76fd24b3-8b68-445c-a2ee-225dffa44773 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-890-854/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03941-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3.; 2.6.9.2.; 3.3.1.18.4.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) G.

N. (G. N.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G. N. (G. N.) ieÅ¡kinį atsakovui S. L. dėl kompensacijos priteisimo už 2019-2021 metus, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas G. N. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo S. L. kompensacijÄ , mokamÄ periodiÅ¡kai nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., kas mėnesį sumokant po 327,22 Eur, įpareigojant atsakovÄ jÄ sumokėti iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ant laisvo (neužstatyto) sklypo be teisinio pagrindo stovi mūrinis atsakovo garažas, kuriam statyti ieškovo sklype leidimas nėra suteiktas.

3. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-502-861/2018 tenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir priteisė iÅ¡ atsakovo 36 112 Eur nuostolių už neteisėtÄ naudojimÄ si ieÅ¡kovui priklausančiu žemės sklypu laikotarpiu nuo 2009 metų iki 2017 metų bei kompensacijÄ , mokamÄ periodiÅ¡kai nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d., kas mėnesį sumokant 324 Eur.

4. Pažymėjo, kad jo sklypo reljefas yra skardingas, puÅ¡imis apaugęs Å¡laitas, kad negali sklype pasistatyti namo, nes vienintelė tinkama statybai vieta yra apie 120 kv. m. ir jos viduryje stovi mÅ«rinis garažas, kurio plotas 51 kv. m. Teigė, kad sklype augantys medžiai priskirtini saugotiniems (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krÅ«mai, augantys ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sÄ raÅ¡o patvirtinimo ir medžių ir krÅ«mų priskyrimo saugotiniems 3.9 punktas), jų kirsti negalima, todėl namo statyba yra ribota.

Sklypo vietos, kuriose gali bÅ«ti leista namo statyba, yra arba sklypo apatinėje dalyje, kur Å¡iuo metu stovi mÅ«rinis garažas, arba sklypo virÅ¡utinėje dalyje, kur nėra galimybės tinkamai įrengti privažiavimo prie sklypo. Taigi nenugriovus mÅ«rinio garažo, statyti ir naudoti pagal paskirtį namÄ , kurio užstatymo plotas sklype yra ne mažesnis kaip 120 kv. m., nėra racionalu.

5. PraÅ¡omÄ priteisti kompensacijÄ ieÅ¡kovas skaičiavo remdamasis Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 1-1236, 5 punktu (nuomos kaina paskaičiuojama žemės sklypo vertę padauginus iÅ¡ mokesčio tarifo, o nuomos mokesčio tarifai yra nuo 1,5 proc. iki 4 proc.). IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 2 proc. kompensacijÄ , skaičiuojamÄ pagal masinio vertinimo žemės vertinimo taisykles, mokamÄ periodiÅ¡kai ieÅ¡kovui kas mėnesį, nustatant periodinę kompensacijÄ pagal pastarųjų trejų metų vidutinę sklypo rinkos vertę (3 880,00 Eur + 3 920,00 Eur + 3 980,00 Eur) : 3 = 3 926,66 Eur; 3 926,66 Eur : 12 mėn. = 327,22 Eur).

6. Pažymėjo, kad 1986 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto komunalinio Å«kio valdyba iÅ¡davė atsakovui žemės naudojimo teisės aktÄ Nr. 91 nuolatiniam naudojimui 29 kv. m. žemės (duomenys neskelbtini), bet ne (duomenys neskelbtini). Teigė, kad iÅ¡ pateiktų archyvinių dokumentų matyti, jog garažo plotas yra žymiai didesnis nei buvo leista statyti. Kadangi ieÅ¡kovo sklype be teisinio pagrindo stovi atsakovui priklausantis garažas, turi bÅ«ti kompensuojama už naudojimÄ si žeme, nes pats ieÅ¡kovas negali naudotis sklypu.

7. IeÅ¡kovas nurodė, jog, atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypÄ , jis statinį žemės sklype matė.

8. Atsakovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti.

9. Nurodė, jog jam buvo leista statyti garaÅ¾Ä 1984 metais, jis jokių pažeidimų nepadarė. Pažymėjo, kad adresai skiriasi dėl to, jog potvarkyje buvo nurodyta, kad kiekvienas pastatas turi turėti savo adresÄ . Sklypas buvo atmatuotas ir perduotas valstybinei statybos organizacijai.

10. Tuo metu, kai buvo statomas garažas, žemės sklypas priklausė valstybei. Atsakovas nurodė, kad jis mokėjo žemės mokestį už sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

11. Nurodė, kad pagal tuometinį reguliavimÄ nereikėdavo registruoti pastato VÄ® Registrų centras, o pakakdavo pastatÄ Ä¯braižyti į planÄ , kas ir buvo padaryta.

12. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime prašė ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumÄ spręsti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, atsižvelgiant į atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir įsiteisėjusius teismų sprendimus.

13. Nurodė, kad dėl statinio (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo ginčas yra iÅ¡nagrinėtas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimu. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1106-611/2011 ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmetė ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

14. Pažymėjo, kad 2016 m. liepos 12 d. ieÅ¡kovas su pareiÅ¡kimu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ , praÅ¡ydamas atsakovui suraÅ¡yti savavaliÅ¡kos statybos aktÄ ir nurodyti nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini). Inspekcija 2019 m. rugpjūčio 9 d. atsakymu Nr. (23.2)-2D-11365 paaiÅ¡kino, kad dėl statinio (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo teismas yra priėmęs sprendimÄ , todėl ji ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimo nenagrinės. 15. 2016 m. rugsėjo 9 d. ieÅ¡kovas su skundu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ , praÅ¡ydamas panaikinti 2016 m. rugpjūčio 9 d. atsakymÄ ir ieÅ¡kovo skundÄ iÅ¡nagrinėti suraÅ¡ant atsakovui savavaliÅ¡kos statybos aktÄ .

Inspekcija 2016 m. rugsėjo 13 d. atsakymu Nr. 2D-13086 ieÅ¡kovui nurodė, kad ji nenagrinėja skundų ir praneÅ¡imų, jei paaiÅ¡kėja, kad tuo pačiu klausimu sprendimÄ yra priėmęs teismas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovui G. N. iÅ¡ atsakovo S. L. kompensacijÄ , mokamÄ periodiÅ¡kai nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., kas mėnesį sumokant 6,43 Eur, įpareigojant atsakovÄ jÄ sumokėti iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos; 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo kiekvienÄ mėnesį periodiÅ¡kai mokėtinos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; 27,72 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ 7,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas.

17. Teismas nustatė, kad ieškovui G. N. priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui S. L. – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

18. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog šis statinys būtų įregistruotas nekilnojamojo turto registre, tačiau iš ieškovui priklausančio sklypo 2009 metų plano matyti, kad sklype yra įbraižytas statinys (taškai 3-4-13-14).

19. Teismas nurodė, kad jis neturi pagrindo iÅ¡ naujo vertinti ir nustatinėti aplinkybių dėl atsakovo garažo teisėtumo, kadangi Å¡is klausimas jau iÅ¡spręstas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimu, kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atsakovui. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1106-611/2011 pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

20. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-502-861/2018, kurioje ieÅ¡kovas prisiteisė nuostolius ir kompensacijÄ iÅ¡ atsakovo, Å¡ioje byloje neturi esminės įtakos sprendžiant klausimÄ dėl kompensacijos už kitÄ laikotarpį priteisimo. Teismas pažymėjo, kad teismas toje byloje formaliai tyrė įrodymus, o Å¡ioje byloje teismas, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės, nustatęs bylai svarbias aplinkybes, įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

21. Teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, kad tarp Å¡alių bÅ«tų sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, nustatyta ir įregistruota servitutų ar kitų nuosavybės teisės į šį sklypÄ , jo dalį suvaržymų.

22. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog nuosavybės teisės į žemės sklypÄ ieÅ¡kovui buvo atkurtos jame esant neįregistruotam statiniui (garažui), nereiÅ¡kia ieÅ¡kovo teisės gauti atlygį už sklypo dalies, reikalingos statiniams naudoti, suvaržymÄ praradimo ar atsisakymo ir rizikos dėl to prisiėmimo. Atsakovo garažas stovi ant ieÅ¡kovo sklypo, tad atsakovas, neatlygintinai naudodamasis ieÅ¡kovo žeme, kurioje yra garažas, sutaupo lėšų. Teismas nustatė, kad nėra duomenų, jog sklypo, jo dalies naudojimas dėl jame esančio garažo bÅ«tų neatlygintinis.

23. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovas nepagrįstai praturtėja, o žemės, kurioje yra pastatas, savininkas (ieÅ¡kovas) negauna kompensacijos už nuosavybės teisės suvaržymÄ , t. y. garažo savininkas praturtėja žemės savininko sÄ skaita. Atsakovo sutaupymas yra proporcingas ieÅ¡kovo negautoms lėšoms ir sutaupymÄ bei lėšų negavimÄ sieja priežastinis ryÅ¡ys.

24. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas, bÅ«damas fiziniu asmeniu, nepatenka į Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 1-1236, 11.2 punkte paminėtų subjektų sÄ raÅ¡Ä , kad taisyklės nenumato galimybės savo nuožiÅ«ra pasirinkti mokesčio tarifo, kad ieÅ¡kovas nepagrindė savo pasirinkto mokesčio tarifo argumentais, nenukrypdamas nuo taisyklėse numatyto fiziniams asmenims mokesčio tarifo, ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ taikyti 2 proc. tarifÄ nuo žemės vertės skaičiuodamas kompensacijÄ sumažino iki 1,5 proc.

25. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡ atsakovo kompensacijÄ skaičiuoja nuo viso žemės sklypo ploto. Atsižvelgdamas į Taisyklių 8.5 punkto nuostatas, į tai, kad ieÅ¡kovo sklypas yra 0,1950 ha dydžio, o atsakovo garažo plotas yra 0,0051 ha, taigi atsakovo garažas užima tik 2,62 procentus ieÅ¡kovo žemės sklypo, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pagrįstas ieÅ¡kovo reikalavimas tik dėl 6,43 Eur per mėnesį kompensacijos priteisimo, kompensacijÄ apskaičiuojant taikant 1,5 proc. tarifÄ bei atsižvelgiant į sklypo plotÄ , ant kurio stovi garažas. Teismas taikė tokį skaičiavimÄ : 2 945 Eur ((194 000 x 1,5) + (196 000 x 1,5) + (199 000 x 1,5)) / 12 = 245,42 Eur už visÄ sklypÄ , 245,42 x 2,62 proc. (0,0051 ha x 100/0,1950 ha)/100 = 6,43 Eur. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas kito kompensacijos bÅ«do nenurodė ir neįrodinėjo.

26. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį padavė 2019 metais, tačiau ieÅ¡kinį grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 redakcija, galiojusia iki 2018 m. liepos 1 d. Nurodė, kad Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 1 d.) Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krÅ«mai, augantys ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sÄ raÅ¡o patvirtinimo ir medžių ir krÅ«mų priskyrimo saugotiniems 1 punktÄ , saugotiniems priskiriami medžiai ir krÅ«mai, augantys ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, augantys Å¡ių kriterijų priede nurodytose teritorijose ir atitinkantys priede nurodytus dydžius.

Nutarimo 3 punkte nurodyti atvejai, kada medžiai ir krÅ«mai neatitinka Å¡ių kriterijų 1 punkte nurodyto kriterijaus. Pagal Nutarimo priedo 4.1 punktÄ , kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje mieste – Ä Å¾uolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkÅ¡nos, liepos, maumedžiai, beržai, puÅ¡ys – didesnio kaip 20 cm skersmens. Teismas pažymėjo, kad nors nutarimas nustato tam tikras sÄ lygas, kuomet medžiai priskirtini saugotiniems, tačiau ieÅ¡kovas aplinkybių dėl medžių priskyrimo saugotiniems byloje neįrodinėjo.

Teismo nuomone, vien pats faktas, kad ieÅ¡kovui priklausančiame sklype auga medžiai, dar nereiÅ¡kia, kad jų kirsti negalima, taigi ir to, kad jo galimybės statyti namÄ yra apribotos. Be to, į bylÄ nepateikta duomenų, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl medžių kirtimo ir gavo nepalankų sprendimÄ .

27. Teismas nurodė, kad nors ekspertui buvo užduotas klausimas dėl galimybės sklype statyti namÄ , tačiau atsakymÄ praÅ¡yta pateikti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Nuo 2015 m. sausio 20 d. ekspertizės akto ir 2016 m. balandžio 15 d. papildomos ekspertizės akto priėmimo iki bylos nagrinėjimo teisme (2019 metų pabaiga) praėjo nemažai laiko, o ieÅ¡kovas nepateikė duomenų/įrodymų, kad dabar nėra visiÅ¡kai jokių galimybių statyti namo sklype. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovas nepaneigė, jog jis galimybės statyti namÄ Å¡iuo metu neturi, prieÅ¡ingai, jis ieÅ¡kinyje nurodė, kad namÄ gali statyti sklypo virÅ¡utinėje dalyje. Be to, ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad jis kreipėsi į atitinkamus asmenis, jog bÅ«tų pateikti sprendiniai dėl namo ginčo sklype projektavimo pagal ieÅ¡kinio padavimo metu galiojančius įstatymus.

28. Teismas pažymėjo, kad situacija dėl garažo buvimo atsakovo sklype tęsiasi jau daugiau kaip 10 metų, tačiau ieškovas nesiėmė priemonių nei dėl nuomos sutarties sudarymo, nei dėl servituto nustatymo ar pan. III. Apeliacinio skundo argumentai 29. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo ieškinys ir ieškovo ieškinį tenkinti visa apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 29.1. Atsakovo garažas ieÅ¡kovo žemės sklype pastatytas neteisėtai (nėra teisėto leidimo, registracijos ar plano, projektinės dokumentacijos, garažo priėmimo eksploatacijai akto). Garažui statyti atsakovui buvo suteiktas 29 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o ne ieÅ¡kovo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). 29.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. kovo 18 d. raÅ¡tÄ â€žDėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad atsakovo pastatytas garažas užima 51 kv. m. ieÅ¡kovo žemės sklypo ploto, nors atsakovui buvo suteiktas tik 29 kv. m. plotas. 29.3.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovo garažas stovi ant ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, sprendime klaidingai ir neobjektyviai vertino aplinkybes, konstatuodamas, kad atsakovas neturi mokėti praÅ¡omos kompensacijos visa apimtimi. 29.4. Atsakovas nesÄ Å¾iningai praturtėjo, t. y. sutaupė ieÅ¡kovo sÄ skaita, kadangi neatlygintinai naudojasi ieÅ¡kovo žemės sklypu, nemoka nuomos mokesčio, taip pat ieÅ¡kovo sklypo vertė yra mažesnė, nes ant sklypo stovi atsakovo statinys, dėl kurio žemės sklype gyvenamojo namo statyba nėra galima. 29.5.

IeÅ¡kovo nuosavybės teisė į ginčo sklypo dalį yra apribota ir suvaržyta, o suvaržymas nepagrįstas jokiu teisiniu pagrindu. Sudarius nuomos sutartį arba nustačius ir įregistravus servitutÄ , pareiga atlyginti už naudojimÄ si svetimu daiktu nuomos mokesčio ar dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo forma atsirastų tik ateityje. IeÅ¡kovui dėl tokių atsakovo veiksmų tenka patirti ir kitokius nuostolius – turi mokėti žemės mokestį, tačiau ta žemės dalimi, kur stovi neteisėtai pastatytas garažas, naudotis negali. 29.6.

Teismas nepagrįstai nesivadovavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-502-861/2018 nustatytomis aplinkybėmis, kadangi jos turi prejudicinę galiÄ Å¡ioje byloje. Abiejose bylose dalyvavo tie patys asmenys, faktinės aplinkybės tos pačios, iÅ¡skyrus kompensacijos laikotarpius, reikalavimai taip pat sutampa. Sprendimu už akių nustatytų aplinkybių ieÅ¡kovas neprivalėjo įrodinėti iÅ¡ naujo, nors visgi jas įrodė ir Å¡ioje byloje. 29.7.

IeÅ¡kovas, nustatydamas kompensacijai paskaičiuoti taikytinÄ tarifo dydį, vadovavosi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 1-1236 patvirtintose Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklėse už valstybinės žemės nuomÄ nurodytais mokesčio tarifais (1,5-4 proc.), imdamas 2 proc. kaip vidurkį, bet tiesiogiai nepraÅ¡ydamas taikyti taisyklių nuostatų, kÄ pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė, sumažindamas tarifo dydį nuo 2 proc. iki 1,5 proc. 29.8.

