Legislator Case Law & Legislation
7700ec40-cb61-4e11-abf5-0387b2e2acd0 AI generated

7700ec40-cb61-4e11-abf5-0387b2e2acd0 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 7700ec40-cb61-4e11-abf5-0387b2e2acd0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

             Baudžiamoji byla Nr. 1A-873-309/2014Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00268-2012-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; 1.2.18.10; 1.2.29.1; 2.1.2.4; 2.2.4.3; 2.1.7.4; 2.4.2.1; 2.4.7. (S)   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 27 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,  teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei,nuteistajam L.

Legislator headnote

AI generated

7700ec40-cb61-4e11-abf5-0387b2e2acd0 · Å iaulių apygardos teismas: Inkriminuojant L. D. BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius tiek kaltinamajame akte, tiek apkaltinamajame nuosprendyje nurodoma, kad kaltinamasis „(...) nusikalstamu bÅ«du atliko UAB „M.“ visų akcijų pardavimÄ bei vadovo pakeitimÄ , t. y. 2009 m. liepos mėn. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ , nenustatytoje vietoje, pasinaudojus kompiuterine įranga ir atspausdinus 2009 m. liepos 23 d. UAB „M.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, UAB „M.“ dokumentų, turto perdavimo-priėmimo aktÄ , kuriuos 2009 m. liepos 23 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

             Baudžiamoji byla Nr. 1A-873-309/2014Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00268-2012-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; 1.2.18.10; 1.2.29.1; 2.1.2.4; 2.2.4.3; 2.1.7.4; 2.4.2.1; 2.4.7. (S)   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 27 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,  teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei,nuteistajam L.

D., jo gynėjui advokatui DrÄ sučiui Narmontui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. D. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo:L. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 80 MGL dydžio (10 400 Lt) bauda.L. D. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 40 MGL dydžio (5 200 Lt) bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė L.

D. paskirta 80 MGL dydžio (10 400 Lt) bauda.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: L. D. nuteistas už tai, kad bÅ«damas UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir akcininku, užimamų pareigų pagrindu, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnį bÅ«damas atsakingas už priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumÄ nustatymÄ , 21 straipsnio 2 punktÄ , bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ , pažeisdamas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatus, numatančius, kad uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti 10 metų apskaitos dokumentus, suraÅ¡omus Å«kinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus, numatydamas, kad paslėpus UAB „M.“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus bus trukdoma nustatyti UAB „M.“ veiklÄ , jos turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ ar įsipareigojimų dydį, ar struktÅ«rÄ ir to siekdamas, nusikalstamu bÅ«du atliko UAB ,M.“ visų akcijų pardavimÄ bei vadovo pakeitimÄ , t. y. 2009 m. liepos mėn., nenustatytÄ dienÄ nenustatytoje vietoje nenustatytam asmeniui pasinaudojus kompiuterine įranga ir atspausdinus 2009 m. liepos 23 d.

UAB „M.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, UAB ,,M.“ dokumentų, turto perdavimo – priėmimo aktÄ , kuriuos L. D. pasirašė ir, kuriuos 2009 m. liepos 23 d. įregistravo VÄ® Registrų centro (duomenys neskelbtini) filiale, (duomenys neskelbtini), kad neva pasikeitė duomenys apie UAB ,,M.“ akcininkÄ , vadovÄ ir tokiu bÅ«du sudaręs tariamai teisėtÄ UAB ,,M.“ akcijų bei įsipareigojimų perleidimo T. S. įvaizdį, nenustatytu laiku ir vietoje paslėpė UAB ,,M.“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, dėl ko buvo visiÅ¡kai negalima nustatyti UAB „M.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros laikotarpio nuo 2007 m. gruodžio 3 d. iki 2009 m. liepos 23 d.Be to, L.

D. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su T. S., kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, turėdamas tikslÄ paslėpti vadovaujamos įmonės UAB ,,M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), dokumentus ir tokiu bÅ«du sutrukdyti ateityje nustatyti Å¡ios įmonės veiklÄ , turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ ar įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ , nusikalstamu bÅ«du organizavo UAB ,,M.“ visų akcijų pardavimÄ T.

S. vardu bei Å¡io asmens paskyrimÄ Ä¯monės vadovu nuo 2009 m. liepos 30 d., t. y. žinodamas, kad T. S. neįgyja ir neįgis UAB „M.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini) akcijų, neperima ir neperims UAB „M.“ buhalterinės apskaitos bei kitų dokumentų, bendrovės turto, 2009 metų liepos mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje nenustatytam asmeniui pagaminus kompiuterinės technikos pagalba netikrus dokumentus - 2009 m. liepos 23 d. UAB „M.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, 2009 m. liepos 23 d. dokumentų, antspaudo, kasos likučio, ilgalaikio turto priėmimo – perdavimo aktÄ , 2009 m. liepos 23 d.

UAB „M.“ vertybinių popierių pirkimo pardavimo sutartį ir UAB „M.“ vienintelio akcininko sprendimÄ , kuriuose melagingai įtvirtinti žinomai netikri duomenys apie tai, kad T. S. iÅ¡ L. D. už 10 000 Lt įsigijo 100 paprastų vardinių UAB „M.“ akcijų, perima Å¡ios bendrovės buhalterinius dokumentus, turtÄ bei valdymÄ , tokiu bÅ«du nenustatytam asmeniui pagaminus netikrus dokumentus, L. D. juos pasirašė ir 2009 m. liepos 23 d. įregistravo VÄ® Registrų centro (duomenys neskelbtini) filiale, (duomenys neskelbtini), tikslu neva pasikeitė duomenys apie UAB ,,M.“ akcininkÄ ir vadovÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis L.

D. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Skunde nurodo, kad teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas, prieÅ¡taringas, priimtas remiantis prielaidomis bei spėlionėmis, teismo padarytos iÅ¡vados yra neobjektyvios, Å¡aliÅ¡kos, neatitinka byloje surinktų įrodymų, o visos abejonės pažeidžiant vienÄ iÅ¡ pagrindinių baudžiamosios teisės principų iÅ¡aiÅ¡kintos jo nenaudai.Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis aktas iÅ¡ esmės atitinka jam keliamus formos ir turinio reikalavimus, ir apraÅ¡omojoje nuosprendžio dalyje iÅ¡ esmės perrašė kaltinamojo akto formuluotes, kurios yra labai abstrakčios, neaiÅ¡kios, neatitinka byloje surinktų duomenų, paremtos prielaidomis, spėlionėmis.

Jis ne kartÄ proceso pirmosios instancijos teismo metu paklaustas teismo, ar supranta, kuo yra kaltinamas, pasakė, kad jam kaltinimasis aktas nėra suprantamas, jis nesupranta, kuo konkrečiai yra kaltinamas. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje nurodo, kad vertina tai kaip kaltinamojo L. D. gynybinę taktikÄ , kuria jis siekia iÅ¡vengti atitinkamos baudžiamosios atsakomybės, bei remiasi tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kus 2013-12-02 praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ parodė, kad su pareikÅ¡tu įtarimu susipažino, jo esmę suprato, savo kaltės pagal jį nepripažįsta.

Mano, kad teismas turėjo iÅ¡aiÅ¡kinti jo iÅ¡keltus klausimus dėl nesuprantamų formuluočių, tačiau to nepadarė. Vien tai, kad jis kaip įtariamasis 2013-12-02 nurodė, jog jam iÅ¡ esmės kaltinimas suprantamas, nereiÅ¡kia, kad kaltinamasis aktas gali neatitikti jam keliamų reikalavimų, taip pat nereiÅ¡kia, kad teismas neturi imtis priemonių kaltinamojo iÅ¡keltiems neaiÅ¡kumams paaiÅ¡kinti ir/ar paÅ¡alinti, arba bent jau kaltinamojo iÅ¡keltus neaiÅ¡kumus atskleisti priimamame baigiamajame procesiniame dokumente - nuosprendyje.Pažymi, kad kaltinamasis apie jam iÅ¡kilusius neaiÅ¡kumus nurodė dar iki įrodymų tyrimo pradžios, tačiau teismas viso proceso metu nesiėmė priemonių iÅ¡keltiems neaiÅ¡kumams paÅ¡alinti, paaiÅ¡kinti konkrečias formuluotes - kaip jas suvokia kaltinimas, kas turima mintyje vartojant vienÄ ar kitÄ sÄ vokÄ ir kt.

