisę verstis veikla elektros energijos sektoriuje. PaaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotame Leidime plėtrai nurodytos leidimu reglamentuojamos veiklos sÄ lygos - vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių VII skyriuje nurodytas veiklos sÄ lygas. Elektrinė pradedama eksploatuoti tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus leidimÄ gaminti elektros energijÄ . Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Energetikos ministerijos nuomone, pareiÅ¡kėjas pradėdamas veiklÄ energetikos sektoriuje ir gavęs leidimÄ , sutiko su leidimu reglamentuojamomis veiklos sÄ lygomis, t.y. ir su tuo, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Todėl, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas laisva valia atliko visÄ eilę veiksmų, ir tik po to, apskaičiavęs neva kilsiančiÄ Å¾alÄ , kreipėsi į teismÄ .Atkreipė dėmesį, kad AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymu nėra nustatomos ar keičiamos nuostatos dėl superkamos elektros energijos, pagamintos iÅ¡ atsinaujinančių energijos Å¡altinių, konkrečių tarifų dydžių.

Todėl negalima tvirtinti, kad dėl Lietuvos Respublikos Seimo tiesioginių veiksmų pareiÅ¡kėja galimai patyrė ar patirs nuostolius. Atsakovės mano, kad elektros energijos gamybos skatinimas iÅ¡ atsinaujinančių energetikos iÅ¡teklių, siekiant didinti Lietuvos Respublikos energetinį nepriklausomumÄ bei skatinti „švaresnės“ energijos gamybÄ , yra vieÅ¡asis interesas AIEÄ® kontekste. Anot atsakovių, vieÅ¡uoju interesu taip pat pripažintina galimybė fiziniams asmenims, vartojantiems elektros energijÄ savo Å«kiniams poreikiams, įmonėms, gaminančioms produkcijÄ ar teikiančioms paslaugas, mokėti teisingÄ , pagrįstÄ elektros energijos kainÄ .

Mano, kad atsižvelgiant į AIEÄ® (redakcija iki 2013-02-01) 13 str. 3 d. 2 p. nustatytus rodiklius iki kiek gali bÅ«ti didinama saulės Å¡viesos energijos elektrinių įrengtoji suminė galia, AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimas laikytinas proporcinga priemone nustatant pusiausvyrÄ tarp Å¡ių interesų. Akcentavo, kad teisės doktrinoje nustatyta, jog verslininkai veikia savo rizika, todėl nuostoliai dėl normalios Å«kinės gamybinės rizikos tenka pačiam verslininkui. Tačiau vartotojas (elektros energijos) turi bÅ«ti ginamas įstatymo papildomai, nes pastarasis yra silpnesnioji sandorio pusė.

Taigi, įstatymų leidėjas, gindamas silpnesnę sandorio pusę, pakeitė įstatymo nuostatas. PareiÅ¡kėjas, pasirinkęs tokį verslo modelį, turi elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai bei įvertinti verslo rizikÄ , taip pat elektros kainų pasikeitimus.Dėl teisės aktų grįžtamosios galios ir teisėtų lÅ«kesčių principo, Energetikos ministerija pažymi, kad nuo 2012 m. rudens pradžios spaudoje bei internetinėje erdvėje buvo praneÅ¡ama apie situacijÄ , susijusiÄ su saulės elektrinėmis.

Atsakovės elektroniniame tinklalapyje buvo nuolat talpinama informacija apie iÅ¡duotus leidimus. Todėl, Energetikos ministerijos nuomone, atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, pareiÅ¡kėjas dar prieÅ¡ jam gaunant LeidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, bÅ«damas apdairus rinkos dalyvis, galėjo tikėtis teisinio reguliavimo pasikeitimų, ir Å¡iuo atveju negali remtis teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principu.Atsakovės nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiu, kad Energetikos ministerija, iÅ¡duodama LeidimÄ gaminti elektros energijÄ privalėjo užtikrinti, kad juo bÅ«tų nustatytas Leidimų plėtrai iÅ¡davimo dienÄ galiojęs tarifas.

Atkreipė dėmesį, kad tai prieÅ¡tarautų galiojančiam teisiniam reguliavimui. Pažymėjo, jog Energetikos ministerija yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, todėl, privalo vadovautis galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais. Atsižvelgiant į tai, mano, jog nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimo panaikinti 2013 m. birželio 27 d. iÅ¡duotÄ leidimÄ gaminti elektros energijÄ Nr. LG-2120.Atsakovė nurodo, jog prieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , kadangi jos nuomone, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. ir konstituciniai principai nėra pažeisti, todėl, nemato poreikio kreiptis.Be to, atsakovės atsiliepimuose į patikslintÄ skundÄ savo pozicijÄ grindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013, kurioje iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pateikė taikytinų teisės normų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ analogiÅ¡koje situacijoje.

