76fb324e-18ea-4237-98e7-564a606c85b2 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-882-580/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00361-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.4.2.3; 3.3.1.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo K.

B. (K. B.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo K. B. ieÅ¡kinį atsakovei M. B. ir tretiesiems asmenims notarei R. J. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė             nustatė:

IeÅ¡kovas K. B. prašė panaikinti G. M. (G. M.) 2004 m. spalio 11 d. sudarytÄ testamentÄ kaip neatitinkantį testatoriaus valios, nes palikėjas testamento sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės bei jų valdyti, taip pat prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ nuosavybės teisių įforminimo tikslu, kad ieÅ¡kovas K. B. ir ieÅ¡kovo sesuo atsakovė M. B. priėmė S. M.) (S. M.) palikimÄ lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, pradėdami faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ â€“ namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Namas).

Nurodo, kad Namas nuo 1937 metų priklausė ieÅ¡kovo seneliui S. M.. Å iame name ieÅ¡kovas bei jo sesuo dvynė M. B. gyveno nuo gimimo. 1981 metais mirė motina, tėvas išėjo gyventi pas kitÄ moterį ir ieÅ¡kovas su atsakove liko gyventi su seneliu S. M. ir močiute Z. M.. (duomenys neskelbtini) mirė S. M., (duomenys neskelbtini) mirė Z. M.. Po jos mirties ieÅ¡kovas ir atsakovė liko gyventi Name kartu su motinos broliu G. M.. Namas visada buvo laikomas bendra ieÅ¡kovo ir atsakovės bei G. M. Å¡eimų nuosavybe, jie kartu gyveno, bendrai iÅ¡laikė, mokėjo mokesčius ir remontavo, ginčų dėl nuosavybės nekilo.

G. M. mirė (duomenys neskelbtini). Name liko gyventi ieÅ¡kovo ir atsakovės Å¡eimos. IeÅ¡kovas laikė, kad jis su M. B. yra įpėdiniai pagal įstatymÄ ir faktiÅ¡kai paveldėjo NamÄ , todėl bendrai jį iÅ¡laikė ir mokėjo mokesčius. Iki 2011 m. nekilo ginčų, kam priklauso Namas. 2011-09-30 kilo konfliktas, kai dėl atsakovės kaltės susidarė įsiskolinimas už sunaudotÄ elektros energijÄ . Tada atsakovė pareiÅ¡kė, kad NamÄ paveldėjo viena ir pateikė G. M. testamento kopijÄ bei Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimÄ , kuriuo buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad G.

M. po savo tėvo S. M. mirties priėmė jo palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti turtÄ . IeÅ¡kovas nurodo, kad dėl ligos G. M. sunkiai suvokė, kur yra ir su kuo bendrauja. Testamentas suraÅ¡ytas maždaug savaitę iki mirties. Tuo metu G. M. buvo leidžiami narkotikai ir jis beveik nieko nesuvokė. G. M. 1987-02-11 pareiÅ¡kimu Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui pasisako apie savo ketinimÄ dalį namo įregistruoti sesers vaikų vardu. Atsakovė ieÅ¡kinio nepripažino. Nurodė, kad nesutikimo su ieÅ¡kiniu motyvai yra nurodyti civilinėje byloje Nr. 2-1582-608/2005.Trečiasis asmuo R.

J. ieÅ¡kinį prašė atmesti. Nurodė, kad G. M. testamentÄ sudarė bÅ«damas veiksnus ir suvokdamas savo veiksmų reikÅ¡mę bei pasekmes, laisva valia, be prievartos ar suklydimo. 2004-10-11 testamentas buvo pasiraÅ¡ytas Namuose. Dėl testatoriaus veiksnumo notarei nekilo abejonių, notarinis veiksmas atliktas pagal testatoriaus tikrÄ jÄ valiÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir iÅ¡ K. B. valstybės naudai priteisė 15,60 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-29 papildomu sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovo K. B. valstybės naudai priteista 96,88 Eur iÅ¡laidos už ekspertizę.Teismas nustatė, kad G. M. 2004-10-11 testamentu visÄ turtÄ paliko atsakovei M. B.. IeÅ¡kovas yra palikėjo G. M. sÅ«nėnas. IeÅ¡kovas CK 5.16 straipsnio 2 dalies pagrindu, kaip penktos eilės įpėdinis pagal įstatymÄ , galėtų paveldėti turtÄ , todėl jis turi teisę ginčyti testamentÄ .Teismas nerado įrodymų, kad testamente neiÅ¡reikÅ¡ta tikroji testatoriaus valia.

