76fd519c-593d-451c-b635-b76f8a304f6b · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-37/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2, 44.2.4.1, 44.5.2.5;LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant ieškovui V. J. ,ieškovo atstovams advokatams:

Valdui Falkauskui ir Vytautui Zabielai,atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovams: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Ramūnui Valatkai, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovei Kornelijai Pušinaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. ir atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-72-538/2010 pagal ieškovo V.

J. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, tretieji asmenys Z. M. , A. G. , G. M. , dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir trečiųjų asmenų su savarankiÅ¡kais reikalavimais A. G. , Z. M. ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. J. prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo – valstybės, 8 116 533,20 Lt turtinei žalai ir 500 000 Lt neturtinei žalai, patirtai dėl jo (ieÅ¡kovo) pažeminimo, reputacijos pablogėjimo, dvasinių iÅ¡gyvenimų, bendravimo galimybių sumažėjimo ir emocinės depresijos, atlyginti.

Žala (turtinė ir neturtinė) padaryta ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir teismų neteisėtais veiksmais, pažeidusiais jo – piliečio ir žmogaus, teises. Taip pat prašė priteisti atstovavimo teisme iÅ¡laidas. Valstybės institucijų veiksmų (neveikimo) neteisėtumÄ ieÅ¡kovas grindė neteisėtu suėmimu ir nepagrįstai ilgu baudžiamosios bylos nagrinėjimu. Nurodė, kad 1996 m. vasario 7 d. baudžiamojoje byloje jam buvo pareikÅ¡ti įtarimai dėl oficialių dokumentų klastojimo ir sukčiavimo, buvo sulaikytas ir 1996 m. vasario 10 d. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurį sankcionavo Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras.

Suėmimo terminas buvo tęsiamas iki 1996 m. spalio 9 d., o 1996 m. lapkričio 12 d. baudžiamoji byla buvo perduota Kretingos rajono apylinkės teismui. 1997 m. sausio 15 d. nutartimi teismas, nustatęs baudžiamojo proceso pažeidimus, grÄ Å¾ino bylÄ tyrimui. Jo (ieÅ¡kovo) suėmimo terminas buvo pratęstas iki 1997 m. balandžio 15 d. Nors prokuroras dar kartÄ prašė šį terminÄ pratęsti, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 1997 m. balandžio 14 d. nutartimi prokuroro praÅ¡ymo netenkino, nustatęs neteisėto kardomojo kalinimo faktÄ .

IeÅ¡kovo nuomone, jo suėmimas nuo 1996 m. spalio 9 d. iki 1997 m. sausio 15 d. nesant galiojančio teismo sprendimo, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 20 straipsnio, Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 137 straipsnio ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 5 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatoms. IeÅ¡kovas teigė, kad suėmimas jam sukėlė Å¡okÄ , nes apie kvietimo atvykti į teisėsaugos institucijÄ tikslus nebuvo praneÅ¡ta ir neturėjo galimybės pasirÅ«pinti gynyba.

Netinkamai informuotas dėl suėmimo pagrindų ir kaltinamo. Baudžiamoji byla buvo iÅ¡kelta 1995 m. spalio 4 d. ir iÅ¡nagrinėta 2004 m. gruodžio 28 d. (paskutinis teismo posėdis Lietuvos Aukščiausiajame Teisme įvyko 2004 m. gruodžio 28 d.), todėl devynerius metus trukusį bylos nagrinėjimo procesÄ vertina kaip nepagrįstai ilgÄ . Jo (ieÅ¡kovo) patirta turtinė žala, tai – AB ,,Litoda“ (toliau – Bendrovė), kurios apie 70 procentų akcijų valdė, bankrotas, darbo užmokesčio, dividendų praradimas, sumažėjusi Bendrovės akcijų vertė, neiÅ¡mokėtas atlyginimas likvidatoriui.

Å i žala patirta dėl to, kad suėmus jį – valdybos pirmininkÄ , susilpnėjo Bendrovės ryÅ¡iai su verslo partneriais Rusijoje, buvo nepagrįstai areÅ¡tuotos jo turimos Bendrovės akcijos. Valdydamas tokį akcijų kiekį privalėjo rÅ«pintis Bendrovės ir jos darbuotojų interesais, tačiau neteisėtu sulaikymu tokiÄ galimybė iÅ¡ jo buvo atimta. Per 18 laisvės atėmimo mėnesių neteko 172 766 Lt darbo užmokesčio ir 86 383 Lt dividendų. Dėl Bendrovės likvidavimo patyrė 7 815 420 Lt turtinę žalÄ .

Mano, kad tarp valstybės pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų ir patirtos turtinės žalos dėl nuosavybės, socialinių teisių apribojimo netekus darbo yra priežastinis ryÅ¡ys ir Å¡iÄ Å¾alÄ privalo atlyginti valstybė. Jį (ieÅ¡kovÄ ) suėmus, dienraščiuose buvo iÅ¡spausdinti straipsniai, žeminantys jo garbę, paminint faktus, pažeidusius nekaltumo prezumpcijÄ . Dėl apribotos teisės į gynybÄ (gynybos kontrolė), darbinės veiklos, skleistos melagingos informacijos, atskyrimo nuo Å¡eimos ir visuomenės gyvenimo patyrė neigiamas emocijas, pergyvenimus, susirgo hipertonine Å¡irdies liga.

Mano, kad melagingÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovÄ ir jo nusikalstamus veiksmus paskleidė valstybės pareigÅ«nai. Atsakovo atstovas Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ra su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovui procesinės prievartos buvo taikomos dėl nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl teiginys, kad dėl valstybės pareigÅ«nų kaltės jis (ieÅ¡kovas) negavo pajamų, prarado dividendus ir subankrutavo Bendrovė – nepagrįstas. Priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos neįrodytas.

Atsakovo atstovas teigia, kad apie tariamai neteisėtÄ suėmimÄ nuo 1996 m. spalio 9 d. iki 1997 m. balandžio 24 d. iekÅ¡ovui buvo žinoma, todėl turėjo bÅ«ti žinoma apie Å¡iuo suėmimu padarytÄ tariamÄ Å¾alÄ . PraÅ¡oma taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes įstatymo nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas ginti tokiÄ pažeistÄ teisę – pasibaigęs. Atsakovo atstovo nuomone parengtinis tyrimas nebuvo vilkinamas, nes ji buvo atliekamas įvairiose Lietuvos Respublikos vietose bei užsienio valstybėse.

Byloje apklausta per 61 liudytojas, atlikti kiti tardymo veiksmai. Atsakovo atstovas Teisingumo ministerija taip pat prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nesutiko su ieÅ¡kovo teiginiu, kad Lietuvos Respublika nebuvo įvykdžiusi įsipareigojimo pagal iÅ¡lygÄ ratifikuojant KonvencijÄ . Prokuroro teisė sankcionuoti suėmimÄ buvo iÅ¡saugota vieneriems metams nuo Konvencijos įsigaliojimo. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) byloje G. prieÅ¡ LietuvÄ padarė iÅ¡vadÄ , kad iki 1996 m. birželio 21 d.

Lietuva neturėjo pareigos skubiai pristatyti pareiÅ¡kėjų tinkamam pareigÅ«nui, t. y. tuo metu suėmimÄ galėjo sankcionuoti ir prokuroras. SuėmimÄ sankcionavo prokuroras iki 1996 m. liepos 30 d., todėl ieÅ¡kovo teiginys, kad iki 1996 m. liepos 24 d. jis kardomojo kalinimo vietoje buvo laikomas be teisėto pagrindo – nepagrįstas. Atsakovo atstovas prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes ieÅ¡kovui apie, jo nuomone, pažeistas teises buvo žinoma 1997 m. balandžio 24 d. Nuo Å¡io momento jis turėjo teisę ginti savo pažeistas teises.

Atsakovo atstovo nuomone, nėra pagrindo priteisti ir neturinę žalÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovas buvo nuteistas dėl Bendrovės turto iÅ¡Å¡vaistymo, paskiriant laisvės atėmimo bausmę, todėl jo teiginiai apie pablogėjusiÄ reputacijÄ , patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir emocinę depresijÄ yra nepagrįsti, nes, priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį, Å¡ios pasekmės bÅ«tų vėliau ar anksčiau pasireiÅ¡kusios. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 2 000 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė jam padarytos turtinės žalos. Pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryÅ¡io. IeÅ¡kovas reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo grindė tuo, jog dėl jo (valdybos vadovo ir akcininko, valdžiausio 70 proc.

Bendrovės akcijų) neteisėto suėmimo Bendrovė bankrutavo, t. y. neteisėtas suėmimas neigiamai paveikė Bendrovės valdymÄ , gamybinius ir ekonominius procesus. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad Bendrovė – juridinis asmuo, veikiantis per savo organus, kurie sudaromi ir vykdo veiklÄ Ä¯statymų bei steigimo dokumentų pagrindu (CK 2.81 str. 1 d.). Ginčijamo laikotarpiu Bendrovei vadovavo generalinis direktorius G. M. , todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad be ieÅ¡kovo V.

J. Bendrovė negalėjo priimti jokių su jos veikla susijusių sprendimų. Teismas nenustatė, kad ieÅ¡kovas neturėjo galimybės perduoti savo įgaliojimus kitam asmeniui, kad pritaikius kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ ieÅ¡kovui buvo ribojama teisė matytis su kitais asmenimis ir teikti jiems pagalbÄ dėl Bendrovės valdymo. Teismas nenustatė, kad ieÅ¡kovas turėjo asmeninių patikimų komercinių partnerių užsienyje, kurie buvo pagrindiniai Bendrovės produkcijos pirkėjai. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmai – kardomosios priemonės (suėmimo) paskyrimas, tiesiogiai įtakojo Bendrovės bankrotÄ .