Todėl, atsakovių nuomone, Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti taikytinas minėtoje LVAT nutartyje suformuotas precedentas. Atsakovės pastebi ir tai, jog Europos SÄ jungos teisingumo teismas atmeta ieÅ¡kinius dėl žalos atlyginimo, pareikÅ¡tus dėl ekonominės politikos sprendimų, kadangi galimybė prisiteisti žalos atlyginimÄ tokiais atvejais ženkliai apribotų Europos bendrijos veiklos laisvę formuojant ir vykdant ekonominę politikÄ .PareiÅ¡kėjo, atsakovių atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jie buvo informuoti tinkamai (b. l. 87,92).

Byloje yra pareiÅ¡kėjo UAB „Ramzis“ atstovo praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant (b. l. 104). Administracinė byla iÅ¡nagrinėta bylos Å¡alims nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str. 3 d.). Patikslintas skundas atmestinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad:2012 m. gruodžio 12 d. Energetikos ministerija iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui UAB „Ramzis“ leidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-5752, pastatant ir įrengiant saulės elektrinę (duomenys neskelbtini).

IÅ¡duotame Leidime plėsti nurodyta, kad leidimu reguliuojamos veiklos sÄ lygos: vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių VII skyriuje nurodytas sÄ lygas. Elektrinė pradedama eksploatuoti tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus leidimÄ gaminti elektros energijÄ . Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis (b. l. 31).2013 m. birželio 27 d. Energetikos ministerija iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui UAB „Ramzis“ leidimÄ gaminti elektros energijÄ Nr. LG-2120 (duomenys neskelbtini) įrengtoje saulės elektrinėje, kurios įrengtoji galia – 0,0299 MW, tipas – saulės elektrinė.

IÅ¡duotame Leidime gaminti nurodyta, kad leidimu reguliuojamos veiklos sÄ lygos: vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių VII skyriuje nurodytas sÄ lygas. Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis (b. l. 9).IÅ¡ 2013 m. rugsėjo 17 d. AB „Lesto“ raÅ¡to Nr. 1220-1471 matyti, kad tarp pareiÅ¡kėjo UAB „Ramzis“ ir AB „Lesto“ 2013 m. liepos 15 d. buvo sudaryta Elektros energijos supirkimo iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių gamintojo sutartis Nr. 80000/231537 dėl elektros energijos supirkimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo saulės Å¡viesos elektrinės, esančios (duomenys neskelbtini), nustatyta elektros energijos supirkimo kaina – 0,69 Lt/kWh (b. l. 60).2014 m. sausio 8 d.

AB „Lesto“ pažymoje nurodyta, jog iÅ¡ pareiÅ¡kėjo saulės elektrinės, esančios (duomenys neskelbtini), per laikotarpį nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn. AB „Lesto“ nupirko 18343 kWh po 0,69 Lt/kWh (b. l. 59).IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų (b. l. 75–82, 107–108) matyti, jog už laikotarpį nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. imtinai pareiÅ¡kėjas iÅ¡ savo saulės elektrinės, esančios VenciÅ«nų k., Alovės sen., Alytaus r. sav., pardavė AB „Lesto“ 28222 kWh elektros energijos po 0,69 Lt/kWh.Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl 2013 m. birželio 27 d.

Energetikos ministerijos Leidimo gaminti elektros energijÄ Nr. LG-2120 nustatytų veiklos sÄ lygų teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl turtinės žalos atlyginimo. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymas (toliau – ir AIEÄ®), kurio tikslas – užtikrinti darniÄ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo plėtrÄ , skatinti tolesnį naujų technologijų vystymÄ si ir diegimÄ bei pagamintos energijos vartojimÄ , ypač atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, aplinkos apsaugos, iÅ¡kastinių energijos iÅ¡teklių tausojimo, priklausomybės nuo iÅ¡kastinių energijos iÅ¡teklių ir energijos importo mažinimo bei kitus valstybės energetikos politikos tikslus, įvertinus energijos tiekimo saugumo ir patikimumo reikalavimus, taip pat į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių prieinamumÄ , tinkamumÄ ir pakankamumÄ apsaugos užtikrinimo principus (1 str. 2 d.).

