2020-07-01 Nr. AB-13012-3-62-3-01490-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1232-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01490-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ryčio Krasausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 7 000 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN pirmajame lokaliniame sektoriuje, teismo posėdžio metu patikslino, jog laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN atlikinėjo nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. liepos 10 d. pirmajame lokaliniame sektoriuje, kuriame žmonių skaičius vyravo nuo 500 iki 550, vienoje gyvenamojoje patalpoje gyveno nuo 20 iki 26 asmenų. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus PN neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nebuvo užtikrinamas būtinas vienam asmeniui 3,1 kv. m minimalus gyvenamas plotas, kameroje esantys baldai buvo susidėvėję, išduodamas minkštasis inventorius netvarkingas. Dėl didelio kalinių skaičiaus tekdavo laukti ilgose eilėse, norint išsiskalbti drabužius bei patalynę, taip pat nusiprausti po dušu ar ryte nueiti į tualetą. Skundžiamu laikotarpiu Alytaus PN nebuvo įrengti vandens šildytuvai, sporto salėje neįrengti dušai, persirengimo kambariai, tualetas, patalpos, todėl nebuvo sudarytos galimybės tinkamai nusiprausti po aktyvios fizinės veiklos. Alytaus PN gyvenamosiose patalpose bei virtuvėje buvo tarakonų, kurių niekas nenaikino. Kamerose nuolat jausdavosi blogas kvapas, ant sienų aiškiai matėsi pelėsis, grybelis, drėgmė, pro nesandarius langus pūtė vėjas, apšvietimui naudojamos liuminescencinės lempos labai kenkė regėjimui. Dėl tokių atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas nurodė patyręs didelius dvasinius išgyvenimus, stresą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą, t. y. neturtinę žalą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2017 m. kovo 15 d. buvo paskirtas į 21 būrio 3 miegamąjį, kuris yra 43,77 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tekdavo 3,6 kv. m ploto, nuo 2017 m. iki 2017 m. liepos 30 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 7 lokalinio sektoriaus 8 būrio 4 miegamąjį, kuris yra 36,25 kv. m ploto, jame įrengta 11 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tekdavo 3,29 kv. m ploto. Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato gyvenamojo ploto skaičiavimo su baldais ar be jų. Pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose, kuriose visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo. Nuteistieji darbotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūnų laisvai judėti įstaigos teritorijoje. Bendrabučio tipo miegamieji aprūpinti teisės aktus atitinkančiais geros kokybės bei būklės baldais. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.

5. Atsakovo atstovas paaiškino, kad užtikrina tinkamą temperatūrą, santykinę oro drėgmę, oro judėjimo greitį ir dirbtinę apšvietą. Alytaus PN nuteistųjų patalynę vieną kartą į savaitę skalbia ir džiovina pataisos namų skalbykloje. Apatinius bei viršutinius drabužius nuteistieji skalbiasi bei džiovinasi patys tam skirtose patalpose. Pagal sudarytą sutartį pagal poreikį atliekami dezinfekcijos ir deratizacijos darbai. Nuteistieji gali nusiprausti kiekvieną dieną šaltu vandeniu kamerose esančiose praustuvėse. Teisės aktai numato galimybę nuteistiesiems išsimaudyti po šiltu dušu vieną kartą į savaitę, ši teisė yra užtikrinama. Teisės aktai nereglamentuoja pataisos įstaigoms prievolės dušuose įrengti rūbų kabyklas su pertvaromis, tačiau nuteistieji turi galimybę persirengti ir drabužius pasikabinti persirengimo kambaryje. Dušuose įrengtos persirengimo vietos bei kabyklos, tą patvirtina prie bylos pridėtos nuotraukos. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo suteiktos medicininės paslaugos, tai patvirtina pridedamas sveikatos priežiūros tarnybos išrašas.

6. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškėjo E. D. skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus PN sąlygas nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. liepos 10 d., jo reikalavimą dėl šiuo laikotarpiu patirtos neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. liepos 10 d. patirtą neturtinę žalą.

9. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija), 111.2 punktu ir pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darė išvadą, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

10. Iš byloje pateiktų duomenų (b. l. 23–25, 103) matyti, jog pareiškėjas nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2017 m. kovo 15 d. buvo paskirtas į 21 būrio 3 miegamąjį, kuris yra 43,77 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tekdavo 3,6 kv. m ploto, nuo 2017 m. iki 2017 m. liepos 10 d. (ginčo laikotarpio pabaiga) pareiškėjas buvo paskirtas į 7 lokalinio sektoriaus 8 būrio 4 miegamąjį, kuris yra 36,25 kv. m ploto, jame įrengta 11 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tekdavo 3,29 kv. m ploto. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovo pateikti rašytiniai duomenys apie pareiškėjo gyvenamąją vietą, jos plotą ir jame kalėjusių asmenų skaičių jokiais kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovavosi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą.

11. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog dėl didelio kiekio nuteistųjų buvo sunku pasinaudoti tualetu, dušu, reikėdavo laukti eilėse, norint išsiskalbti drabužius, taip pat kirpykloje, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kiti kalinamų asmenų patirti (nurodyti) nepatogumai vertinami kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir turi būti vertinami kaip šio pažeidimo dalis. Ginčo atveju nenustačius gyvenamojo ploto minimalios normos pažeidimo, šie pareiškėjo argumentai atskirai nevertinti.