Ä® bylÄ nepateikta duomenų, jog Bendrovė tapo nemoki ir jai iÅ¡kelta bankroto byla dėl to, kad buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla ir ieÅ¡kovas buvo suimtas. Teismas taip pat pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu buvo prasidėjusi ekonominė krizė, o Bendrovės komerciniai partneriai veikė Rusijoje, todėl Bendrovės Å«kinė ir komercinė veikla galėjo bÅ«ti nuostolinga dėl objektyvių priežasčių. Teismas nenustatė priežastinio ryÅ¡io tarp ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veikos (veikimo/neveikimo) ir ieÅ¡kovo nurodomos turtinės žalos, todėl Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė kaip nepagrįstÄ .

Teismas nenustatė, kad dėl neteisėto suėmimo buvo pažeistos ieÅ¡kovo teisės ir kad dėl to ieÅ¡kovas patyrė žalÄ . Teismas sprendė, kad Klaipėdos apygardos teismo 1997 m. balandžio 24 d. nutartis priimta remiantis neįsiteisėjusia 1997 m. balandžio 14 d. nutartimi, kuriÄ panaikino Lietuvos apeliacinis teismas. Dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad jog ieÅ¡kovo teisės dėl suėmimo tikrai buvo pažeistos ir dėl to patirta neturtinė žala. Teismas nepripažino įrodytais ir pagrindžiančiais neturtinę žalÄ kitus ieÅ¡kovo teiginius.

Byloje nustatyta, kad apie ieÅ¡kovÄ buvo neigiamai raÅ¡yta spaudoje, tačiau byloje nėra įrodymų, kad parengtinį tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai bÅ«tų paskleidę atitinkamÄ informacijÄ . Be to, ieÅ¡kovas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl Bendrovės turto iÅ¡vaistymo nuosprendžiu, paskiriant laisvės atėmimo bausmę, todėl neigiamas pasekmes ieÅ¡kovas turėjo patirti dėl jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo, teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas apie tariamai pažeistÄ teisę dėl neteisėtai taikytos kardomosios priemonės – suėmimo, sužinojo susipažinęs su Klaipėdos apygardos teismo 1997 m. balandžio 24 d. nutartimi.

IeÅ¡kovas, kaip protingas bei apdairus žmogus, turėjo suvokti, kad jo teisės yra pažeistos, todėl ieÅ¡kinį privalėjo teismui pateikti per trejus metus nuo sužinojimo apie pažeistÄ teisę momento, t. y. iki 2000 m. balandžio 24 d. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį teismui pateikė 2007 m. spalio 1 d., praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl reikalavimo atlyginti žalÄ (1964 m. redakcijos CK 83, 84, 90 str.). IeÅ¡kovas teismui nepateikė praÅ¡ymo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , be to, byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, kad ieÅ¡kovas neturėjo galimybės paduoti ieÅ¡kinį per įstatymo nustatytÄ terminÄ .

Teismas sprendė, kad nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme ieÅ¡kovas buvo laisvas, todėl bylos nagrinėjimas negalėjo apriboti ieÅ¡kovui teisės kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar tariamai pažeistos teisės gynimo. Teismas nenustatė svarbių priežasčių dėl kurių praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas galėtų bÅ«ti atnaujintas (1964 m. redakcijos CK 90 str.).Pirmosios instancijos teismas pripažino ieÅ¡kovo teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ dėl per ilgo baudžiamosios bylos nagrinėjimo, kuris tęsėsi devynerius metus.

Nors byla dėl sukčiavimo didelės apimties ir sudėtinga, tačiau, atsižvelgęs į EŽTT praktikÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad devyneri bylos nagrinėjimo metai – per ilgas laiko tarpas ir neatitiko „įmanomai trumpiausio laiko“ reikalavimo, nustatyto Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, todėl ieÅ¡kovas dėl pernelyg ilgo bylos nagrinėjimo patyrė neigiamas emocijas, nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, sveikatos sutrikimus. Tuo jam padaryta neturtinė žala ir ji turi bÅ«ti atlyginta.

Priteisęs 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bei EŽTT praktikÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad tokio dydžio kompensacija atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. III.             Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniu skundu atsakovo – valstybės, atstovas Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ra praÅ¡o panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priteista iÅ¡ Lietuvos valstybės 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2 000 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Å ioje dalyje praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, o kitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Valstybės deliktinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnį atsirasti bÅ«tina įrodyti visus delikto sudėties privalomus požymius – neteisėtus teisėsaugos institucijų ar pareigÅ«nų veiksmus baudžiamajame procese, žalos padarymo faktÄ ir dydį, priežastinį ryšį. Nenustačius nors vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį – negalima.

IeÅ¡kovas nuteistas dėl Bendrovės turto pasisavinimo, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę, todėl teismo argumentai dėl ieÅ¡kovo patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų – nepagrįsti, nes tokias pasekmes sukėlė ieÅ¡kovas savo nusikalstamais veiksmais. IeÅ¡kovo veiksmai yra priežastiniu ryÅ¡iu susiję su jam atsiradusiomis sunkiomis pasekmėmis.Teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovas dėl per ilgo bylos nagrinėjimo patyrė neigiamas emocijas, dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sveikatos sutrikimus, nenurodė įrodymų, kuriais tokiÄ iÅ¡vadÄ grindė, todėl teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis nerodytas, abstraktus ir neteisingas.

Apeliaciniu skundu atsakovo – valstybės, atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija praÅ¡o panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priteista iÅ¡ Lietuvos valstybės 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Å ioje dalyje praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, o kitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad: Å ioje byloje buvo svarbu nustatyti ne tik tai, ar buvo teisėsaugos institucijų padaryti neteisėti veiksmai, ar tarp Å¡ių veiksmų ir žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, tačiau buvo bÅ«tina įvertinti ir ieÅ¡kovo veiksmus civilinių teisinių pasekmių prasme, nes pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį žalos atlyginimas gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas tuo atveju, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti.

Iš 2004 m. gruodžio 7 d. ir 2004 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių matyti, kad ieškovas buvo pats neteisėtų veiksmų dalyvis, t. y. įvykdė nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuojama, kad neteisėtų veiksmų dalyviui negali būti atlyginama žala, padaryta šiais neteisėtais veiksmais. Tuo tarpu teismas šios aplinkybės neįvertino. Įvertinant pinigais patirtas moralines skriaudas, būtina vadovautis proporcingumo principu.

Be to, paprastai asmeniui, patyrusiam moralinę skriaudÄ , pakanka vieÅ¡o pripažinimo, kad jo atžvilgiu buvo pasielgta neteisingai. EŽTT ir Vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, kad pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Todėl ne visada tam, kad bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, o tokia žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT praktikoje, kaip vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra naudojami Å¡alies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobÅ«džio faktoriai.

Teismas, priteisdamas neturinę žalÄ , į Å¡iuos kriterijus neatsižvelgė. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V. J. praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai: priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 8 116 553,20 Lt turtinei žalai ir 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iomis faktinėmis aplinkybėmis:Teismas, nagrinėdamas bylÄ ir priimdamas sprendimÄ , neįvykdė savo pagrindinės konstitucinės užduoties – teisingumo.

Tiesingumo, kaip universalaus teisės principo, reikÅ¡mę ne kartÄ yra pabrėžęs tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Klaipėdos apygardos teismas nesivadovavo pagrindiniais civilinės teisės principais, todėl negalėjo priimti teisingo sprendimo. Konstitucijoje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Taip konstitucijos normose yra įtvirtintos teisinės prielaidos neleisti pernelyg didelio valstybės dominavimo asmens atžvilgiu bei reikalauti, kad valdžios organai saugotų ir gintų pagrindines teises, pačios jų nepažeistų ir neleistų kitiems jų pažeisti.

IeÅ¡kovo manymu, teismas ieÅ¡kinio senaties institutÄ naudoja kaip įrankį piliečio ir žmogaus teisėms varžyti santykiuose su valstybe. Senaties institutu piliečio santykiuose su valstybe įtvirtinamas didžiulis socialinis disbalansas ir pažeidžiama pamatinė pusiausvyra, nes iÅ¡ piliečio atimama teisė gauti satisfakcijÄ iÅ¡ valstybės. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra aiÅ¡kiai nurodęs, kad valstybės institucijų veiksmais padarytos žalos atlyginimas yra konstitucinis principas.

Minėti principai yra susiję su CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Å ie principai leidžia susiaurinti arba panaikinti teisės normos taikymo galimybę, jei jos taikymas sukeltų aiÅ¡kiai neteisingÄ , neprotingÄ ar nesÄ Å¾iningÄ rezultatÄ . Apelianto manymu, ieÅ¡kinio senaties taikymas piliečio santykiuose su valstybe nesukelia teisingo ir sÄ Å¾iningo rezultato. Todėl teismas privalėjo taikyti CK 1.5 straipsnio principus ir panaikinti senaties instituto taikymo galimybę Å¡ios byloje.

Pagal senos redakcijos CK 86 straipsnį, ieÅ¡kinio senaties eigos pradžiai bÅ«dingi du momentai – objektyvusis ir subjektyvusis. Å iuo atveju objektyvusis momentas atsirado tik baigus kasacine tvarka nagrinėti visas baudžiamÄ sias bylas ieÅ¡kovo atžvilgiu. Taigi reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl pažeistų teisių gynimo buvo galima tik iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ . Kol nebuvo priimtos Aukščiausiojo Teismo nutartys nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomi tikslÅ«s neteisėtų veiksmų subjektai, nebuvo žinomas ir tikslus turtinės bei neturtinės žalos dydis, nes iki tol nėra visos delikto sudėties ir nėra galimas ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas.

Å ios aplinkybės paneigia teismo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas praleido terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. Be to, ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas tada, kai yra civilinės atsakomybės sÄ lygos, tačiau Å¡alis reikalauja taikyti šį institutÄ . Jei nėra bent vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, reikalavimas taikyti šį institutÄ negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas, o pareikÅ¡tas – negali bÅ«ti tenkinamas. Teismas sprendime aptarė tik vienÄ suėmimo laikotarpį – nuo 1997 m. sausio 15 d. iki 1997 m. birželio 30 d., nors ieÅ¡kinyje buvo nurodyta, kad ieÅ¡kovas suėmimÄ neteisėtu laiko nuo pat jo pradžios.

Teismas privalėjo įvertinti suėmimo teisėtumÄ nuo 1996 m. vasario 7 d.. teismas neatkreipė dėmesio į EŽTT sprendimo G. prieÅ¡ LietuvÄ iÅ¡vadÄ apie G. suėmimÄ toje pačioje baudžiamojoje byloje. Teismas konstatavo Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ . Lygiai taip pat buvo pasielgta ir ieÅ¡kovo atžvilgiu toje pačioje baudžiamojoje byloje. Tačiau Å¡io laikotarpio suėmimo teisėtumo teismas nenagrinėjo ir dėl to sprendime nepasisakė. Nepakankamas sprendimo argumentavimas reiÅ¡kia, kad jis (sprendimas) nemotyvuotas.

IeÅ¡kinyje iÅ¡skirti devyni atskiri neteisėtų veiksmų epizodai. Teismas sprendime visiÅ¡kai nepasisakė dėl sulaikymo teisėtumo, dėl suėmimo pagrįstumo pabaigus parengtinį tyrimÄ , dėl nepraneÅ¡imo apie suėmimo priežastis, kuo kaltinamas, dėl teisės bÅ«ti pristatytam teisėjui ir dėl teisės bÅ«ti paleistam proceso metu, dėl teisės kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų priimtas sprendimas dėl suėmimo teisėtumo ir dėl teisės į veiksmingÄ gynybos priemonę pažeidimo.

Tik iÅ¡ dalies teismas pasisakė dėl kitų neteisėtų veiksmų. Toks teismo sprendimas rodo, kad ieÅ¡kinys nevisiÅ¡kai iÅ¡nagrinėtas. IeÅ¡kinyje žala apibÅ«dinta negautomis darbo pajamomis, negautais dividendais, likvidatoriaus neiÅ¡mokėtu atlyginimu už darbÄ bei prarastos akcijų vertės. Kurį turtinės žalos faktÄ teismas laiko neįrodytu – sprendime motyvų nėra. Teismas neanalizavo dokumentų, esančių prijungtose baudžiamosiose bylose, todėl ir negalėjo tinkamai motyvuoti savo iÅ¡vadų, prieÅ¡ingu atveju teismas bÅ«tų aiÅ¡kiai matęs dokumentus apie gautÄ atlyginimÄ ir dividendus, neiÅ¡mokėtÄ likvidatoriaus darbo užmokestį bei akcijų vertę.

Bendrovė bankrutavo, kartu nuvertėjo ir visos turėtos akcijos. Dėl įmonės bankroto žala atsirado daugeliui asmenų (darbuotojams, neteko pajamų Plungės savivaldybės biudžetas, Plungės krepÅ¡inio klubas). Žala padaryta ne tik ieÅ¡kovui, bet ir pažeidus vieÅ¡Ä interesÄ . Be to, teismas neanalizavo advokatų baigiamosiose kalbose nurodytų argumentų. Teismas atmetė ieÅ¡kinį, nurodydamas, kad nėra priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Å is klausimas sprendime aptartas tik labai siauru aspektu – apžvelgiant suėmimo įtakÄ Bendrovės bankrotui.

Teismo motyvai Å¡ioje dalyje nėra paremti bylos medžiaga. Be to, baudžiamosios bylos dokumentai įrodo prieÅ¡ingÄ padėtį, tačiau teismas Å¡ios medžiagos netyrė. Taip pat sprendime nėra motyvų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad teismas analizavo priežastinio ryÅ¡io taikymo faktines aplinkybes vadovaudamasis teismų praktika. Teismo manymu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas turėjo asmeninių patikimų komercinių partnerių užsienyje, kurie bÅ«tų buvę pagrindiniai Bendrovės produkcijos pirkėjai.

Toks motyvas rodo, kad teismas nevertino Rusijos bendrovių raÅ¡tų kopijų, prijungtų prie civilinės bylos, nesiejo Å¡ių raÅ¡ytinių įrodymų su kita bylos medžiaga. Todėl teismo iÅ¡vados yra pavirÅ¡utiniÅ¡kos. Nors sprendime teismas nurodė, kad EŽTT byloje B. G. prieÅ¡ LietuvÄ nustatė ir Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ , t. y. neteisėtÄ suėmimÄ tam tikru laikotarpiu, Å¡iuo aspektu ieÅ¡kinio netyrė, prejudicijos taisyklių netaikė ir neturtinės žalos nepriteisė.

Taip pat liko neaptartas dar vienas žmogaus teisių pažeidimas – Konvencijos 5 straipsnio 4 dalies pažeidimas. PareigÅ«nų veiksmai, skiriant procesines prievartos priemones, buvo neadekvatÅ«s dėl pasekmių, todėl tokie pareigÅ«nų veiksmai yra neteisėti ir yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su atsiradusia žala, nes Bendrovės bankrotÄ sukėlė pareigÅ«nų ir teisinių institucijų veiksmai. Bylos nagrinėjimo metu galiojusi BPK 17 straipsnio 2 dalis nustatė prokuroro pareigÄ užtikrinti kaltinamajam jo asmeninių bei turtinių teisių apsaugÄ .

Paskyrus suėmimÄ , uždėjus ieÅ¡kovo turtui areÅ¡tÄ , uždėjus areÅ¡tÄ Bendrovės akcijoms, buvo visiÅ¡kai suvaržytos ieÅ¡kovo teisės ir teisėti interesai, o taip pat ir Bendrovės, kuri neteko pagrindinio vadovo, kurio veiksmai ir akcijų kiekis tiesiogiai lėmė įmonės funkcionavimÄ , stabiliÄ veiklÄ , interesai. Nutarime uždėti turtui areÅ¡tÄ akcentuojama tik akcininkų interesų apsauga, tačiau nėra duomenų, kokiais bÅ«dais užtikrinama ieÅ¡kovo interesų apsauga.

Tai akivaizdus neteisėtas prokuroro neveikimas. Prokurorams turėjo bÅ«ti akivaizdu, kad suėmus pagrindinį įmonės akcininkÄ , Bendrovė gali bankrutuoti. Ikiteisminio tyrimo organai, turėdami visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , žinojo, kad ieÅ¡kovui nebuvo suteikta reali galimybė perduoti teisę atstovauti savo teisėtiems turtinimas interesams ir padėti Bendrovės Å«kinei veiklai. IeÅ¡kovo teigimu, pagrindinė priežastis, dėl ko bankrutavo Bendrovė, buvo įmonės vadovo netektis dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir kitų teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmų.

Teismas nevertino ieÅ¡kovo pateiktos specialisto iÅ¡vados, kuris taip pat buvo apklaustas kaip liudytojas ir kuris patvirtino, jog Bendrovė bankrutavo netekusi kompetentingo vadovo ir užsienio komercinių partnerių. Minėta specialisto iÅ¡vada buvo įrodyta, kad esant įprastoms iÅ¡orinėms ir vidaus aplinkos sÄ lygoms, įmonė negalėjo bankrutuoti. Taigi teismas nevisapusiÅ¡kai įvertino bylos faktines aplinkybes. Teismo priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo imperatyvų.

Todėl neturtinės žalos dydis turi bÅ«ti padidintas iki ieÅ¡kinyje nurodytos sumos – 500 000 Lt. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 7 d. bei 2004 m. gruodžio 28 d. nutarčių matyti, kad apeliantas pats buvo neteisėtų veiksmų dalyvis, t. y. įvykdė nusikalstamas veikas. Tokiais savo veiksmais pats apeliantas sÄ lygojo prastÄ Bendrovės finansinę bÅ«klę ir gamybos nuosmukį.

Teismas pagrįstai nevertino apelianto minimos specialisto iÅ¡vados, nes Å¡is dokumentas grįstas prielaidomis. CPK XIII skyriuje nenumatyta tokio įrodymo, kaip specialisto iÅ¡vada. Pažymi, kad apelianto praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis aiÅ¡kiai neatitinka protingumo kriterijų, nėra adekvatus galbÅ«t padarytam pažeidimui ir prieÅ¡tarauja suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT praktikai Å¡ios kategorijos bylose.Atsakovo atstovas Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ra atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti.

Nurodo, kad pritaria Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinio skundo argumentams. Skundžiamame sprendime yra aiškiai, išsamiai ir argumentuotai pateikiamos teismo išvados, o apeliaciniame skunde ieškovo dėstomi argumentai yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio. Teigia, kad paties ieškovo veiksmai, t. y. nusikalstamos veikos, yra priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. pradėtu ikiteisminiu tyrimu, taikytomis procesinės prievartos priemonėmis, bylos nagrinėjimu teisme.

IeÅ¡kovas atsiliepimu į atsakovo atstovo Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad apeliantas daro nuorodÄ Ä¯ CK 6.272 straipsnio pažeidimÄ , padarytÄ netinkamai taikant ir aiÅ¡kinant materialinės teisės normÄ , tačiau, kaip Å¡i norma pažeista, skunde motyvų nėra. Skunde teigiama, kad ieÅ¡kovui atsiradę dvasiniai iÅ¡gyvenimai ir patirti nepatogumai yra pasekmės, sukeltos paties ieÅ¡kovo nusikalstamais veiksmais, tačiau koks Å¡io argumento ryÅ¡ys su CK 6.272 straipsnio pažeidimu – skunde motyvų nėra.

Neigiamos pasekmės ieÅ¡kovui atsirado ne todėl, kad jis pasielgė neteisėtai, o todėl, kad teisėsaugos institucijos bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu pažeidė reikalavimus ginti ir saugoti žmogaus teises. Skunde teigiama, kad teismas nenurodė įrodymų, kuriais grindžiamas teismo sprendimas, vertinimo ir taip esÄ pažeistas CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktÄ , tačiau skunde nėra motyvų, iÅ¡ kurių matytųsi, kad tokio pobÅ«džio pažeidimas sÄ lygojo neteisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ .

Be to, skundo teisiniu pagrindu apeliantas nurodo CPK 326 straipsnį., kuris reglamentuoja apeliacinės instancijos teismo teises, todėl ši norma nėra teismo sprendimo naikinimo pagrindu. Tai reiškia, kad atsakovas skunde nenurodo teismo sprendimo naikinimo teisinio pagrindo ir tai yra esminis procesinio dokumento trūkumas. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Valstybės atstovų apeliaciniai skundai ir ieškovo V. J. apeliacinis skundas tenkinami iš dalies.Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keičiamas.

Kadangi bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai (CPK 320 str. 1 d.), tai apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (CPK 263 str.), o taip pat, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje nustatyta:V.

J. dėl padarytų nusikaltimų Lietuvos teismai pripažino kaltu dvejose baudžiamosiose bylose:a) baudžiamojoje byloje Nr. 1-111-30/03 (25 tomai) 2003 m. birželio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2004 m. gegužės 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ir 2004 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi V. J. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje (pasisavino didelės vertės svetimÄ (AB ,,Litoda“) turtÄ ) ir BK 184 straipsnio 2 dalyje (iÅ¡Å¡vaistė didelės vertės svetimÄ (AB ,,Litoda“ turtÄ ).

Už Å¡iuos nusikaltimus apeliantui V. J. paskirta vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į kuriÄ Ä¯skaitytas kardomajame kalinime (suėmime) iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 1996 m. vasario 7 d. iki 1997 m. spalio 6 d., pripažinus, kad laisvės atėmimo bausmė visiÅ¡kai atlikta (t. 23, 90-140 b. l., t . 24, 22-34, 89-99 b. l.).b) baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-01/2003 (2A-9/2004, 7 tomai) 2003 m. rugsėjo 8 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (7 t., 145-154 b. l.), 2004 m.

Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (7 t., 212-216 b. l.) ir 2004 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi (7 t., 237- 240 b. l.) V. J. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje (vykdydamas AB ,,Litoda“ valdybos pirmininko pareigas pasisavino ir iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje esantį didelės vertės svetimÄ (AB ,,Litoda“) turtÄ ). Už Å¡iuos nusikaltimus V. J. paskirta 25 000 Lt bauda. Be to, Å¡ioje byloje 2003 m. rugsėjo 8 d. priimta nutartis (7 t., 155-158 b. l.), kurioje V.

J. bei dar dviems teisiamiesiems, baudžiamoji byla dėl nusikaltimo, numatyto BK 207 straipsnio 2 dalyje (oficialių dokumentų klastojimas ir panaudojimas, 1961 m. įstatymo redakcija su pakeitimais ir papildymais, padarytais iki 2003 m. gegužės 1 d.) nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Nutartis įsiteisėjusi, jos neteisėtumas nenustatytas. IÅ¡ Å¡ių paminėtų duomenų akivaizdu, kad apeliantas (ieÅ¡kovas) V. J. buvo pripažintas padaręs nusikaltimus, susijusius su AB ,,Litoda“, kuriÄ valdė kaip pagrindinis akcininkas ir valdybos pirmininkas, turto pasisavinimu, iÅ¡Å¡vaistymu ir oficialių dokumentų klastojimu.

IeÅ¡kovas prašė priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ , padarytÄ neteisėtais Klaipėdos miesto apylinkės teismo bei Klaipėdos apygardos teismo, Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjų, Klaipėdos miesto prokuratÅ«ros, Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros bei Generalinės prokuratÅ«ros pareigÅ«nų veiksmais sulaikant, suimant ir laikant izoliuotÄ nuo visuomenės ieÅ¡kovÄ baudžiamojoje byloje bei neužtikrinant bylos iÅ¡nagrinėjimo per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ . IeÅ¡kovas prašė apginti jo pažeistas teises Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsniu, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5, 6 ir 13 straipsniais bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniu.Atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (neteisėto nuteisimo, neteisėto, suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, procesinės prievartos priemonių pritaikymo<...>) reglamentuoja CK 6.272 straipsnis.

Kartu su Å¡iuo straipsniu taikytina ir Konvencija, Lietuvoje įsigaliojusi 1995 m. birželio 20 d., galiojusi apeliantui (ieÅ¡kovui) sulaikymo ir procesinės prievartos priemonių taikymo metu (CK 1.13 str., Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 str. 1 ir 2 d.). Valstybės pareiga atlyginti tokio pobÅ«džio žalÄ atsiranda tik tuo atveju, jei ji padaryta neteisėtais (priimtais pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ ) minėtų pareigÅ«nų veiksmais (procesiniais teisiniais aktais), kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės baudžiamojo proceso srityje ir esant kitom dviem sÄ lygom – žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui.

Dėl asmens teisės į įmanomai trumpiausiÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies požiÅ«riu EŽTT vertina baudžiamojo proceso stadijas kaip visumÄ , o proceso trukmei reikÅ¡mingÄ laikotarpį pripažįstÄ nuo oficialios institucijos praneÅ¡imo asmeniui apie įtarimÄ , kad jis padarė nusikalstamÄ veiklÄ iki sprendimo procese priėmimo. Taip pat EŽTT yra pažymėjęs, kad bylos proceso ilgumo pagrįstumas turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir teismo praktikoje apibrėžtus kriterijus: konkrečios bylos sudėtingumÄ , asmens (įtariamojo) bei valdžios institucijų elgesį nagrinėjant bylÄ ir kitas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. byla Nr.36743/97 B.

G. prieÅ¡ LietuvÄ ; 2001 m. lapkričio 13 d. byla Nr. 55479/00 Å leževičius prieÅ¡ Lietuva; 2003 m. gruodžio 11 d. byla Nr. 70661/01 Girdauskas prieÅ¡ LietuvÄ ). Tokios teisminės praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose Nr. 3K-3-895/2003 (2003 m. spalio 1 d. M. B. v. Teisingumo ministerija ir Generalinė prokuratÅ«ra), Nr. 3K-7-7/2007 (A. N. v. Lietuvos valstybė) ir kt. Apeliantas V. J. įrodinėja per ilgÄ baudžiamÄ jį procesÄ vienoje baudžiamojoje byloje – Nr. 1-111-30/03 (30-9-010-95).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nurodyta baudžiamoji byla buvo iÅ¡kelta 1995 m. spalio 4 d. Dar penkios baudžiamosios bylos iÅ¡keltos nuo 1996 m. vasario 6 d. iki 1996 m. rugpjūčio 26 d. Visos jos sujungtos į vienÄ minėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ 1996 m. vasario 6 d., gegužės 16 d., liepos 11 d. ir rugpjūčio 26 d. EŽTT vertina baudžiamojo proceso stadijas kaip visumÄ , o proceso trukmei reikÅ¡mingÄ laikotarpį pripažįstÄ nuo oficialios institucijos praneÅ¡imo asmeniui apie įtarimÄ , kad jis padarė nusikalstamÄ veiklÄ , iki sprendimo procese priėmimo.

Taip pat EŽTT yra pažymėjęs, kad bylos proceso ilgumo pagrįstumas turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir teismo praktikoje apibrėžtus kriterijus: konkrečios bylos sudėtingumÄ , asmens (įtariamojo) bei valdžios institucijų elgesį nagrinėjant bylÄ ir kitas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. byla Nr.36743/97 G. prieÅ¡ LietuvÄ ; 2001 m. lapkričio 13 d. byla Nr. 55479/00 Å leževičius prieÅ¡ Lietuva; 2003 m. gruodžio 11 d. byla Nr. 70661/01 Girdauskas prieÅ¡ LietuvÄ ).

Tokios teisminės praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose Nr. 3K-3-895/2003 (2003 m. spalio 1 d. M. B. v. Teisingumo ministerija ir Generalinė prokuratÅ«ra), Nr. 3K-7-7/2007 (A. N. v. Lietuvos valstybė) ir kt. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nors baudžiamoji byla iÅ¡kelta 1995 m. spalio 4 d., Plungės akcinės bendrovės „Litoda“ mokesčių ir kitų įmokų į biudžetÄ apskaičiavimo bei mokėjimo patikrinimo akto pagrindu pagal nusikaltimo, numatyto BK 324 straipsnyje (žinomai neteisingų duomenų apie pajamas arba pelnÄ pateikimas) požymius, tačiau įtariamieji asmenys nutarime iÅ¡kelti bylÄ nebuvo įvardyti.

Apeliantui (ieÅ¡kovui) V. J. įtarimai padarius nusikalimus, numatytus BK 207 str straipsnio 2 dalyje (Oficialaus dokumento suklastojimas ar suklastoto oficialaus dokumento realizavimas ar panaudojimas, padarytos itin svarbaus oficialaus dokumento atžvilgiu arba sukėlusios žymiÄ Å¾alÄ valstybės ar visuomenės interesams arba asmens teisėms ar teisėtiems interesams) ir 274 straipsnio 3 dalyje (sukčiavimas, padarytas stambiu mastu), (BK 1961 m. redakcija su pakeitimais ir papildymais) buvo pareikÅ¡ti 1996 m. vasario 7 d., sulaikius įtariamuoju BPK 137 straipsnio tvarka (8 t., 139-140, 158-159 b. l.), todėl apie baudžiamojo proceso trukmę sprendžiama nuo Å¡io momento.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai baudžiamojo proceso pradžiÄ skaičiavo nuo baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo dienos – 1995 m. spalio 4 d. Kaip jau minėta, baudžiamasis procesas byloje Nr. 1-111-30/03 (30-9-010-95) užbaigtas 2004 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi. Ä®vertinus Å¡ias faktines aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie iÅ¡vados, kad baudžiamasis procesas byloje Nr. 1-111-30/03 (30-9-010-95) tęsėsi 8 metus ir 10 mėnesių. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad procesas baudžiamojoje byloje buvo nepateisinamai ilgas.

Teisėjų kolegija su tokia iÅ¡vada sutinka, tačiau nesutinka su teismo nustatytu neturtinei žalai atlyginti - akivaizdžiai per didelė, todėl ji, tenkinant atsakovo – valstybės, atstovų apeliacinius skundus iÅ¡ dalies, mažinama iki 10 000 Lt. Atleisti valstybę nuo civilinės atsakomybės visiÅ¡kai dėl nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nustačius ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir teismų veiksmų neteisėtumÄ dėl iÅ¡ dalies nepagrįstai vilkinto baudžiamojo proceso, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija sutinka, kad dėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-111-30/03 tiriamų nusikalstamų veikų, susijusių su atskirų įmonių finansine veikla, pobÅ«džio (turto pasisavinimas ir iÅ¡Å¡vaistymas stambiu mastu, sukčiavimas, padarytas stambiu mastu, dokumentų, antspaudų ir kt. klastojimas), kiekio, egzistuojančio tarptautinio elemento renkant įrodymus, tirtų faktinių aplinkybių, įrodinėjimo proceso, kaltinamųjų bei liudytojų kiekio, byla pakankamai sudėtinga, didelės apimties (susideda iÅ¡ 25 tomų), todėl Å¡ios priežastys galėtų pateisinti baudžiamojo proceso ilgÄ nagrinėjimÄ , tačiau tik tuo atveju jei valstybinės valdžios institucijos veikė teisėtai ir tinkamai organizavo procesÄ byloje, t. y. nesant nepateisinamo delsimo požymių.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad baudžiamoji byla, kurioje kaltinamas V. J. bei dar trys asmenys (A. D. , B. G. ir M. G. ) buvo perduota teismui 1996 m. lapkričio 13 d. (9 t., 278, 375 b. l. ) ir nagrinėta 1997 m. sausio 13 d., tačiau Kretingos rajono apylinkės teismo 1997 m. sausio 15 d. nutartimi (9 t., 383 b. l.) ji (byla) buvo grÄ Å¾inta tyrimui papildyti dėl netinkamai kvalifikuotos kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos bei naujų nusikalstamų veikų inkriminavimo. Klaipėdos apygardos teismo 1997 m. vasario 17 d. nutartimi minėta teismo nutartis palikta galioti (9 t., 409 b. l.).

Papildomas ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas iki 1997 m. liepos 17 d. ir tÄ pačiÄ dienÄ byla perduota teismui (13 t., 130-199 b. l., 14 t., 1 b. l.). Kaltinamieji 1997 m. liepos 21 d. teismo nutartimi atiduoti teismui teisti, paskiriant bylÄ nagrinėti teismo posėdyje 1997 m. spalio 6 d. (14 t., b. l. 6), tačiau 1997 m. spalio 6 d. teismas grÄ Å¾ino bylÄ tyrimui papildyti dėl ikiteisminio tyrimo metu padarytų esminių BPK pažeidimų (14 t., 41-43, 47 b. l.). 1997 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, patenkinus prokuroro apeliacinį skundÄ , minėta apylinkės teismo nutartis buvo panaikinta, nustačius, kad apylinkės teismo iÅ¡vada dėl BPK pažeidimų nepagrįsta, padaryta neiÅ¡tyrus bylos įrodymų teisminio tardymo metu, pažeidus BPK nuostatas (14 t., 98-99 b. l.).

Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ naujo, 1997 m. gruodžio 17 d. Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjo nutartimi Å¡i byla buvo sujungta su baudžiamÄ ja byla, kurioje kaltinamas nusikaltimais, numatytais BK 275 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 324 straipsnio 1 dalyje ir kt., S. G. , o teisėjas nuo bylos nagrinėjimo nusiÅ¡alino (14 t., 121 b. l.). Toliau byla buvo nagrinėta 1998 m. gegužės 4 d. ir birželio 10 d. Skuodo rajono apylinkės teisme, į kurį ji (byla) perduota 1998 m. sausio 23 d. (17 t., 1, 39, 69 b. l.), o 1998 m. birželio 12 d. nutartimi byla buvo sustabdyta, įpareigojant prokurorÄ pateikti papildomus įrodymus, atlikti naujÄ dokumentų revizijÄ AB ,,Litoda“ (17 t., 94-95 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismas pripažino Å¡iÄ teismo nutartį teisėta ir pagrįsta (17 t., 112-113 b. l.). Byla buvo nagrinėjama teisme toliau nuo 1998 m. lapkričio 19 d. iki 2001 m. birželio 1 d. (tÄ dienÄ paskelbtas nuosprendis) 13-oje teismo posėdžių dvejus metus ir septynis mėnesius (17 t, 135, 156, 179, 279 b. l., 18 t., 79, 163, 242 b. l., 19 t., 30, 93, 132, 172, 186 b. l.). Apeliacine tvarka ji (byla) nagrinėta nuo 2001 m. rugsėjo 25 d. iki 2002 m. balandžio 12 d. (tÄ dienÄ priimta teismo nutartis) – apie septynis mėnesius (20 t., 11, 34, 61, 108 b. l.).

Apeliacnės instancijos teismo nutartimi apylinkės teismo nuosprendis buvo iÅ¡ dalies, patenkinus nuteistųjų, taip pat ir V. J. , apeliacinius skundus, panaikintas ir byla grÄ Å¾inta nagrinėti teismui iÅ¡ naujo dėl apylinkės teismo padarytų esminių BPK pažeidimų (20 t., 108-122 b. l.). Toliau byla buvo nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teisme nuo 2002 m. gegužės 22 d. iki 2003 m. birželio 16 d. (tÄ dienÄ paskelbtas teismo nuosprendis) – vienerius metus ir apie vienÄ mėnesį (22 t., 1-177 b. l., 23 t., 24-90 b. l.).

Nuo 2003 m. rugsėjo 28 d. baudžiamoji byla pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundÄ buvo nagrinėta apeliacinės instancijos teisme iki 2004 m. gegužės 13 d.(tÄ dienÄ paskelbta teismo nutartis) – apie aÅ¡tuonis mėnesius (23 t., 166 b. 1., 24 t., 4-34 b. l.). Toliau ji (byla) buvo nagrinėta Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka pagal V. J. kasacinį skundÄ 2004 m. gruodžio 28 d. ir tÄ dienÄ priimta galutinė teismo nutartis (24 t., 82 b. l.). IÅ¡ Å¡ių faktinių aplinkybių sprendžiama, kad baudžiamasis procesas iÅ¡ dalies buvo užtęstas dėl teismų padarytų procesinių įstatymų pažeidimų, dėl ko procesÄ byloje teko kartoti du kartus, o taip pat ir dėl ikiteisminio tyrimo bei prokurorų veiksmų, netinkamai organizuojant ikiteisminį tyrimÄ , nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tiriant bylÄ , renkant ir vertinant įrodymus, dėl ko, kaip paminėta, byla teisme buvo stabdoma tam, kad prokuroras pateiktų papildomus įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad baudžiamasis procesas byloje buvo per ilgas dėl valstybės pareigÅ«nų netinkamų, nekompetentingų, nekruopščiai atliekamų veiksmų, nepagrįstai delsiant tinkamai ir kuo trumpiausiu terminu iÅ¡nagrinėti bylÄ , todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Dėl teisės į laisvę Konvencijos 5 straipsnio 5 dalies požiÅ«riu Konvencijos 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, kuris yra sulaikymo ar suėmimo auka pažeidžiant Å¡io straipsnio nuostatas, turi teisę į nuostolių atlyginimÄ .

Å io straipsnio 1 dalies c punktas nustato, kad kiekvienas žmogus turi teisę į asmens laisvę ir asmens neliečiamybę. Niekam laisvė negali bÅ«ti atimta kitaip, kaip Å¡iais (Konvencijoje) numatytais atvejais ir įstatymo nustatyta tvarka. Teisėtam sulaikymui ar suėmimui Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktai priskiria asmens sulaikymÄ ar suėmimÄ ,,<...> kai norima garantuoti kokios nors įstatymo nustatytos prievolės įvykdymÄ â€œ; ,,<...>, kad bÅ«tų pristatytas kompetentingai teismo institucijai, pagrįstai įtariant jį padarius nusikaltimÄ , ar kai pagrįstai manoma, jog bÅ«tina neleisti padaryti nusikaltimo, arba manoma, jog jis, padaręs tokį nusikaltimÄ , gali pabėgti“.

Asmens laikinas sulaikymas apibrėžtas ir nacionalinėje teisėje - BPK 137 straipsnyje (ginčui aktuali 1996 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. I-1347 redakcija, įsigaliojusi 1996 m. birželio 1 d.), kuriame nustatyta, kad galima sulaikyti asmenį, užkluptÄ darant nusikaltimÄ ar tuoj po to, kai jis nusikaltimÄ padarė, jei yra pagrindo manyti, kad toks asmuo gali pabėgti, ar tuoj pat neįmanoma nustatyti jo asmenybės, taip pat kitais atvejais, kai yra kardomajam kalinimui (suėmimui) taikyti bÅ«tinos sÄ lygos ir pagrindai.

Nustatyta, kad laikinas sulaikymas negali trukti ilgiau kaip 48 valandas. Dėl to, kad laikinas sulaikymas yra iÅ¡imtinė procesinė prievartos priemonė, kuria siekiama įstatyme nustatytų (jau minėtų) tikslų, todėl toks sulaikymas galimas tik esant įstatymo nustatytiems pagrindams. BPK 137 straipsnio 1 dalis, nustatydama, kad sulaikymas gali bÅ«ti taikomas ir atvejais, kai yra kardomajam kalinimui (suėmimui) taikyti bÅ«tinos sÄ lygos ir pagrindai, nukreipia į BPK 104 straipsnio nuostatas, apibrėžiančias kardomosios priemonės suėmimo taikymo pagrindus.

