2022-05-04 Nr. AB-10827-3-61-3-00032-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-238-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00032-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl atrankos komisijos išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. M. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus atrankos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gruodžio 17 d. išvadą Nr. 6.18.-24 (toliau – ir Išvada); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. gruodžio 21 d. rankraštine rezoliucija ant šios išvados įformintą sprendimą teikti kandidatais į Europos deleguotuosius prokurorus J. K., V. K., T. M. ir G. N.; 3) įpareigoti generalinį prokurorą skelbti naują Kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus atranką ir sudaryti jai vykdyti nešališką, objektyvią ir kompetentingą komisiją.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Generalinėje prokuratūroje 2020 m. gruodžio 2, 3 d. buvo vykdyta atranka. Komisija surašė Išvadą, kuria nutarė teikti generaliniam prokurorui kandidatais į Europos deleguotuosius prokurorus J. K. (duomenys neskelbtini), V. K. (duomenys neskelbtini), T. M. (duomenys neskelbtini), I. M. (duomenys neskelbtini), G. N. (duomenys neskelbtini) ir J. R. (duomenys neskelbtini). Generalinis prokuroras 2020 m. gruodžio 21 d. rankraštine rezoliucija Išvadoje įformino sprendimą teikti kandidatais į Europos deleguotuosius prokurorus J. K., V. K., T. M. ir G. N..

3. Pareiškėjo teigimu, atranką vykdė nekompetentinga ir šališka Komisija, dauguma atrinktų pretendentų neatitinka jiems keliamų reikalavimų, keturi iš penkių Komisijos narių yra esamais ar buvusiais (duomenys neskelbtini) padalinių, pasižyminčių autonomiškumu ir uždarumu bei neretai perdėtu tarpusavio solidarumu, prokurorais. Komisijos pirmininko sutuoktinė taip pat dirba (duomenys neskelbtini), taigi pats Komisijos pirmininkas buvo suinteresuotas atrankos rezultatu. Pareiškėjas nurodė, kad be Komisijos pirmininko nei vienas iš Komisijos narių neturi reikšmingesnės Europos prokuratūros kompetencijai priskiriamų bylų tyrimo ir valstybinio kaltinimo palaikymo praktinės patirties. Pokalbių su pretendentais metu Komisijos nariai neuždavė nei vieno klausimo, susijusio su jų patirtimi, kompetencija bei gebėjimais Europos prokuratūros kompetencijai priskiriamoje veiklos srityje. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad apie Komisijos sudėtį iš anksto nebuvo paskelbta, su generalinio prokuroro įsakymu dėl Komisijos sudarymo buvo supažindinti tik Komisijos nariai. Komisijos sudėtis atrankos dalyviams buvo paskelbta tik prasidėjus atrankos procedūros antrajam etapui, kai parengti motyvuotus nušalinimus jau nebebuvo laiko. Pareiškėjo teigimu, Komisijos sudėtis, o būtent tik vieno prokuratūros padalinio atstovavimas, lėmė tai, kad kandidatais į Europos deleguotuosius prokurorus buvo atrinkti visi pretendavę (duomenys neskelbtini) bei už šio departamento veiklą atsakingo generalinio prokuroro pavaduotojo sutuoktinė, nors nei vienas iš jų reikšmingesnės patirties Europos prokuratūros kompetencijai priskiriamoje veiklos srityje neturi. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Išvadoje nurodyta, jog atrinkti pretendentai turi patirties vadovaujant ikiteisminiams tyrimams dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, ekonomikai, finansų sistemai ir korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, tačiau nesvarstyta, ar ta patirtis atitinka būtent Europos prokuratūros kompetenciją.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Išvada surašyta pažeidus jo atžvilgiu nešališkumo, objektyvumo, teisėtumo ir lygiateisiškumo principus, neteisingai ir tendencingai interpretavus prokuroro nepriklausomumo principą. Išvadoje nurodyta, kad sprendimas nesiūlyti jo kandidatūros yra grindžiamas tuo, kad 2020 m. liepos 2 d. tarnybiniu pranešimu jis yra laikinai nusišalinęs nuo užduočių, kurias vykdydamas turėtų atlikti prokuroro kompetencijai priskiriamus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir FNTT) veiklos kontrolės veiksmus, atlikimo, todėl neatitinka Europos deleguotam prokurorui keliamų reikalavimų, o būtent to, kad Europos deleguoto prokuroro nepriklausomumas neturi kelti abejonių. Pareiškėjo teigimu, Komisija iškreiptai ir tendencingai aiškino prokuroro nepriklausomumo principą.

5. Pareiškėjas paaiškino, kad tarnybinį pranešimą, kurį pateikė tuo metu tiesioginio vadovo pareigas ėjusiam S. V., kuris buvo ir Išvadą priėmusios Komisijos nariu, grindė tuo, kad neleistina situacija, kai prokuroras organizuoja ir kontroliuoja ikiteisminio tyrimo centrinės įstaigos, kurios padalinys vykdo jam artimo asmens baudžiamąjį persekiojimą, atliekamus ikiteisminius tyrimus bei atlieka kitus prokurorinės šios įstaigos veiklos kontrolės veiksmus. Priimdamas sprendimą dėl laikino nusišalinimo, pareiškėjas siekė išvengti situacijos, kuri galėtų sukelti abejonių jo nešališkumu bei neketinimu naudotis procesiniais įgalinimais, siekiant pagerinti jo artimo asmens padėtį, kas iš esmės galėtų pakenkti ne tik jo, bet ir prokuratūros bei ikiteisminio tyrimo įstaigos prestižui ir pasitikėjimui visuomenėje. Tai paaiškino ir Komisijai, tačiau Komisija iš esmės niekuo nemotyvuodama konstatavo, kad tarnybiniame pranešime išdėstytų argumentų jis nepaneigė. Tuometinis tiesioginio vadovo pareigas ėjęs Komisijos narys S. V. nusišalinimą pripažino pagrįstu, ką patvirtino savo rezoliucija. Pareiškėjas nurodė, kad jo sprendimas dėl nusišalinimo niekaip negalėjo paveikti jo nepriklausomumo, priešingai, pašalino bet kokias prielaidas ir tikimybes, kad jam galėtų būti daromas koks nors neleistinas poveikis, taip įtakojant jo sprendimų nešališkumą. Pareiškėjas pažymėjo, kad tai jau ne pirmas atvejis, kai yra panašiu būdu „baudžiamas“ už kategorišką poziciją ir bekompromisinę prokuroro veiklą ir etiką reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi bei vykdymą. Pareiškėjas nurodė, kad visais atvejais su tuo buvo susiję Išvadą priėmusios Komisijos nariai, pretendentai bei su jais susiję asmenys.

6. Pareiškėjas nurodė, kad nusišalinimas nuo FNTT atliekamų tyrimų organizavimo ir kontrolės, negali būti pagrindu pripažinti jį netinkamu Europos deleguotojo prokuroro pareigoms užimti ir dėl to, kad: 1) pagal Tarybos reglamento (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje, 28 straipsnį, bylą tiriantis Europos deleguotasis prokuroras gali pagal šį reglamentą ir nacionalinę teisę pats imtis tyrimo priemonių ir kitų priemonių arba nurodyti tai padaryti savo valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Taigi prokuroras gali pats atlikti tyrimą, nepavesdamas jo ikiteisminio tyrimo įstaigai; 2) FNTT nėra vienintele ikiteisminio tyrimo įstaiga, galinčia atlikti Europos prokuratūros kompetencijai priskiriamus tyrimus, šios kategorijos ikiteisminius tyrimus taip pat atlieka Lietuvos policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo padaliniai; 3) situacija gali būti nesunkiai išspręsta perduodant aptariamą situaciją sukėlusį ikiteisminį tyrimą kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakingas ir rūpestingas vadovas nedelsiant turėjo apsvarstyti tokią galimybę, taip užtikrindamas pavaldinio nepriklausomumą bei galimybę visa apimtimi vykdyti savo funkcijas ir tęsti jam pavestus darbus, tačiau jo atveju S. V. sprendimų nepriėmė ir situacijai išspręsti veiksmų nesiėmė, taigi, jį tokia situacija tenkino ir kliūčių jam tinkamai atlikti prokuroro pareigas (taigi ir pagrindų abejoti jo nepriklausomumu) jis nematė; 4) aktualus ikiteisminis tyrimas negali trukti amžinai, baudžiamojo proceso įstatymas nustato konkrečius ikiteisminio tyrimo terminus, priėmus jame galutinį proceso sprendimą nusišalinimo pagrindas išnyks savaime. Pareiškėjas darė išvadą, kad užkirtimas jam kelio siekti karjeros dėl laikinos situacijos, niekaip nesusijusios su jo paties veikimu ar neveikimu, yra akivaizdžiai neproporcingas.

7. Pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini) atstovų, nesenai tokiais buvusių ir jiems artimų Komisijos narių išankstinis neigiamas nusistatymas jo atžvilgiu lėmė tai, kad jis be realaus pagrindo faktiškai buvo eliminuotas iš atrankos procedūros, nors pačioje Išvadoje yra nurodyta, kad jo patirtis, kompetencija, dalykinės ir asmeninės savybės buvo įvertintos aukštais balais.

8. Pareiškėjas pažymėjo, kad Išvada prieštarauja ir Komisijos ankstesniems sprendimams. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1-276 patvirtinto Kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 16, 23 punktais, nurodė, kad 2020 m. lapkričio 16 d. elektroniniu paštu jam buvo atsiųstas Komisijos pirmininko raštas Nr. 17.9.-12888, kuriuo buvo informuotas, kad Komisija 2020 m. lapkričio 5 d. uždarame posėdyje nusprendė, jog jis atitinka Aprašo nustatytus formalius reikalavimus ir leido dalyvauti atrankoje į Europos deleguotuosius prokurorus. Pareiškėjas darė išvadą, kad dviejuose posėdžiuose Komisija tuo pačiu klausimu priėmė priešingus sprendimus, nors jai buvo prieinama ta pati informacija.

9. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Išvada elektroniniu paštu jam buvo atsiųsta 2020 m. gruodžio 18 d. (penktadienį) 14.11 val., o 2020 m. gruodžio 21 d. (pirmadienį) jau viešai buvo paskelbta apie generalinio prokuroro sprendimą siūlyti Europos deleguotaisiais prokurorais V. K., J. K., T. M. ir G. N., nesuteikiant net minimalaus laiko Išvadai apskųsti. Be to, 2020 m. gruodžio 21 d. rezoliuciją dėl kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus surašė Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. gruodžio 14 d. dekretu Nr. 1K-462 iš pareigų nuo 2020 m. gruodžio 29 d. atleidžiamas generalinis prokuroras, nors gero elgesio ir etikos valstybės tarnyboje normos suponuoja atleidžiamo vadovo susilaikymą nuo su personalo skyrimu į svarbias pareigas susijusių sprendimų. Pareiškėjo teigimu, tai liudija, kad sprendimai dėl kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus jau buvo priimti iš anksto ir visomis įmanomomis priemonėmis buvo siekiama būtent konkretaus iš anksto numatyto rezultato.

10. Pareiškėjas nurodė, kad Komisijai pateikė visus dokumentus apie jo veiklą ir kvalifikaciją, tačiau Komisija nevertino jo dalykinių savybių, kompetencijos ir praktinės patirties Europos prokuratūros kompetencijai priskiriamoje srityje ir atėmė iš generalinio prokuroro galimybę siūlyti jį į Europos deleguotuosius prokurorus, kaip vieną iš tinkamiausių pretendentų, bei nepagrįstai pašalino jį iš Atrankos.

11. Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

12. Atsakovas pažymėjo, kad Europos prokuratūros reglamentas bei jo pagrindu priimti vidaus teisės norminiai aktai (Aprašas) nereglamentuoja ir nenustato valstybės narės atrankos komisijos nariams būtinos kvalifikacijos ar būtinos patirties, sietinos su Europos kompetencijai priskirtų bylų organizavimu ar tyrimu. Lietuvos Respublikoje kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus atranka vyksta generalinio prokuroro nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 3710 str. 1 d.). Atsakovas vadovavosi Aprašo 5, 6 punktais ir pažymėjo, kad į generalinio prokuroro įsakymu sudarytą Komisiją buvo įtraukti asmenys šiuo metu prokuratūros centriniu lygmeniu kuruojantys baudžiamąjį persekiojimą dėl nusikalstamų veikų (nusikalstamos veikos, kuriomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos), kurios Europos prokuratūros reglamentu priskirtinos Europos prokuratūros kompetencijai. Siekiant užtikrinti teritorinių prokuratūrų atstovavimą atrankos procese, į Komisijos sudėtį įtraukta (duomenys neskelbtini) N. G.. Atrankos procedūrų skaidrumui užtikrinti vienu iš Komisijos narių pasiūlytas prokurorų profesinių sąjungų atstovas (G. J.). Paneigdamas pareiškėjo teiginius dėl Komisijos kompetencijos stokos, atsakovas pažymėjo, kad du Komisijos nariai (S. V. ir M. J.) generalinio prokuroro įsakymu paskirti bendradarbiavimo su Europos prokuratūra kontaktiniais asmenimis.

13. Atsakovas pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl naujų karjeros galimybių atsiradimo Komisijos pirmininko sutuoktinei vertino kaip nelogišką ir niekuo nepagrįstą interpretaciją. Atsakovas pabrėžė, kad prokurorų skyrimo į aukštesnes pareigas tvarka yra reglamentuota atitinkamomis atrankos procedūromis, kurių rezultatams Komisijos pirmininkas negali daryti jokios įtakos. Pretendentų dalyvavimas atrankoje į Europos deleguotuosius prokurorus yra tiesiogiai susijęs su prokurorų karjera, todėl atranka buvo vykdoma vadovaujantis nešališkumo, nepriklausomumo, objektyvumo, teisėtumo ir viešumo principais. Pareiškėjas argumentų ir tai pagrindžiančių įrodymų, kad vykdant atranką buvo pažeisti šie principai, nepateikė. Atsakovo teigimu, Komisija yra kompetentinga, visi Komisijos nariai yra aukštos profesinės kvalifikacijos prokurorai, turintys ilgalaikės ir įvairiapusės prokuroro vykdomų funkcijų patirties, yra sąžiningi, objektyvūs, nešališki ir nepriklausomi. Pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl Komisijos narių nekompetentingumo atsakovas laikė tiek teisiškai, tiek faktiškai nepagrįstomis prielaidomis.

14. Atsakovas paaiškino, kad pretendentai pateikė Komisijai Aprašo 21 punkte nurodomus dokumentus, su kuriais Komisija susipažino ir juos vertino. Pagal Aprašo 23 punkto nuostatas, Komisija uždaro posėdžio metu įvertino pretendentų atitiktį formaliems reikalavimams ir vienbalsiai nutarė pripažinti, kad visi pretendentai atitinka Reglamento (ES) 2017/1939 17 straipsnio 2 dalyje, Aprašo 17 ir 18 punktuose nustatytus reikalavimus, tačiau, siekdama turėti išsamią informaciją apie pretendentus bei įvertinti juos objektyviai ir visapusiškai, nusprendė iki 2020 m. lapkričio 23 d. surinkti papildomus duomenis (informaciją). Atrankos posėdžio, vykusio 2020 m. gruodžio 2, 3 d., metu Komisijos nariams kilus papildomiems klausimams dėl pretendentų pateiktos medžiagos, jų pristatymo metu nurodytų aplinkybių, taip pat ir dėl gebėjimo tirti Europos kompetencijai priskirtas nusikalstamas veikas, buvo užduodami patikslinamieji klausimai.