Negalima vadovautis savivaldybių sprendimais dėl žemės nuomos tarifų, nes jie pažeidžia privačių subjektų interesų pusiausvyrÄ , neatitinka teisingumo kriterijaus. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , sprendžiant priteistinos kompensacijos dydžio klausimÄ , vienas bet ne vienintelis iÅ¡ kriterijų galėtų bÅ«ti savivaldybės tarybos nustatytas konkretus žemės mokesčio tarifas. Be to, komercinė ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo nuomos kaina (duomenys neskelbtini) yra pakankamai didelė, todėl mokėtinos kompensacijos dydį, skaičiuojant pagal komercinę tokio sklypo nuomos kainÄ , iÅ¡ atsakovo bÅ«tų priteista žymiai didesnė be pagrindo sutaupyta suma, negu yra reikalaujama iÅ¡ atsakovo. 29.9.

Teismas turėjo vadovautis ekspertizės aktu, nes nuo jo surašymo nepraėjo tiek daug laiko, kad būtų pasikeitusios esminės aplinkybės. 29.10. Teismas neįvertino to, kad ieškovo žemės sklypo reljefas yra skardingas, pušimis apaugęs šlaitas, dėl to jis negali žemės sklype pasistatyti namo, nes vienintelė tinkama statybai vieta yra apie 120 kv. m. apatinėje sklypo dalyje ir jos viduryje stovi 51 kv. m. ploto mūrinis garažas arba viršutinė sklypo dalis, tačiau ten nėra galimybės tinkamai įrengti privažiavimo prie sklypo.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad nėra normalios galimybės privažiuoti prie virÅ¡utinės sklypo dalies, kuri ribojasi su gyvenamojo namo žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini). Prie ieÅ¡kovo sklypo yra tiesioginis privažiavimas tik iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės. 29.11. Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui, todėl jis kaip savininkas ir sprendžia kirsti medžius (jei tai bÅ«tų įmanoma), ar nekirsti, todėl tokie teismo motyvai, jog namÄ gali statyti ir kitoje vietoje nei yra garažas, nėra pagrįsti.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad namo statymas žemės sklypo virÅ¡uje ieÅ¡kovui atsieitų dar daugiau papildomų iÅ¡laidų – kirsti medžius, tvarkyti ir ruoÅ¡ti kitÄ Å¾emės sklypo vietÄ namo statybai, nors ta vieta iÅ¡ esmės yra netvarkinga, apaugusi krÅ«mynais, medžiais, yra skardingas Å¡laitas, nėra tinkamo privažiavimo. Tai sukeltų ne tik papildomų iÅ¡laidų, bet nepatogumų. IeÅ¡kovas yra garbingo amžiaus, todėl jam nėra aktualu griauti skardį, kirsti medžius, lyginti žemę, vien tam, kad tik toje vietoje galėtų statyti namÄ . 29.12.

Teismas, vadovaudamasis Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 1-1236, 8.5 punktu nepagrįstai nurodė, kad tarifas skaičiuojamas tik už žemės sklypo dalį ant kurios stovi garažas, o ne už visÄ Å¾emės sklypÄ . Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo patiriamus suvaržymus, kompensacijos skaičiavimas nuo viso žemės sklypo ploto yra teisingas, todėl taikytinas. IeÅ¡kovas nesivadovavo taisyklėmis, todėl teismas nepagrįstai tiesiogiai taikė jų 8.5 punkto nuostatas. 29.13.

Atsakovo garažo neteisėtas stovėjimas ieÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype sukelia didelius nepatogumus, todėl teismo priteista 6,43 Eur mėnesinė kompensacija yra ženkliai per maža, neatitinkanti protingos, realios, rinkos kainas atitinkančios kompensacijos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu už akių priteisė 324 Eur kompensacijÄ , mokamÄ periodiÅ¡kai kas mėnesį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. Å ioje byloje neatsirado jokių naujų aplinkybių, kurios leistų taip kardinaliai mažinti priteistinos kompensacijos dydį, kuris buvo nustatytas teismo už ankstesnius laikotarpius.

30. Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 31. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

32. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.

33. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl dalies kompensacijos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl kitų teismų sprendimų, priimtų nagrinėjant ginčus tarp tų pačių Å¡alių, prejudicinės reikÅ¡mės 34. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, kaip vienu iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovui priklausantis garažas ieÅ¡kovo žemės sklype pastatytas neteisėtai, toks leidimas nebuvo duotas, garažas nėra įregistruotas, visa tai yra savavaliÅ¡ka statyba.

Pažymėjo, kad atsakovui leidimas statyti garaÅ¾Ä buvo iÅ¡duotas jo paties, o ne ieÅ¡kovo žemės sklype, be to, atsakovo pastatytas garažas užima ne 29 kv. m., kurie buvo suteikti garažo statybai, o 51 kv. m. žemės sklypo ploto. Taigi iÅ¡ esmės ieÅ¡kovas kvestionuoja atsakovui priklausančio mÅ«rinio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), teisėtumÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡iuos apelianto argumentus, atmeta juos kaip nepagrįstus dėl žemiau nurodytų motyvų.

35. Civilinė byla iÅ¡ esmės iÅ¡sprendžiama teismui priėmus sprendimÄ dėl visų Å¡alių pareikÅ¡tų reikalavimų ir jame nustačius Å¡alių teises ir pareigas (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad iÅ¡skiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės:

1) teismo sprendimo privalomumas;

2) res judicata galia;

3) teismo sprendimo prejudicinė galia. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys pasireiÅ¡kia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų, priimtas teismo sprendimas Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi: negatyvusis ir pozityvusis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019, 17 punktas).

36. Negatyvusis res judicata poveikis pasireiÅ¡kia tuo, jog Å¡alys negali pakartotinai reikÅ¡ti tapačių reikalavimų, ir tai iÅ¡ esmės reiÅ¡kia draudimÄ iÅ¡ naujo nagrinėti teismo iÅ¡spręstÄ ginÄÄ . Draudimo kelti tapatų teismo iÅ¡spręstam civilinį ginÄÄ turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių ieÅ¡kinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra iÅ¡nagrinėtas ir iÅ¡spręstas.

37. Pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kurio esmė, kad šalis kitos civilinės bylos procese turi teisę remtis faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis pirmiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neturėdama procesinės pareigos jas įrodinėti, – tokios faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, o prejudiciniai faktai priskiriami aplinkybėms, kurios nereikalauja atskiro įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019, 26 punktas).

Å ia CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta taisykle siekiama proceso ekonomiÅ¡kumo, kad nebÅ«tų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Å io reguliavimo tikslas, inter alia (be kita ko), yra užtikrinti teisinį stabilumÄ , įgytų teisių apsaugÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pasisakęs, kad teisė į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, aiÅ¡kinamÄ atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimÄ , kad tais atvejais, kai teismai jau yra iÅ¡sprendę ginÄÄ , jų sprendimu neturėtų bÅ«ti abejojama.

38. IÅ¡ civilinės bylos Nr. 2-2958-734/2010 duomenų Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nustatyta, kad 2009 m. liepos 3 d. ieÅ¡kovas G. N. pateikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovÄ jo lėšomis nugriauti statinį (garaÅ¾Ä ), esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ Å¡io sklypo kadastrinių matavimų plane „(duomenys neskelbtini)“ per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; nurodyti teismo sprendime, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytÄ terminÄ , ieÅ¡kovas turi teisę nugriauti minėtÄ garaÅ¾Ä atsakovo lėšomis, ir kartu iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo reikiamas iÅ¡laidas – 8 180,80 Lt (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

39. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė (civilinė byla Nr. 2-2958-734/2010). Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimo paliko nepakeistÄ (civilinė byla Nr. 2A-1106-611/2011).

40. Apeliacinės instancijos teismas 2011 m. gruodžio 5 d. nutartyje nurodė, kad ieÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), stovi atsakovui priklausantis statinys – garažas, į kurį nuosavybės teisės vieÅ¡ame registre nėra įregistruotos, tačiau Å¡is statinys yra inventorizuotas ir įregistruotas VÄ® Registrų centras kadastro žemėlapyje, garažas yra pažymėtas ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo plane. Atsakovo garažo buvimo ieÅ¡kovo sklype faktÄ patvirtino ir antstolės A.