Procesinės prievartos priemonių tikslas – užtikrinti tinkamÄ proceso eigÄ baudžiamojoje byloje ir iÅ¡tirti nusikaltimÄ . Ä®statymo nustatyti galimi laisvės ribojimo ir kitų procesinės prievartos priemonių taikymo pagrindai ir tvarka siejami su teisingumo vykdymu baudžiamojoje byloje nuo jos iÅ¡kėlimo iki nuosprendžio (nutarties) priėmimo. Tai ne bausmė už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , o tik procesinis veiksmas, kuriam atlikti numatytos materialinės ir procesinės sÄ lygos. Skiriant tokias priemones, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas.

Atsižvelgiama tik į tikėtinumÄ , kad įtariamasis (kaltinamasis) vengs tardymo ir teismo, trukdys nustatyti tiesÄ ir panaÅ¡iai. Byloje svarbu ar procesiniai veiksmai buvo atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, ar jais nebuvo pažeistos ir suvaržytos apelianto teisės ir laisvės. Teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tuo atveju, jeigu taikant procesines prievartos ar kardomÄ sias priemones (nagrinėjamu atveju – sulaikant ir suimant apeliantÄ ) buvo įvykdyti neteisėti veiksmai, kurie (neteisėti veiksmai) yra nustatyti įstatymų nustatyta tvarka atitinkamu procesiniu sprendimu.

Taigi sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės, turi bÅ«ti įvertintas atsakovo pareigÅ«nų minėtų veiksmų atitikimas Baudžiamojo proceso kodekso normoms ir Konvencijos 5 straipsnio 5 dalies nuostatoms. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas V. J. buvo sulaikytas 1996 m. vasario 7 d. vadovaujantis BPK 137 straipsniu, įtariant padarius sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 274 straipsnio 2 dalyje (turto grobimas stambiu mastu), už kurį numatyta griežtesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, bei kitÄ nusikaltimÄ (BK 207 str. 2 d.), dėl to, kad laisvėje gali pasilėpti, trukdyti bylos tyrimui, daryti neteisėtÄ poveikį nusikaltimo liudytojams (8 t., 141 b. l.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡is sulaikymas buvo atliktas nepažeidus BPK nustatytų procedÅ«rų bei pagrindų; sulaikymo neteisėtumas įstatymų nustatyta tvarka nekonstatuotas. Kardomoji priemonė suėmimas paskirta 1996 m. vasario 10 d. SuėmimÄ sankcionavo Klaipėdos apygardos vyr. prokuroras 8 t., 141 b. l.). Nutarime skirti kardomÄ jį kalinimÄ yra BPK 104 straipsnyje nustatytos sÄ lygos ir pagrindai. Suėmimo neteisėtumas nenustatytas. SuėmimÄ pratęsė iki 1996 m. liepos 30 d. Klaipėdos vyriausiasis prokuroras ir Lietuvos Generalinis prokuroras (1 t., 18-29 b. l.).

Apeliantas V. J. apie Å¡iuos procesinius veiksmus buvo informuotas. Tuo laikotarpiu, t. y. iki 1996 m. birželio 21 d. galiojo ir buvo taikoma Lietuvos iÅ¡lyga dėl Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies, todėl iki minimo laikotarpio turėjo teisę taikyti suėmimÄ sankcionuojant ir jį (suėmimÄ ) pratęsti prokurorai, o pareiga skubiai pristatyti apeliantÄ teisėjui tuo metu nebuvo nustatyta, todėl dėl sulaikymo, suėmimo ir jo termino pratęsimo Konvencijos pažeidimas minėtu laikotarpiu nenustatytas.Apelianto suėmimas buvo pratęstas Generalinio prokuroro nutarimu iki 1996 m. liepos 30 d., todėl toliau suėmimo terminÄ tęsė teismas: 1996 m. liepos 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas buvo pratęstas iki 1996 m. rugsėjo 7 d. (BPK 106 str. 3 d.). Apeliantas pasinaudojo BPK 1091 straipsnio suteikta teise ir teismo nutartį apskundė apeliacine tvarka, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 1996 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi apeliacinis skundas buvo atmestas. 1996 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi sėmimo terminas pratęstas iki 1996 m. spalio 9 d. Apeliantas Å¡ios teismo nutarties neskundė (8 t., 187 b. l.). Iki Å¡io laiko nei nacionalinės teisės, nei Konvencijos pažeidimų prailginant suėmimo terminÄ nenustatyta.

Nuo 1996 m. spalio 9 d. iki 1996 m. gruodžio 5 d., t. y. iki baudžiamoji byla perduota teismui, V. J. buvo laikomas suimtas, nepratęsus jo suėmimo termino atskiru procesiniu dokumentu. 1996 m. rugsėjo 27 d. V. J. buvo paskelbta apie parengtinio tyrimo pabaigÄ ; spalio 3 d. baudžiamoji byla jam ir kitiems kaltinamiesiems pateikta susipažinti (9 t., 176 b. l.); spalio 17 d. Klaipėdos apygardos prokuroro nutarimu byla grÄ Å¾inta tyrimui papildyti ir nuo spalio 17 d. iki spalio 18 d. byloje buvo atlikti papildomi tyrimo veiksmai, V.

J. ir kitiems kaltinamiesiems pareikÅ¡ti nauji kaltinimai (9 t., 134, 140-171 b. l.); spalio 18 d. paskelbta apie parengtinio tardymo pabaigÄ (9 t., 174 b. l.). IÅ¡ protokolo apie susipažinimÄ su byla sprendžiama, kad toliau buvo susipažįstama su byla, nors tiksli susipažinimo su byla pradžia, po to kai byla buvo baigta papildžius parengtinį tyrimÄ , nenurodyta. Yra nurodyta susipažinimo su byla pabaiga - spalio 31 d. IÅ¡ to galima daryti iÅ¡vadÄ , kad susipažinimas su byla vyko nuo spalio 18 d. iki spalio 31 d. (9 t., b. l. 176-177).

Tuo metu galiojęs BPK 226 straipsnis nustatė, kad kaltinamojo ir jo gynėjo susipažinimo su byla laikas neįeina į parengtinio tardymo ir suėmimo trukmės terminus, t. y. nebuvo reikalavimo suėmimo terminÄ pratęsti. BÅ«tinybė pratęsti suėmimo terminÄ bendra tvarka, nenutraukiant susipažinimo su byla, buvo nustatyta tik 1998 m. birželio 11 d. BK 226 straipsnio redakcijoje. Nors ginčijamu laikotarpiu (nuo 1996-10-09 iki 1996-12-04) galiojo BPK 226 straipsnio 6 dalies redakcija, kuri nereikalavo pratęsti suėmimo termino Å¡iam pasibaigus, kai pabaigtas parengtinis tyrimas ir byla pateikta kaltinamajam susipažinti, tačiau EŽTT yra pasisakęs dėl BPK 226 straipsnio 6 dalies nuostatos neapibrėžtumo ir jos neatitikimo Konvencijos 5 straipsnio 1 daliai (sprendimas byloje Nr. 34578/97 Jėčius prieÅ¡ LietuvÄ ).

Ä®vertinusi visas bylos aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nuo 1996 m. spalio 9 d. iki 1996 m. gruodžio 4 d. (vienÄ mėnesį ir 28 dienas) buvo laikomas suimtu be jokio prokuroro ar teismo procesinio sprendimo pratęsti suėmimo terminÄ ; bÅ«tinybė tuo metu apeliantui taikyti kardomÄ jį kalinimÄ nebuvo tinkamai apsvarstyta ir motyvuota. Nors apeliantas ir jo gynėjas, susipažinę su bylos medžiaga, prašė nutraukti neteisėtÄ laisvės atėmimÄ , nes suėmimo terminas pasibaigęs, tačiau praÅ¡ymas buvo atmestas (9 t., 1747,181 b. l.).

Toks ikiteisminio tyrimo institucijos pasyvumas Å¡ioje situacijoje neatitiko bendrųjų rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimų savo veiksmais nepažeisti žmogaus teisių ir laisvių bei Konvencijos (tiesioginio taikymo akto), 5 straipsnio nuostatų, todėl yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ ir yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.1996 m. gruodžio 5 d. Kretingos rajono apylinkė teismo nutartimi kaltinamieji atiduoti teismui teisti ir iÅ¡spręsta dėl jiems taikytų kardomųjų priemonių.

Teismas paliko V. J. skirtÄ suėmimÄ nepakeistu (9 t., 280-281 b. l.). 1997 m. sausio 15 d. teismo nutartimi baudžiamoji byla grÄ Å¾inta tyrimui papildyti. Ta pačia nutartimi apeliantui V. J. suėmimas pratęstas iki trijų mėnesių - iki balandžio 15 d. (9 t., 375-388 b. l.). BPK 365 ir 372 straipsniai nustatė proceso dalyvių teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartis. Teisė skųsti minėtÄ teismo nutartį iÅ¡aiÅ¡kinta pačioje nutartyje, tačiau apeliantas V. J. Å¡ia teise nesinaudojo ir nutarties nei dėl bylos grÄ Å¾inimo tyrimui papildyti, nei dėl kardomosios priemonės suėmimo panaikinimo ar pakeitimo kita kardomÄ ja priemone, neskundė.