15. Atsakovas nurodė, kad teisinis reglamentavimas nenustato pareigos viešai paskelbti ar atskirai informuoti pretendentus apie Komisijos sudėtį. Pareiškėjas, būdamas aktyvus, turėjo galimybę iš anksto (prieš atrankos posėdį) pasidomėti Komisijos sudėtimi, nes informacija nėra konfidenciali ar slepiama. Atsakovas pažymėjo, kad 2020 m. gruodžio 2 d. atrankos posėdžio metu Komisijos pirmininkas, supažindinęs pretendentus su atrankos procedūra bei išaiškinęs atrankos dalyviams jų teises, taip pat ir teisę pareikšti nušalinimą Komisijai bei atskiram Komisijos nariui, pretendentų paklausė ar pastarieji pasinaudos nušalinimo teise. Tačiau nė vienas iš pretendentų, taip pat ir pareiškėjas, nušalinimų nepareiškė. Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjas su Komisijos sudėtimi sutiko, taip pat pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jis neturėjo galimybės pasinaudoti nušalinimo teise.

16. Atsakovas pažymėjo, kad Komisija vertino ne tik pretendentų pateiktą medžiagą pagal Aprašo 21 punkto reikalavimus, bet ir individualių pokalbių su pretendentais metu įvertino ir kitas jų dalykines ir profesines kompetencijas. Kiekvienas Komisijos narys pretendentą vertino pagal Aprašo 38 ir 39 punktų nuostatas ir savo vertinimo balus surašė Pretendentų individualaus vertinimo balais lentelėje (Aprašo priedas), kaip tai reglamentuota Aprašo 29 punkte.

17. Atsakovas paaiškino, kad Komisija atrinko šešis geriausiai įvertintus siūlomus kandidatus į Europos deleguotuosius prokurorus, o generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į Lietuvai skirtų Europos deleguotųjų prokurorų skaičių, iš atrankos komisijos pateikto pretendentų sąrašo atrinko keturis kandidatus į Europos deleguotuosius prokurorus. Pareiškėjas atrankoje buvo pretendentas ir su kitų pretendentų pateikta medžiaga bei informacija nesusipažino, todėl jo argumentai, kad atrinkti kandidatai neturi reikšmingos patirties Europos prokuratūros kompetencijai priskiriamoje veiklos srityje, yra subjektyvaus pobūdžio, nepagrįsti nei teisinėmis, nei faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovo teigimu, vertinant pareiškėjo nepriklausomumą, buvo atsižvelgta į visus teisinio reglamentavimo aspektus.

18. Atsakovas nurodė, kad Komisijos nariai, aptardami pareiškėjo patirtį, kompetenciją, dalykines, asmenines savybes, jo privalumus bei trūkumus, kitas svarbias aplinkybes, atkreipė dėmesį į tai, kad vienas esminių reikalavimų Europos deleguotajam prokurorui yra jo nepriklausomumas (Tarybos Reglamento (ES) 2017/1939 17 str. 2 d.). Komisijos nariai, vertindami su pretendentu susijusią medžiagą, atkreipė dėmesį į pareiškėjo 2020 m. liepos 2 d. tarnybiniame pranešime dėl nusišalinimo nurodytas aplinkybes. Tarnybiniame pranešime pretendentas nurodė, jog FNTT pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą artimo jam giminaičio atžvilgiu. Esant tokiai situacijai, jis išreiškia abejones dėl savo psichologinio neutralumo, nešališkumo, leistinumo (etikos požiūriu) kontroliuoti šios institucijos atliekamus tyrimus. Atsakovas pažymėjo, kad FNTT (kurios Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdyba ir šiuo metu atlieka ikiteisminius tyrimus, susijusius su neteisėtu Europos Sąjungos paramos lėšų panaudojimu) bus viena pagrindinių ikiteisminio tyrimo institucijų, atliekanti Europos prokuratūros kompetencijai priskirtų nusikalstamų veikų tyrimą. Posėdžio metu pasiūlius pretendentui pakomentuoti tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes dėl galimo šališko požiūrio į FNTT veiklą tiek instituciniu, tiek joje dirbančių pareigūnų (tyrėjų) aspektu, pareiškėjas kardinaliai pakeitė poziciją ir abstrakčiai nurodė, jog tarnybiniu pranešimu norėjo išvengti neigiamo įvaizdžio iš išorės, nurodė, kad pats neprielankumo FNTT kaip institucijai nejaučia. Detalesnių aplinkybių ir įtikinamų motyvų, kodėl praėjus šešiems mėnesiams po išsakytų abejonių dėl savo psichologinio neutralumo, šališkumo bei neigiamo nusistatymo FNTT ir jos pareigūnų atžvilgiu ir dėl to įvykusiu nusišalinimu nuo vadovavimo sudėtingam, didelės apimties, rezonansiniam ikiteisminiam tyrimui, pareiškėjas nenurodė. Įvertinę visas aplinkybes, Komisijos nariai vienbalsiai nutarė nesiūlyti pretendento S. M. balsavimui dėl pripažinimo geriausiai įvertintu kandidatu, kaip neatitinkančio Europos deleguotam prokurorui keliamų reikalavimų (Europos prokuratūros reglamento 17 str. 2 d.).

19. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo nepriklausomumas turi būti suprantamas ir aiškinamas ne pagal faktinę situaciją, prokuroro nepriklausomumas neturi kelti jokių abejonių, nenurodant jokių išlygų. Ta aplinkybė, kad Komisija nutarė neteikti pareiškėjo kandidatūros generaliniam prokurorui, nesudaro pagrindo teigti, kad Komisija netinkamai ar nekompetentingai vertino pretendentą keliamų kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus vertinimo reikalavimų (kompetencijos, patirties ir kt.) kontekste. Priešingai, Komisija, įvertinusi visas aplinkybes, vienbalsiai nutarė nesiūlyti pretendento S. M. balsavimui dėl pripažinimo geriausiai įvertintu kandidatu, kaip neatitinkančio Europos deleguotam prokurorui keliamų reikalavimų, o būtent, dėl Europos deleguoto prokuroro nepriklausomumo, kuris neturi kelti abejonių.

20. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodyti ir jo atžvilgiu vykdyti tarnybiniai patikrinimai nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas, todėl nėra teisiškai reikšmingi. Atsakovas paaiškino, kad Komisija 2020 m. lapkričio 5 d. uždaro posėdžio metu sprendė dėl pretendentų atitikties formaliems reikalavimams ir vertino ją tik pagal pareiškėjų Komisijai pateiktus dokumentus. Pareiškėjas, teikdamas atrankai dokumentus, nebuvo pateikęs tarnybinio pranešimo. Tarnybinis pranešimas Komisijai buvo pateiktas bei vertintas tik 2020 m. gruodžio 2, 3 d. vykusio atrankos posėdžio metu. Atsakovo teigimu, ši aplinkybė dar kartą patvirtina atrankos nešališkumą, objektyvumą bei skaidrumą, nes Komisijai leidus pareiškėjui dalyvauti atrankoje, jam buvo suteikta galimybė išsamiai išdėstyti motyvus dėl kilusių abejonių jo nešališkumu, o Komisijai, išklausius pareiškėją, priimti pagrįstą sprendimą.

21. Atsakovas pažymėjo, kad Išvada Komisijos pirmininko ir sekretoriaus buvo pasirašyta ir užregistruota 2020 m. gruodžio 17 d. ir iškart pateikta generaliniam prokurorui sprendimui priimti. Atsakovas nurodė, kad teisinis reglamentavimas nenustato, jog generalinis prokuroras sprendimo negali priimti praėjus dviem dienoms po Išvados priėmimo. Pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo suteiktas net minimalus laikas Išvadai apskųsti, atsakovas vertintino kaip teisiškai nereikšmingus, nes pareiškėjas, siekdamas apginti galimai pažeistas savo teisės, tinkamai ir laiku kreipėsi į teismą su skundu dėl Išvados panaikinimo.

22. Atsakovas pareiškėjo argumentus dėl atleidžiamo vadovo susilaikymo nuo su personalo skyrimu į svarbias pareigas susijusių sprendimų vertino kaip nepagrįstus, nes tiek ginčijamos Išvados, tiek ginčijamo sprendimo, įforminto rezoliucija, priėmimo metu generalinis prokuroras vykdė nustatytas generalinio prokuroro pareigas. Pareigų vykdymas savo kompetencijos ir kadencijos ribose, nepažeidžia gero elgesio ir etikos principų. Be to, sprendimų priėmimas buvo siejamas su Lietuvos Respublikos, kaip Europos Sąjungos narės, tarptautiniais įsipareigojimais nevilkinti Europos prokuratūros veiklos pradžios, išrenkant bei savalaikiai su Europos vyriausiuoju prokuroru suderinant Europos deleguotų prokurorų kandidatūras.

23. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas yra aukštos profesinės kvalifikacijos ir tai pagrindžia Komisijos narių vertinimai, tačiau Komisija vienbalsiai nutarė nesiūlyti pretendento S. M. balsavimui dėl pripažinimo geriausiai įvertintu kandidatu, kaip neatitinkančio Europos deleguotam prokurorui keliamų reikalavimų, o būtent, kad Europos deleguoto prokuroro nepriklausomumas neturi kelti abejonių. Pareiškėjo argumentai, kad tarpinstitucinės komisijos ir teismo de facto jau buvo pripažintas ne tik tinkamu, bet ir tinkamiausiu iš visų atrankoje dalyvavusių kandidatų atrankoje į Europos prokurorus, nėra teisiškai reikšmingi šiam ginčui. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad aplinkybės, keliančios abejones dėl prokuroro nepriklausomumo, kilo 2020 m. gruodžio 2, 3 d. vykusio atrankos posėdžio metu dėl 2020 m. liepos mėn. atsiradusių aplinkybių, t. y. praėjus gana ilgam laiko tarpui po vykusios atrankos į Europos prokurorus. Atsakovas pažymėjo, kad tai, kas buvo svarstoma ir nuspręsta kitose su pareiškėju susijusiose atrankose, neturi įtakos šiuo atveju ir nesukelia realių pasekmių.

II. 24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

25. Iš pareiškėjo skundo teismas išskyrė pagrindinius argumentus, kuriais grindžiamas Atrankos rezultatų neteisėtumas: 1) Komisijos nariai buvo nekompetentingi ir šališki; 2) Komisijos nariai neuždavė nė vieno klausimo, susijusio su pretendentų patirtimi, kompetencija bei gebėjimais Europos prokuratūros kompetencijai priskiriamoje veiklos srityje; 3) Komisijos sudėtis iš anksto nebuvo paskelbta, atrankos dalyviams Komisijos sudėtis buvo paskelbta tik prasidėjus atrankos procedūros antrajam etapui, kai parengti motyvuotus nušalinimus jau nebuvo laiko; 4) atrinkti kandidatai neturi reikšmingos patirties Europos prokuratūros kompetencijai priskiriamoje veiklos srityje; 5) Išvada surašyta pažeidus nešališkumo, objektyvumo, teisėtumo ir lygiateisiškumo principus, neteisingai ir tendencingai interpretavus prokuroro nepriklausomumo principą; 6) nusišalinimas nuo FNTT atliekamų tyrimų organizavimo ir kontrolės negali būti pagrindu pripažinti jį netinkamu Europos deleguotojo prokuroro pareigoms užimti; 7) Išvada prieštarauja pačios Komisijos ankstesniems sprendimams, nes Komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. uždarame posėdyje buvo nuspręsta, kad jis atitinka pretendentų į Europos deleguotuosius prokurorus tvarkos aprašo nustatytus formalius reikalavimus ir leido dalyvauti atrankoje, o 2020 m. gruodžio 2, 3 d. vykusio atrankos posėdžio metu Komisija priėmė priešingą sprendimą, nors buvo prieinama ta pati informacija; 8) generalinis prokuroras, kuris nuo 2020 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. gruodžio 14 d. dekretu Nr. 1K-462 buvo atleidžiamas iš pareigų, priimdamas sprendimą, susijusį su personalo skyrimu į svarbias pareigas, vadovaudamasis gero elgesio ir etikos valstybės tarnyboje normomis, privalėjo nuo šio sprendimo susilaikyti.

26. Teismas vadovavosi Aprašo 5, 6, 8, 9, 13.2 punktais, pažymėjo, kad Aprašas, reglamentuojantis Komisijos sudarymo tvarką, nenustato reikalavimo Komisijos nariams būtinos kvalifikacijos ar būtinos patirties, sietinos su Europos kompetencijai priskirtų bylų organizavimu ar tyrimu. Lietuvos Respublikoje kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus atranka vyksta generalinio prokuroro nustatyta tvarka, kaip tai įtvirtinta Prokuratūros įstatymo 3710 straipsnio 1 dalyje. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl Komisijos narių šališkumo nesudaro pagrindo pripažinti, jog Išvada yra neteisėta, be to, pareiškėjo teiginiai, kad keturi iš penkių Komisijos narių yra esamais ar buvusiais (duomenys neskelbtini) padalinių, pasižyminčių autonomiškumu ir uždarumu bei neretai perdėtu tarpusavio solidarumu, prokurorais, o Komisijos pirmininko sutuoktinei, paskyrus Europos deleguotaisiais prokurorais (duomenys neskelbtini) departamento prokurorus, atsilaisvinus prokurorų pareigybėms minėtame departamente, atsirastų naujos karjeros prokuratūros (duomenys neskelbtini) padalinių sistemoje galimybės, nepagrįsti objektyviais įrodymais. Vien tai, jog didžioji Komisijos narių dalis yra esamais ar buvusiais (duomenys neskelbtini) padalinių prokurorais, teismo vertinimu, savaime neįrodo Komisijos narių šališkumo. Taip pat pareiškėjas nepagrindė savo teiginių, kad Komisijos pirmininkas, vertindamas pretendentus, galimai siekė karjeros galimybių savo sutuoktinei.

27. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas Komisijos posėdžio metu būtų išreiškęs abejones dėl vieno ar kelių Komisijos darbe dalyvaujančių asmenų šališkumo ar reiškęs jam nušalinimą, nors tokia teisė jam buvo suteikta. Tai, kad pretendentai su Komisijos sudėtimi buvo supažindinti tik atrankos posėdžio metu, teismo vertinimu, neatėmė pretendentams, taip pat ir pareiškėjui, teisės pareikšti Komisijos nariams nušalinimus, kurių pagrįstumas pagal Aprašo 8 punkto nuostatas būtų sprendžiamas uždarame Komisijos posėdyje. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus dėl Komisijos narių kompetencijos ir pažymėjo, kad pareiškėjas savo nurodomas aplinkybes dėl galimo, jo nuomone, Komisijos narių nekompetentingumo žinojo jau atrankos metu, tačiau pastabų tuo metu dėl galimos Komisijos narių kompetencijos nereiškė, nekėlė klausimo dėl kurio nors iš Komisijos nario nusišalinimo.

28. Teismas pareiškėjo teiginius apie Komisijos sudėties neteisėtumą vertino kritiškai, kaip siekį nuginčyti Atrankos rezultatus ir darė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai nesudaro pagrindo Komisijos sudėtį pripažinti neteisėta. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje pateiktas generalinio prokuroro 2020 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 1R-77/1-72 patvirtina, jog du iš Komisijos narių (S. V. ir M. J.) paskirti bendradarbiavimo su Europos prokuratūra kontaktiniais asmenimis, kas patvirtina, kad pareiškėjo argumentai dėl Komisijos narių kompetencijos trūkumo Europos prokuratūros kompetencijai priskiriamoje veiklos srityje paremti tik subjektyviu vertinimu.