G. M. nebuvo pripažintas neveiksniu. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas nepatvirtina, kad testatorius testamento sudarymo dienÄ dėl ligos negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Teismo ekspertizės akte pateikta tik tikėtina eksperto iÅ¡vada, kad testamento sudarymo dienÄ G. M. negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, tačiau iÅ¡vadoje nurodyta, jog testamentas suraÅ¡ytas likus trims dienoms iki G. M. intoksikacijos simptomų, kurie galėjo sÄ lygoti testatoriaus negalėjimÄ suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės ir juos valdyti.

Iki testamento sudarymo testatoriui buvo skiriamas tik vienas opioidinis analgetikas. Ekspertizės akte pateikta išvada, kad vieno opioidinio analgetiko vartojimas negali įtakoti asmens gebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. G. M. nediagnozuotas psichikos sutrikimas. Tik nuo 2004-10-14, t. y. praėjus trims dienoms nuo testamento paskirta du ir daugiau opioidinių analgetikų. Liudytojų N. B. ir V. B. parodymai nepatvirtina, jog testatorius testamento sudarymo momentu negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Liudytoja N. B. yra ieÅ¡kovo sutuoktinė, o liudytojas V. B. testatoriaus ligos metu lankėsi tik epizodiÅ¡kai. Testatoriaus paraÅ¡o tikrumas testamente byloje nebuvo ginčijamas. TestamentÄ tvirtinusi notarė nurodė, kad testamento sudarymo metu testatorius atsakė į notarės užduotus klausimus.K. B. per įstatymo nustatytÄ terminÄ nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarÄ dėl palikimo priėmimo. PraÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog ieÅ¡kovas per įstatymo nustatytÄ terminÄ priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , paneigiamas bylos medžiaga, kuri patvirtina, jog visÄ palikimÄ priėmė tik atsakovė M.

B.. Atsakovė per įstatymo nustatytÄ terminÄ kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarÄ dėl palikimo priėmimo, jai 2005-06-29 iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentÄ . Atsakovė kreipėsi dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad G. M. priėmė savo tėvo S. M. palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Teismas sprendė, kad gyvenimas Name ir turto iÅ¡laikymas nėra bÅ«dingas nuosavybės teisių įgyvendinimui, nes pagrindÄ mokėti bÅ«sto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas sudaro ir faktinis naudojimasis turtu kitais pagrindais – nuomos, panaudos ir pan.

Tokių veiksmų atlikimas nepatvirtina ieÅ¡kovo aktyvių veiksmų, iÅ¡reiÅ¡kiančių jo valiÄ per įstatymo nustatytÄ terminÄ priimti palikimÄ sudarantį turtÄ ir pradėti jį valdyti kaip savo.Testamentų registro duomenys patvirtina, jog G. M. palikimo priėmimo faktas buvo įregistruotas vieÅ¡ajame testamentų registre 2004-12-13, todėl preziumuojama, jog apie palikimo priėmimo faktÄ ieÅ¡kovas turėjo sužinoti iÅ¡vieÅ¡inimo metu. Terminas ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ pasibaigė 2005-12-13.

IeÅ¡kovo pasyvus elgesys paneigia faktÄ , jog ieÅ¡kovas per įstatymo nustatytÄ terminÄ priėmė G. M. palikimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas K. B. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.Apeliantas nurodo, kad sprendimas yra Å¡aliÅ¡kas ir formalus. Teismas neobjektyviai vertino Teismo psichiatrijos ekspertizės aktÄ . Å iame akte nurodyta, kad tikėtina, jog G.

M. testamento sudarymo dienÄ dėl ligos negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Ekspertas nurodė, kad nepakanka informacijos kategoriÅ¡kai iÅ¡vadai, kadangi nėra duomenų, kiek kartų per dienÄ skirtas opioidinis analgetikas. Ekspertas nurodė, kad 2004-10-11 galėjo bÅ«ti vėžinė intoksikacija. Medicininiuose dokumentuose vėžinės intoksikacijos simptomai fiksuojami tik nuo 2014-10-14, tačiau reiÅ¡kiniai galėjo atsirasti anksčiau. Teismas nepagrįstai atmetė liudytojų N. B. ir V.