AIEÄ® 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimas skatinamas taikant nustatytÄ paramos schemÄ , kuriÄ sudaro viena ar kelios skatinimo priemonės, taip pat ir fiksuotas tarifas bei energijos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių supirkimas. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas buvo vienas iÅ¡ subjektų, kuriems taikomos atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo skatinimo priemonės. Ä® skatinimo priemonių sÄ raÅ¡Ä pateko ir fiksuoto tarifo taikymas bei energijos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių supirkimas (AIEÄ® 3 str. 2 d. 1, 2 p.).Pagal iki 2013 m. vasario 1 d. galiojusio AIEÄ® (2011 m. gegužės 12 d.

įstatymo Nr. XI-1375 redakcija) 20 straipsnio 1, 7 ir 8 dalis elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, superkama už nustatytÄ tarifÄ vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, kuris taikomas 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos, o tarifus nustato ir peržiÅ«ri Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. PeržiÅ«rėti fiksuoti tarifai ir jų galimi didžiausi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms Leidimas plėtrai iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos.

Iki 2013 m. vasario 1 d. galiojusi AIEÄ® redakcija atitinkamam Å«kio subjektui taikomo fiksuoto tarifo nustatymo momentÄ siejo su leidimo plėtoti elektros energijos gamybÄ iÅ¡davimo jam diena. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui Leidimas plėtrai Nr. LP-5752 buvo iÅ¡duotas 2012 m. gruodžio 12 d., t. y. galiojant minėtam teisiniam reguliavimui. Nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojus AIEÄ® 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui (2013 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XII-169 redakcija, toliau – ir AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymas), pasikeitė fiksuoto tarifo, už kurį iÅ¡ elektros energijos gamintojų dvylikos metų laikotarpiu superkama energija, nustatymo momentas, kuris buvo susietas su leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo Å«kio subjektui diena (AIEÄ® 20 str. 6 d.).

Priimant pakeitimo ir įgyvendinimo įstatymÄ dėl naujo teisinio reguliavimo taikymo jokios iÅ¡imtys Å«kio subjektams, gavusiems Leidimus plėtrai galiojant ankstesniam teisiniam reguliavimui nebuvo nustatytos, naujÄ jį fiksuoto tarifo nustatymo momentÄ taikant ir tiems Å«kio subjektams, kurie Leidimus plėtrai buvo gavę iki įstatymo pakeitimo (2013 m. vasario 1 d.). Taigi, net ir tiems Å«kio subjektams, kurie leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavo iki 2013 m. vasario 1 d., taikomas naujasis fiksuoto tarifo nustatymo momentas (AIEÄ® 20 str. 6 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui leidimas gaminti elektros energijÄ Nr. LG-2120 (duomenys neskelbtini) įrengtoje saulės elektrinėje, kurios įrengtoji galia – 0,0299 MW, tipas – saulės elektrinė buvo iÅ¡duotas 2013 m. birželio 27 d., todėl jo atžvilgiu taikomas Komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. O3-58 nustatytas 0,69 Lt (be PVM) tarifas. Gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas iki Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos, taikytas Komisijos 2012 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. O3-23 nustatytas 1,44 Lt/kWh (be PVM) supirkimo tarifas.

Taigi, pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ gauti leidimÄ plėtoti elektros energijos gavybÄ pateikė galiojant vienoms teisinėms nuostatoms, o LeidimÄ gaminti gavo jau galiojant naujajam teisiniam reglamentavimui.PareiÅ¡kėjas ginÄÄ iÅ¡ esmės kelia dėl to, jog naujasis teisinis reguliavimas bei Leidime gaminti įtvirtinta ginčijama nuostata suponuoja mažesnių elektros energijos supirkimo tarifų nei jis tikėjosi, pradėdamas vykdyti veiklÄ elektros energetikos sektoriuje, taikymÄ . Pasak pareiÅ¡kėjo, naujuoju reguliavimu buvo pažeisti jo teisėti lÅ«kesčiai, be to, jam buvo padaryta turtinė žala, kuri turi bÅ«ti atlyginta.Kaip nuosekliai pažymima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) doktrinoje, teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai.

Å ių principų paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimÄ savo valstybe ir teise. Neužtikrinus teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebÅ«tų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Å ie teisiniai principai suponuoja valstybės pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius. Jie siejasi su visų valstybės institucijų pareiga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui.