29. Teismas vadovavosi Aprašo 21, 23, 28–32 punktais, pažymėjo, kad byloje pateikto Komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. uždaro posėdžio protokolo duomenys patvirtina, jog Komisija pagal Aprašo 23 punkto nuostatas uždaro posėdžio metu įvertino pretendentų atitiktį formaliems reikalavimams ir vienbalsiai nutarė pripažinti, kad visi pretendentai, taip pat ir pareiškėjas, atitinka Reglamento (ES) 2017/1939 17 straipsnio 2 dalyje, Aprašo 17 ir 18 punktuose nustatytus reikalavimus. Komisija posėdžio metu, siekdama turėti išsamią informaciją apie pretendentus bei įvertinti juos objektyviai ir visapusiškai, taip pat nusprendė iki 2020 m. lapkričio 23 d. surinkti papildomus duomenis. Teismas nurodė, kad Komisijos 2020 m. gruodžio 2, 3 d. posėdžio protokolų Nr. 6.18.-23 turinys ir pokalbių su pretendentais posėdžio garso įrašai patvirtina, kad posėdžių metu Komisijos nariams kilus papildomiems klausimams dėl pretendentų pateiktos medžiagos, jų pristatymo metu nurodytų aplinkybių, taip pat ir dėl gebėjimo tirti Europos prokuratūros kompetencijai priskirtas nusikalstamas veikas, buvo užduodami patikslinamieji klausimai. Pradėdamas atrankos posėdį, Komisijos pirmininkas informavo Komisijos narius, jog atrankos posėdžiui pateikta papildoma medžiaga, kurią Komisijos nariai buvo nusprendę pareikalauti 2020 m. lapkričio 5 d. vykusio uždaro posėdžio metu. Komisijos pirmininkas supažindino su gauta medžiaga. Be to, Komisijos pirmininkas papildomai pateikė pretendento S. M. 2020 m. liepos 2 d. tarnybinį pranešimą dėl nusišalinimo. Komisijos nariai supažindinti su papildoma medžiaga. Komisijos pirmininkas paklausė Komisijos narių nuomonės dėl papildomos medžiagos prijungimo prie atrankos medžiagos. Visi komisijos nariai pritarė papildomos medžiagos prijungimui. Posėdžio pirmininkas paklausė Komisijos narių dėl nusišalinimų ir pretendentų dėl Komisijos narių nušalinimų. Nei nusišalinimų, nei nušalinimų nebuvo pareikšta. Posėdžio pirmininkas išaiškino pretendentams jų teises, paklausė, ar turi prašymų. Pretendentai teises suprato, prašymų nepareiškė. Pretendentai taip pat buvo supažindinti su posėdžio vykdymo tvarka, informuoti, kad atranka vyks Aprašo nustatyta tvarka.

30. Teismas, įvertinęs posėdžio protokolo ir pokalbių su pretendentais garso įrašus, konstatavo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, galinčių paneigti faktą, jog pateikiant klausimus pretendentams buvo laikomasi Aprašo nuostatų, o Atrankos procedūros nebuvo pažeistos. Byloje pateikta garsinė medžiaga patvirtina, kad Atrankos posėdžio, vykusio 2020 m. gruodžio 2, 3 d., metu Komisijos nariams kilus papildomiems klausimams dėl pretendentų pateiktos medžiagos, jų pristatymo metu nurodytų aplinkybių, taip pat ir dėl gebėjimo tirti Europos kompetencijai priskirtas nusikalstamas veikas, buvo užduodami patikslinamieji klausimai. Teismas vadovavosi Aprašo 14 punktu ir darė išvadą, kad pareiškėjas su kitų pretendentų pateikta medžiaga bei informacija nesusipažino, todėl neturėjo pagrindo tvirtinti, jog atrinkti kandidatai neturi reikšmingos patirties Europos prokuratūros kompetencijai priskiriamoje veiklos srityje.

31. Teismas atkreipė dėmesį, kad Komisija vertino, jog pareiškėjas nenurodė detalesnių aplinkybių ir įtikinamų motyvų, kodėl praėjus šešiems mėnesiams po išsakytų abejonių dėl savo psichologinio neutralumo, šališkumo bei neigiamo nusistatymo FNTT ir jos pareigūnų atžvilgiu ir dėl to įvykusiu nusišalinimu nuo vadovavimo sudėtingam, didelės apimties, rezonansiniam ikiteisminiam tyrimui. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjo nepriklausomumas turi būti suprantamas ir aiškinamas ne pagal faktinę situaciją, bet prokuroro nepriklausomumas neturi kelti jokių abejonių, nenurodant jokių išlygų. Ta aplinkybė, kad Komisija nutarė neteikti pareiškėjo kandidatūros generaliniam prokurorui, nesudaro pagrindo teigti, kad Komisija netinkamai ar nekompetentingai vertino pretendentą keliamų kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus vertinimo reikalavimų (kompetencijos, patirties ir kt.) kontekste. Teismas nurodė, kad Komisija, įvertinusi visas aplinkybes, pagrįstai vienbalsiai nutarė nesiūlyti pretendento S. M. balsavimui dėl pripažinimo geriausiai įvertintu kandidatu, kaip neatitinkančio Europos deleguotam prokurorui keliamų reikalavimų, o būtent, dėl Europos deleguoto prokuroro nepriklausomumo, kuris neturi kelti abejonių.

32. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodyti jo atžvilgiu vykdyti tarnybiniai patikrinimai nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl jų nepasisakė. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pirmajam Komisijos posėdžiui nebuvo pateikęs tarnybinio pranešimo dėl nusišalinimo, todėl Komisija 2020 m. lapkričio 5 d. uždarame posėdyje nusprendė, kad jis atitinka pretendentų į Europos deleguotuosius prokurorus Aprašo nustatytus formalius reikalavimus ir leido dalyvauti atrankoje, o 2020 m. gruodžio 2, 3 d. vykusio atrankos posėdžio metu, susipažinusi su naujai pateikta medžiaga ir ją įvertinusi, Komisija turėjo teisę priimti priešingą sprendimą. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad abiejų posėdžių metu buvo prieinama ta pati informacija.

33. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Komisija nevertino jo dalykinių savybių, kompetencijos ir praktinės patirties Europos prokuratūros kompetencijai priskiriamoje srityje ir atėmė iš generalinio prokuroro galimybę siūlyti jį į Europos deleguotuosius prokurorus, kaip vieną iš tinkamiausių pretendentų, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo aukšta profesinė kvalifikacija Atrankos metu nebuvo paneigta nei vieno Komisijos nario. Priežastimi nesiūlyti pretendento S. M. balsavimui dėl pripažinimo geriausiai įvertintu kandidatu buvo jo kandidatūra, kaip neatitinkanti Europos deleguotam prokurorui keliamų reikalavimų, o būtent, kad Europos deleguoto prokuroro nepriklausomumas neturi kelti abejonių.

34. Teismas pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato, jog generalinis prokuroras sprendimo negali priimti praėjus dviem dienoms po Išvados priėmimo. Pareiškėjas, siekdamas apginti galimai pažeistas savo teisės, tinkamai ir laiku kreipėsi į teismą su skundu dėl Išvados panaikinimo, todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo suteiktas net minimalus laikas Išvadai apskųsti. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad tiek ginčijamos Išvados, tiek ginčijamo sprendimo, įforminto rezoliucija, priėmimo metu generalinis prokuroras vykdė nustatytas generalinio prokuroro pareigas. Pareigų vykdymas savo kompetencijos ir kadencijos ribose, nepažeidžia gero elgesio ir etikos principų. Teismas darė išvadą, kad atranka organizuota tinkamai, procedūrinių pažeidimų nenustatyta, todėl naikinti jos rezultatus ir tenkinti kitus iš to kylančius reikalavimus teismas neturėjo pagrindo, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 35. Pareiškėjas S. M. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi reikalinga apklausti Išvadą priėmusios Komisijos narius.

36. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-3285-968/2020 ir pažymi, kad visiems atrankos dalyviams turėjo būti taikomos vienodos atrankos sąlygos bei procedūros, o sprendimai dėl pretendentų tinkamumo priimami vertinant jų kompetenciją pagal vienodus kriterijus, tačiau šios nuostatos vykdant atranką akivaizdžiai nesilaikyta. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nevertino argumentų, jog Komisijos sudėtis nuo pretendentų buvo slepiama iki pat viešo (antrojo) Komisijos posėdžio, jie nebuvo supažindinti su įsakymu dėl Komisijos sudarymo (nors įprastai visiems prokurorams yra teikiami susipažinti net visiškai jų veiklai nereikšmingi įsakymai dėl personalo pokyčio ar materialinių vertybių tvarkymo ir pan.).