Esant tokiam procesui bei atsižvelgiant į pirmiau iÅ¡dėstyta konstatuotina, kad tokios teismo iÅ¡vados yra neobjektyvios, Å¡aliÅ¡kos, kas akivaizdžiai matosi ir iÅ¡ kitų teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytų iÅ¡vadų, kurios arba paremtos spėjimais, prielaidomis, arba prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams. Dar proceso teisme pradžioje jis pateikė teismui raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ pripažinti, kad 2013 m gruodžio 31 d. kaltinamasis aktas neatitinka BK 219 straipsnio 3 dalyje iÅ¡dėstytų reikalavimų ir teismo prašė grÄ Å¾inti kaltinamÄ jį aktÄ prokurorui.Apelianto teigimu, 2013 m. gruodžio 31 d. kaltinamasis aktas yra neaiÅ¡kus, jame pavartotos abstrakčios sÄ vokos, neatkleidžiant jų turinio.

Tai apribojo jo teisę žinoti, kuo jis iÅ¡ tikrųjų yra kaltinamas bei gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo. Esant kaltinamajam aktui su esminiais trÅ«kumais pažeista jo pagrindinė teisė - teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, todėl toks procesas negali bÅ«ti laikomas teise į teisingÄ teismÄ . Kaltinamajame akte, kurį perrašė teismas apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, nurodoma, kad L. D. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje. Å iame straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Inkriminuojant L. D. BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius tiek kaltinamajame akte, tiek apkaltinamajame nuosprendyje nurodoma, kad kaltinamasis „(...) nusikalstamu bÅ«du atliko UAB „M.“ visų akcijų pardavimÄ bei vadovo pakeitimÄ , t. y. 2009 m. liepos mėn. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ , nenustatytoje vietoje, pasinaudojus kompiuterine įranga ir atspausdinus 2009 m. liepos 23 d. UAB „M.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, UAB „M.“ dokumentų, turto perdavimo-priėmimo aktÄ , kuriuos 2009 m. liepos 23 d.

įregistravo VÄ® „Registrų centro“ (duomenys neskelbtini) filiale, (duomenys neskelbtini), kad neva pasikeitė duomenys apie UAB „M.“ akcininkÄ , vadovÄ ir tokiu bÅ«du sudaręs tariamai teisėtÄ UAB „M.“ akcijų bei įsipareigojimų perleidimo T. S. įvaizdį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje paslėpė UAB „M.“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, dėl ko buvo visiÅ¡kai negalima nustatyti UAB „M.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros laikotarpio nuo 2007 m. gruodžio 3 d. iki 2009 m. liepos 23 d.“.Jis praÅ¡yme dėl kaltinamojo akto grÄ Å¾inimo prokurorui nurodė, kad jis pirmiausia nesupranta, koks yra turinys vartojamos sÄ vokos – „nusikalstamu bÅ«du“.

Ir iÅ¡ tikrųjų Å¡ios kaltinamajame akte bei nuosprendyje vartojamos formuluotės turinys tiek kaltinamajame akte, tiek nuosprendyje nėra atskleistas. Nei teismas, nei prokurorė proceso metu teisme, taip pat ir apkaltinamajame nuosprendyje taip ir nepaaiÅ¡kino, kaip kaltinamajam L. D. bei gynybai reikia suprasti tokios abstrakčios sÄ vokos, abstrakčios formuluotės turinį, tai yra kas konkrečiai turima mintyje vartojant Å¡iÄ abstrakčiÄ sÄ vokÄ (formuluotę). Baudžiamasis kodeksas draudžia ne vienÄ ar dvi deÅ¡imtis veikų, taigi veikos, iÅ¡dėstytos BK, yra nusikalstamos.

Jeigu kaltinamajame akte vartojant formuluotę „nusikalstamu bÅ«du“ turima mintyje draudžiama veika, vis tiek nėra aiÅ¡ku, kokį konkretų „nusikalstamÄ bÅ«dÄ â€œ turima mintyje vartojant sÄ vokÄ (formuluotę) „nusikalstamu bÅ«du“. Nesant paaiÅ¡kinimo nei iÅ¡ teismo, nei iÅ¡ kaltinimo pusės, kas turima mintyje vartojant tokiÄ formuluotę, tiek gynybai, tiek jam liko tik spėlioti. Mano, kad dėl to, jog teismas ir apkaltinamajame nuosprendyje dėl Å¡ios vartojamos sÄ vokos nieko nepasisakė, apsiribojęs deklaratyviu teiginiu, kad gynyba nepagrįstai iÅ¡ima atskiras detales iÅ¡ kaltinimo, yra pažeidžiama ir jo teisė į apeliacijÄ .

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, UAB „M.“ akcijos T. S. buvo parduotos pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Kodėl akcijų pardavimas pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį kaltinimo pusės bei teismo yra vertinamas kaip „nusikalstamas bÅ«das“, lieka tik spėlioti. Teisme buvo keliamas klausimas, kaip suprasti kaltinamajame akte vartojamÄ abstrakčiÄ sÄ vokÄ (formuluotę) „nusikalstamu bÅ«du atliko vadovo pakeitimÄ â€œ. Nors jis ne kartÄ nurodė, kad jam Å¡ios formuluotės nesuprantamos, jis nežino, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas, viso proceso metu tiek teismas, tiek kaltinančioji pusė Å¡ių formuluočių turinio neiÅ¡aiÅ¡kino, tai nėra atskleista ir apkaltinamajame nuosprendyje.

Tuo taip pat ribojama jo teisė į apeliacijÄ .Pasak apelianto, kaltinamajame akte bei apkaltinamajame nuosprendyje teigiama, kad 2009 m. liepos 23 d. Registrų centro (duomenys neskelbtini) filiale buvo įregistruota 2009-07-23 UAB „M.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir UAB „M.“ dokumentų, turto perdavimo-priėmimo aktas. Proceso metu buvo keliamas klausimas, iÅ¡ kokių gi duomenų sprendžiama, kad tokie veiksmai buvo atlikti, ir ar tokie dokumentai pagal teisės aktus vieÅ¡uose registruose yra iÅ¡vis registruojami.

Proceso metu buvo nurodoma, kad tiek jam L. D., tiek gynybai nėra žinoma, iÅ¡ kokių duomenų kaltinančioji pusė padarė Å¡ias iÅ¡vadas. Teismas siekdamas paaiÅ¡kinti iÅ¡keltÄ klausimÄ nuosprendžio 15, 16 lapuose nurodė: „kadangi minimų dokumentų pagrindu T. S. nuo 2009 m. liepos 23 d. buvo naujas įmonės vadovas, nėra jokio pagrindo abejoti, kad 2009 m. aukščiau minimi dokumentai buvo įregistruoti VÄ® Registrų centro (duomenys neskelbtini) filiale, (duomenys neskelbtini)“.

IÅ¡ tokio teismo spėjimo bei prielaidos tapo dar neaiÅ¡kiau. Teismas nepaaiÅ¡kino, kokiu bÅ«du, pavyzdžiui, UAB „M.“ dokumentų, turto perdavimo-priėmimo aktas, pakeitė duomenis apie UAB „M.“ vadovÄ , ir kodėl tai, jog nuo 2009 m. liepos 23 d. T. S. buvo naujas įmonės vadovas, reiÅ¡kia, kad ir UAB „M.“ dokumentų, turto perdavimo-priėmimo aktas buvo įregistruotas VÄ® Registrų centro (duomenys neskelbtini) filiale, (duomenys neskelbtini). Taip pat teismui darant prielaidÄ , kad UAB „M.“ dokumentų, turto perdavimo-priėmimo aktas buvo įregistruotas VÄ® Registrų centro (duomenys neskelbtini) filiale, (duomenys neskelbtini), tai reikÅ¡tų, kad aplinkybė, jog T.