12. Teismas pažymėjo, kad byloje pateiktas Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo aktas Nr. PA-430 bei 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) (b. l. 61–67), kuriuose pažymėta, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) pažeidimų nenustatyta. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Teismas neturėjo pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Be to, pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog spintelės daiktams susidėti, spintos rūbams bei avalynei laikyti, taip pat išduodamas minkštasis inventorius buvo netvarkingi, tačiau šių aplinkybių nekonkretizavo ir nedetalizavo. Pareiškėjo teiginiai dėl blogos būklės baldų bei minkštojo inventoriaus laikyti subjektyvia pareiškėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinti kaip pakankami neturtinės žalos konstatavimui.

13. Teismas pažymėjo, kad teisė nusiprausti po dušu kartą per savaitę pareiškėjui buvo užtikrinta, dėl to jis ginčo nekelia. Todėl pareiškėjo argumentai dėl naudojimosi dušu atmesti kaip nepagrįsti. Teismas akcentavo, kad HN 134:2015 reikalavimų dėl sporto salės įrengimo nereglamentuoja. Todėl pareiškėjo argumentai dėl dušo patalpų, tualeto bei persirengimo kambarių sporto salėje atmesti.

14. Teismas akcentavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie ginčui aktualiu laikotarpiu vykdytus dezinsekcijos darbus, nepateikė duomenų, jog yra pildomas Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalas (Aprašo 3 priedas), kitų įrodymų, galinčių paneigti parazitų (tarakonų) buvimą gyvenamosiose patalpose ir virtuvėlėje. Teismas vertino, kad vien sutartis nepaneigia pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog virtuvėje buvo kenkėjų (tarakonų), ir darė išvadą, kad atsakovo veiksmai, vykdant kenkėjų (tarakonų) monitoringą bei naikinimą, buvo nepakankami (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str.), todėl yra pagrindas konstatuoti HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimą.

15. Teismas pažymėjo, kad gyvenamosios patalpos Alytaus PN vėdinamos per atidaromus langus, kas atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Minėtą aplinkybę patvirtino Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo aktas Nr. PA-436 (b. l. 61–63) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) (b. l. 64–67). Byloje nebuvo duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, taip, be kita ko, iš dalies išvengiant ir drėgmės patalpose. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio. Dėl pareiškėjo argumentų apie gyvenamųjų patalpų nešvarą, pelėsio plitimą, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo vėdinimo, nešvarių patalpų ir susikaupusio pelėsio iš esmės buvo grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmesti.

16. Atsakovo atstovas nepateikė teismui duomenų apie oro temperatūrą pareiškėjo buvimo Alytaus PN laikotarpiu, tačiau nurodė, kad Alytaus PN atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visa parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas, visuose pataisos namuose. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas pareiškėjo argumentus dėl temperatūros atmetė kaip nepagrįstus.

17. Teismas pažymėjo, kad nors byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apšvietimą, tačiau pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Alytaus PN vadovaujasi HN 134:2015 ir užtikrina 200 lx dirbtinę apšvietą. Atsakovas į bylą pateikė 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktą Nr. PA.1-309 (22.14.3.1.12) (b. l. 64–67), kuriame nurodyta, kad dirbtiniam apšvietimui naudojamos liuminescencinės lempos, jokių higienos normos pažeidimų nenustatyta. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl netinkamo apšvietimo atmestos kaip nepagrįstos.

18. Pareiškėjas nurodė, jog skundai dėl netinkamų kalinimo sąlygų nebuvo priimami, pareigūnai grasindavo baudomis, susidorojimu. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra hipotetinio pobūdžio, nes jis nenurodė konkrečių atvejų, kildinamų iš nurodytų pažeidimų, t. y. nenurodė, kokie konkretūs pareigūnai, kada ir kam adresuotų prašymų nepriėmė, kurie pareigūnai grasino. Įrodinėdamas šias aplinkybes, pareiškėjas nesirėmė liudytojų parodymais, todėl teismas sprendė, kad bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą.

19. Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas konstatavo, jog pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad virtuvėlėje bei gyvenamosiose patalpose buvo buitinių kenkėjų.

20. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatęs, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl jo skunde nurodytų pažeidimų į pataisos namų administraciją nesikreipė, padarė išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl manė, kad yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinę žalą pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestas (ABTĮ 88 str. 4 p.).

III. 21. Pareiškėjas E. D. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui neturtinę žalą pinigais. Taip pat prašoma pridėti prie bylos naują įrodymą.

22. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negali būti laikomas pakankama satisfakcija. Pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pareiškėjo manymu, pareigūnai tyčia sistemingai nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

23. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24. Alytaus PN nurodo, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kuo konkrečiai ji pasireiškė. Teiginiai apie žalą nepagrįsti jokiais faktiniais įrodymais. Neįrodžius būtinų sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas E. D. kildina iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. liepos 10 d., atlyginimo.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, manydamas, kad nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negali būti laikomas pakankama satisfakcija ir jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Argumentų dėl teismo nustatytų / nenustatytų pažeidimų, pareiškėjas nenurodo. Taip pat prašo pridėti prie bylos naują įrodymą.

27. Akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vertinant pareiškėjo su apeliaciniu skundu pateiktą 2008 m. vasario 27 d. Pripažinimo avariniu aktą akcentuotina, jog, atsižvelgus į jo datą, jis galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ir šiuo atveju pareiškėjas nepagrindė, kodėl jis nebuvo pateiktas laiku ar kodėl jo pateikimo būtinybė kilo tik vėlesnėje ginčo nagrinėjimo stadijoje. Atitinkamai, įvertinus tai, kad pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias šį įrodymą teikti pirmosios instancijos teismui, dokumentą atsisakytina pridėti prie bylos medžiagos.

28. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.) bei teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pažeidimo mastu (virtuvėlėje bei gyvenamosiose patalpose buvo buitinių kenkėjų), trukme ir intensyvumu, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija, ir sprendžia, jog pareiškėjui pagrįstai nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

31. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė