Legislator Case Law & Legislation
76f7fbc2-2201-430d-aa83-d0a2c85943fd AI generated

76f7fbc2-2201-430d-aa83-d0a2c85943fd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 76f7fbc2-2201-430d-aa83-d0a2c85943fd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 str. 1 d. 4 p. įtvirtinto reikalavimo pažeidimo, kad asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, turi būti laikomi atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių, tuo tarpu pareiškėjas buvo laikomas kartu su teistais asmenimis, nors pats yra neteistas;

Legislator headnote

AI generated

76f7fbc2-2201-430d-aa83-d0a2c85943fd · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat paaiÅ¡kino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.Nurodė, kad už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2565-629/2012(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00641-2013-0)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2., 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui G. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo, n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas G. D. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l–2), kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 132700 Lt neturtinės žalos. ŽalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K:

1) Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 str. 1 d. 4 p. įtvirtinto reikalavimo pažeidimo, kad asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, turi būti laikomi atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių, tuo tarpu pareiškėjas buvo laikomas kartu su teistais asmenimis, nors pats yra neteistas;

2) Suėmimo vykdymo įstatymo 22 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos, kad suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, pažeidimo ir teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija Å¡ios nuostatos nesilaiko ir po vieno pasimatymo į kitÄ leidžia tik po 15 dienų; 3) Suėmimo vykdymo įstatymo 42 str. nuostatų, jog socialinį darbÄ su suimtaisiais ir jų užimtumÄ organizuoja tardymo izoliatorių administracija, pažeidimo, nes LukiÅ¡kių TI-K Å¡ių nuostatų nesilaiko ir joks socialinis darbas bei jų užimtumas nėra organizuojamas;

4) Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 1 d. nuostatų, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, pažeidimo, nes nesilaikoma minimalaus gyvenamojo ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo;

5) Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 2 d. nuostatų, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, nesilaikymo, nes gultai yra suvirinti taip, kad sėdėti reikia susikÅ«prinus, o iÅ¡ patalynės LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡duoda tik užvalkalÄ pagalvei ir paklodę; 6) Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 3 d. nuostatų, jog suimtieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprÅ«pinami drabužiais ir avalyne pagal sezonÄ , pažeidimo, nes pareiÅ¡kėjui avalynė nebuvo iÅ¡duota;

7) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 21 p. įtvirtintų reikalavimų, kad „pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ â€œ, pažeidimo;

8) taip pat, jog kameroje apÅ¡vietimas be reflektorių, I korpuso pasivaikščiojimo kiemeliai dengti Å¡iferiu, kuris itin pavojingas sveikatai bei gyvybei, sienos dengtos rupiu tinku, o grindinys – duobėtas. Taigi LukiÅ¡kių TI-K administracija pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 3 str., t. y. neužtikrino suėmimo vykdymo tvarkos ir tinkamų asmenų laikymo tardymo izoliatoriuje sÄ lygų. Nurodo, jog veikiamas blogų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas susirgo sunkia ir nepagydoma liga, taip pat patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , psichologinį spaudimÄ bei sukrėtimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , sutriko visavertis gyvenimas, todėl neturtinę žalÄ vertina 132 700 Lt.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l. 8–14) į pareiÅ¡kėjo skundÄ , prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas jau kartÄ kreipėsi į teismÄ su reikalavimais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. ir 2013 m. sausio 2 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu pareiÅ¡kėjo skundas buvo tenkintas iÅ¡ dalies ir G. D. priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Lukiškių TI-K atsiliepime neginčijo aplinkybės, jog laikotarpiais nuo 2012 m. rugpjūčio 28 d. iki 2012 m. rugsėjo 9 d., 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2012 m. lapkričio 15 d., 2012 m. lapkričio 26 d. bei nuo 2012 m. lapkričio 28 d. iki 2013 m. vasario 25 d. vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje neatitiko 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ įtvirtinto reikalavimo, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.