P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kiti byloje esantys įrodymai, be to, šį faktÄ pripažino atsakovas. Teismas vertino, kad garažas ieÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype buvo pastatytas teisėtai: atsakovui buvo suteiktas žemės sklypas garažui statyti, buvo parengtas garažo projektas ir iÅ¡duotas statybos leidimas. Teismas taip pat pažymėjo, kad garažo faktinio ploto neatitikimas nurodytajam leidime plotui nelaikytinas esminiu nukrypimu, kuris negali bÅ«ti įteisintas. Taigi teismas, įvertinęs visumÄ byloje esančių įrodymų, konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovo garažas yra savavaliÅ¡kos statybos padarinys (nors ir nėra iki galo sutvarkyti su garažo įteisinimu susiję dokumentai, taip pat ir esant faktiniam garažo ploto nukrypimui nuo statybos leidime numatyto ploto), dėl ko reikėtų jį nugriauti.

41. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2012 m. balandžio 12 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-2958-734/2010, tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymas atmestas (civilinė byla Nr. A2-8246-466/2012). Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį paliko nepakeistÄ (civilinė byla Nr. 2SA-242-450/2012) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2958-734/2010 jau buvo įvertintos aplinkybės dėl garažo teisėtumo, t. y. kad jis pastatytas turint galiojantį statybos leidimÄ , parengtÄ projektÄ ir esant suteiktam žemės sklypui, todėl nėra pagrindo statinį pripažinti savavaliÅ¡kos statybos padariniu ir jį nugriauti; pažymėjo, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo pateikti duomenys, kad pastarieji dokumentai buvo nuginčyti ar pripažinti negaliojančiais; be to, atsakovui jokie valstybės institucijų aktai apie savavaliÅ¡kÄ statybÄ ar statybÄ su esminiais nukrypimais nuo projekto nebuvo suraÅ¡yta ir teismams pateikta nebuvo.

Teismas taip pat nurodė, kad nors ieÅ¡kovas kėlė klausimÄ dėl to, jog atsakovas pastatė 51 kv. m. garaÅ¾Ä , nors leidimÄ turėjo statyti tik 29 kv. m. ploto garažui statyti, tačiau aplinkybės dėl garažo ploto neatitikimo taip pat buvo iÅ¡nagrinėtos ir dėl jų pasisakyta baigtoje civilinėje byloje 2-2958-734/2010, taip pat jos įvertintos ir apeliacinės instancijos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1106-611/2011.

42. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2015 m. liepos 17 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovÄ per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti 51 kv. m. statinį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, paÅ¡alinti statybines medžiagas ir kitus daiktus; atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieÅ¡kovui atsakovo lėšomis atlikti Å¡iuos veiksmus; tuo atveju jei atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ neįvykdys teismo sprendimo, skirti jam 2 000 Eur baudÄ ; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 13 382,34 Eur kompensacijÄ už nuosavybės teisės suvaržymÄ ir 5 procentų metines palÅ«kanas (civilinė byla Nr. 2-1195-987/2016) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

43. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi civilinę bylÄ dalyje dėl statinio nugriovimo, statybvietės sutvarkymo, baudos skyrimo už Å¡ių reikalavimų nevykdymÄ nutraukė, nurodydamas, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl statinio nugriovimo ir su juo susiję iÅ¡vestiniai ieÅ¡kinio reikalavimai, faktinis pagrindas bei Å¡alys yra tapatÅ«s Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2958-734/2010 pareikÅ¡tam ieÅ¡kiniui, kuris jau yra iÅ¡nagrinėtas ir atmestas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, įgijusiu bylos Å¡alims prejudicinę bei res judicata galiÄ .

IeÅ¡kinio daliai dėl kompensacijos už nuosavybės teisės suvaržymÄ nustatė terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistÄ (civilinė byla Nr. 2S-532-881/2016). IeÅ¡kovui nepaÅ¡alinus ieÅ¡kinio trÅ«kumų dalyje dėl kompensacijos priteisimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtas.

44. Atsižvelgdama į 38-43 punktuose nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad garažo teisėtumo klausimas jau buvo iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimu, kuris paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi. IeÅ¡kovas Å¡ioje civilinėje byloje, nurodydamas argumentus, susijusius su atsakovo garažo neteisėtumu (dėl jo buvimo ieÅ¡kovo žemės sklype, garažo registracijos fakto nebuvimo, per didelio garažo ploto ir kt.), iÅ¡ esmės siekia pakartotinio ginčo sprendimo Å¡iuo aspektu, nors, kaip jau buvo minėta, vienas iÅ¡ res judicata padarinių yra tas, kad Å¡alys nebegali ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų, taip pat tai reiÅ¡kia draudimÄ kelti tapačius reikalavimus (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Kadangi minėtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo nustatyta, kad atsakovo garažas teisėtai pastatytas ieÅ¡kovo žemės sklype, teisėjų kolegija Å¡ioje byloje vadovaujasi prejudicinę galiÄ turinčiais Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendime ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartyje nustatytais faktais ir pakartotinai nevertina ieÅ¡kovo argumentų, susijusių su garažo teisėtumu. Paminėtina ir tai, kad ieÅ¡kovui ne kartÄ kreipiantis į teismÄ (tiek dėl proceso atnaujinimo, tiek reiÅ¡kiant tapatų ieÅ¡kinį) teismų procesiniais sprendimais buvo iÅ¡aiÅ¡kinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia, tačiau neatsižvelgdamas į tai, ieÅ¡kovas tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde pakartotinai vėl kelia garažo teisėtumo klausimÄ .

Atkreiptinas ieÅ¡kovo dėmesys, kad toks akivaizdžių teismo nustatytų aplinkybių ignoravimas nėra toleruotinas ir nėra suderinamas su proceso ekonomiÅ¡kumo, operatyvumo ir koncentruotumo principais, siekiu kuo greičiau apginti galimai pažeistÄ teisę (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnis).

45. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu už akių buvo patenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys – ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistas 36 112 Eur nuostolių atlyginimas už laikotarpį nuo 2009 m. iki 2017 m.; 5 procentų metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (36 112 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; kompensacija, mokama periodiÅ¡kai nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d., kas mėnesį sumokant 324 Eur, įpareigojant atsakovÄ jÄ sumokėti iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos; 1 482,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (civilinė byla Nr. e2-502-861/2018).

46. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad 45 punkte nurodytame sprendime už akių nustatyti faktai ir aplinkybės turi prejudicinę galiÄ Å¡ioje civilinėje byloje. Teisėjų kolegija Å¡iuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

47. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017, 16 punktas; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019, 39 punktas).

48. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad prejudicinių faktų taisyklė, reiÅ¡kianti, kad nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, netaikytina teismo nutartims, iÅ¡skyrus apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuriomis iÅ¡sprendžiama byla, teismo sprendimams už akių bei teismo įsakymams. Å ie dokumentai kitose bylose vertintini kaip raÅ¡ytiniai įrodymai pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2018).

49. Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , kad sprendimu už akių nustatytos aplinkybės nėra prejudiciniai faktai kitoje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, atmestini ieÅ¡kovo argumentai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendime už akių nustatytos aplinkybės yra prejudicinės Å¡ioje byloje. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovas Å¡ioje civilinėje byloje prašė priteisti kompensacijÄ už skirtingÄ laikotarpį, o Å¡i aplinkybė nebuvo įrodinėjimo dalykas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-502-861/2018.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje nebuvo atleistas nuo įrodinėjimo pareigos CPK 182 straipsnio 2 punkto prasme ir turėjo pareigÄ Ä¯rodyti savo ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ sudarančias aplinkybes. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas turėjo iÅ¡ naujo tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus, taip pat spręsti dėl ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumo. Dėl pagrindinių pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų 50. IeÅ¡kovas pirmosios instancijos teismui pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo periodinę kompensacijÄ , motyvuodamas tuo, jog atsakovas dėl jo žemės sklype esančio atsakovo garažo ieÅ¡kovas negali tinkamai naudoti žemės sklypo pagal paskirtį, statyti jame gyvenamÄ jį namÄ , be to, sumažėja žemės sklypo vertė, o atsakovas be teisėto pagrindo naudodamasis ieÅ¡kovo žemės sklypu tokiu bÅ«du sutaupo ir nepagrįstai praturtėja ieÅ¡kovo sÄ skaita.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad savo reikalavimÄ grindžia nepagrįsto praturtėjimo institutu, numatytu CK 6.242 straipsnyje.

51. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ konstatavo, kad egzistuoja nepagrįsto praturtėjimo taikymo sÄ lygos. Teismas nustatė, kad nėra duomenų, kad tarp Å¡alių bÅ«tų sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, nustatyta ir įregistruota servitutų ar kitų nuosavybės teisės į šį sklypÄ , jo dalį suvaržymų; pažymėjo, kad ta aplinkybė, kad nuosavybės teisės į žemės sklypÄ ieÅ¡kovui buvo atkurtos jame esant neįregistruotam statiniui (garažui), nereiÅ¡kia ieÅ¡kovo teisės gauti atlygį už sklypo dalies, reikalingos statiniams naudoti, suvaržymÄ praradimo ar atsisakymo ir dėl to rizikos prisiėmimo; atsakovo garažas stovi ant ieÅ¡kovo sklypo, tad atsakovas, neatlygintinai naudodamasis ieÅ¡kovo žeme, kurioje yra garažas, sutaupo lėšų, o duomenų, kad sklypo, jos dalies naudojimas dėl jame esančio garažo bÅ«tų neatlygintinis nėra; atsakovo sutaupymas yra proporcingas ieÅ¡kovo negautoms lėšoms ir sutaupymÄ bei lėšų negavimÄ sieja priežastinis ryÅ¡ys.

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto, tačiau prieš detaliau pasisakydama dėl ieškovo pažeistų teisių gynimo būdų, teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų tiek, kiek jie gali būti išnagrinėti nepriklausomai nuo tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių kvalifikavimo.

53. Byloje ginčo dėl to, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui, ir tai, kad dalyje šio sklypo yra atsakovui priklausantis 51 kv. m. ploto garažas, nekilo. Ginčas kilo dėl kompensacijos dydžio (jai paskaičiuoti taikytino tarifo dydžio ir dėl to, nuo kokio žemės sklypo ploto turi būti paskaičiuojama kompensacija).

54. Teismas kompensacijÄ paskaičiavo ne nuo ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ploto, o nuo to ploto, kurį faktiÅ¡kai užima garažas – 51 kv. m. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad jo sklype esantys medžiai priskirtini saugotiniems ir jų kirsti negalima, nuo ekspertizės ir papildomos ekspertizės aktų, kuriuose nurodyta, kad nenugriovus garažo statyti namÄ nėra racionalu, suraÅ¡ymo yra praėję nemažai laiko, o ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad dabar nėra visiÅ¡kai jokių galimybių statyti namo sklype pagal galiojančius teisės aktus. Be to, nurodė, kad nei Taisyklės (8.5 punktas), kuriomis ieÅ¡kovas remiasi apskaičiuodamas kompensacijos dydį, nei teismų praktika nenumato ieÅ¡kovo teisės praÅ¡yti kompensacijos už visÄ sklypÄ .

55. Kadangi nepriklausomai nuo teisinio pagrindo (servituto, nuomos, nepagrįsto praturtėjimo, kt.) atlygintinumo už naudojimÄ si ieÅ¡kovo žeme klausimas, kiek jis susijęs su jo skaičiavimu nuo viso ar dalies žemės sklypo ploto, yra aktualus bendrÄ ja prasme, o ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde kaip vienÄ iÅ¡ argumentų ir nurodė, kad kompensacija turėtų bÅ«ti skaičiuojama nuo viso žemės sklypo, nes dėl atsakovo garažo ieÅ¡kovas negali tinkamai naudoti viso žemės sklypo pagal paskirtį, teisėjų kolegija Å¡iuo aspektu pasisako.

56. IeÅ¡kovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kompensacijÄ paskaičiavo ne nuo viso ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, o tik nuo dalies, kuriÄ faktiÅ¡kai užima atsakovo garažas – 51 kv. m. Pažymi, kad dėl žemės sklypo reljefo, apaugimo medžiais, jis negali gyvenamojo namo statyti kitur, kad vienintelė galima namui statyti vieta yra ten, kur pastatytas garažas. Tuo tarpu virÅ¡utinė sklypo dalis bÅ«tų tinkama, tačiau ten nėra tinkamo privažiavimo.

Pasak ieÅ¡kovo, teismas neįvertino Å¡ių aplinkybių, kad dėl atsakovo garažo jis patiria suvaržymų viso sklypo mastu. Be to, ieÅ¡kovui dėl tokių atsakovo veiksmų tenka patirti ir kitokius nuostolius bei suvaržymus – turi mokėti žemės mokestį, tačiau ta žemės vieta kur stovi neteisėtai pastatytas garažas, naudotis negali. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡iuos ieÅ¡kovo argumentus, sprendžia, kad ieÅ¡kovo reikalavimas skaičiuoti kompensacijÄ nuo viso jam nuosavybės teise priklausančio žemės ploto, t. y. nuo 0,1950 ha, yra ne tik nepagrįstas, neatitinka faktinės situacijos, tačiau nėra suderinamas ir su teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

57. IeÅ¡kovo teiginiai, kad dėl jo sklype esančio atsakovo garažo jis negali statyti gyvenamojo namo, nes atsakovo garažas užima geriausiÄ ir vienintelę namui statyti tinkamÄ vietÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad atsakovas yra atsakingas dėl tokios susidariusios situacijos. Ä®siteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad atsakovo garažas ieÅ¡kovo žemės sklype pastatytas teisėtai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už nepatogumus, ieÅ¡kovui kylančius disponujant žemės sklypo dalimi, kuria atsakovas nesinaudoja.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovas, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu atkurdamas nuosavybės teises į žemės sklypÄ , matė, kad žemės sklype yra statinys – garažas. TÄ jis patvirtino ir teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu. Taigi ieÅ¡kovas, vadovaudamasis protingo, apdairaus, rÅ«pestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartu, matydamas, kad žemės sklype yra garažas, turėjo įvertinti, kad jo veikla toje žemės sklypo dalyje galimai bus apribota ir ieÅ¡kovas sklypu disponuoti turės atsižvelgdamas į Å¡iÄ aplinkybę.

Vien tai, kad ieÅ¡kovas nori statyti gyvenamÄ jį namÄ toje dalyje, kur stovi garažas, ir pasak jo to negalima padaryti kitoje žemės sklypo vietoje ar tÄ daryti neracionalu, negali bÅ«ti pagrindas už tai įpareigoti atlyginti atsakovÄ , kurio garažas teisėtai pastatytas anksčiau nei ieÅ¡kovas atkÅ«rė nuosavybės teisę į žemės sklypÄ . Atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, kad ieÅ¡kovas, atkurdamas nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , turėjo vienokius lÅ«kesčius dėl žemės sklypo panaudojimo galimybių (namo statymo), o dabartinė situacija nėra suderinama su jo lÅ«kesčiais.

Kaip ieÅ¡kovas nori ir (ar) gali panaudoti likusiÄ Å¾emės sklypo dalį, sprendžia pats ieÅ¡kovas pagal esamÄ faktinę situacijÄ . Sutiktina su ieÅ¡kovo teiginiais, kad niekas negali nurodyti, kur jam statyti gyvenamÄ jį namÄ Å¾emės sklypo ribose, nes tai yra jo, kaip žemės sklypo savininko, teisė rinktis, tačiau tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovas negali nepaisyti ir atsakovo – teisėtai pastatyto garažo savininko, teisių ir teisėtų interesų.

58. Papildomai pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovas, atkurdamas nuosavybės teises į žemės sklypÄ , matė ne tik, kad jame stovi garažas, tačiau ir tai, koks yra žemės sklypo reljefas, kad jis nelygus, apaugęs medžiais, taigi suvokė ar bent turėjo suvokti, kad ieÅ¡kovo ketinimai dėl naudojimosi žemės sklypu gali bÅ«ti apriboti Å¡ių aplinkybių, kurios visiÅ¡kai nėra susijusios su atsakovui priklausančiu turtu.