Teismas nevertino aplinkybės, kad pirmame (neviešame) posėdyje nustačiusi, jog vieno iš pretendentų vykdoma veikla gali neatitikti jo nepriklausomumo reikalavimo, Komisija pati ėmėsi veiksmų šiai aplinkybei pašalinti, tačiau pareiškėjo atžvilgiu veikė priešingai – pirmame posėdyje ją ignoravo, o vėliau jau po individualaus pokalbio tiesiog pašalino iš atrankos. Pareiškėjo teigimu, net pripažįstant išankstinio šališkumo požymių nebuvimą, neįmanoma nepripažinti, kad pretendentams buvo taikomi skirtingi standartai ir procedūros.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas ignoravo aplinkybę, jog tiek Komisijos nariui S. V., kuriam tarnybinis pranešimas buvo adresuotas ir kuris savo rezoliucija patvirtino jo pagrįstumą, tiek (duomenys neskelbtini), kuriame dirbo pareiškėjas, tuo metu kuravusiam Komisijos pirmininkui D. K. ši aplinkybė buvo puikiai žinoma, nes sprendžiant dėl Prokuratūros dokumentų valdymo sistemoje fiksuotos dokumento istorijos, su juo šis klausimas buvo derinamas, o dėl jo priimtas sprendimas jam nukreiptas susipažinti. Komisijos pirmininkui informavus Komisijos narius, kad kito pretendento G.

N. vykdoma veikla gali neatitikti jo nepriklausomumo reikalavimo, laikydamiesi nešališkumo ir objektyvumo principų, analogiškai šie Komisijos nariai turėjo pasielgti ir pareiškėjo atžvilgiu, tačiau jiems žinomą aplinkybę nutylėjo, o tai patvirtina jų šališkumą bei skirtingų kriterijų taikymą pretendentams. Pareiškėjas paaiškino, kad savo sprendimo dėl nusišalinimo nelaikė nei teisiškai, nei faktiškai reikšminga aplinkybe, todėl pateikti Komisijai aptariamo tarnybinio pranešimo nuorašo neturėjo pareigos. Pareiškėjas vadovaujasi Aprašo 22 punktu ir pažymi, kad tarnybinis pranešimas buvo suformuotas ir elektroniniu būdu pasirašytas Prokuratūros dokumentų valdymo informacinėje sistemoje, taigi Komisijos sekretoriui ir visiems Komisijos nariams prieinamas.

Pareiškėjo teigimu, teismas padarė teisės aktų nuostatų neatitinkančią išvadą, kad Komisija, vykdydama atranką, teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Pareiškėjas nurodo, kad neviešame posėdyje priėmusi sprendimus dėl pretendentų patektų dokumentų pakankamumo bei jų atitikimo formaliems kriterijams, Komisija prie šio klausimo vėlesnėse atrankos stadijose neturėjo grįžti, tačiau tai darė.

37. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai nenagrinėjo jo argumentų dėl to, kad Komisijos atrinkti pretendentai gali neatitikti Europos deleguotiems prokurorams keliamų reikalavimų. Pareiškėjas paaiškino, kad skundu nebuvo prašoma tikrinti pretendentų kompetencijos ir aiškintis, ar Komisija ją įvertino tinkamai, tačiau buvo prašoma tik patikrinti ir atsakyti, ar Komisijai buvo pateikta kokių nors patikimesnių duomenų, kurių pagrindu galima būtų pripažinti, kad jie turi reikalaujamą praktinę patirtį. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą apklausti Komisijos narius, kad jie paaiškintų, kokiais objektyviais duomenimis grindė savo išvadas dėl pretendentams būtinos patirties.

38. Pareiškėjas pažymi, kad nei Komisija, nei teismas nenurodė, kas pareiškėjui galėtų daryti kokį nors neteisėtą poveikį, dėl ko galėtų susvyruoti jo nepriklausomumas, kuo tas poveikis pasireiškia ir kuo grindžiamas įtarimas, kad pareiškėjas gali būti jam neatsparus. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl skundo argumentų, kad nusišalinimas nuo FNTT atliekamų tyrimų organizavimo ir kontrolės negali būti pagrindu pripažinti pareiškėją netinkamu Europos deleguotojo prokuroro pareigoms užimti. Pareiškėjo teigimu, egzistuoja visa eilė galimybių Europos deleguotam prokurorui tinkamai atlikti savo pareigas ir laikinai (nusišalinimą sąlygojęs ikiteisminis tyrimas negali trukti amžinai, baudžiamojo proceso įstatymas nustato konkrečius ikiteisminio tyrimo terminus, priėmus jame galutinį proceso sprendimą nusišalinimo pagrindas išnyks savaime) nevadovaujant, nekontroliuojant ir neorganizuojant ikiteisminių tyrimų, atliekamų FNTT, tačiau nei Komisija, nei teismas šių galimybių nesvarstė, o tiesiog priėmė akivaizdžiai neproporcingą sprendimą užkirsti pareiškėjui kelią siekti karjeros dėl niekaip su jo paties veikimu ar neveikimu nesusijusios laikinos situacijos. Pareiškėjas nurodo, kad sprendimu dėl nusišalinimo jis pašalino bet kokias prielaidas ir tikimybes, kad jam galėtų būti daromas koks nors neleistinas poveikis taip įtakojant jam deleguotų sprendimų nešališką, objektyvų ir klausant tik įstatymo priėmimą. Pareiškėjas pažymi, kad jis įvykdė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3, 5 ir 6 punktų bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. I-68 patvirtinto Lietuvos Respublikos prokurorų etikos kodekso 5 ir 9 punktų nuostatas. Teisinės valstybės principai suponuoja, jog niekas negali būti diskriminuojamas dėl savo sprendimų, priimtų vykdant teisės aktų reikalavimus, tačiau Komisija būtent tai ir padarė.

39. Pareiškėjas pažymi, kad aiškinant Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 11 ir 25 straipsnių nuostatas, prokuroras, kuris nėra nepriklausomas, negali būti priimtas dirbti prokuratūroje. Nepaisant to, jau po Komisijos išvadų, jam buvo pavedami ikiteisminiai tyrimai dėl įsilaužimų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų, savivaldybių bei jų įstaigų informacines sistemas (iš esmės dėl veikų, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui), be to, 2021 m. kovo 24 d. generalinės prokurorės įsakymu jis buvo paskatintas vardine dovana už nepriekaištingą pareigų ėjimą, kas rodo, jog faktiškai prokuratūros vadovybė jo nepriklausomumu neabejoja ir visiškai pareiškėju, kaip prokuroru, pasitiki.

40. Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

41. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, nurodo, kad Europos prokuratūros reglamentas bei jo pagrindu priimti vidaus teisės norminiai aktai nenustato valstybės narės atrankos komisijos nariams būtinos kvalifikacijos ar būtinos patirties, sietinos su Europos prokuratūros kompetencijai priskirtų bylų organizavimu ar tyrimu. Atsakovo teigimu, generalinio prokuroro įsakymu sudaryta Komisija yra kompetentinga. Visi Komisijos nariai yra aukštos profesinės kvalifikacijos prokurorai, turintys ilgalaikės ir įvairiapusės prokuroro vykdomų funkcijų patirties, yra sąžiningi, objektyvūs, nešališki ir nepriklausomi. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl Komisijos narių nekompetentingumo yra tiek teisiškai, tiek faktiškai nepagrįstos prielaidos, paremtos subjektyviu pareiškėjo vertinimu.

42. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo teiginiais, jog atrankoje nebuvo vertinama jo dalykinė kompetencija ir jis iš šio proceso buvo pašalintas su jo kompetencija nesusijusios teisiškai nereikšmingos aplinkybės pagrindu, nurodo, kad atrankos posėdžio, vykusio 2020 m. gruodžio 2, 3 d., metu Komisijos nariams kilus papildomiems klausimams dėl pretendentų pateiktos medžiagos, jų pristatymo metu nurodytų aplinkybių, taip pat ir dėl gebėjimo tirti Europos prokuratūros kompetencijai priskirtas nusikalstamas veikas, buvo užduodami patikslinamieji klausimai.

Komisijos posėdžio metu buvo vertinamos visų pretendentų dalykinės kompetencijos, taip pat ir pareiškėjo. Atsakovas pripažįsta, kad pareiškėjas yra aukštos profesinės kvalifikacijos, tačiau Komisija vienbalsiai nutarė nesiūlyti pretendento S. M. balsavimui dėl pripažinimo geriausiai įvertintu kandidatu, kaip neatitinkančio Europos deleguotajam prokurorui keliamų reikalavimų, o būtent, kad Europos deleguotojo prokuroro nepriklausomumas neturi kelti abejonių. Atsakovo teigimu, vertinant pareiškėjo nepriklausomumą, į visus teisinio reglamentavimo aspektus buvo atsižvelgta.

Atsakovas pažymi, kad FNTT bus viena pagrindinių ikiteisminio tyrimo institucijų, atliekančių Europos prokuratūros kompetencijai priskirtų nusikalstamų veikų tyrimą. Atsakovas nurodo, kad Komisijos posėdžio metu buvo taikomos vienodos sąlygos bei procedūros, visiems pretendentams atrankos posėdžio metu buvo užduoti vienodi klausimai, pretendentų vertinimas buvo atliekamas pagal vienodus kriterijus. Šią aplinkybę patvirtina atrankos posėdžio metu daryti individualių pokalbių su pretendentais garso įrašai. Atsakovas pažymi, kad pretendentų dalyvavimas atrankoje į Europos deleguotuosius prokurorus tiesiogiai susijęs su prokurorų karjera, todėl atranka buvo vykdoma vadovaujantis nešališkumo, nepriklausomumo, objektyvumo, teisėtumo ir viešumo principais.

Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepateikė argumentų ir tai pagrindžiančių įrodymų, kad vykdant atranką buvo pažeisti šie principai. Atsakovas pažymi, kad teisinis reglamentavimas nenumato atsakovui pareigos viešai paskelbti ar atskirai informuoti pretendentus apie Komisijos sudėtį, tačiau pareiškėjas, būdamas aktyvus, turėjo galimybę iš anksto (prieš atrankos posėdį) pasidomėti Komisijos sudėtimi, kreipdamasis į Generalinės prokuratūros personalo ir teisės skyrių, nes informacija apie Komisijos sudėtį nėra konfidenciali ar slepiama.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad 2020 m. gruodžio 2 d. atrankos posėdžio metu Komisijos pirmininkas, supažindinęs pretendentus su atrankos procedūra bei išaiškinęs atrankos dalyviams jų teises, taip pat ir teisę pareikšti nušalinimą Komisijai bei atskiram Komisijos nariui, pretendentų paklausė, ar pastarieji pasinaudos nušalinimo teise, tačiau nė vienas iš pretendentų, taip pat ir pareiškėjas, nušalinimų nepareiškė. Atsakovas akcentuoja, kad Komisija, pagal Aprašo 23 punkto nuostatas, uždaro posėdžio metu įvertino pretendentų atitiktį tik formaliems reikalavimams ir vienbalsiai nutarė pripažinti, kad visi pretendentai atitinka Reglamento (ES) 2017/1939 17 straipsnio 2 dalyje, Aprašo 17 ir 18 punktuose nustatytus reikalavimus.

43. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas atrankoje buvo pretendentas ir su kitų pretendentų pateikta medžiaga bei informacija nesusipažino, todėl jo argumentai, kad atrinkti kandidatai neturi reikšmingos patirties Europos prokuratūros kompetencijai priskiriamoje veiklos srityje, yra subjektyvaus pobūdžio, nepagrįsti nei teisinėmis, nei faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovo nuomone, pareiškėjo nepriklausomumas turi būti suprantamas ir aiškinamas ne pagal faktinę situaciją, bet prokuroro nepriklausomumas neturi kelti jokių abejonių, nenurodant jokių išlygų. Ta aplinkybė, kad Komisija nutarė neteikti pareiškėjo kandidatūros generaliniam prokurorui, nesudaro pagrindo teigti, kad Komisija netinkamai ar nekompetentingai vertino pretendentą kandidatams į Europos deleguotuosius prokurorus keliamų vertinimo reikalavimų (kompetencijos, patirties ir kt.) kontekste. Atsakovas pareiškėjo teiginius apie diskriminaciją laiko nepagrįstais nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis. Atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentai, kad 2021 m. kovo 24 d. generalinio prokuroro įsakymu buvo paskatintas už nepriekaištingą pareigų atlikimą, nėra teisiškai reikšmingi šiam ginčui, nes tai nėra susiję su nagrinėjamo ginčo dalyku.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus atrankos komisijos 2020 m. gruodžio 17 d. išvados Nr. 6.18.-24 ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. gruodžio 21 d. rankraštine rezoliucija ant šios išvados įforminto sprendimo teikti kandidatais į Europos deleguotuosius prokurorus J. K., V. K., T. M. ir G. N. teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą skelbti naują atranką).

45. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjo S. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendime konstatavo, kad atranka organizuota tinkamai, procedūrinių pažeidimų nenustatyta, todėl naikinti jos rezultatus, įformintus anksčiau minėta Komisijos išvada ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rankraštine rezoliucija nėra pagrindo.

46. Pareiškėjas su minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą. Teigia, jog teismas nevertino dalies faktinių aplinkybių, arba padarė jų neatitinkančias išvadas, neteisingai taikė materialinės teisės normas ir neišnagrinėjo arba atmetė nenurodydamas jokių motyvų bei argumentų dalį jo skundo teiginių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

47. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde netiesiogiai prašo bylą nagrinėti kaip ir žodinio proceso tvarka bei tirti naujus įrodymus, t. y. teismo posėdyje apklausti Kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus atrankos komisijos 2020 m. gruodžio 17 d. išvadą Nr. 6.18.-24 priėmusios Kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus atrankos komisijos narius, tikslu gauti jų paaiškinimus apie tai, kokiais konkrečiais duomenimis jie grindė išvadas dėl kandidatų praktinę patirtį Europos prokuratūros kompetencijai priskiriamoje veiklos srityje. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

49. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

50. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Netenkintinas ir prašymas tirti naujus įrodymus, nes byloje pakankamai medžiagos sprendimui šiuo aspektu pagrįsti (Komisijos posėdžio protokolas, garso įrašas, pretendentų individualaus vertinimo balais lentelės ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo prašymai atmestini.

51. Pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliaciniame skunde kelia abejones dėl Komisijos narių nešališkumo. Teisėjų kolegija vertina, kad vien tai, jog didžioji Komisijos narių dalis yra susijusi su esamais ar buvusiais (duomenys neskelbtini) padalinių prokurorais, kad Komisijos pirmininkas, vertindamas pretendentus, galimai siekė karjeros galimybių savo sutuoktinei, savaime neįrodo Komisijos narių šališkumo. Be to, Komisijos posėdžio metu pareiškėjas nė vienam Komisijos nariui nepareiškė nušalinimo. Šio fakto nepatvirtina ir S. M. apeliacinio skundo argumentai, jog pretendentai iš anksto nebuvo supažindinti su Komisijos sudėtimi bei nustačiusi, kad vienas iš pretendentų gali neatitikti nepriklausomumo reikalavimo, pati ėmėsi veiksmų šiai aplinkybei pašalinti (reikalavo papildomos medžiagos). Taip pat nepagrįsti S. M. teiginiai dėl Komisijos narių nepakankamos kompetencijos vertinti kandidatus į Europos deleguotosius prokurorus.

52. S. M. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo argumentų dėl to, kad Komisijos atrinkti pretendentai gali neatitikti Europos deleguotiesiems prokurorams keliamų reikalavimų. Iš teismo sprendimo matyti, jog teismas analizavo Kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus atrankos komisijos 2020 m. gruodžio 2-3 dienų posėdžio protokolo turinį ir pokalbių su pretendentais posėdžio garso įrašus bei sprendime pasisakė dėl posėdžio organizavimo tvarkos, dėl patikslinamųjų klausimų pretendentams pateikimo, dėl lygiaverčių klausimų uždavimo ir dėl pretendentų vertinimo tvarkos. Be to, Komisijos išvadoje išdėstytos kiekvieną pretendentą charakterizuojančios aplinkybės, kurios apibūdina jų turimą kompetenciją. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs posėdžio protokolo ir pokalbių su pretendentais garso įrašus, pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, galinčių paneigti faktą, kad pateikiant klausimus pretendentams, buvo laikomasi Aprašo nuostatų, o Atrankos procedūros nebuvo pažeistos bei byloje pateikta garsinė medžiaga patvirtina, kad Atrankos posėdžio, vykusio 2020 m. gruodžio 2-3 dienomis metu Komisijos nariams kilus papildomiems klausimams dėl pretendentų pateiktos medžiagos, jų pristatymo metu nurodytų aplinkybių, taip pat ir dėl gebėjimo tirti Europos kompetencijai priskirtas nusikalstamas veikas, buvo užduodami patikslinamieji klausimai.

53. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iškreiptai vertino prokuroro nepriklausomumo principą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Komisijos nariai vienbalsiai nutarė nesiūlyti pretendento S. M. balsavimui dėl pripažinimo geriausiai įvertintu kandidatu, kaip neatitinkantį Europos deleguotam prokurorui keliamų reikalavimų, o būtent Europos deleguoto prokuroro nepriklausomumas neturi kelti abejonių. Tai reiškia, kad pareiškėjas kaip ir buvo pašalintas iš kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus atrankos procedūros kaip neatitinkantis nepriklausomomumo reikalavimo.

54. Pareiškėjo ginčijamoje Komisijos išvadoje nurodyta, jog vienas esminių reikalavimų Europos deleguotam prokurorui yra jo nepriklausomumas (Tarybos Reglamento (ES) 2017/1939 17 straipsnio 2 dalis). Komisijos nariai, vertindami su pretendentu susijusią medžiagą, atkreipė dėmesį į S. M. 2020 m. liepos 2 d. tarnybiniame pranešime (reg. Nr. 17.9.-7512) dėl nusišalinimo nurodytas aplinkybes. Jame pretendentas nurodė, jog FNNT pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą artimo jam giminaičio atžvilgiu. Esant tokiai situacijai jis išreiškė abejones dėl savo psichologinio neutralumo, nešališkumo, leistinumo (etikos požiūriu) kontroliuoti šios institucijos atliekamus tyrimus. Komisijos pirmininkas atkreipė pretendento dėmesį, kad FNNT (kurios Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdyba ir šiuo metu atlieka ikiteisminius tyrimus, susijusius su neteisėtu ES paramos lėšų panaudojimu) bus pagrindinė ikiteisminio tyrimo institucija atliekanti Europos prokuratūros kompetencijai priskirtų nusikalstamų veikų tyrimą, ir paklausė, ar tai netrukdys pretendentui atlikti (jei jis bus paskirtas) Europos deleguotam prokurorui pavestų funkcijų. Pareiškėjas pažymėjo, jog tarnybiniu pranešimu norėjo išvengti neigiamo įvaizdžio iš išorės, o pats neprielankumo FNNT kaip institucijai nejaučia.

55. Kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus atrankos komisijos sudarymo ir veiklos organizavimo, kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus atrankos skelbimo ir vykdymo tvarką, taip pat prokurorų, pateikusių prašymą dalyvauti atrankoje, vertinimo kriterijus, teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. I-276 patvirtintas Kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus atrankos tvarkos aprašas. Šio Aprašo 16 punkte įtvirtinta, kad reikalavimai kandidatams nustatyti Reglamento (ES) 2017/1939 17 straipsnio 2 dalyje. Pagal to paties Aprašo 17 punktą, atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2017/1939 17 straipsnio 2 dalį, kandidatais gali būti asmenys, einantys prokuroro pareigas, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių (17.1 punktas) ir asmenys, turintys ne mažesnį nei penkerių metų tarnybos prokuroru stažą (17.2 punktas).

56. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. gegužės 11 d. nutarime konstatavo, kad demokratinėje teisinėje valstybėje valstybės institucijos, jų pareigūnai savo veikloje turi vadovautis įstatymais ir teise. Realizuodami visuomenei ir valstybei reikšmingas funkcijas, valstybės institucijos, pareigūnai neturi patirti grėsmės, jeigu savo pareigas vykdo nepažeisdami įstatymų. Konstitucinis teisinės valstybės principas reikalauja, kad jurisdikcinės ir kitos teisės taikymo institucijos būtų nešališkos, nepriklausomos, siektų nustatyti objektyvią tiesą ir sprendimus priimtų tik teisės pagrindu.

57. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atlikdamas savo funkcijas, prokuroras yra nepriklausomas nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų ir klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Pagal to paties įstatymo ir straipsnio 3 dalį, prokurorams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kurie galėtų turėti įtakos jų priimamiems sprendimams, asmenims draudžiama duoti prokuratūrai įstatymuose nenustatytų pavedimų ar įpareigojimų arba kitaip kištis į prokurorų veiklą.

58. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 13 d. nutarime yra pažymėjęs, kad prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, yra konstitucinė vertybė; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ši konstitucinė vertybė būtų paneigiama arba būtų kitaip suvaržomas prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose <...> (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Vadinasi, prokurorai, vykdydami savo funkcijas, veikia savarankiškai, įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijos, tarp jų Seimas ir Prezidentas, dalyvaujantys generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo procese, taip pat jokios kitos organizacijos ir asmenys negali kištis į jų funkcijų vykdymą, duoti kokių nors privalomų jiems nurodymų dėl funkcijų vykdymo ar kontroliuoti jų darbo vykdant funkcijas.

59. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nusišalinimas nuo FNNT atliekamų ikiteisminių tyrimų kontrolės niekaip negali būti siejamas su prokuroro Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme įtvirtintu jo nepriklausomumu, t. y. pareiškėjo laikinas nusišalinimas nuo ikiteisminių tyrimų, atliekamų FNTT, niekaip negalėjo paveikti jo nepriklausomumo. Šiuo aspektu vertintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisės aktų nuostatų neatitinkančią išvadą, kad Komisija, vykdydama atranką teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus bei faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. M. skundžiama Komisijos 2020 m. gruodžio 17 d. išvada Nr. 6.18.-24 šioje dalyje negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

60. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašo panaikinti Kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus atrankos komisijos 2020 m. gruodžio 17 d. išvadą Nr. 6.18.-24 (1) ir panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. gruodžio 21 d. rankraštine rezoliucija ant šios išvados įformintą sprendimą teikti kandidatais į Europos deleguotuosius prokurorus J. K., V. K., T. M. ir G. N..

61. Pirmiausia pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo (prašymo) pagrindą) (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 ir 8 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012).

62. Pasisakydama dėl skundo reikalavimų panaikinti Kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus atrankos komisijos 2020 m. gruodžio 17 d. išvadą Nr. 6.18.-24 (1) ir panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. gruodžio 21 d. rankraštine rezoliucija ant šios išvados įformintą sprendimą teikti kandidatais į Europos deleguotuosius prokurorus J. K., V. K., T. M. ir G. N. (2) bei įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą skelbti naują Kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus atranką ir sudaryti jai vykdyti nešališką, objektyvią ir kompetentingą komisiją (3), pažymėtina, kad minėti prokurorai jau yra paskirti Europos prokuratūros deleguotaisiais prokurorais. Taigi šie įvykę organizaciniai pokyčiai, teisėjų kolegijos manymu, leidžia daryti išvadą, kad Komisijos išvados ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rankraštinės rezoliucijos panaikinimas bei įpareigojimas organizuoti naują atranką nėra įmanomas. Susiklosčiusioje situacijoje S. M. nėra užkirstas kelias savo teises ir teisėtus interesus ginti kitais būdais.

63. Nors ir padarytas pažeidimas vykdant atranką, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytą, pripažįsta skundo reikalavimus atmestinais, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies motyvus dėl pareiškėjo neatitikimo Europos deleguotam prokurorui keliamų reikalavimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė