2023-02-20 Nr. CB-1491-2-08-3-03618-2021-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-755

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03618-2021-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2023 m. vasario 7 d. paduotu atsakovo K. K. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi paliko nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą, kuriuo teismas tenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovo ieškovei G. K. 12 236,44 Eur skolą ir 5 proc. procesines palūkanas.

Kasaciniu skundu atsakovas K. K. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį ir ieškinį atmesti.

Atsakovo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovo paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė materialiosios teisės taikymo klaidą spręsdami ieškinio senaties taikymo klausimą. Teismai, spręsdami dėl reikalavimo pagrįstumo, šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo taikydami vieną institutą, o spręsdami dėl ieškinio senaties taikymo – visiškai kitą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senatis yra materialinio teisinio santykio, dėl kurio kilęs ginčas, sudėtinis teisinis (įstatymu nustatytas) elementas (CK 1.124, 1.126 straipsniai, 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys, 1.132 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-415/2016, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-385-421/2019, 21, 26, 31 punktai). Taigi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neleistinai atsiejo ieškinio senatį nuo paties šalis siejusio teisinio santykio.

2. Pirmosios instancijos teismas šalių susitarimą klaidingai kvalifikavo kaip žodinę nekilnojamojo turto mainų sutartį, kas jau vien dėl sandorio formos yra teisiškai neįmanoma; be to, nebuvo nustatyti būtini mainų sutarties elementai. Apeliacinės instancijos teismas šalių sudaryto susitarimo apskritai niekaip nekvalifikavo, todėl nėra aiškūs visi materialinio santykio elementai, inter alia šalių teisės ir pareigos, taip pat ir ieškinio senaties pradžios momentas.

3. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, numatančiu, jog trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino, pirmosios instancijos teismas nurodė: „svarbu nustatyti, kokį laiko tarpą tarp civilinės bylos šalių galiojo jų sudarytas susitarimas dėl nekilnojamojo turto mainų sandorio sudarymo, kuriam pasibaigus nagrinėjamojoje byloje turėjo būti pradėta skaičiuoti ieškinio senatis“. Taigi, spręsdamas dėl ieškinio senaties taikymo, pirmosios instancijos teismas tarp šalių susiklosčiusius santykius vertino kaip žodinę nekilnojamojo turto mainų sutartį. Konstatavęs, jog šalių teisiniai santykiai kvalifikuojami kaip prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį, teismas, spręsdamas dėl senaties taikymo, privalėjo būti nuoseklus ir vertinti pagrindą taikyti ieškinio senatį būtent trečiojo asmens reikalavimui grąžinti už jį kreditoriui sumokėtas sumas.

4. CK 1.127 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Taigi, teismai, spręsdami, jog ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo momento, kada ieškovė sužinojo apie būtinybę jai išsikelti iš namo, pažeidė imperatyviąją CK 1.127 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą normą.

5. Aplinkybes, jog tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl gyvenamojo ploto ieškovei užtikrinimo, juo labiau konkrečiu adresu, o taip pat jog atsakovas pažeidė tarp šalių buvusį susitarimą nesuteikdamas ieškovei gyvenamojo ploto, pirmosios instancijos teismas konstatavo nesant visiškai jokių įrodymų byloje, tuo pažeisdamas pareigą priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį pagrįsti įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatęs ieškovei palankias aplinkybes, nesant tam visiškai jokių įrodymų, teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis). Ieškovė, teigdama, neva tarp šalių buvo susitarimas dėl gyvenamojo ploto jai užtikrinimo iki gyvenimo pabaigos, ir dar konkrečiu adresu, privalėjo šias aplinkybes įrodyti, tačiau jokių to įrodymų nepateikė. Teismas, konstatuodamas šias aplinkybes egzistavus, privalėjo nurodyti, kokiais įrodymais remiasi nustatydamas šį faktą, tačiau to nepadarė, o ir negalėjo padaryti, kadangi jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytą susitarimą, byloje nėra. Šalių neva buvusį susitarimą ir jo turinį teismas nustatė remdamasis išimtinai vien tik ieškovės paaiškinimais.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti E. K. už K. K. kasacinį skundą 100 Eur (vieną šimtą eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. sausio 17 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 95.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis

Algirdas Taminskas