S. buvo perduoti visi UAB „M.“ buhalteriniai dokumentai, buvo iÅ¡vieÅ¡inta ir įregistruota vieÅ¡ame registre. Tačiau teismas nenurodė nei teisės akto, kuriuo remiantis tokie faktai registruojami, bei nepateikė tokios registracijos teisinio vertinimo Å¡ios bylos kontekste. Dar daugiau, nėra aiÅ¡ku, kaip Å¡ios aplinkybės, jeigu jos iÅ¡ tikrųjų egzistuotų, buvo ir yra susijusios su jam inkriminuota BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta veika.Pirmosios instancijos teisme buvo nurodyta, kad nagrinėjant kaltinamojo akto turinį toliau ir bandant iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas norėta juo pasakyti, galima spėti, jog kaltinimas teigia, kad esÄ Ä¯registravus pirmiau minėtus du dokumentus - UAB „M.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir UAB „M.“ dokumentų, turto perdavimo - priėmimo aktÄ , tokiu bÅ«du buvo įregistruotas UAB „M.“ vadovo pasikeitimas, tačiau, pasak apelianto, pirmiau minėtuose dviejuose dokumentuose UAB „M.“ vadovo pasikeitimas iÅ¡ viso nėra sprendžiamas ir apie tai Å¡iuose dokumentuose nieko nenurodyta.

Teismas apkaltinamajame nuosprendyje Å¡iuos klausimus nutylėjo ir į Å¡iuos iÅ¡keltus klausimus nieko nepaaiÅ¡kino. Kaltinamajame akte, kurį perrašė ir teismas į apkaltinamÄ jį nuosprendį, vartojama formuluotė: „neva pasikeitė duomenys apie UAB „M.“ akcininkÄ , vadovÄ â€œ. Kas turima mintyje vartojant žodį „neva“, nepaaiÅ¡kinta. Lieka tik spėlioti. Jei turima mintyje, kad po 2009 m. liepos 23 d. nepasikeitė UAB „M.“ akcininkas ir vadovas, tada nėra aiÅ¡ku, kokiais konkrečiais duomenimis remiamasi, kada vieÅ¡i duomenys, kaupiami VÄ® Registrų centro Juridinių asmenų registre rodo prieÅ¡ingai; kada po 2009 m. liepos 23 d.

UAB „M.“ vardu kaip vadovas visuose teisiniuose santykiuose, kurie įtvirtinti byloje esančiuose oficialiuose dokumentuose, veikia T. S.; kada pats T. S. nurodo, jog po 2009 m. liepos 23 d. jis nė karto nebuvo susitikęs su L. D., kad po 2009 m. liepos 23 d. jis nė karto nėra net bendravęs jokiu bÅ«du su L. D.. Kadangi teismas specialistės iÅ¡vadÄ vertino kaip visiÅ¡kai teisingÄ , o specialistės iÅ¡vadoje nurodyta, kad nuo 2009 m. liepos 23 d. UAB „M.“ vadovas yra T. S., tai iÅ¡vis tampa nesuprantama, kÄ iÅ¡ tikrųjų teismas nusprendė ir kokia prasme vartoja tuos žodžius „neva“.

Be to tiek kaltinamajame akte, tiek apkaltinamajame nuosprendyje vartojama formuluotė „tokiu bÅ«du sudaręs tariamai teisėtÄ UAB „M.“ akcijų bei įsipareigojimų perleidimo T. S. įvaizdį“. Apelianto teigimu, kas turima mintyje vartojant tokiÄ formuluotę, lieka tik spėlioti, nes ji niekaip neatskleidžiama. Kaip jis turi suprasti formuluotę „tariamai teisėtÄ â€œ ir nuo ko jam gintis, kad jis galėtų paneigti tokiÄ abstrakčiÄ formuluotę, visiÅ¡kai neaiÅ¡ku. Kokiu aspektu vartojama „tariamas“ - neaiÅ¡ku - ar tai civilinės teisės prasme, ar baudžiamosios teisės prasme.

KÄ reiÅ¡kia formuluotė „tariamai teisėtas UAB „M.“ akcijų perleidimo įvaizdis“ neaiÅ¡ku, Å¡i formuluotė abstrakti, neaiÅ¡ki. KÄ reiÅ¡kia formuluotė „tariamai teisėtÄ Ä¯sipareigojimų perleidimo įvaizdį“, neaiÅ¡ku, Å¡i formuluotė taip pat abstrakti, neatskleista. Niekaip neatskleista ir vartojama sÄ voka „įsipareigojimų perleidimo įvaizdį“ - kokius konkrečius įsipareigojimus turima mintyje nėra aiÅ¡ku - ar tai UAB „M.“ įsipareigojimai kitiems asmenims; ar tai L.

D. kokie nors įsipareigojimai; ar dar kokie kiti įsipareigojimai - ir čia lieka tik spėlioti. ApraÅ¡ant atliktus veiksmus nurodoma, kad „pasinaudojo kompiuterine įranga“, „atspausdino 2009 m. liepos 23 d. UAB „M.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį“, „atspausdino UAB „M.“ dokumentų turto perdavimo-priėmimo aktÄ , kuriuos 2009 m. liepos 23 d įregistravo VÄ® „Registrų centro“ Å iaulių filiale“. Tačiau, pasak apelianto, nėra atskleista, kodėl tokių veiksmų atlikimas yra neteisėtas.

Be to, BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicija neapima kaltinamajame akte apraÅ¡ytų tokių veiksmų.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas turi bÅ«ti tikslus ir juridiÅ¡kai korektiÅ¡kas - turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliai nurodyta nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, taip pat turi bÅ«ti tiksliai nurodyta už kokiÄ nusikalstamÄ veikÄ , koks Baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas) numato atsakomybę, turi bÅ«ti tiksliai apraÅ¡yta nusikalstama veika, nurodant, ar tai pavieniai nusikaltimai, ar tęstinis nusikaltimas.

Kaltinamasis negali tinkamai gintis nuo pateikto kaltinimo, jei iÅ¡ kaltinimo turinio neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du padaryta nusikalstama veika jam inkriminuojama.Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai nusprendė, kad L. D. veikė bendrininkų grupėje su T. S. padarydami BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ . BÅ«tinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, kiekvieno bendrininko atveju teismas privalo konstatuoti šį bendrininkavimo požymį. Bendrininkavimas įmanomas ten, kur vienodai suvokiama daroma veika, jos padarinių bendrumas, susitariama tarpusavyje.

Teismas apkaltinamajame nuosprendyje nenurodė, dėl ko konkrečiai L. D. susitarė su T. S., todėl nekonstatavo būtino bendrininkavimo požymio. T. S. parodė, kad jis su kaltinamuoju L. D. be akcijų sutarties sudarymo dėl nieko daugiau nesitarė nei iki 2009 m. liepos 23 d. akcijų įsigijimo, nei po akcijų įsigijimo. Jis paaiškino, kad jokių susitarimų su L. D. nesudarinėjo, dėl nieko nesitarė, išskyrus tik dėl akcijų perleidimo už 10 000 Lt. Teismo nuosprendžio 3 lape nurodyta, kad L.