Ä®statymais nustačius asmenims tam tikrÄ teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sÄ lygas ir tvarkÄ , jie turi teisę pagrįstai tikėtis, kad pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos. Pagal nurodytus principus teisinį reguliavimÄ galima keisti tik laikantis iÅ¡ anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, bÅ«tina inter alia laikytis principo lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent bÅ«tų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit).

Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lÅ«kesčius, teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , konstitucinį teisingumo principÄ (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimus). Teismas atkreipia dėmesį, jog įstatymų leidėjas, jau priimdamas pirminės redakcijos AIEÄ®, 2010 m. vasario 18 d.

Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te akcentavo, kad Å¡iuo įstatymu siekia užtikrinti palankesnes sÄ lygas subjektams pradėti ir plėtoti Å«kinę veiklÄ (gaminti energijÄ iÅ¡ atsinaujinančių iÅ¡teklių, imtis iniciatyvos plėsti esamus pajėgumus, projektuoti ir statyti naujas jėgaines ir pan.); remti privačias investicijas į atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių eksploatavimÄ ; skatinti smulkaus verslo vystymÄ si atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių energetikos srityje, namų Å«kių siekius statyti elektrines ir naudoti energijÄ , pagamintÄ iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių.

Šie deklaruoti tikslai buvo įgyvendinti AIEĮ įtvirtinus tokias skatinimo priemones kaip fiksuotas tarifas bei energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimas, itin aktualias elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW.Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 23 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-143-2834/2013, kurioje buvo pasisakyta dėl ginčo santykiams aktualaus teisinio reglamentavimo, padarė iÅ¡vadÄ , kad pagal AIEÄ® redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2013 m. vasario 1 d., tik tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos, buvo galima taikyti peržiÅ«rėtus tarifus.

Tai reiÅ¡kia, kad iki 2013 m. vasario 1 d. gamintojai, kurių elektrinėms Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas iki Å¡ių tarifų pakeitimo dienos, galėjo pagrįstai tikėtis ir įgijo teisę reikalauti, kad jei per protingÄ terminÄ pradės gaminti elektros energijÄ (įgyvendinę gautÄ leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir gavę leidimÄ gaminti elektros energijÄ ), peržiÅ«rėti (nauji) tarifai jiems nebus taikomi, o bus taikomi minėto leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus iÅ¡davimo metu galioję tarifai.

Toks reguliavimas, be kita ko, leido ir garantavo gamintojams, gavusiems leidimÄ plėtoti pajėgumus, jį įgyvendinti, atliekant atitinkamas investicijas į elektrinės statybÄ , nesibaiminant, kad dėl vėlesnių teisinio reguliavimo pakeitimų (pvz., tarifų pakeitimo), jų pradėtos ir jau atliktos investicijos faktiÅ¡kai neatsipirks ir jie patirs reikÅ¡mingų nuostolių. Bylos duomenys (b. l. 41–47) patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas aukščiau aptartÄ teisę bei teisėtÄ lÅ«kestį įgijo, nes minėtas sÄ lygas iÅ¡pildė: gavęs LeidimÄ plėsti, atliko investicijas ir sukÅ«rė nuosavybės teisės objektÄ (saulės elektrinę), iÅ¡ kurio naudojimo tikėjosi gauti atitinkamų, iÅ¡ anksto įstatymo garantuotų pajamų.

Å ie pareiÅ¡kėjo turtiniai aspektai gali bÅ«ti ginami pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį. Pažymėtina, kad pagal KonstitucijÄ riboti asmens teises ir laisves galima, jei yra laikomasi Å¡ių sÄ lygų – tai daroma įstatymu, ribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (žr., pvz., KT 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus).

Kaip nurodo atsakovė Energetikos ministerija ir kaip matyti iÅ¡ AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo parengiamosios medžiagos, AIEÄ® nuostatų pakeitimais siekta užkirsti keliÄ akivaizdžiam elektros energijos tarifo vartotojams didėjimui. Pažymėtina ir tai, jog valstybė reguliuoja Å«kinę veiklÄ taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 str. 3 d.). Ūkinės veiklos reguliavimas priskirtinas plačiai įstatymų leidėjo diskrecijai (veikimo laisvei). Bendros tautos gerovės turinys ir atitinkamai jÄ užtikrinantis valstybinis reguliavimas, atsižvelgiant į ekonomikos ir socialinio gyvenimo įvairovę bei dinamiÅ¡kumÄ , negali bÅ«ti visÄ laikÄ vienodas, jis gali kisti.