Tokia teise pasinaudojo tik kaltinamasis B. G. (9 t., 389 b. l.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, sprendžia, kad Å¡iuo laikotarpiu teismas, spręsdamas dėl V. J. suėmimo teisėtumo ir pagrįstumo veikė savo kompetencijos ribose ir nepažeidė BPK 10, 1041, 249, 250 ir 277 straipsnių reikalavimų, todėl Konvencijos 5 straipsnis nepažeistas.1997 m. balandžio 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atsisakius V. J. pratęsti suėmimo terminÄ , tos pačios dienos Klaipėdos apygardos prokuroro nutarimu jam paskirta kita kardomoji priemonė – 100 000 Lt užstatas, kuri 1997 m. balandžio 24 d. prokuroro nutarimu, pakeista į namų areÅ¡tÄ (13 t., 39-44 b. l.).1997 m. birželio 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo nutartimi V. J. , atsižvelgiant į 1997 m. gegužės 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo nutartį, kuria panaikinta 1997 m. balandžio 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis nepratęsti suėmimo termino, nurodant svarstyti suėmimo termino pratęsimo klausimÄ iÅ¡ naujo, kardomasis kalinimas pratęsiamas iki 1997 m. birželio 30 d. tuo pagrindu, kad egzistuoja pagrįsti įtarimai dėl V. J. padarytų nusikalstamų veikų, o bÅ«damas laisvėje gali slėptis nuo tardymo ir teismo, trukdyti nustatyti bylos tiesÄ (13 t., 50-75 b. l.).

TÄ pačiÄ dienÄ (1997 m. birželio 23 d.) Klaipėdos apygardos prokuroras panaikina V. J. kardomÄ jÄ priemonę namų areÅ¡tÄ ir pakeičia jÄ suėmimu (13 t., 79 b. l.). Nors V. J. sulaikymo protokolo byloje nėra, tačiau iÅ¡ 1997 m. liepos 10 d. Klaipėdos apygardos prokuroro raÅ¡to Klaipėdos VPK vyr. komisarui dėl V. J. etapavimo, matyti, kad apeliantas suimtas 1997 m. birželio 23 d. (13 t., 40-75). Teisėjų kolegija įžvelgia baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo ir suėmimo termino pratesimo loginės sekos pažeidimÄ (suėmimo terminas pratęsiamas kai dar asmuo nesulaikytas, o sulaikomas po nutarties šį terminÄ pratęsti).

Nustatyta ir tai, kad Å¡alia nagrinėjamos baudžiamosios bylos, egzistavo ir kita baudžiamoji byla Nr. 30-9-032-96 (Plungės rajono apylinkės teismo byla Nr. 1-2-01/2003, 2A-9/2004), kurioje V. J. buvo kaltinamas nusikaltimais, numatytais BK 207 straipsnio 2 dalyje ir 275 straipsnio 3 dalyje. Joje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl suėmimo skyrimo V. J. (5 t., 209 -217 b. l.) tuo metu kai apeliantui aptartoje baudžiamojoje byloje kardomoji priemonė buvo pakeista kita kardomÄ ja priemone – užstatu, t. y. 1997 m. balandžio 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atsisakius V. J. pratęsti suėmimo terminÄ , jis turėjo bÅ«ti paleistas nedelsiant. Jau minėta, kad tÄ pačiÄ dienÄ buvo paskirta kardomoji priemonė užstatas, tačiau iÅ¡ Plungės rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad V. J. nebuvo paleistas ir 1997 m. balandžio 15 d., nes suimtas pristatytas teismui dėl kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo Å¡ioje baudžiamojoje byloje. Teismas 1997 m. balandžio 15 d. nutartimi paskyrė kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ iki 1997 m. birželio 15 d., konstatavęs, kad apeliantas laisvėje gali daryti poveikį liudytojams, trukdyti nustatyti tiesÄ byloje (5 t., 217 b. l.).

Apskundus Å¡iÄ nutartį apeliacine tvarka, Klaipėdos apygardos teismas 1997 m. balandžio 24 d. nutartimi minėtÄ apylinkės teismo nutartį panaikino kaip neteisėta (5 t., 232 b. l.). Kaip jau minėta, tÄ pačiÄ dienÄ aktualioje baudžiamojoje byloje (1997-04-24) priimamas prokuroro nutarimas skirti V. J. namų areÅ¡tÄ , naikinat nutarimÄ skirti piniginį užstatÄ , neužtikrinus Å¡ios kardomosios priemonės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors V. J. buvo supažindintas su nutarimu skirti užstatÄ , tačiau realiai pats jo sumokėti neturėjo galimybės, o duomenų, kad apie šį nutarimÄ buvo informuotas apelianto gynėjas ar jo artimieji, kurie galėjo įmokėti užstatÄ , byloje nėra.

Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes sprendžia, kad tokia manipuliacija kardomosiomis priemonėmis buvo siekiama bent vienoje byloje laikyti V. J. suimtu. Toks valstybės pareigÅ«nų elgesys yra nesÄ Å¾iningas ir nepateisinamas. Daroma iÅ¡vada, kad V. J. nuo 1997 m. balandžio 15 d. iki balandžio 24 d. (10 dienų) buvo laikomas suimtas neteisėtai ir tuo pažeista Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies nuostata.Suėmimo nuo 1997 m. birželio 23 d. iki 1997 m. birželio 30 d. pripažinti neteisėtu nėra pagrindo, tačiau suėmimo laikas nuo birželio 30 d. iki liepos 25 d. (25 dienos; susipažinimo su baudžiamÄ jÄ byla, kaltinamosios iÅ¡vados suraÅ¡ymo, bylos perdavimo teismui laikas) nepateisinamas Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes, kaip jau minėta, BPK 226 straipsnio 6 dalies redakcija, kuri nereikalavo pratęsti suėmimo termino Å¡iam pasibaigus, kai pabaigtas parengtinis tyrimas ir byla pateikta kaltinamajam susipažinti, neatitiko Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies nuostatos (EŽTT sprendimas byloje Nr. 34578/97 Jėčius prieÅ¡ LietuvÄ ).

Kretingos rajono 1997 m. liepos 25 d. nutartimi kaltinamieji, vienas iÅ¡ jų - ieÅ¡kovas, perduoti teismui teisti. V. J. kardomoji priemonė suėmimas palikta nepakeista. Teisėjų kolegija Å¡ioje dalyje nenustatė vietinės teisės ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatų pažeidimo. 1997 m. spalio 6 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi byla grÄ Å¾inama parengtiniam tyrimui papildyti. V. J. kardomoji priemonė suėmimas pakeistas į namų areÅ¡tÄ .Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl nustatytų Konvencijos 5 straipsnio pažeidimų valstybei kyla civilinė atsakomybė.

Dėl neturtinės žalos dydžio Nustatyta, kad baudžiamasis procesas byloje buvo per ilgas dėl valstybės pareigÅ«nų netinkamų, nekompetentingų, nekruopščiai atliekamų veiksmų, nepagrįstai delsiant tinkamai ir kuo trumpiausiu terminu iÅ¡nagrinėti bylÄ , tuo pažeidus Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, tačiau nustatyta ir tai, kad baudžiamasis procesas byloje užvilkintas ne tik dėl valstybės pareigÅ«nų neteisėto neveikimo, bet iÅ¡ dalies, ir dėl kitų priežasčių.

Baudžiamoji byla pradėta ir tirta dėl finansinių nusikaltimų ir pakankamai sudėtinga, jos tyrimas reikalavo didelės apimties procesinių veiksmų, renkant ir vertinant įrodymus, kvalifikuojant veikas. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad tokio pobūdžio bylos eigai turėjo įtakos ir baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų kaita, vykusi po 1990 m. kovo 11 d., kai gana intensyviai buvo keičiamos senosios 1961 metų redakcijos BK bei BPK aktualūs nagrinėjamoje baudžiamoje byloje straipsniai.

Taip pat nustatyta, kad teismo posėdžiai, kuriuose nagrinėta aktuali ginčui baudžiamoji byla, buvo atidėti aÅ¡tuonis kartus neatvykus teisiamųjų, taip pat ir V. J. , gynėjams, taip vilkinant bylos nagrinėjamÄ . Tai reikÅ¡minga aplinkybė sprendžiant dėl priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti, tačiau pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino ir nepasisakė dėl apelianto bei jo atstovų elgesio baudžiamajame procese. V. J. buvo teismo pripažintas kaltu, padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus ir nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, kuriÄ atliko.

Ä®vertinus visas bylos faktines aplinkybes, bei visuotinai žinomÄ aplinkybę - valstybės sunkiÄ ekonominę situacijÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista iÅ¡ valstybės apeliantui V. J. 30 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti akivaizdžiai per didelė, todėl ji mažinama iki 10 000 Lt, nes tokia suma pakankamai kompensuoja apelianto patirtus nepatogumus dėl nepagrįstai ilgo baudžiamojo proceso, yra protinga ir teisinga (CK 6.250 str.). VisiÅ¡kai atleisti valstybę nuo civilinės atsakomybės dėl nustatytų Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimų, nėra pagrindo.Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dėl Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies pažeidimo - iÅ¡ dalies neteisėto kalinimo, dydį, atsižvelgiama į tai, kad apeliantas baudžiamojoje byloje nebuvo iÅ¡teisintas, toks (pažeidus suėmimo pratęsimo procedÅ«ras) suėmimas tęsėsi neilgai - apie 3 mėnesius.

V. J. galutiniu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, t. y. pasisavinęs ir iÅ¡Å¡vaistęs didelės vertės AB „Litoda“ turtÄ ir nuteistas realia vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme, įskaitant visÄ kardomojo kalinimo, taip pat ir neteisėto, laikÄ , todėl, įsiteisėjus nuosprendžiui, jam daugiau nereikėjo atlikti laisvės atėmimo bausmės. Teisėtos prielaidos baudžiamajam persekiojimui inicijuoti ir taikyti kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ buvo.

Taigi nors tam tikri pažeidimai skiriant ir prailginant kardomÄ jį kalinimÄ buvo, tačiau jie visos baudžiamosios bylos kontekste bei atsižvelgiant į apelianto procesinį statusÄ baudžiamajame procese, nėra tokie reikÅ¡mingi, kad bÅ«tų galima tenkinti V. J. apeliacinį skundÄ visa apimtimi ir priteisti jo pageidaujamÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija mano, kad 1 000 Lt suma pakankamai kompensuos patirtus nepatogumus (CK 6.250 str.).Nors pirmosios instancijos teismas reikalavimui dėl turtinės žalos, kildinamos iÅ¡ neteisėto suėmimo, atlyginimo, taikė ieÅ¡kinio senatį, nustatęs ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ - 1997 m. balandžio 24 d., t.y.

Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria panaikintas suėmimas, priėmimo, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad suėmimas baudžiamojoje buvo skiriamas ir tęsiamas ne vienÄ kartÄ ir jo (suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo) teisėtumo vertinimas neatsiejamas nuo visos baudžiamosios bylos ir jos galutinio rezultato, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo 2004 m. gruodžio 28 d. – Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus galutinę nutartį baudžiamojoje byloje (CK 1.125 str.8 d., 1.127 str.) apeliantas jo nepraleido.

Dėl turtinės žalos atlyginimo Pirmosios instancijos teismas įvertino visas faktines aplinkybes, kuriomis apeliantas grindė turtinę žalÄ , ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nei turtinė žala, nei priežastinis ryÅ¡ys neįrodyti. Apelianto V. J. apeliacinio skundo didesnę dalį sudaro CK normų, Lietuvos Konstitucinio teismo nutarčių ir EŽTT sprendimų citatos bei prielaidos dėl žalos. Reikalaudamas turtinės žalos, jos atsiradimÄ siedamas su baudžiamojo proceso, taikyto kardomojo kalinimo neteisėtumu, apeliantas nepateikė tokiÄ Å¾alÄ pagrindžiančių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme.

Teigdamas, kad jis dėl neteisėto suėmimo prarado darbo užmokestį, negavo dividendų, apeliacnės instancijos teismui apeliantas pateikė tik 1993 metų darbo užmokesčio kortelę, nors sulaikytas baudžiamojoje byloje buvo 1996 m. vasario 7 d. Ä®rodymų, kad iki to laiko dirbo ir gavo darbo užmokestį, nepateikė. Nėra ir kitų žalÄ pagrindžiančių įrodymų. Prielaidomis pagrįstas ir apelianto nurodomas, jo teigimu AB ,,Litoda“ sužlugdymo faktÄ patvirtinantis, „AB „Litoda“ veiklos 1996-2001 m. finansinis modelis“ (toliau – „modelis“, civ. byla, 2 t., 2-31 b. l.), nepriklausomo verslo konsultanto atliktas 2008 metais.

Å io „modelio“ turinys grindžiamas prielaidomis bei tikimybe, kokia situacija įmonėje galėjo bÅ«ti jei pagrindinis įmonės akcininkas ir valdybos pirmininkas nebÅ«tų areÅ¡tuotas. „Modelyje“ nėra nurodyta, kokiais konkrečiais dokumentais, atliekant tokį tyrimÄ ir darant iÅ¡vadas, buvo remtasi. Tai nėra ekspertizės aktas, todėl „modelis“ neįgyja didesnės įrodomosios galios. Jis gali bÅ«ti pripažintas tik raÅ¡ytiniu įrodymu ir vertinamas visų kitų įrodymų visete, tačiau, kaip jau minėta, „modelio“ iÅ¡vados nepagrįstos dokumentais, tik prielaidomis, todėl toks apelianto pateiktas „modelis“ yra netinkama įrodinėjimo priemonė, nepagrindžia reikalaujamos žalos fakto (CPK 177, 178 str.).Apeliantas teigė, kad viena iÅ¡ įmones sužlugdymo priežasčių – užsienio partnerių atsisakymas bendradarbiauti dėl to, kad jis (apeliantas V.

J. ) buvo suimtas ir neteko galimybių vadovauti įmonei, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai šio fakto nepatvirtina. Iš Rusijos įmonių 1996 metų raštų matyti, kad ūkiniai - komerciniai ryšiai su AB „Litoda“ buvo nutraukti pirmiausia dėl žymiai padidėjusių įmonės tiekiamos produkcijos kainų, kainų politikos neišmanymo, nereguliaraus produkcijos tiekimo, nekompetentingų įmonės vadovų sprendimų vykdant sudarytas sutartis (civ. byla, 2 t., 63-72 b. l.).

Tik viename iš minėtų raštų, papildoma priežastimi nurodomas įmonės vadovų pasikeitimas (2 t., 64 b. l.), tačiau byloje nėra duomenų, kad 1996 metais būtų pasikeitęs AB „Litoda“ generalinis direktorius. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tuo metu kai V. J. buvo suimtas, įmonei vadovavo generalinis direktorius G. M. , kuris Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio pagrindu turėjo teisę veikti vienasmeniškai bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bei priimti sprendimus, t.y. nedalyvaujant apeliantui.

Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantas V. J. nepateikė duomenų, kad bÅ«damas suimtas neturėjo galimybės perduoti savo įgalinimų kitiems asmenims. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad apeliantas turėjo gynėjÄ , ir ne vienÄ , nuo 1996 m. vasario 8 d. (sulaikytas buvo vasario 7 d.) (8 t., 136-139, 144167-163 ir t. t.), o nuo 1996 m. birželio 17 d. turėjo teisę susitikti su gynėju be apribojimų (8 t., 228 b. l.), todėl nebuvo jokių kliūčių pasitelkus advokato pagalbÄ duoti patvarkymus dėl įmonės veiklos ir jos valdymo.

Baudžiamojoje byloje esantys procesiniai dokumentai įrodo, kad 1997 m. spalio 6 d. V. J. , pakeitus kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ , buvo skirtas namų areÅ¡tas su apribojimais ir tai nekliudė jam dirbti įmonėje jau nuo tos dienos. V. J. praÅ¡ymai buvo patenkinti ir namų areÅ¡to sÄ lygos keistos, sudarant jam palankesnes sÄ lygas t., dirbti ir lankytis vieÅ¡ose vietose (14 t., 73-758 b. l., 17 t., 79 b. l.). IÅ¡ 2000 m. spalio 30 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad 2000 m. vasario 29 d. AB ,,Litoda“ visuotiniame akcininkų susirinkime nusprendus likviduoti įmonę, likvidatoriumi buvo paskirtas V.

J. . Tai taip pat įrodo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jis turėjo realiÄ galimybę dalyvauti įmonės veikloje, ir tam nekliudė jam paskirta kardomoji priemonė. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų taip pat nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad AB ,,Litoda“ bankroto priežastis – apeliantui taikytos kardomosios priemonės baudžiamojoje byloje ar per ilgas baudžiamasis procesas (civ. byla, 1 t., 112-118, 128-148 b. l.) Byloje nustatyta, kad visas baudžiamasis procesas ir V.

J. suėmimas Å¡io proceso metu iÅ¡ esmės buvo pagrįstas įtarimais, patvirtintais teismų nuosprendžiais, kuriuose nustatyta, kad apelianto nusikalstami veiksmai lėmė baudžiamųjų bylų iÅ¡kėlimÄ bei kardomųjų priemonių jose skyrimÄ ir tie veiksmai tiesiogiai susiję su AB ,,Litoda“ didelės vertės turto pasisavinimu, iÅ¡Å¡vaistymu, žinomai suklastotų oficialių dokumentų panaudojimu gaunant paskolÄ banke, dėl ko AB „Litoda“ neteko 1 000 000 Lt vertės turto (baudž. byla Nr. 1-111-20/03, 23 t., 90-140 b. l., 24 t., 22-34,89-99 b. l., baudž. byla Nr. 1-2-01/2003, 7 t., 238-240)b. l.).

IÅ¡ to galima daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad apelianto V. J. nusikalstami veiksmai, o ne valstybės pareigÅ«nų veiksmai baudžiamajame procese, turėjo tiesioginės neigiamos įtakos AB ,,Litoda“ Å«kinei-finansinei veiklai.IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad sulaikant apeliantÄ BPK 137 straipsnio tvarka, jam buvo paaiÅ¡kintas sulaikymo pagrindas, iÅ¡aiÅ¡kinta teisė turėti gynėjÄ , ji turėjo (kaip minėtÄ ne vienÄ ), naudojosi jų paslaugomis visÄ baudžiamÄ jį procesÄ be apribojimų (apie tai jau minėta nutartyje), turėjo teisė teikti praÅ¡ymus, skųsti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, teismo veiksmus, tokia teise naudojosi, tačiau ne taip aktyviai kaip kitas kaltinamasis B.

G. . V. J. teisė į gynybÄ ir teisė žinoti kuo įtarimas ir kaltinamas, nepažeista.Apeliantas V. J. savo reikalavimÄ grindžia EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimu byloje Nr. 367443/97 G. prieÅ¡ LietuvÄ , tačiau Å¡ioje byloje vertintos aplinkybės nėra visiÅ¡kai tapačios aplinkybėms nagrinėjamoje byloje. Kaip matyti iÅ¡ minėto sprendimo, EŽTT vertinto ne tik B. G. suėmimo teisėtumÄ , bet ir baudžiamojo proceso trukmę dar besitęsiant baudžiamajam procesui, t. y. dar nepriėmus galutinio sprendimo byloje, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad EŽTT sprendime tirtos faktinės aplinkybės tik iÅ¡ dalies sutampa su faktinėmis aplinkybėms nagrinėjamoje byloje.

Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Tenkinti apeliacinių skundų visiÅ¡kai juose nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Apeliacinės instancijos teisme bylos Å¡alys nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų dėl Å¡ioje instancijoje patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl jas priteisti nei vienai iÅ¡ Å¡alių nėra pagrindo (CPK 98 str. 1 d., 178 str.).Pirmosios instancijos teismo apeliantui V. J. priteista 2 000 Lt suma advokato pagalbai apmokėti nekeistina, nes, įvertinus bylos apimtį ir sudėtingumÄ , sprendžiama, kad tokio dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos teisingos ir protingos (CPK 93 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimÄ pakeisti.Teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ dalies patenkintas V. J. ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisiant jam (V. J. ) iÅ¡ Lietuvos valstybės 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti pakeisti ir priteistÄ sumÄ sumažinti iki 11 000 Lt (vienuolikos tÅ«kstančių litų).KitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                               Danutė Gasiūnienė Marytė Mitkuvienė Nijolė Piškinaitė