D. nieko nesiÅ«lė, kalbos apie dokumentų slėpimÄ nebuvo, minėjo apie mokslus. Iki Å¡ios dienos abejoja, ar L. D. kažkÄ siÅ«lė, realiai matėsi su juo tik porÄ kartų.Mano, kad teismas liudytojo T. S. parodymus teisme, kad jis realiai įmonės veiklos nevykdė, o ji buvo nurodoma J. D. ir A. Å ., visiÅ¡kai nepagrįstai iÅ¡aiÅ¡kino kaip įrodančius jam, L. D., inkriminuojamas veikas. Be to, nepagrįstai teismas nevertino ir iÅ¡ esmės atmetė T. S. keturis kartus ikiteisminiame tyrime duotus parodymus (kurių vienus davė kaip liudytojas, įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės), kurie prieÅ¡taravo jo parodymams, duotiems teisme.

Teismo išvados yra prieštaringos, dalis šių išvadų pagrįstos spėlionėmis, prielaidomis, o kilusios abejonės ir neaiškumai nepagrįstai išaiškinti jo nenaudai, nors turėjo būti priešingai.Apeliantas teigia, kad jis visada nuosekliai teigė, jog jis jokių nusikalstamų veikų perleisdamas UAB „M.“ akcijas neatliko. Paaiškino, kad T. S. nepažinojo, pats T. S. į jį kreipėsi dėl UAB „M.“ akcijų įsigijimo. Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas iš esmės tik liudytojo T.

S. parodymais, duotais teisme. Tačiau Å¡ie parodymai yra prieÅ¡taringi, be to, prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams. Taip pat teismas neįvertino tos aplinkybės, kad T. S. net keturiose prieÅ¡ tai vykusiose apklausose ikiteisminiame tyrime tvirtino, kad norėjo įsigyti įmonę, kad UAB „M.“ akcijas įsigijo, nurodė motyvus, kodėl jas įsigijo, ir tik 2013 m. spalio 18 d. visiÅ¡kai pakeitė parodymus, po ko iÅ¡ karto buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.Kad T. S. turėjo tikslÄ Ä¯sigyti įmonę, tokius planus kÅ«rė, įrodo jo paties paaiÅ¡kinimai teisme, jog jis su A.

L. dirbdami statybose dažnai pasikalbėdavo, kad būtų gerai turėti įmonę, tada galimas didesnis veiklos mastas, licencijos ir kita. Dar anksčiau, 2009 m. lapkričio 25 d. apklausoje T. S. nurodė, kad minėtos įmonės jam reikėjo tam, kad galėtų dirbti su (duomenys neskelbtini) kompanijomis. Paaiškino, kad su L. D. jis susitarė, jog už 10 000 Lt jis nerims įmonę, pinigus sumokėjo asmeniškai L. D., perregistravo įmonę savo vardu VĮ „Registrų centras“. Jis šiuos parodymus davė kaip liudytojas.

Jeigu šiuos parodymus kaltinančioji pusė laikė melagingais, kyla natūralus bei logiškas klausimas, kodėl iki šiol nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingų parodymų davimo. Nesant pradėto ikiteisminio tyrimo dėl tokios veikos, šių parodymų teismas neturėjo atmesti, nes juos teismo buvo prašoma perskaityti, ir teismas užtikrino, kad vertins visus ikiteisminiame tyrime T. S. duotus parodymus. Šiuos parodymus T. S. davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės.Apelianto teigimu, šiuo aspektu pažymėtinas ir kaltinančiosios pusės neobjektyvumas, šališkumas, kuris pasireiškė prieštaringa pozicija – kaltinančioji pusė kaltino jį, minėtus T.

S. parodymus laikė melagingais, tačiau ikiteisminio tyrimo nepradėjo iki Å¡iol, nors pagal BPK 2 straipsnį prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetencijÄ imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Nurodo, kad 2011 m. sausio 5 d. apklausoje T. S. parodė, kad iÅ¡ L. D. pasiėmė įmonės dokumentus (registracijos pažymėjimÄ , įstatus) ir antspaudÄ , taip pat laukė perduodant buhalterinių dokumentų. 2012 m. kovo 5 d. apklausoje T.

S. parodė, kad 2009 m. liepos mėn. jis norėjo pradėti vykdyti veiklÄ bei užsiimti karkasinių namelių statyba, todėl pradėjo ieÅ¡koti informacijos apie parduodamas įmones. Per pažįstamÄ A. L. jis gavo informacijos apie parduodamas UAB „M.“ akcijas. T. S. nurodė, kad prieÅ¡ įsigydamas įmonę jis domėjosi, ar UAB „M.“ neturi įsiskolinimų, dėl to kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apskritie VMI, ar visi dokumentai tvarkoje. Jam buvo nurodyta, kad UAB „M.“ skolų neturi, ir yra veikianti.

T. S. nurodė, kad pasiraÅ¡ius akcijų pirkimo-pardavimo dokumentus, dokumentų perdavimo ir turto perdavimo dokumentus, jis iÅ¡ karto registrų centre susitvarkė visus reikiamus dokumentus dėl jo pasiskyrimo direktoriumi. 2012 m. balandžio 17 d. apklausoje T. S. parodė, kad UAB „M.“ buvo jo pirmoji įmonė, kuriÄ jis norėjo įsigyti ir vykdyti karkasinių namelių statybÄ užsienio rinkai. Apklausoje jis nurodė, kad jis rÅ«pinosi tolimesne įmonės veikla. T. S. parodė, kad jis ateičiai norėjo, jog bendrovė neprarastų PVM mokėtojo statuso. 2012 m. spalio 11 d. akistatoje T.

S. parodė, kad jam „Registrų centre“ buvo perduota dalis įmonės dokumentų tarp kurių buvo įmonės antspaudas, dokumentai, kurie buvo pasiraÅ¡yti, t. y. reikalingi Registrų centrui. O buhalteriniai dokumentai ir kiti dokumentai, liečiantys įmonės veiklÄ , motyvuojant tuo, kad buhalterė nėra jų parengusi iki galo, t. y. sutvarkiusi, nes atostogavo, buvo pažadėta, kad bus suruoÅ¡ti ir atiduoti jai grįžus iÅ¡ atostogų.2011 m. gegužės 20 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „M.“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo“ nurodyta, jog UAB „M.“ direktorius T.

S. mokesčių administratoriui 2010-08-18 pateiktame paaiÅ¡kinime nurodė, kad norėdamas pradėti karkasinių namelių gamybos veiklÄ jis gavęs informacijos iÅ¡ savo pažįstamo A. L. apie parduodamÄ bendrovę, už 10 000 Lt nusipirko UAB „M.“ akcijas.Apelianto nuomone, Å¡ie T. S. parodymai visiÅ¡kai įrodo, kad T. S. norėjo įsigyti įmonę ir jÄ Ä¯sigijo bei veikė UAB „M.“ vardu kaip jos savininkas ir vadovas. Nuosprendyje nėra nurodyta, kokiu bÅ«du kaltinamasis L. D. organizavo UAB „M.“ akcijų pardavimÄ .

T. S. teisme parodė, kad A. L. jam nieko neteisėto nesiÅ«lė, tik nurodė, kad yra parduodamos bendrovės akcijos. Kad L. D. bÅ«tų kÄ , nors nurodinėjęs T. S., nėra nė vieno įrodymo, prieÅ¡ingai, pats T. S. parodė, kad L. D. jo nieko neprašė, nenurodinėjo, su juo po 2009 m. liepos 23 d. niekada nesusisiekė, jis taip pat po 2009 m. liepos 23 d. su L. D. niekada nebesusisiekė. Todėl jis negali atsakyti už T. S. bei kitų asmenų veikas, kurias jie atliko, už, T. S. motyvus, kodėl jis įsigijo bendrovės akcijas, už jo veiksmus su kitais asmenimis įsigijus UAB „M.“ akcijas bei tapus Å¡ios bendrovės direktoriumi.Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 9 dalis nurodo, kad už apskaitos organizavimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas.

T. S. nusipirkęs UAB „M.“ akcijas bei imdamasis vadovauti bendrovei suprato, kad įgijo bendrovės vadovo statusÄ ir privalėjo vykdyti bendrovės vadovo pareigas. Jeigu jis neiÅ¡saugojo dokumentų, tai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nusikaltimo subjektu galėtų bÅ«ti T. S., bet ne jis, L. D., nes jis nuo 2009 m. liepos 23 d. nebebuvo UAB „M.“ vadovu, o iÅ¡ UAB „M.“ dokumentų, turto perdavimo akto matyti, jog jis T. S. perdavė visus UAB „M.“ buhalterinius dokumentus. Imdamas vadovauti bendrovei asmuo privalo įvertinti ir užfiksuoti įmonės finansinę bÅ«klę, nes prisiima visÄ rizikÄ dėl galimų nuostolių ar kitokių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182/2011).

Apeliantas nurodo, kad T. S. visose apklausose, išskyrus 2013 m spalio 8 d. (po kurios jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl šie parodymai vertintini kritiškai), paaiškino, kad siekė įsigyti įmonę ir įsigijo UAB „M.“ akcijas. UAB „M.“ turto, dokumentų priėmimo-perdavimo aktas įrodo, kad jis visus šios bendrovės buhalterinius dokumentus perdavė T. S., ir tai jis patvirtino savo parašu. Svarbu tai, kad T. S. po 2009 m. liepos 23 d. niekada nepareiškė jam jokių pretenzijų dėl to, kad jam nebūtų buvę perduoti kokie nors dokumentai.

Tai, kad jis L. D. neiÅ¡vardino visų konkrečiai perduodamų dokumentų, negali bÅ«ti vertinama kaip nusikalstama veika. Jis paaiÅ¡kino, kad jis dėl žinių tokiu klausimu neturėjimo dokumentų neiÅ¡vardino, įrašė žodelį „visus“ ir manė, kad taip veikti turi teisę. Visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, todėl esant pasiraÅ¡ytiems pirmiau minėtiems dokumentams bei T. S. niekada nepareiÅ¡kus pretenzijų jam, kad kokie nors dokumentai neperduoti, nepagrįstai teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad buhalteriniai dokumentai T.

S. nebuvo perduoti ir pasiraÅ¡yti dokumentai yra suklastoti. Pažymi, kad T. S. ir tuose parodymuose, kuriais remiasi teismas, paaiÅ¡kino, kad su L. D. jis praktiÅ¡kai nebendravo, realiai su juo kalbos nebuvo, jis nieko nesiÅ«lė, kalbos apie dokumentų slėpimÄ nebuvo, su L. D. matėsi tik porÄ kartų – prieÅ¡ keletÄ dienų iki pasiraÅ¡ant dokumentus ir tÄ dienÄ , kai buvo pasiraÅ¡yti dokumentai. Taip pat nurodė, kad realiai įmonės veiklos nevykdė, ji buvo nurodoma J. D. ir A. Å .. Tokiu bÅ«du ir Å¡iuose parodymuose apie tai, kad L.

D. kaip nors bÅ«tų susijęs su UAB „M.“ veikla po 2009 m. liepos 23 d. akcijų pardavimo, nėra net užuominos. Be to, T. S. parodė, kad kai jį pradėjo kviesti iÅ¡ lizingo bendrovių ir reikalauti parodyti, kur yra ekskavatorius, jis klausė A. Å .. Po įmonės perdavimo bendravo tik su A. Å .. Taigi tai taip pat įrodo, jog tarp jo ir T. S. nebuvo jokio susitarimo klastoti dokumentus - 2009-07-23 UAB „M.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir 2009-07-23 dokumentų, antspaudo, kasos likučio, ilgalaikio turto priėmimo-perdavimo aktÄ .Be to, T.

S. parodė, kad dirbo su verslo liudijimu, verslo liudijimÄ iÅ¡siimdavo terminuotam laikotarpiui, kreipdavosi į mokesčių inspekcijÄ . ApskaitÄ padėdavo tvarkyti moteris, rasta per pažįstamÄ . Tai rodo, kad T. S. nebuvo asmuo, kuris neturi patyrimo versle. Mano, kad teismas nepagrįstai nevertino ir pateikto UAB „R.“ visuotinio akcininkų 2008-02-01 susirinkimo protokolo, kuris rodo, kad T. S. teisme sakė netiesÄ teigdamas, jog iki UAB „M.“ akcijų įsigijimo jis jokios kitos įmonės vadovu nebuvo.

T. S. parodė, kad anksčiau turėjo minčių apie įmonės įsigijimÄ . 2006 m. buvo pokalbiai su A. L., kad bÅ«tų gerai kurti įmonę, norėjosi, kad bÅ«tų rimta kompanija, bÅ«tų galima atlikti stambesnius objektus, nes be licencijų kai kurių darbų neatliksi. Tai įrodo, kad dar 2006 m. T. S. planavo apie įmonės įsigijimÄ ir tai atitinka jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nurodo, kad liudytojos M. I. D., R. B. nedalyvavo tariantis jam, L. D., su T. S. dėl UAB „M.“ akcijų įsigijimo, taip pat nedalyvavo 2009 m. liepos 23 d. pasiraÅ¡ant dokumentus – UAB „M.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, dokumentų, turto perdavimo-priėmimo aktÄ , todėl jos negali žinoti, ar T.

S. buvo ar ne perduoti UAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentai.Apelianto vertinimu, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai aplinkybę, kad iÅ¡ IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris priklauso L. D., buvo jungtasi prie L. D. ir UAB „M.“ sÄ skaitų po 2009 m. liepos 23 d., iÅ¡aiÅ¡kino, kaip įrodančiÄ inkriminuojamas veikas L. D.. Kaip jau minėjo, jis po 2009 m. liepos 23 d. mokėsi (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini), o ne su tėvais. Teismo iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos. Teismas nuosprendžio 15 lape nurodė „šios aukščiau aptartos aplinkybės įrodo, kad ne visi, o tik pavieniai su įmone susiję dokumentai buvo perduoti naujajam įmonės vadovui/akcininkui T.

S.“. O pripažindamas jį kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, teismas nurodė, kad nustatė, jog L. D. žinojo, kad esÄ T. S. neįgyja ir neįgis UAB „M.“ akcijų, neperima ir neperims UAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Teismas kaip įrodymÄ , jog jis padarė jam inkriminuojamas veikas akcentuoja kratos protokolus, kur nurodyta, kad 2010-11-09 atlikus kratÄ L. D. gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti dokumentai: akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, 2009-07-23 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, vertybinių popierių (PVA) pirkimo-pardavimo sutartis ir 2009-07-23 UAB „M.“ dokumentų, antspaudo, kasos likučio, ilgalaikio turto priėmimo-perdavimo aktas, ir, kad visų dokumentų, pasiraÅ¡ytų originaliais paraÅ¡ais, buvo rasta ir paimta po 2 egz.

Tačiau teismas neaptarė ir nutylėjo, kaip jis vertina tÄ aplinkybę, kad L. D. ne kartÄ pabrėžė, jog kratos atlikimo metu bei anksčiau jis mokėsi, negyveno pas tėvus nurodytu adresu, kÄ Ä¯rodo ir tai, jog minėtoje kratoje jis nedalyvavo, o dalyvavo jo tėvas. O, kaip matyti iÅ¡ T. S. parodymų, jis po 2009 m. liepos 23 d. įsigytų UAB „M.“ akcijų bendravo su A. Å ., nurodė, kad bendravo ir su J. D., tačiau aiÅ¡kiai nurodė, kad su juo nebuvo nei susitikęs, nei kitokiu bÅ«du bendravo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ , nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Apeliacinis skundas atmestinas. Dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo Asmens teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 straipsnio 1 dalyje.Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, nors neÅ¡aliÅ¡kumas paprastai reiÅ¡kia iÅ¡ankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimÄ , pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį jis gali bÅ«ti tikrinamas dviem aspektais, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję (Piersack v.

Belgium, no. 8692/79, judgement of 1 October 1982; Micallef v. Malta, no. 17056/06, judgement of 15 October 2009). Pirmiausia, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas. Å iuo aspektu atsižvelgiama į konkretaus teisėjo asmeninį nusistatymÄ ir elgesį, t. y. į tai, ar jis konkrečioje byloje yra asmeniÅ¡kai iÅ¡ anksto nusistatęs ar tendencingas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotas principas, kad asmeninis teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas turi bÅ«ti preziumuojamas, kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė prieÅ¡iÅ¡kumÄ ar nepalankumÄ dėl asmeninių priežasčių  (pvz., Micallef v.

Malta; Lavents c. Lettonie, no 58442/00, arr?t du 28 novembre 2002). Nurodyta prezumpcija dažnai yra sunkiai paneigiama, taigi svarbias tolimesnes garantijas užtikrina objektyvaus neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas (Micallef v. Malta).            Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ pagrįstÄ abejonę. Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ objektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo.

Šiuo požiūriu netgi tai, kaip situacija atrodo, gali būti gana svarbu, nes nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti visuomenei ir, visų pirma, bylos šalims (pvz., Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000; Neš??k v. Slovakia, no. 65559/01, judgement of 27 February 2007; a contrario Academy Traiding Ltd and Others v. Greece, judgement of 4 April 2000, no. 30342/96; Lindon, Otchakovsky-Laurens and July v. France, nos. 21279/02 and 36448/02, judgement of 22 October 2007;

Poppe v. the Netherlands, no. 32271/04, judgement of 24 March 2009). Vis dėlto sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja neÅ¡aliÅ¡kumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiÅ«ris, nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. SvarbiausiÄ reikÅ¡mę turi tai, ar toks baiminimasis gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (pvz., Fey v. Austria, no. 14396/88, judgement of 24 February 1993; Vera Fern?ndez-Huidobro c. Espagne, no 74181/01, arr?t du 6 janvier 2010). Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-202/2005;

Nr. 2K-230/2009; 2K-243/2009, 1A-507-300/2011). Apeliaciniame skunde nuteistasis L. D. nurodo, kad nuosprendį priėmęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes nuosprendyje padarytos iÅ¡vados yra neobjektyvios, prieÅ¡taringos ir Å¡aliÅ¡kos.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs byloje surinktus duomenis, patikrinęs juos įrodymų tyrimo ir vertinimu aspektu, neturi pagrindo daryti iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas buvo objektyviai ar subjektyviai Å¡aliÅ¡kas. Teismas nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ neiÅ¡reiÅ¡kė jokio palankumo ar prieÅ¡iÅ¡kumo vienai iÅ¡ Å¡alių, priimamus sprendimus motyvavo, tenkino tiek prokuroro, tiek kaltinamojo ir jo gynėjo praÅ¡ymus dėl liudytojų ir specialistės kvietimo ir apklausimo, gynėjo praÅ¡ymus dėl papildomų duomenų iÅ¡sireikalavimo bei kitus praÅ¡ymus.

Vien tai, kad įrodymai buvo įvertinti kitaip nei pageidauja proceso dalyviai, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vados apie pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Dėl kaltinamojo akto BPK 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės Å¡io kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ . BPK 219 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį nustatyta, kad kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodoma:

1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas;

2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, Å¡eiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumÄ ; prokuroro nuožiÅ«ra gali bÅ«ti nurodyti ir kiti duomenys;

3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės;

4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas;

5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytÄ veikÄ ;

6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėjÄ ;

7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu;

8) prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti Å¡io Kodekso 273 straipsnyje numatytÄ sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .Pagal teismų praktikÄ kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir pan.), ir dėl to Å¡io dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybÄ , be to, kaltinamojo akto trÅ«kumai turi bÅ«ti tokie, kurių negalima iÅ¡taisyti nagrinėjant bylÄ teisme ir kurie trukdo jÄ nagrinėti teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2009).Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2013 m. gruodžio 31 d. kaltinamÄ jį aktÄ baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-00268-12, Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnyje keliamus reikalavimus, jame suformuluotas kaltinimas yra aiÅ¡kus, jame nurodytos esminės nusikalstamų veikų aplinkybės, t. y. nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. IÅ¡ nuteistojo L.

D. ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad nuteistasis suprato apie kokį įvykį yra apklausiamas, nurodė jam žinomas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, todėl daroma iÅ¡vada, kad nuteistasis L. D. suprato kuo yra įtariamas ir kaltinamas, dėl Å¡ių priežasčių nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeista jo teisė į gynybÄ . Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis pateikė kaltinamÄ jį aktÄ , kuriame motyvuotai ginčija jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeista nuteistojo teisė į apeliacijÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaltinamasis aktas, bei teismo nuosprendis yra vientisi dokumentai, todėl turi bÅ«ti vertinami ir analizuojami visumoje, o ne atskiros jų dalys. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad jam nesuprantamos kaltinime esančios frazės „nusikalstamu bÅ«du“, „neva“, „tariamos“ ir kitos, tačiau kolegijos vertinimu, minėtos frazės vertinant jų panaudojimo kontekstÄ yra aiÅ¡kios ir suprantamos, todėl nėra pagrindo teigti, kad kaltinamajame akte ir nuosprendyje suformuluoti kaltinimai yra neaiÅ¡kÅ«s ar nesuprantami. Dėl nuteistojo L.

D. kaltės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiÅ¡kiančios, jog pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , atitinkančiÄ baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Å ių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už kaltai padarytÄ veikÄ nustatymo procesas reglamentuojamas konkrečiomis BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimÄ , kaltinamo asmens teisių užtikrinimÄ .

Teisingumo vykdymas – iÅ¡imtinė teismo kompetencija (BPK 6 straipsnis). Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normose.BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimÄ , sudaro svarbiausiÄ ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas Å¡ių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymÄ ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių.

Pažymėtina, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl proceso dalyvių iÅ¡sakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų.

Tai, kad bylos įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip pageidavo nukentėjusieji nėra nuosprendžio nepagrįstumÄ ar neteisėtumÄ patvirtinančios aplinkybės.             BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ . Å iame straipsnyje atsakomybė nustatyta už Å¡ių veikų padarymÄ :

1) apgaulingÄ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ;

2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimÄ ;

3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimÄ ;

4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimÄ , jei dėl to nebuvo galima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje iÅ¡vardytų veikų padarymo atsiranda padarinių: negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto iÅ¡vada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali bÅ«ti skiriama ekspertizė (kasacinė nutartis Nr. 2K-496/2009, 2K-170/2012). Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumentai klastojami įraÅ¡ant melagingÄ informacijÄ , padirbant paraÅ¡Ä ar antspaudÄ , paÅ¡alinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotraukÄ ir pan. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiÅ¡ko dokumento formÄ ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir siekdamas paleisti tokį dokumentÄ Ä¯ teisinę apyvartÄ kaip tikrÄ , bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu suraÅ¡yti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu suraÅ¡o, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentÄ , jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , arba kito asmens į dokumentÄ Ä¯trauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina paraÅ¡u, antspaudu arba kitokiu bÅ«du, siekdamas paleisti tokį dokumentÄ Ä¯ teisinę apyvartÄ kaip tikrÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-35/2011, Nr. 2K-37/2012).

Pagal teismų praktikÄ dokumentu BK 300 straipsnio 1 dalies prasme, laikytinas kiekvienas raÅ¡ytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikÅ¡mę turinčiÄ informacijÄ , kuri pagal savo pobÅ«dį ir reikÅ¡mę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-263/2010, 2K-401/2011, 2K-139/2012, 2K-361/2012). Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks raÅ¡ytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktÄ , turintį teisinę reikÅ¡mę.