B. parodymus ir neaiÅ¡ku kodėl rėmėsi notarės parodymais. Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad egzistuoja didesnė tikimybė, kad G. M. testamento sudarymo dienÄ negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės bei jų valdyti. Apie testamentÄ ieÅ¡kovas sužinojo tik 2011-09-30 kilus konfliktui su seserimi. Iki Å¡iol atsakovė neįregistravo nuosavybės teisių į NamÄ Nekilnojamojo turto registre.Atsakovė M. B. ir tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Byloje kilo ginčas dėl testamento kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip sudaryto asmens, negalinčio suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti.IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas vadovaujantis CK 1.89 straipsniu, kuris įtvirtina, kad fizinio asmens, kuris nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir juos valdyti, sudarytas sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu.

Sprendžiant klausima, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti, reikalinga atsižvelgti į asmens bÅ«senÄ bei į sudaryto sandorio turinį. IeÅ¡kiniu praÅ¡oma pripažinti negaliojančiu itin nesudėtingos teisinės reikÅ¡mės sandorį – testamentÄ . IÅ¡ 2004-10-11 sudaryto testamento turinio matyti, jog juo visas turtas paliekamas M. B.. Testamente jokie sudėtingesni patvarkymai, kuriuos reikia apmÄ styti ir priimti sprendimÄ , nėra duodami, jokia paliekamo turto dalis neiÅ¡skiriama.

Nesudėtingo sandorio esmės supratimui pakankamos mažesnės intelektualinės pastangos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog testatorius testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mės. Medicininiais dokumentais patvirtinta, kad prieÅ¡ testamento sudarymÄ bei jo sudarymo metu G. M. sunkiai sirgo. Jam 2004-07-23 iÅ¡duotas siuntimas į Lietuvos onkologijos centrÄ , 2004-08-02 esant skausmams paskirtas skausmÄ malÅ¡inantis opioidinis vaistas Tramadolis, nuo 2004-09-27 Tramadolis skirtas pastoviai po 0,1 g.

Medicininiuose dokumentuose 2004-10-14 padarytas įraÅ¡as, kad grįžo iÅ¡ Lietuvos onkologijos centro, diagnozė prostatos vėžys, IV stadija. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte aptariant surinktus duomenis apie testatoriaus sveikatÄ padaryta iÅ¡vada, kad psichikos sutrikimo nepastebėta, tačiau atsižvelgiant į tai, kad G. M. buvo skiriami vaistai, malÅ¡inantys skausmÄ ir veikiantys centrinę nervų sistemÄ bei įvertinus, kad 3 dienos po testamento sudarymo buvo padarytas įraÅ¡as dėl vėžinos intoksikacijos, duota prielaidinė iÅ¡vada, kad G.

M. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvykdė CPK 218 straipsnio reikalavimus, keliamus teismo ekspertizės vertinimui ir teismo sprendime iÅ¡samiai paaiÅ¡kino, kodėl laiko Teismo psichiatrijos ekspertizės akte padarytÄ iÅ¡vadÄ nepakankama. Teismas nustatė nepaneigtÄ aplinkybę, kad testamento suraÅ¡ymo metu G. M. buvo skirtas tik vienos rÅ«Å¡ies opioidas – Tramadolis. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte pažymėta, kad vieno analgetiko skyrimas nesudaro sÄ lygų riboti gebėjimo savarankiÅ¡kam valios iÅ¡reiÅ¡kimui.

Pažymėtina tai, kad vaistas paskirtas nedidelėmis dozėmis. Kadangi vaistas receptinis ir priklauso opioidiniams analgetikams, tai esant ribotam prieinamumui galimybė virÅ¡yti paskirtÄ dozavimÄ yra nedidelė. Kitų rÅ«Å¡ių skausmÄ malÅ¡inantys ir centrinę nervų sistemÄ veikiantys preparatai paskirti jau po testamento suraÅ¡ymo. VieÅ¡ai prieinamame vaisto apraÅ¡yme (http://www.vaistai.lt/kompensuojamas-vaistas/nerv%C5%B3-sistem%C4%85-veikiantys-vaistai/analgetikai/tramadol-krka-100mg-pailginto-atpalaidavimo-tablet%C4%97s-n30.html) rekomenduojama skirti didesnes dozes nei buvo paskirta G.

M., o galimas Å¡alutinis poveikis nėra ypatingas ir leidžiantis daryti prielaidÄ , kad įtakotų sugebėjimÄ suprasti ir valdyti veiksmus. IÅ¡ medicininių dokumentų matyti, jog testatoriaus bÅ«klė blogėjo staigiai, dar 2004-08-02 Tramadolis jam paskirtas esant skausmui, nuo 2004-09-27 – pastoviai, o 2004-10-14 – papildomai analginas ir morfinas. Tokioje situacijoje svarbi kiekviena ligos diena, kadangi ligonio bÅ«klė yra kintanti. Vėžinė intoksikacija diagnozuota jau po testamento suraÅ¡ymo, Å¡i bÅ«sena plačiau neaptarta.