59. IeÅ¡kovas nurodo, kad gyvenamajam namui statyti yra tik dvi tinkamos vietos, apatinė, kurioje pastatytas atsakovo garažas, ir virÅ¡utinė, tačiau prie virÅ¡utinės žemės sklypo dalies nėra privažiavimo, tačiau Å¡iuos ieÅ¡kovo teiginius paneigia į civilinę bylÄ Nr. 2-2958-734/2010 (t. I, b. l.

74) pateiktas žemės sklypo planas, iÅ¡ kurio matyti, kad virÅ¡utinėje dalyje punktyrine linija nurodytas kelias, įvardintas „privažiavimas“. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovo teiginiai apie negalėjimÄ statyti namo kitoje žemės sklypo vietoje yra abejotini. Paminėtina ir tai, kad 2016 m. balandžio 15 d. papildomos ekspertizės akte ekspertui buvo užduotas klausimas, ar racionalu žemės sklype statyti gyvenamÄ jį namÄ , kurio užstatymo plotas ne mažesnis kaip 120 kv. m. klausimÄ tiesiogiai siejant su garažo (ne)nugriovimu, ekspertizės tiriamojoje dalyje taip pat nurodyta, kad buvo atlikta žemės sklypo apžiÅ«ra „nustatant tinkamiausiÄ vietÄ sklype namo statybai“ (t.

I, el. b. l. 6-13). Ekspertizės akte buvo nurodyta, kad kitoje vietoje, negu toje, kurioje pastatytas atsakovui priklausantis garažas, statyti gyvenamÄ jį namÄ nėra racionalu. O tai nereiÅ¡kia, kad namo statyba kitoje vietoje apskritai negalima. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ekspertizės akte remtasi sena Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 redakcija, kuri galiojo iki 2018 m. liepos 1 d., kadangi nuo 2018 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija numato kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krÅ«mai, augantys ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, ir kurie sietini su teritorija, kurioje auga medžiai ir medžių dydžiu (skersmeniu).

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas nutarimo priedo 4.1 punkte numatyta, kad kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje mieste – Ä Å¾uolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkÅ¡nos, liepos, maumedžiai, beržai, puÅ¡ys priskirtini saugotiniems, kai jų skersmuo didesnis kaip 20 cm. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad ieÅ¡kovo žemės sklype esantys medžiai atitinka nurodytus kriterijus ir jų kirsti nebÅ«tų galima, apskritai nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas net bÅ«tų svarstęs tokiÄ galimybę, kreipęsis į atitinkamas institucijas dėl leidimo kirsti medžius, tačiau toks jos praÅ¡ymas nebÅ«tų patenkintas.

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas remiasi įrodymais nepagrįstais teiginiais dėl negalėjimo kirsti medžius. IeÅ¡kovo argumentai, kad namo įrengimas virÅ¡utinėje žemės sklypo dalyje reikÅ¡tų papildomas iÅ¡laidas – medžių kirtimas, žemės lyginimas, skardžio griovimas ir jis nėra suinteresuotas tÄ daryti, nelemia to, kad už ieÅ¡kovo pasirinkimÄ to nedaryti, turi bÅ«ti atsakingas atsakovas. Kaip jau buvo minėta, atsakovo garažas teisėtai pastatytas dar iki ieÅ¡kovui atkuriant nuosavybės teisę į žemės sklypÄ .

Taigi jau įgydamas nuosavybę ieškovas matė, kad toje žemės sklypo dalyje yra kitam asmeniui priklausantis statinys. Ieškovo lūkesčiai negali būti įgyvendinami paneigiant kito asmens teisėtus lūkesčius.

60. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo iÅ¡vadai, kad dėl atsakovo veiksmų ieÅ¡kovas negali tinkamai pagal paskirtį naudoti viso žemės sklypo. Atsakovo teisėtai pastatytas garažas neatima iÅ¡ ieÅ¡kovo teisės ir galimybės naudoti likusiÄ didžiÄ jÄ Å¾emės sklypo dalį, o kaip ieÅ¡kovas tÄ Ä¯gyvendins yra jo diskrecijos teisė, atsižvelgiant į norus, galimybes, įstatymų numatytus reikalavimus. IeÅ¡kovas, atkurdamas nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , kurio dalyje pastatytas teisėtai kitam asmeniui priklausantis garažas, negalėjo turėti teisėtų lÅ«kesčių dėl Å¡ios sklypo dalies panaudojimo.

Vien tai, kad ieÅ¡kovas galimai tikėjosi vėliau šį statinį pripažinti savavaliÅ¡ka statyba ir nugriauti (kÄ parodė ieÅ¡kovo veiksmų seka, kreipiantis į teismÄ dėl garažo neteisėtumo, vėliau pakartotinai civilinėse bylose, tame tarpe ir Å¡ioje byloje, keliant garažo neteisėtumo klausimÄ ) nesukuria jam daugiau teisių negu jis jų turėjo atkurdamas nuosavybės teisę į žemės sklypÄ . Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atsakovui kompensacijÄ skaičiuoti už visÄ ieÅ¡kovui priklausantį žemės sklypÄ , kartu pažymėdama, jog konkretus plotas, kuriame ieÅ¡kovo teisės yra ribotos dėl atsakovo garažo ir naudojimosi juo, Å¡ia nutartimi nėra nustatomas.

61. Pasisakydamas dėl kompensacijos dydžio, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas fiziniu asmeniu, nepatenka į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 1-1236 patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 11.2 punkte paminėtų subjektų sÄ raÅ¡Ä , kad Taisyklės nenumato galimybės savo nuožiÅ«ra pasirinkti mokesčio tarifo, kad ieÅ¡kovas nepagrindė savo pasirinkto mokesčio tarifo argumentais, todėl nesant pagrindo nukrypti nuo Taisyklėse numatyto fiziniams asmenims mokesčio tarifo (1,5 proc.), sumažino ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ taikyti 2 proc. tarifÄ iki 1,5 proc.

62. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Taisyklių 2019 m. gegužės 15 d. Nr-35 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 21 d., jau nustatė kitokius valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiu, jog Taisyklėse nustatyti tarifai, apskaičiuojant kompensacijÄ , mokėtinÄ už naudojimÄ si privataus subjekto žeme, tiesiogiai netaikytini ir gali bÅ«ti laikomi tik orientaciniais. Ä®vertinus visas ginčui svarbias aplinkybes, nustatyti proporcingÄ , sÄ Å¾iningÄ , protingÄ ir teisingÄ kompensacijos dydį kiekvienu konkrečiu atveju yra teismo pareiga.

63. Pažymėdama, kad konkretus šiame ginče taikytinas kompensacijos dydis ir jo apskaičiavimui naudotino tarifo dydis iš esmės priklauso nuo tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdžio, jiems taikytinų galiojančių teisės aktų nuostatų, individualių kriterijų, teisėjų kolegija, spręsdama, kad nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymas šioje byloje negalimas, dėl šių aplinkybių plačiau nepasisako. Dėl ieškovo teisių gynimo būdų 64.

CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamame ieÅ¡kinyje be kita ko privalo bÅ«ti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas), ir ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Å ioje proceso normoje įgyvendinamas CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, kokį pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ ir kokia apimtimi pasirinkti.

IeÅ¡kinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ privalo nurodyti, suformuluoti ieÅ¡kovas, – tai faktinio pobÅ«džio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ materialųjį teisinį reikalavimÄ .

65. Asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat ir teise į gynybÄ (CK 1.137 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis), pasirinkdami bet kurį CK 1.38 straipsnyje nurodomÄ civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad proceso įstatyme įtvirtinta pareiga ieÅ¡kinyje nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis remiantis reiÅ¡kiamas materialusis reikalavimas, ir Å¡ias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, tačiau nereikalaujama, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo įvardintų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ .

66. Teisinė ieÅ¡kinio aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieÅ¡kovo nurodytas teisinis ieÅ¡kinio kvalifikavimas teismui neprivalomas ir Å¡io nesaisto; teismas, pripažinęs ieÅ¡kinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimÄ (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas – tiek ieÅ¡kovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieÅ¡kovas, kiti proceso dalyviai nesiremia) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo bÅ«do pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir kokia apimtimi.