Reguliuojant Å«kinę veiklÄ taip pat bÅ«tina laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principų (Å¡iais aspektais žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2005-05-13, 2006-05-31, 2008-12-04 nutarimus). Å ioje byloje yra analizuojamas specifinės valstybės srities – skatinimo priemonių (tam tikros formos paramos) energetikos sektoriuje skyrimo – teisinis reguliavimas. Å ios priemonės iÅ¡ esmės finansuojamos paskirstant vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos vertinimu (2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-2834/2013), toks Å¡ios srities pobÅ«dis, be kita ko, suponuoja itin plačiÄ Ä¯statymų leidėjo diskrecijÄ jÄ reguliuoti, ypač atsižvelgiant į visuomeninių santykių, viešųjų interesų pokyčius (žr., pvz., mutatis mutandis Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimÄ byloje Nr. C-241/07).

Byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad taikant AIEÄ® 2011-05-12 įstatymo Nr. XI-1375 redakcijoje numatytas atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos skatinimo priemones kilo grėsmė darniai atsinaujinančios energetikos iÅ¡teklių plėtrai, vartotojų teisėms ir galimybei efektyviai naudoti valstybės lėšas. Valstybei nustačius atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos skatinimo priemonę – privalomÄ elektros energijos supirkimÄ fiksuotais tarifais – pageidaujančių vykdyti Å¡iÄ veiklÄ atsirado ypač daug ir buvo ženkliai virÅ¡yti užsibrėžti atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos plėtros uždaviniai.

Kaip nurodoma AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo aiÅ¡kinamajame raÅ¡te, nuo 2011-05-24 elektrinėms iki 30 kW buvo iÅ¡duoti 5199 leidimai plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, kurių suminė įrengtoji galia buvo lygi 151 MW. Suminei saulės elektrinių galiai pasiekus 10 MW, elektros energijos tarifas vartotojams padidėtų 0,12 ct/kWh, pasiekus 100 MW – jis padidėtų iki 1,2 ct/kWh, pasiekus 200 MW – siektų net 2,4 ct/kWh ir t. t. Duomenų, kurie paneigtų tokį ženklų elektros energijos tarifo vartotojams padidėjimÄ , byloje nėra.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2013 m. gruodžio 23 d. nutartyje byloje Nr. A143-2834/2013 konstatavo, kad AIEÄ® siektas tikslas skatinti atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimÄ negali bÅ«ti suvokiamas kaip iÅ¡skirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus vieÅ¡uosius interesus, inter alia vartotojų teisių apsaugÄ ir jų lÅ«kesčius, socialinio teisingumo imperatyvÄ , darniÄ visuomenės ir verslo plėtrÄ . PrieÅ¡ingai, jis turi bÅ«ti įgyvendintas nevirÅ¡ijant to, kas yra bÅ«tina Å¡iam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenės interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovės. Tad Å«kio subjektai, kurių ekonominė veikla yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lÅ«kesčių, kad teisės aktų leidėjui, naudojantis savo diskrecija, esama situacija apskritai iÅ¡liks nepakitusi ir, kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų (pvz., finansinių) padarinių, tačiau tokie pakeitimai negali bÅ«ti neadekvatÅ«s siekiamiems tikslams, paneigti įgytų teisių esmę, pažeisti proporcingumo principÄ ; pakeitimai turi nepaneigti įgytos teisės esmės ir atitikti proporcingumo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad Å¡ios priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimas).

Be to, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nuomone, įgytos teisės esmė negali bÅ«ti laikoma paneigta, jei jos egzistavimas net ir po atliktų jos turinį lemiančių pakeitimų iÅ¡lieka prasmingas, teisės turėtojas pakankamai reikÅ¡minga ir adekvačia apimtimi gali įgyvendinti atitinkama subjektine teise garantuotus interesus. Taigi, įstatymų leidėjas, gindamas silpnesnę sandorio Å¡alį, Å¡iuo atveju elektros energijos vartotojÄ , pakeitė AIEÄ® nuostatas. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas, pasirinkęs tokį verslo modelį (gaminti elektros energijÄ ), turi elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai bei įvertinti verslo rizikÄ , taip pat ir elektros energijos kainų pasikeitimus.