IÅ¡vados dėl tokios bÅ«klės įtakos asmens psichikai medicininiuose dokumentuose nepadarytos, o kiti byloje surinkti įrodymai testatoriaus sÄ monės sutrikimo nepatvirtina. Tai, kad vėžinės intoksikacijos bÅ«klės galėjo atsirasti anksčiau ir turėti įtakÄ testatoriaus psichikai, pagal bylos medžiagÄ negali bÅ«ti patvirtinama. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl to, kad testatoriaus sÄ moningÄ bÅ«klę patvirtina tai, kad jis pats pasirašė testamente. Testamente padėtas G.

M. paraÅ¡as yra padėtas pakankamai tvirtai, paraÅ¡ytas vardas ir pavardė, tinkamoje vietoje, nepraleidžiant raidžių. Tai, kad testamento sudarymo metu G. M., sudarydamas testamentÄ veikė sÄ moningai, patvirtino teismo posėdžio metu apklausta notarė R. J.. Liudytoja nurodė, jog kiekvienÄ kartÄ sudarant testamentÄ , notaras paklausia asmens sÄ moningumÄ rodančių klausimų, prieÅ¡ tvirtindamas testamentÄ Ä¯sitikina, jog asmuo orientuojasi aplinkybėse. Nebuvo nei nustatyta, nei įrodinėjama, kad notarė turėjo interesÄ netinkamai atlikti savo pareigas.

Liudytoja N. B. tvirtino, jog G. M. paskutines dvi savaites gulėjo nejudėdamas, tačiau tokie parodymai nesuderinami su tuo, kad G. M. pats pasirašė testamentÄ . Liudytojas V. B. ligonį matė, jog tik retkarčiais, neslaugė, buvo kartais praÅ¡omas padėti slaugoje. Liudytojas negalėjo aiÅ¡kiai nurodyti, nuo kada G. M. pradėjo pažinti žmones. Labai panaÅ¡iomis aplinkybėmis nagrinėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015 pasisakyta, kad remtis iÅ¡ esmės vien ekspertizės akto iÅ¡vadomis nėra pakankamo pagrindo, nes testatorius, kad ir kokia buvo jo sveikatos bÅ«klė, dažnai nesilankė sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir nėra pakankamai iÅ¡samių medicininių duomenų, leidžiančių konstatuoti jo bÅ«klę testamento sudarymo metu.

Å ioje byloje pateiktame Teismo psichiatrijos ekspertizės akte neduota tiksli iÅ¡vada, ekspertas duodamÄ iÅ¡vadÄ Ä¯vardino kaip prielaidÄ . Tai savaime sudaro pagrindÄ teismui analizuoti kitus įrodymus, kad bÅ«tų galima eksperto daromÄ prielaidÄ patvirtinti ar paneigti.AnalogiÅ¡kai kaip ir minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015 pastebėtina, kad aplinkybė, jog testatorius testamento sudarymo metu turėjo sveikatos sutrikimų, neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad jis negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto palikimo.

Atmesdamas ieÅ¡kinį teismas rėmėsi ir CK 5.8 straipsnyje nurodyto vienerių metų ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo termino praleidimu kaip savarankiÅ¡ku pagrindu ieÅ¡kiniui atmesti. Aplinkybė, kad apie palikimo priėmimÄ buvo paskelbta Testamentų registre neleidžia palikimo priėmimo termino skaičiuoti nuo fakto iÅ¡vieÅ¡inimo dienos, kadangi asmuo neturi pareigos nuolat domėtis registrų informacija. IeÅ¡kovo nurodytos aplinkybės apie jo sužinojimo apie testamentÄ datÄ nėra paneigtos, taip pat nebuvo ginčijamos, todėl vienerių metų terminas skaičiuotinas nuo ieÅ¡kovo nurodomos datos.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertinta testatoriaus bÅ«sena sudarant ginčijamÄ testamentÄ , o teismo iÅ¡vada dėl testatoriaus bÅ«senos testamento sudarymo metu yra pagrįsta byloje surinktais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis bei priimtu sprendimu, todėl apeliacinį skundÄ atmeta, o sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovas bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliaciniame procese nepraÅ¡o priteisti, o ieÅ¡kovui iÅ¡laidos nepriteisiamos, nes jo apeliacinis skundas atmetamas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: K. B. apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                                      Andrius Ignotas  Jūra Marija Strumskienė Alma Urbanavičienė