Tačiau atkreipė dėmesį, kad laikotarpiais 2012 m. rugsėjo 18 d. ryte, 2012 m. spalio 4 d. ryte, 2012 m. lapkričio 6 d. ryte, 2012 m. lapkričio 15 d. ryte, 2012 m. lapkričio 27–28 d. ryte, 2012 m. gruodžio 10 d. ryte, 2012 m. gruodžio 12–13 d. ryte, 2013 m. sausio 7 d. ryte, 2013 m. sausio 10 d. ryte, 2013 m. sausio 16 d. ryte, 2013 m. sausio 30 d. vakare, 2013 m. sausio 31 d. ryte – vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytÄ reikalavimÄ , t. y. – vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems.

LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos.

Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat paaiÅ¡kino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.Nurodė, kad už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Pastarieji nuolat aprÅ«pinami reikalingu inventoriumi bei priemonėmis tokios tvarkos palaikymui. Be to, siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, kuri kiekvienais metais yra pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K yra atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Dėl natÅ«ralaus apÅ¡vietimo nurodė, kad visuomenės sveikatos centras ne vienÄ kartÄ yra konstatavęs po atliktų patikrinimų LukiÅ¡kių TI-K, kad apÅ¡vietimo užtikrinimas LukiÅ¡kių TI-K yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl HN 76:2010 2 p. reikalavimas LukiÅ¡kių TI-K nėra taikomas. Visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose yra įrengtas atskiras veikiantis sanitarinis mazgas, kuriame tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele, kas atitinka HN 76:2010 reikalavimus.

LukiÅ¡kių TI-K taip pat yra laikomasi reikalavimų kiekvienam kameroje laikomam asmeniui iÅ¡duoti Å¡varų patalynės komplektÄ , tačiau pabrėžė, kad užvalkalas antklodei nėra iÅ¡duodamas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas jis neprivalo bÅ«ti iÅ¡duodamas, o vietoj jo yra iÅ¡duodamos papildomos paklodės.Pažymėjo, jog taip pat yra įgyvendinamos Suėmimo vykdymo įstatymo 24 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos, kad suimtieji turi teisę per tris mėnesius gauti vienÄ paÅ¡to ar perduodamÄ drabužių, avalynės siuntinį ir neribotÄ kiekį smulkiųjų paketų su spauda bei Å¡io įstatymo 22 str. suimtųjų teisės pasimatyti, kurios įgyvendinimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d.

įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintose Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse bei LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1-145 patvirtintame Asmenų, norinčių pasimatyti suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areÅ¡tu, iÅ¡ankstinio registravimo tvarkos apraÅ¡u. Taip pat yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 42 str. nuostatų, jog socialinį darbÄ su suimtaisiais ir jų užimtumÄ organizuoja tardymo izoliatorių administracija ir tokius teiginius grindžia pridedamais įrodymais.

Taip pat pažymi, kad kamerų, esančių LukiÅ¡kių TI-K, bÅ«klė bei įrengimas atitinka keliamus reikalavimus, o apskaita, su kokiais asmenimis suimtieji (nuteistieji) yra laikomi, nėra vedama. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatomis bei teigia, jog aukščiau iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiÅ¡kėjo skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas G.

D. prašė skundÄ tenkinti, savo pozicijÄ grindė skunde iÅ¡dėstytais motyvais. Teismo posėdyje atsakovės atstovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ bei vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 str. numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytų valdžios institucijų (nagrinėjamu atveju – LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K nesilaikoma Suėmimo vykdymo įstatyme 10 str. 1 d. 4 p. įtvirtinto reikalavimo, kad asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, turi bÅ«ti laikomi atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kartu su teistais asmenimis, nors pats yra neteistas.

Pažymėtina, jog teismas neturi pagrindo daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ , nes LukiÅ¡kių TI-K nėra vedama apskaita su kokiais asmenimis suimtieji (nuteistieji) yra laikomi. Be to, 2013 m. kovo 15 d. LukiÅ¡kių TI-K pateikė Vidaus tyrimų skyriaus pažymÄ Nr. 24-1006, kurioje nurodyta, kad suimtasis G. D. buvo laikomas kamerose vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. reikalavimais (t. I, b. l. 164–165).PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti žalÄ taip pat kildina iÅ¡ Suėmimo vykdymo įstatymo 22 str. 1 d.

įtvirtintos nuostatos, kad suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, pažeidimo ir teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija Å¡ios nuostatos nesilaiko ir po vieno pasimatymo į kitÄ leidžia tik po 15 dienų. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 22 str., suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymÄ tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytiniu sutikimu, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo 12 str. 2 d. 1, 2 ir 4 p. nurodytiems asmenims, o pasimatymų tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d.

įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintose Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 62 p. nustatyta, kad asmenys, norintys pasimatyti su suimtuoju, registruojami tardymo izoliatoriaus direktoriaus nustatyta tvarka. LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1-145 patvirtintame Asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areÅ¡tu, iÅ¡ankstinio registravimo tvarkos apraÅ¡e (t. I, b. l. 46–47, 48, 49) įtvirtinta, kad asmenys, norintys pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areÅ¡tu, turi ne vėliau kaip prieÅ¡ 15 dienų suderinti pasimatymo datÄ , laikÄ , trukmę, užsiregistruoti LukiÅ¡kių TI-K pasimatymo biure telefonu, paÅ¡tu, raÅ¡tu arba tiesiogiai atvykus.

Pažymėtina, kad asmenys, norintys atvykti pasimatyti arba asmenys, kurie yra laikomi LukiÅ¡kių TI-K, pasimatymui gali registruotis ne ilgesniame nei 15 dienų laikotarpyje. Minėtu laikotarpiu galima registruotis tik vienam pasimatymui. Asmenys, kurie yra laikomi įstaigoje, kitam pasimatymui registruojami tik iÅ¡naudoję ankstesnį pasimatymÄ kuriam buvo užregistravę. IÅ¡ teismui pateiktos „Suimtojo, nuteistojo pasimatymų, gautų paÅ¡to bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės“ kopijoje (t.

I, b. l. 34–35) nurodytų duomenų matyti, kad faktiÅ¡kai laiko tarpas tarp pareiÅ¡kėjui suteiktų pasimatymų virÅ¡ydavo 15 dienų laikotarpį, tačiau formalių procedÅ«rinių reikalavimų laikymasis, dėl ko tokia situacija ir susidarė, neleidžia teigti, jog pasimatymų skaičius yra ribojamas, todėl pareiÅ¡kėjo nurodomi pažeidimai Å¡iuo aspektu vertintini kritiÅ¡kai.  Be to, pareiÅ¡kėjas žalÄ kildina ir iÅ¡ Suėmimo vykdymo įstatymo 42 str. nuostatų, jog socialinį darbÄ su suimtaisiais ir jų užimtumÄ organizuoja tardymo izoliatorių administracija, pažeidimo, nurodydamas, kad LukiÅ¡kių TI-K Å¡ių nuostatų nesilaiko ir joks socialinis darbas bei jų užimtumas nėra organizuojamas.

IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų pažymų matyti, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. iki 2013 m. kovo 25 d. buvo taikomos laisvalaikio užimtumo, teisinio Å¡vietimo, narkomanijos, ŽIV ir AIDS prevencijos, subkultÅ«ros apraiÅ¡kų prevencijos priemonės (t. I, b. l. 31, 32, 33), todėl pareiÅ¡kėjo nurodomi Suėmimo vykdymo įstatymo 42 str. nuostatų pažeidimai pripažintini nepagrįstais. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas įstaigai yra numatyta pareiga iÅ¡duoti pilnÄ patalynės komplektÄ , o vietoj dviejų paklodžių gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užvalkalas antklodei.

Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 2 d., kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Be to, suimtieji gali naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja. Kaip matyti, pareiÅ¡kėjui bÅ«davo iÅ¡duodama visa reikalinga patalynė, taip pat jam buvo suteikta galimybė naudotis nuosava (t. I, b. l. 42–43, 44–45), todėl teismas kritiÅ¡kai vertina pareiÅ¡kėjo nurodomus Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 2 d. nuostatų pažeidimus.Dėl Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 3 d. nuostatų, jog suimtieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprÅ«pinami drabužiais ir avalyne pagal sezonÄ , pažeidimo, pažymėtina, jog Å¡ios aplinkybės, teismo vertinimu, taip pat pareiÅ¡kėjo nebuvo įrodytos.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios medžiagos, pareiÅ¡kėjui pagal jo praÅ¡ymÄ LukiÅ¡kių TI-K buvo iÅ¡duota striukė (labdara) (t. I, b. l. 40), be to, periodiÅ¡kai pareiÅ¡kėjas visÄ bÅ«tinÄ aprangÄ bei avalynę gaudavo iÅ¡ artimųjų (t. I, b. l. 36), todėl pareiÅ¡kėjas, teismo vertinimu, nepriskirtinas kategorijai asmenų, kurie neturi savo drabužių ir avalynės. PareiÅ¡kėjo nurodomus HN 76:2010 21 p. įtvirtintų reikalavimų, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ , pažeidimus, taip pat, jog kameroje apÅ¡vietimas be reflektorių, I korpuso pasivaikščiojimo kiemeliai dengti Å¡iferiu, kuris itin pavojingas sveikatai bei gyvybei, sienos dengtos rupiu tinku, grindinys duobėtas, o gultai yra suvirinti taip, kad sėdėti reikia susikÅ«prinus, teismas vertina kritiÅ¡kai. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas grindžia byloje surinktų įrodymų pagrindu.

Kaip matyti, kamerų bÅ«klę bei įrengimÄ nuolat vertina atitinkama kompetentinga institucija – Vilniaus visuomenės sveikatos centras. Pastarasis nustatytus pažeidimus fiksuoja patikrinimo aktuose (t. I, b. l. 61–64, 65, 66–67, 68–69, 70–72, 73–74, 75, 77–78, 79–80, 82–83, 84–85, 86–87, 88–89, 90, 91, 92–93, 94, 95–97, 98, 99–100, 101–102, 103, 104–106, 107, 108, 109, 110, 111–113, 115–116, 117–118, 121–123, 124, 125, 126–127, 128–129, 130–131, 132, 133, 134, 135–138, 140–141, 142–143), į kuriuos, kaip matyti, LukiÅ¡kių TI-K administracija nedelsdama reaguoja juos Å¡alindama (t.

I, b. l. 76, 119, 120, 144). Be to, iÅ¡ byloje pateiktų paslaugų teikimo sutarčių (t. I, b. l. 50–53, 54, 55–58, 59, 60), sudarytų tarp UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stoties ir LukiÅ¡kių TI-K matyti, jog LukiÅ¡kių TI-K patalpose (sandėliuose, virtuvėje, pirtyje, miegamosiose patalpose) UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Taip pat pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų teikęs skundus dėl netinkamų (antisanitarinių) jo laikymo sÄ lygų, Pažymėtina, jog pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

IÅ¡ to seka, kad grindžiant neturtinės žalos reikalavimus blogos kamerų bÅ«klės kontekste taip pat bÅ«tina pateikti tai patvirtinančius įrodymus. To nepadarius, laikytina, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimai nepagrįsti objektyviais įrodymais. Dėl pareiÅ¡kėjo nurodomo Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 1 d. nuostatų, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, pažeidimo, nes nesilaikoma minimalaus gyvenamojo ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo, pažymėtina, kad LukiÅ¡kių TI-K savo atsiliepime iÅ¡ esmės neneigia, kad teisės aktais nustatyta ploto norma galėjo bÅ«ti pažeista.

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 str. 1 d. (toliau – ir ABTÄ®) įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigÅ«nams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendimu (t. I, b. l. 16–25) pareiÅ¡kėjo skundas buvo patenkintas iÅ¡ dalies ir pareiÅ¡kėjui priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, konstatavus netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K buvimÄ laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 23 d. iki 2012 m. rugpjūčio 27 d.

Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, taigi jo kvestionuoti nėra pagrindo, todėl teismas vertina tik pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 28 d. iki skundo padavimo dienos. Kaip matyti, laikotarpiais nuo 2012 m. rugpjūčio 28 d. iki 2012 m. rugsėjo 9 d., 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2012 m. lapkričio 15 d., 2012 m. lapkričio 26 d. bei nuo 2012 m. lapkričio 28 d. iki 2013 m. vasario 25 d., iÅ¡skyrus laikotarpius 2012 m. rugsėjo 18 d. ryte, 2012 m. spalio 4 d. ryte, 2012 m. lapkričio 6 d. ryte, 2012 m. lapkričio 15 d. ryte, 2012 m. lapkričio 27–28 d. ryte, 2012 m. gruodžio 10 d. ryte, 2012 m. gruodžio 12–13 d. ryte, 2013 m. sausio 7 d. ryte, 2013 m. sausio 10 d. ryte, 2013 m. sausio 16 d. ryte, 2013 m. sausio 30 d. vakare, 2013 m. sausio 31 d., vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje neatitiko 2010 m. gegužės 11 d.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 nustatyto reikalavimo, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti duomenys (b. l. 29–30), todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nurodytais laikotarpiais buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, neužtikrinant jam teisės aktais reglamentuojamų sÄ lygų, todėl vertintina, jog byloje nustatyti neteisėti veiksmai bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų prasme.Teismas pažymi, kad pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo administracinės bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009 ir kt.) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiama) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d. (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). Aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Teismas turi nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti. Kiekvienas atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių fiksuotų administracinėje byloje.

Nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgdamas į Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, sukeltas pasekmes, taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad 500 Lt suma už netinkamas kalinimo sÄ lygas laikytina adekvačia patirtai neturtinei žalai atlyginti.Vertindamas pareiÅ¡kėjo nurodomas aplinkybes, jog veikiamas blogų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas susirgo sunkia ir nepagydoma liga, taip pat patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , psichologinį spaudimÄ bei sukrėtimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , sutriko visavertis gyvenimas, teismas taip pat vadovaujasi į bylÄ pateiktais medicininiais dokumentais (t.

II, b. l. 2–52) bei jau aukščiau minėtu įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendimu. Pastarajame nurodyta, jog teisminio nagrinėjimo metu apklausta ekspertė J. D.–G. paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjui diagnozuotų ligų (paveldima sensomotorinė rankų, kojų polineuropatija, vyraujant demielinizacijai, kaklo osteochondrozė su Å¡akneliniu sindromu, kaklo diskų liga su radikulopatija ir mielopatija), nenulėmė kalinimo sÄ lygos, t. y., priežastinio ryÅ¡io tarp kalinimo sÄ lygų ir ligų nėra, nes turimos ligos yra paveldimos.

Taigi Å¡ių duomenų pagrindu teismas negali padaryti iÅ¡vados, kad bÅ«tent dėl blogų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas susirgo sunkia ir nepagydoma liga. Nustatydamas atlygintinos žalos dydį, teismas taip pat vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2791-12), kas, teismo vertinimu, taip pat leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad 500 Lt dydžio atlygintinos neturtinės žalos dydis yra pakankamas pareiÅ¡kėjo neigiamiems iÅ¡gyvenimams kompensuoti.

Teismo iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu pareiÅ¡kėjo reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui 500 Lt iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 5 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo G. D. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui G. D. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 500 Lt (penkis Å¡imtus litų) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                   Milda Vainienė                                                                                                        Â