Pažymėtina ir tai, kad skatinimo sistemos priemonių taikymas pareiÅ¡kėjui UAB „Ramzis“ nebuvo visiÅ¡kai panaikintas. Nustatytas fiksuotas tarifas jam taikomas dvylikos metų laikotarpiu (AIEÄ® 20 straipsnio 6 ir 7 dalys). Byloje nėra duomenų ir pareiÅ¡kėjas neakcentavo, kad jo pastatytos saulės elektrinės eksploatavimas iÅ¡ esmės yra praradęs ekonominę prasmę (nuostolingas) ir negali net minimaliai užtikrinti intereso, kurio jis siekė įgydamas leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, t. y. kurti ir plėtoti verslÄ , gauti pajamų bei pelno iÅ¡ valstybės skatinamos ekonominės veiklos.

PareiÅ¡kėjo į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (b. l. 75–82, 107–108) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo saulės jėgainė gamina elektrÄ ir iÅ¡ to gaunama pajamų. PareiÅ¡kėjui, nors ir ne tokio dydžio, kokio jis tikėjosi, tačiau visgi taikomos skatinimo priemonės. Taigi nėra jokių konkrečių duomenų, kurie leistų daryti akivaizdžiÄ iÅ¡vadÄ , kad buvo paneigta pareiÅ¡kėjo, remiantis iki 2013 m. vasario 1 d. galiojusia AIEÄ® redakcija, įgytų teisių esmė, pažeistas proporcingumo principas, iÅ¡kreipta konkuruojančių vertybių pusiausvyra, neužtikrintas teisingas jų balansas.

Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimÄ , vadovaudamasis 2013 m. gruodžio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyje Nr.A143-2834/2013 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, daro iÅ¡vadÄ , kad Energetikos ministerijos 2013 m. birželio 27 d. iÅ¡duotas Leidimas gaminti elektros energijÄ Nr. LG-2120 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis Leidimo gaminti iÅ¡davimo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, pagrįstas teisės aktais, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytais argumentais, o taip pat įpareigoti Energetikos ministerijÄ Leidime gaminti elektros energijÄ Nr. LG-2120 nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

PareiÅ¡kėjas vienu iÅ¡ skundo reikalavimu taip pat praÅ¡o priteisti jam turtinę žalÄ , kuri, anot pareiÅ¡kėjo, pasireiÅ¡kė kaip pajamos, negautos dėl naujos redakcijos AIEÄ® taikymo jo atžvilgiu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. nustatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Å ios sÄ lygos savo pobÅ«džiu yra kumuliatyvios (egzistuojančios kartu), todėl nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .Atsižvelgdamas į tai, kad nėra pagrindo naikinti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoto Leidimo gaminti, kuriame įtvirtinta sÄ lyga, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, nes pareiÅ¡kėjui pagrįstai taikomas mažesnis elektros supirkimo tarifas, nei buvo numatytas 2011 m. gegužės 12 d.

AIEÄ® redakcijoje ir toks tarifo sumažinimas, kaip minėta, nepažeidžia proporcingumo principo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iÅ¡ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų – valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, taigi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas.  PareiÅ¡kėjas taip pat pateikė teismui praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar AIEÄ® 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo papildymo įstatymas (2013 m. sausio 17 d. redakcija, Nr. XII-169) ir AIEÄ® 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo papildymo įgyvendinimo įstatymas (2013 m. sausio 17 d. redakcija, Nr. XI1-170) ta apimtimi, kuria elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienÄ galiojančiu tarifu, o ne leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡davimo dienÄ , galiojančiu nustatytu fiksuotu tarifu, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, bei konstituciniams lygiateisiÅ¡kumo, teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinės valstybės principams;

AIEÄ® 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 6 straipsnio nuostatos „peržiÅ«rėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos“ ta apimtimi, kuria ji taikoma ir tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡duotas iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos, atitikimÄ Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, 70 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

  Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 dalis nustato, kad jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ .Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013 iÅ¡samiai įvertino teisinę situacijÄ konstitucinės teisės kontekste ir pripažino, kad nuo 2013 m. vasario 1 d.

įsigaliojusi AIEÄ® redakcija yra teisėta, nes teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principo ribojimas tinkamai pagrįstas iÅ¡ Konstitucijos 46 straipsnio kylančių principų apsauga. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių dėl teisės akto konstitucingumo, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl reikalingumo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ atmestini. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a:               pareiÅ¡kėjo UAB „Ramzis“ patikslintÄ skundÄ atmesti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                    Gintaras Dzedulionis RÅ«ta Miliuvienė                                                                       Margarita Stambrauskaitė