Taigi nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai ar neteisingai, tik bylÄ nagrinėjantis teismas galutinai iÅ¡siaiÅ¡kina ginčo esmę, Å¡alių suformuluotus reikalavimus, ir, ginÄÄ iÅ¡nagrinėjęs, sprendžia, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas ir koks neturėtų bÅ«ti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2014). Teismas yra saistomas ieÅ¡kinio pagrindu nurodytų aplinkybių, tačiau kitoks, nei ieÅ¡kovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimu (ieÅ¡kinio ribų peržengimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2008; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015, kt.).

67. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėjęs kito asmens sÄ skaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturėjimas. Tam, kad tenkinti ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (lot. actio de in rem verso), kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡skirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sÄ lygos:

1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų;

2) turi bÅ«ti nustatytas atsakovo praturtėjimÄ atitinkantis ieÅ¡kovo turto sumažėjimas (atsakovas turi bÅ«ti praturtėjęs ieÅ¡kovo sÄ skaita);

3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo;

4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.);

5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį;

6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos;

7) ieÅ¡kovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos bÅ«dais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria bÅ«tų siekiama iÅ¡vengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017, 42 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017; 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018, 28 punktas). Å ios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sÄ lygos yra kumuliatyvios – bent vienos sÄ lygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo bÅ«dÄ pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti.

68. Pasisakydamas dėl septintosios Å¡ios nutarties 67 punkte nurodytos sÄ lygos, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisinio reguliavimo sistemoje bÅ«damas savarankiÅ¡kas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo bÅ«das (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014). Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieÅ¡kinį reikÅ¡ti.

Kai ieÅ¡kovas gali apginti savo pažeistas teises daiktinės ar deliktinės teisės gynimo bÅ«dais ar prisiteisti nuostolius, remdamasis sutarčių teisės nuostatomis, CK 6.242 straipsnio nuostatos negali bÅ«ti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-288-611/2016). Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas taikomas tada, kai ginčo negalima iÅ¡spręsti kitais pažeistų teisių gynimo bÅ«dais. Å ios nuostatos ir nurodyta nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sÄ lyga, kad ieÅ¡kovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos bÅ«dais, reiÅ¡kia, kad jei dėl asmens praturtėjimo atsiradusiam ginčui spręsti yra pagrindas taikyti konkrečias teisines nuostatas (daiktinės, deliktų, sutarčių ar kt.), tai jos ir taikomos, bet nėra pagrindo taikyti nuostatų dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017).

69. IeÅ¡kovas nurodė, kad jo nuosavybės teisė į ginčo sklypÄ yra apribota ir suvaržyta, o suvaržymas nepagrįstas jokiu teisiniu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmės pritardamas Å¡iai pozicijai, taikė nepagrįsto praturtėjimo instituto nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais ieÅ¡kovo argumentais ir pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada dėl ieÅ¡kovo pasirinkto pažeistų teisių gynimo bÅ«do.

70. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teisė į žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), atkurta Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu. Atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad tuo metu, kai buvo statomas garažas, žemės sklypas priklausė valstybei, kad jis mokėjo žemės mokestį už sklypÄ .

71. CK 6.559 straipsnyje numatyta, kad kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, taip pat kai pasikeičia valstybinės žemės nuomotojas, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre.

72. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų dėl tarp atsakovo ir valstybinės žemės nuomotojo sudarytos žemės sklypo (jo dalies) nuomos sutarties, jei tokia sutartis buvo sudaryta - nėra duomenų, ar ji buvo įregistruota viešame registre, koks buvo nuomos mokesčio dydis, kaip jis buvo apskaičiuojamas. Nesant šių duomenų, jų nenustačius ir netyrus, neatlikus jų faktinio ir teisinio vertinimo, apeliacinės instancijos teismas negali daryti pagrįstos išvados, ar tarp šalių apskritai nėra susiklostę tęstiniai žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisiniai santykiai pasikeitus faktiniam nuomotojui, t. y. ar šalių teisinių santykių nereguliuoja žemės sklypo nuomos sutarčiai taikytinos teisės normos, įtvirtintos CK 6 knygos XXIX skyriuje.

73. Statinio savininko galimybė naudotis žeme, reikalinga Å¡iam statiniui naudoti pagal paskirtį, gali bÅ«ti užtikrinta tiek sukuriant prievolinius santykius (panaudos, nuomos sutartimis, kurių sudarymo iniciatyvÄ gali pareikÅ¡ti bet kuri Å¡alis), tiek servitutu, kuris, statinio ir žemės savininkui nesusitarus, gali bÅ«ti nustatytas teismo tvarka.

74. IeÅ¡kovas nurodo, kad sudarius nuomos sutartį arba nustačius ir įregistravus servitutÄ , pareiga atlyginti už naudojimÄ si svetimu daiktu nuomos mokesčio ar dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo forma atsirastų tik ateityje. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo ieÅ¡kovo teiginiu iÅ¡ esmės sutinka, pažymėdamas, kad paties ieÅ¡kovo faktinis elegesys Å¡iam teiginiui prieÅ¡tarauja.

75. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl periodiÅ¡kai mokamos kompensacijos priteisimo kreipėsi 2019 m. vasario 6 d. IeÅ¡kovas prašė priteisti kompensacijÄ už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., kas mėnesį sumokant po 327,22 Eur. Taigi, ieÅ¡kiniu faktiÅ¡kai siekiama praradimų, atsirasiančių ateityje, atlyginimo.

76. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡ioje byloje tarp Å¡alių kilusio ginčo pobÅ«dį, byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad byloje nagrinėtam Å¡alių santykiui ieÅ¡kinyje nurodomu laikotarpiu nebuvo pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto ir dėl to, jog ieÅ¡kovas savo pažeistas teises turėjo galimybę apginti daiktinės teisės normų pagrindu, o bÅ«tent nustatant žemės sklypo dalies, reikalingos garažui naudoti pagal paskirtį, servitutÄ (CK 4 knygos, VII skyriaus nuostatos).

77. IeÅ¡kovo argumentai, kad įregistravus servitutÄ , atsakovo pareiga atsiradusių nuostolių atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius ieÅ¡kovo praradimus, atsirastų tik ateityje, nagrinėjamu atveju ne tik neprieÅ¡tarauja, bet ir atitinka faktinę bylos situacijÄ . Å ioje byloje ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti periodinė kompensacija iÅ¡ esmės ir yra susijusi su mokėjimais, kurie atsakovo turėtų bÅ«ti atlikti ateityje. Tai, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį teismui pateikė 2020 m. vasario 6 d., t. y. jau pasibaigus periodinės kompensacijos, priteistos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu už akių mokėjimo terminui (iki 2020 m. sausio 1 d.), ir praėjus tik Å¡iek tiek daugiau nei vieno mėnesio terminui (nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. vasario 6 d.), kuriuo jokia atlyginimo už naudojimÄ si svetimo žemės sklypo dalimi forma atsakovui nenustatyta, nesudaro pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovo pažeistos teisės gali bÅ«ti apgintos tik taikant nepagrįsto praturtėjimo institutÄ ir nėra galimybės taikyti servitutÄ reglamentuojančių teisės normų, t. y. kad nėra galimybės ieÅ¡kovo pažeistas teises apginti daiktinės teisės pagrindu.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais, kad situacija dėl atsakovo garažo buvimo ieÅ¡kovo sklype tęsiasi jau daugiau kaip 10 metų, tačiau ieÅ¡kovas nesiėmė jokių priemonių dėl servituto nustatymo, nėra duomenų, kad bÅ«tų bandęs susiklosčiusiÄ situacijÄ spręsti ir prievolinės teisės pagrindais. Pažymėtina, kad ir servituto nustatymas, nesant tarp Å¡alių ginčo, buvo galimas ir nesikreipiant į teismÄ , o sudarant sandorį (CK 4.125 straipsnis), o sandoriais nustatyti servitutus turi teisę pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas.

Nustatytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas elgėsi neleistinai pasyviai ir nebuvo suinteresuotas servituto nustatymu. Å i aplinkybė sudaro pagrindÄ spręsti, jog ieÅ¡kovas pasirinko savo teises ginti atsakovo teises pažeidžiančiu bÅ«du.

78. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 45 punkte nurodytu sprendimu už akių atsakovui jau buvo priteista absoliučia skaičių suma (36 112 Eur) iÅ¡reikÅ¡ta kompensacija (įvardinta nuostoliais) už laikotarpį nuo 2009 metų iki 2017 metų, taip pat periodinė kompensacija (mokant po 324 Eur kas mėnesį) nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. Papildomai paminėtina ir tai, kad ieÅ¡kovas dar 2015 m. liepos 17 d. buvo kreipęsis į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ dėl 13 382,34 Eur kompensacijos už nuosavybės teisės suvaržymÄ priteisimo, tačiau ieÅ¡kovui nepaÅ¡alinus ieÅ¡kinio trÅ«kumų, ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtas (nutarties 42-43 punktai).

Taigi kaip matyti, ieÅ¡kovas turėjo pakankamai laiko apginti savo pažeistas teises kitais CK numatytais pažeistų teisių gynybos bÅ«dais, tačiau elgėsi pasyviai, ir, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje sÄ moningai nesirinko kito pažeistų teisių gynybos bÅ«do. Paminėtina, kad servituto nustatymas neatima iÅ¡ ieÅ¡kovo teisės gauti kompensacijÄ už nuosavybės teisės suvaržymÄ (CK 4.129 straipsnis), ko ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje pareikÅ¡tu reikalavimu faktiÅ¡kai ir prašė, tik netinkamu pagrindu - įrodinėdamas esant atsakovo nepagrįsto praturtėjimo sÄ lygas (CK 6.242 straipsnis).

Dėl bylos baigties 79. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

80. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigÄ iÅ¡nagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismÄ . TÄ patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

81. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra Å¡ios normos taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių mastÄ ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme ir pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

82. Teismas, priimdamas ieÅ¡kinį ir rengdamas bylÄ teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos bÅ«tų aiÅ¡kios, ieÅ¡kinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiÅ¡kai, iÅ¡vengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Å ių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

83. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimÄ , teismas įstatymÄ , taikytinÄ ginčui spręsti, pagal ieÅ¡kovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiÅ«ra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo Å¡alių nuomonės ar pageidavimų. Teismas negali savo nuožiÅ«ra nustatyti ieÅ¡kinio dalyko (materialaus ieÅ¡kovo reikalavimo suformulavimas kita žodine iÅ¡raiÅ¡ka, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieÅ¡kinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017, 28 punktas).

84. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Å¡alių ginčo pobÅ«dį, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Å¡alių teisiniams santykiams taikė nepagrįsto praturtėjimo institutÄ , kadangi tarp Å¡alių susiklosčiusi situacija gali bÅ«ti iÅ¡spręsta taikant kitus pažeistos teisės gynimo bÅ«dus – sutarčių teisės (nustačius tęstinius žemės nuomos teisinius santykius) arba daiktinės teisės (nustatant servitutÄ ) pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ), tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ , ir nustatęs, kad ginčo teisiniams santykiams netaikytinos nepagrįsto praturtėjimo instituto teisės normos, nors ir neturėjo teisės savo nuožiÅ«ra keisti ieÅ¡kinio pagrindo, tačiau turėjo pareigÄ pasiÅ«lyti tÄ padaryti ieÅ¡kovui, tokiu bÅ«du sudarydamas sÄ lygas ieÅ¡kovui įrodinėti jo ieÅ¡kinio dalykui reikÅ¡mingas aplinkybes pagal ginčo santykiams taikytinas teisės normas, o atsakovui gintis nuo pareikÅ¡to reikalavimo.

Pažymėtina, kad keisdamas ieÅ¡kinio pagrindÄ arba dalykÄ (CPK 141 straipsnis), kaip ir kreipdamasis su ieÅ¡kiniu į teismÄ , ieÅ¡kovas turi laikytis tam tikrų formalių reikalavimų, nustatytų civilinio proceso normomis, tačiau bet kokiu atveju tas turi bÅ«ti padaryta pirmosios instancijos teisme, suteikiant atsakovui galimybę pasiruoÅ¡ti ir atsikirsti į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagal savo įgaliojimų ribas turėjo veikti taip, kad ieÅ¡kinio pagrindas bÅ«tų pakeistas, atitiktų ginčo esmę, bÅ«tų aiÅ¡kios bylos nagrinėjimo ribos ir tai padaryta laikantis CPK nuostatų, nes aiÅ¡kus ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra reikÅ¡mingas užtikrinti tinkamÄ atsakovo teisės į gynybÄ Ä¯gyvendinimÄ .

85. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai kvalifikavęs Å¡alių teisinius santykius, be pagrindo taikęs nepagrįsto praturtėjimo instituto teisės normas laikotarpiui nuo ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ dienos ir nepasiÅ«lęs ieÅ¡kovui keisti ieÅ¡kinio pagrindo, neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

86. Teismui nepasiÅ«lius ieÅ¡kovui pakeisti pagrindo, ieÅ¡kovui to nepadarius, nebuvo iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėtas ginčas, iÅ¡siaiÅ¡kinant ar tarp Å¡alių egzistuoja tęstiniai žemės nuomos teisiniai santykiai, jeigu egzistuoja, tai kokie galiojantys teisės aktai jiems taikytini, kaip ir kokio dydžio turėtų bÅ«ti apskaičiuojama kompensacija/žemės nuomos mokesčio dydis. Nustačius, kad žemės nuomos teisiniai santykių nėra, nebuvo analizuota servituto nustatymo galimybė, reikÅ¡mingos aplinkybės – servituto turinys, pobÅ«dis ir trukmė; kokio pobÅ«džio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobÅ«džio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui, ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiÅ¡kai atlyginti, kokiÄ naudÄ turėjo ar įgyja vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo, ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; kompensacijos pobÅ«dis (vienkartinė ar periodinė).

Taip pat bÅ«tina įvertinti abiejų susijusių nekilnojamojo turto objektų savininkų interesus bei teisingÄ jų derinimÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant dėl servituto atlygintinumo turi bÅ«ti vadovaujamasi ir kompensacijos proporcingumo tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimams ir kompensavimo realumo principais, t. y. atlyginimas už nustatytÄ servitutÄ tarnaujančiojo daikto savininkui turi bÅ«ti proporcingas jo patiriamiems turtiniams praradimams, ir, antra, ar dėl nustatytos vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydžio nesusidarys sÄ lygos vienai iÅ¡ Å¡alių nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-701/2016).

87. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovo garažas neužkerta kelio ieÅ¡kovui naudotis visu jam priklausančiu žemės sklypu, taigi kompensacija, paskaičiuota nuo viso žemės sklypo negalima, kÄ konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas nutarties 56-60 punktuose, tačiau nagrinėjamu atveju teisingai kompensacijai paskaičiuoti reikÅ¡minga aplinkybė ne tik tai, kokį plotÄ faktiÅ¡kai užima pats garažas (51 kv. m.). Turėtų bÅ«ti iÅ¡spręstas klausimas ir dėl to, kiek realiai žemės sklypo ploto reikalinga garažui tinkamai naudoti pagal paskirtį, įvertinant klausimÄ dėl privažiavimo prie garažo ir pan. Å iuo atveju neteisingai nustačius taikytinas teisės normas, 86 punkte nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teisme tirtos nebuvo.

88. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Kadangi, atsižvelgiant į byloje tirtinų aplinkybių mastÄ bei pobÅ«dį, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų Å¡alių teisę į pačiÄ apeliacijÄ (Å¡alis, nesutikdama su teismo iÅ¡vadomis, prarastų galimybę jas skųsti apeliacine tvarka), tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas turėtų nagrinėti tai, ko pirmosios instancijos teismas net nenagrinėjo, teisėjų kolegija, remdamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daro iÅ¡vadÄ , kad pagal byloje pateiktus įrodymus Å¡ios bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinis skundas yra tenkinamas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjant šį ginÄÄ iÅ¡ naujo bÅ«tina nustatyti Å¡ioje nutartyje nurodytas aplinkybes, sudaryti ieÅ¡kovui galimybę pakeisti reikalavimų pagrindÄ , surinkti papildomus įrodymus. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 89. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, kol nėra iÅ¡nagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iÅ¡ Å¡alių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima nustatyti, kuri Å¡alis laimėjo ginÄÄ byloje, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas byloje dėl procesinių klausimų iÅ¡sprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).

Pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinus, bylinėjimosi iÅ¡laidų, Å¡alių patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimas Å¡ioje nutartyje nesprendžiamas. Patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjus bylÄ ir priėmus sprendimÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas n u t a r i a: ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Giedrė Čėsnienė Andrius Verikas Renata Volodko