RaÅ¡ytinio akto teisinė reikÅ¡mė pasireiÅ¡kia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas.Atskleidžiant BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, svarbu nustatyti kaltinamo asmens veiksmų apimtį, konkrečiai įvardyti, kuo Å¡ie veiksmai pasireiÅ¡kė suklastojant bei panaudojant kaltinime nurodytÄ dokumentÄ . Dokumento suklastojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Tačiau jame nebÅ«tinai visa informacija turi bÅ«ti melaginga, svarbu, kad Å¡ios informacijos dalis neatitinka tikrovės. Kadangi nusikaltimo sudėtis formalioji, baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo.

Subjektyviajam Å¡io nusikaltimo požymiui – kaltei yra bÅ«dinga tiesioginė tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad pagamindamas netikrÄ ar klastodamas tikrÄ dokumentÄ , jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalis).IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, padarė byloje nustatytomis aplinkybėmis pagrįstas iÅ¡vadas, iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais remiasi, įvertino įrodymų teisėtumÄ , sÄ sajumÄ , patikimumÄ , todėl teisėtai ir pagrįstai L.

D. pripažino kaltu padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus.L. D. nuteistas už tai, kad bÅ«damas UAB „M.“ direktoriumi ir akcininku, atsakingas už priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumÄ nustatymÄ , buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ , numatydamas, kad paslėpus UAB „M.“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus bus trukdoma nustatyti UAB „M.“ veiklÄ , jos turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ ar įsipareigojimų dydį, ar struktÅ«rÄ ir to siekdamas, nusikalstamu bÅ«du atliko UAB „M.“ visų akcijų pardavimÄ bei vadovo pakeitimÄ , t. y. 2009 m. liepos mėn., nenustatytÄ dienÄ nenustatytoje vietoje nenustatytam asmeniui pasinaudojus kompiuterine įranga ir atspausdinus 2009 m. liepos 23 d.

UAB „M.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, UAB ,,M.“ dokumentų, turto perdavimo – priėmimo aktÄ , kuriuos jis pasirašė ir 2009 m. liepos 23 d. įregistravo VÄ® „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) filiale, kad neva pasikeitė duomenys apie UAB ,,M.“ akcininkÄ , vadovÄ ir tokiu bÅ«du sudaręs tariamai teisėtÄ UAB ,,M.“ akcijų bei įsipareigojimų perleidimo T. S. įvaizdį, nenustatytu laiku ir vietoje paslėpė UAB ,,M.“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, dėl ko buvo visiÅ¡kai negalima nustatyti UAB „M.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros laikotarpio nuo 2007 m. gruodžio 3 d. iki 2009 m. liepos 23 d.

Be to, L. D. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su T. S., kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, turėdamas tikslÄ paslėpti vadovaujamos įmonės UAB ,,M.“, dokumentus ir tokiu bÅ«du sutrukdyti ateityje nustatyti Å¡ios įmonės veiklÄ , turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ ar įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ , nusikalstamu bÅ«du organizavo UAB ,,M.“ visų akcijų pardavimÄ T. S. vardu bei Å¡io asmens paskyrimÄ Ä¯monės vadovu nuo 2009 m. liepos 30 d., t. y.

žinodamas, kad T. S. neįgyja ir neįgis UAB „M.“ akcijų, neperima ir neperims UAB „M.“ buhalterinės apskaitos bei kitų dokumentų, bendrovės turto, 2009 metų liepos mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje nenustatytam asmeniui pagaminus kompiuterinės technikos pagalba netikrus dokumentus - 2009 m. liepos 23 d. UAB „M.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, 2009 m. liepos 23 d. dokumentų, antspaudo, kasos likučio, ilgalaikio turto priėmimo – perdavimo aktÄ , 2009 m. liepos 23 d.

UAB „M.“ vertybinių popierių pirkimo pardavimo sutartį ir UAB „M.“ vienintelio akcininko sprendimÄ , kuriuose melagingai įtvirtinti žinomai netikri duomenys apie tai, kad T. S. iÅ¡ L. D. už 10 000 Lt įsigijo 100 paprastų vardinių UAB „M.“ akcijų, perima Å¡ios bendrovės buhalterinius dokumentus, turtÄ bei valdymÄ , tokiu bÅ«du nenustatytam asmeniui pagaminus netikrus dokumentus, L. D. juos pasirašė ir 2009 m. liepos 23 d. įregistravo VÄ® „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) filiale, tikslu neva pasikeitė duomenys apie UAB ,,M.“ akcininkÄ ir vadovÄ .Taigi iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad L.

D. nuteistas už tai, kad pasirašė dokumentus, kuriuose užfiksuoti melagingi duomenys apie UAB „M.“ akcijų pardavimÄ , dokumentų perdavimÄ ir juos pateikė VÄ® „Registrų centrui“, bei paslėpė UAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentus.Tai, kad L. D. pasirašė 2009 m. liepos 23 d. UAB „M.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, 2009 m. liepos 23 d. dokumentų, antspaudo, kasos likučio, ilgalaikio turto priėmimo – perdavimo aktÄ , 2009 m. liepos 23 d.

UAB „M.“ vertybinių popierių pirkimo pardavimo sutartį ir UAB „M.“ vienintelio akcininko sprendimÄ ir Å¡iuos dokumentus pateikė VÄ® „Registrų centras“ patvirtina paties nuteistojo L. D. duoti parodymai, taip pat liudytojo T. S. duoti parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai. Tai, kad L. D. žinojo, jog realiai T. S. po sandorio neįgis teisės valdyti UAB „M.“, patvirtina liudytojo T. S. duoti parodymai, kad jis pinigų už UAB „M.“ akcijas nesumokėjo, kad galimybių sumokėti 10 000 Lt už akcijas T.

S. neturėjo patvirtina liudytojų R. R., M. I. D. duoti parodymai, taip pat iš dalies paties nuteistojo L. D. parodymai, kad manė, jog T. S. gali neturėti pinigų, tačiau po liudytojo A. L. apklausos pradėjo manyti, kad tokius pinigus T. S. galėjo turėti. Tai, kad UAB „M.“ po akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, dokumentų, antspaudo, kasos likučio, ilgalaikio turto priėmimo – perdavimo akto, vertybinių popierių pirkimo pardavimo sutarties ir UAB „M.“ vienintelio akcininko sprendimo pasirašymo, T.

S. neperėmė realaus UAB „M.“ valdymo, kad realiai visÄ laikÄ Ä¯monę valdė J. D. ir A. Å ., patvirtina liudytojo T. S. duoti parodymai, taip pat tai, kad L. D. namuose kratos metu buvo rasti UAB „M.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, 2009-07-23 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, vertybinių popierių (PVA) pirkimo-pardavimo sutartis ir 2009-07-23 UAB ,,M.“ dokumentų, antspaudo, kasos likučio ilgalaikio turto priėmimo-perdavimo aktas. Visų dokumentų, pasiraÅ¡ytų originaliais paraÅ¡ais, buvo rasta ir paimta po 2 egzempliorius (6 t., 74-84 b. l.), nors pagal 2009 m. liepos 23 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 5 straipsnio 8 punktÄ vienas sutarties egzempliorius turėjo atitekti pirkėjui – T.

S., vienas – pardavėjui L. D., vienas UAB ,,M.“. Be to byloje nustatyta, kad prie L. D. ir UAB „M.“ sÄ skaitų „(duomenys neskelbtini)“ banke po 2009 m. liepos 23 d. beveik visus kartus buvo jungiamasi iÅ¡ L. D. priklausančio I.P. adreso (duomenys neskelbtini). Å ios aplinkybės neabejotinai patvirtina tai, kad T. S. nebuvo realiai perduota teisė valdyti UAB „M.“ ir jis jos realiai nevaldė. Nors apeliantas teigia, kad jis po 2009 m. liepos 23 d. taip pat ir kratos atlikimo metu negyveno pas tėvus, todėl kratos protokole esantys duomenys, bei duomenys dėl prisijungimo prie jo ir UAB „M.“ sÄ skaitų, esančių „(duomenys neskelbtini)“ banke, negali pagrįsti jo kaltės, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie įrodymai patvirtina tai, kad L.

D. pasiraÅ¡ydamas UAB „M.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, 2009 m. liepos 23 d. dokumentų, antspaudo, kasos likučio, ilgalaikio turto priėmimo – perdavimo aktÄ , 2009 m. liepos 23 d. UAB „M.“ vertybinių popierių pirkimo pardavimo sutartį ir UAB „M.“ vienintelio akcininko sprendimÄ Å¾inojo, kad Å¡iuose dokumentuose yra nurodyti melagingi duomenys, kad po Å¡ių dokumentų pasiraÅ¡ymo T. S. realiai neįgis UAB „M.“ akcijų, neperima ir neperims UAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentų.

Tai, iÅ¡ dalies patvirtina ir tai, kad jei minėtais dokumentais T. S. bÅ«tų realiai buvęs perduotas UAB „M.“ valdymas, buhalteriniai dokumentai ir ilgalaikis turtas, T. S. bÅ«tų įgijęs nuosavybės teisę ne tik į UAB „M.“ akcijas, tačiau ir į didelės vertės turtÄ â€“ ekskavatorių „Case (duomenys neskelbtini)“, kurio vertė be PVM, lizingo sutarties sudarymo metu – 2008 m. kovo 20 d., buvo 362 544 Lt. Tai, kad nuteistasis L. D. neperdavė T. S. UAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentų patvirtina liudytojo T.

S. duoti parodymai, kad jam buvo perduoti tik dokumentai pasiraÅ¡yti VÄ® „Registrų centras“, kad jam J. D. ir A. Å . nurodė, jog buhalterinės apskaitos dokumentai dar yra nesutvarkyti ir bus perduoti vėliau, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina T. S. paaiÅ¡kinime pateiktame (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai užfiksuotos aplinkybės, liudytojos M. I. D. parodymai, taip pat 2011-05-20 specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos iÅ¡vados. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad pagal už buhalterinės apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimo tvarkos nustatymÄ ir dokumentų iÅ¡saugojimÄ yra atsakingas įmonės vadovas, nagrinėjamu atveju nuteistasis L.

D., ir jis šiuo atveju yra nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektas.   Nors apeliaciniame skundu nuteistasis teigia, kad liudytojo T. S. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nėra nuoseklūs ir tarpusavyje prieštaraujantys, tačiau teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka, nes liudytojas T. S. nuosekliai nurodė, kad jis pasirašinėjamų dokumentų neskaitė, pasitikėjo J. D., A. Š., po to kai sudarė akcijų pirkimo-pardavimų sutartį VĮ „Registrų centre“ jam buvo perduoti tik tie dokumentai, kuriuos jis pasirašė Registrų centre, buhalterinės apskaitos dokumentai jam perduoti nebuvo, jų niekada neturėjo, kad jis tik po dokumentų pasirašymo sužinojo, jog UAB „M.“ turi lizingo būdu įsigijusi ekskavatorių, kad ekskavatoriaus pats nematė.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo T. S. pirmosios instancijos teisme duotais ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto kaip įtariamojo duotais parodymais, kadangi Å¡iuos parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu L. R. duoti parodymai, kad T. S. negalėjo paaiÅ¡kinti kur yra ekskavatorius, kad T. S. pasirašė vekselį, pirmosios instancijos teisme liudytojos R. R. duoti parodymai, kad T. S. pinigų neturėjo, todėl sumokėti už įmonės pirkimÄ 10 000 Lt negalėjo, paties nuteistojo L.

D. duoti parodymai, kad jis manė, jog T. S. negalėjo turėti tokių pinigų, vėliau manė, kad gali turėti tokius pinigus, taip pat atsižvelgiama į tai, kad liudytojas T. S. parodė, jog tai kokius jis turi duoti parodymus jam nurodė J. D. ir A. Å .. Nors liudytojas T. S. nebuvo nuoseklus nurodydamas dėl savarankiÅ¡ko siekio įsigyti įmonę, dėl domėjimosi UAB „M.“ padėtimi, tačiau kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti nurodytomis aplinkybėmis apie nagrinėjamÄ Ä¯vykį.

Be to liudytojo T. S. duotus parodymus patvirtina (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos paaiškinime (1 t., 48 b. l.) nurodytos aplinkybės, tai pat kituose rašytiniuose ir pirmosios instancijos teisme ištirtuose dokumentuose užfiksuotos aplinkybės (kratų, apžiūrų protokolai ir kt.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesiremti liudytojų R. R., M. I. D. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, kadangi juos patvirtina kiti bylos duomenys, byloje nėra jokių aplinkybių leidžiančių manyti, kad jos yra suinteresuotos nepagrįstai apkaltinti L.

D.. Kolegija, nuteistojo L. D. ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teisme duotus parodymus vertina kaip pasirinktÄ gynybos taktikÄ , todėl jais remiasi tik tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja kitais byloje surinktais įrodymais nustatytoms aplinkybėms. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teisme liudytojų A. Å ., A. Å ., A. L. duotais parodymais taip pat remiasi tik tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja kitais byloje surinktais įrodymais nustatytoms aplinkybėms, nes A. ir A. Å . yra suinteresuoti Å¡ios bylos baigtimi, o A.

L. yra A. ir A. Å . giminaitis.Byloje neabejotinai įrodyta, kad T. S. UAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentai perduoti nebuvo, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad T. S. netinkamai tvarkė UAB „M.“ buhalterinę apskaitÄ ar paslėpė buhalterinės apskaitos dokumentus po 2009 m. liepos 23 d., todėl T. S. veiksmuose nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimų požymių. Nuteistasis L. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis su T. S. dėl nieko nesitarė, todėl yra nepagrįstai pripažintas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje, veikdamas bendrininkų grupėje su T.

S.. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant konkrečios rūšies nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose.

Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Ä®statymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį bÅ«tinÄ bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes.

Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.

Visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumos matyti, kad L. D. ir T. S. bendrininkavimas pasireiÅ¡kė konkliudentiniais veiksmais, t. y. L. D. žinodamas, kad UAB „M.“ formalusis akcijų pardavimas ir įmonės valdymo T. S. perdavimas galimas, tik po to, kai jis, kaip UAB „M.“ direktorius pasiraÅ¡ys nenustatytu laiku ir vietoje nenustatytam asmeniui pagamintus kompiuterinės technikos pagalba netikrus dokumentus - 2009 m. liepos 23 d.

UAB „M.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, 2009 m. liepos 23 d. dokumentų, antspaudo, kasos likučio, ilgalaikio turto priėmimo – perdavimo aktÄ , 2009 m. liepos 23 d. UAB „M.“ vertybinių popierių pirkimo pardavimo sutartį ir UAB „M.“ vienintelio akcininko sprendimÄ , o T. S. suvokdamas, kad realiai neperka UAB „M.“ akcijų, realiai neperims įmonės valdymo ir jos dokumentų, L. D. ir T. S. pasirašė minėtus netikrus dokumentus, Å¡iuos dokumentus L. D. minėtus dokumentus 2009 m. liepos 23 d.

įregistravo VÄ® „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) filiale, ir tokiais bendrais L. D. ir T. S. veiksmais buvo realizuoti nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å iaulių apylinkės teismas priimdamas 2014 m. liepos 4 d. nuosprendį, iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas BPK reikalavimų, nuosprendyje padarytas iÅ¡vadas pagrindė byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėtai ir pagrįstai L.

D. pripažino kaltu padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, paskyrė teisingas bausmes ir galutininę subendrintÄ bausmę, todėl nuosprendžio naikinti nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a: nuteistojo L. D. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas             Zigmas Kavaliauskas             Teisėjai             Raimundas Jurgaitis              Vidmantas Mylė