Legislator Case Law & Legislation
2020-09-02 Nr. DBT-224-3-61-3-01287-2020-5 AI generated

2020-09-02 Nr. DBT-224-3-61-3-01287-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2020-09-02 Nr. DBT-224-3-61-3-01287-2020-5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis dėl teismingumo

Legislator summary

AI generated

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės eismo saugumo komisijai dėl sprendimų panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,

Legislator headnote

AI generated

2020-09-02 Nr. DBT-224-3-61-3-01287-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Atsakovai prašė skundą atmesti ir paaiškino, kad pagal detalaus teritorijų planavimo sąlygas ir nustatytą eismo organizavimą minėtam privažiavimo keliui šiuo metu yra taikomas ir ateityje planuojamas aklakelis. Toks sprendimas priimtas dėl eismo saugumo užtikrinimo ir atsižvelgus į gretimų gatvių kategorijas, pėsčiųjų eismo saugumą. Laikinais eismo ribojimais yra siekiama išlaikyti 2016 metais nustatytą tvarką, kad ginčo gatvės atkarpa skirta pėsčiųjų ir dviračių eismui, taip užtikrinant eismo dalyvių saugumą, kartu apsaugant pėsčiuosius nuo intensyvaus eismo keliamo pavojaus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Teismingumo byla Nr. T-70/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01237-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės eismo saugumo komisijai dėl sprendimų panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjas T. B. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 21R-202(AG-93/07-2020), 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos (toliau – ir Eismo saugumo komisija) 2019 m. gruodžio 19 d. posėdyje priimtą sprendimą „pritarti iki detaliojo plano ir techninio projekto įgyvendinimo, esamų stulpelių pakeitimui įrengiant atitvarines sistemas, kurios užtikrintų pėsčiųjų praėjimą privažiavimo kelyje tarp (duomenys neskelbtini) sklypų (ties (duomenys neskelbtini) gatve), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas), ir šį Sprendimą įgyvendinančius sprendinius, 3) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus 2016 m. išduotą leidimą Nr. 117/U/16 įrengti eismą ribojančius stulpelius (toliau – ir Leidimas), 4) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę nedelsiant išmontuoti visas eismą ribojančias priemones (duomenys neskelbtini) gatvėje ir garantuoti lygiateisį infrastruktūros naudojimą visiems gyventojams.

Atsakovai prašė skundą atmesti ir paaiškino, kad pagal detalaus teritorijų planavimo sąlygas ir nustatytą eismo organizavimą minėtam privažiavimo keliui šiuo metu yra taikomas ir ateityje planuojamas aklakelis. Toks sprendimas priimtas dėl eismo saugumo užtikrinimo ir atsižvelgus į gretimų gatvių kategorijas, pėsčiųjų eismo saugumą. Laikinais eismo ribojimais yra siekiama išlaikyti 2016 metais nustatytą tvarką, kad ginčo gatvės atkarpa skirta pėsčiųjų ir dviračių eismui, taip užtikrinant eismo dalyvių saugumą, kartu apsaugant pėsčiuosius nuo intensyvaus eismo keliamo pavojaus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad iš esmės ginčas kilo dėl laikinų statinių – stulpelių, jų statybą (įrengimą) leidusio Leidimo bei Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo pašalinti laikinus statinius (atitvarus). Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ eismo ribojantys stulpeliai, atitvarai būtų priskiriami prie susisiekimo komunikacijų grupės „kitų transporto statinių“ pogrupio (8.6 punktas). Teismas vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos formuojama praktika, kad ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo taisyklių taikymui statybos pradėtumo ar nepradėtumo faktas yra procesinio teisinio pobūdžio juridinis faktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendžia rūšinio teismingumo klausimą. Teismas akcentavo, kad byloje prašomus išmontuoti atitvarus yra įrengusi savivaldybė pagal ginčijamą Eismo saugumo komisijos sprendimą, o pareiškėjas, be kita ko, reikalauja pašalinti šiuos įrengtus laikinus transporto statinius, kurie pareiškėjo vertinimu įrengti pagal neteisėtą ir nepagrįstą statybą leidžiantį dokumentą (Sprendimą) ir ne pagal išduotą Leidimą.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nesutikdamas su Vilniaus miesto savivaldybės sprendimais dėl kelio stulpelių (kelio atitvarų) įrengimo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Teismui pateiktu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus 2016 metais V. P. išduotą leidimą Nr. 117/U/16 įrengti eismą ribojančius stulpelius bei Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. posėdyje priimtą sprendimą „pritarti iki detaliojo plano ir techninio projekto įgyvendinimo, esamų stulpelių pakeitimui įrengiant atitvarines sistemas, kurios užtikrintų pėsčiųjų praėjimą privažiavimo kelyje tarp (duomenys neskelbtini) sklypų (ties (duomenys neskelbtini) gatve), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo (duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgus į pareiškėjo skundo dalyką bei pagrindą, įvertinus ginčijamų administracinių aktų turinį, darytina išvadą, kad iš esmės byloje keliamas klausimas dėl saugaus eismo organizavimo ginčo gatvėje.

Savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 32 punktas). Savarankiškųjų savivaldybės funkcijų įgyvendinimas reiškia, jog savivaldybė turi tam tikrą įstatymų leidėjo suteiktą veiksmų laisvę pasirinkti būdus, kaip šias funkcijas įvykdyti. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą.

Nors pareiškėjas kelia ginčą ir dėl to, kad stulpeliai buvo įrengti ne pagal Leidime nustatytą tvarką, tačiau iš esmės byloje yra keliamas eismo saugumo organizavimo klausimas, nes pareiškėjas siekia, kad ginčo gatvėje nebūtų akligatvio. Tuo tarpu atsakovai sprendimus dėl atitvarų įrengimo (akligatvio suformavimo) motyvuoja saugaus eismo reikalavimais. Todėl byloje, nepaisant to, kad reiškiamas reikalavimas dėl atitvarų (stulpelių) pašalinimo, dominuoja administraciniai teisiniai santykiai. Atsižvelgus į tai, byla grąžintina nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės eismo saugumo komisijai dėl sprendimų panaikinimo grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys