76f7f15e-dcaa-4a7a-b5c6-0ecda0486f06 · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėja NBaudžiamoji byla Nr. 1A-45-875/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00903-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.5.1; 1.1.1.5.3; 1.1.3.2; 1.2.20.1.1; 2.1.2.12; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.6; 2.2.4.3; 2.4.5.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7; 2.4.9; 3.12 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 10 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo ZederÅ¡tremo, sekretoriaujant Rasai Jančauskienei, Sonatai Paplauskienei, dalyvaujant prokurorams Gintarui Misevčiui ir Olgai Alibajevai, nuteistajam S. R., jo gynėjui advokatui Dainiui Žiedui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. R. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo (Mažeikių rÅ«mų) 2018 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 231 straipsnio 1 dalį 100 MGL - 3766,00 Eur (trijų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų) dydžio bauda. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. S. R. nuteistas už tai, kad jis nuo 2013-10-03 dienos iki 2017-10-31, nepriimdamas korespondencijos siunčiamos jam paÅ¡tu, neatsiimdamas registruotų laiÅ¡kų iÅ¡ Lietuvos paÅ¡to ir iki 2017-10-31 nepateikdamas antstolei reikalaujamų dokumentų ir duomenų, nors apie tai buvo tinkamai informuotas, trukdė antstolei E. M. vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2013-09-13 priimtus sprendimus, pagal kuriuos 2013-10-01 iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo remiantis užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje antstolė E. M. privalo iÅ¡ S. R. iÅ¡ieÅ¡koti 296282,57 eurų skolos ir 18 procentų metinių palÅ«kanų solidariai su E. R. ir RUAB „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ieÅ¡kotojo „(duomenys neskelbtini)“ naudai, kai jam: 1) 2013-10-24 gyvenamosios ir deklaruotos vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡siųstas reikalavimas pateikti informacijÄ apie turimÄ turtÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jis reikalaujamos informacijos nepateikė; 2) 2015-09-17 gyvenamosios ir deklaruotos vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡siųstas patvarkymas dėl įpareigojimo pateikti dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-09-21 Å¡is patvarkymas buvo įteiktas E. R., tačiau jis reikalaujamų dokumentų nepateikė, todėl 2015-12-03 pareiÅ¡kimu buvo kreiptasi į Mažeikių rajono apylinkės teismÄ , dėl baudos jam skyrimo; 3) 2016-04-13 gyvenamosios ir deklaruotos vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡siųstas patvarkymas pateikti informacijÄ apie turimÄ turtÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jis reikalaujamos informacijos nepateikė; 4) 2016-06-14 gyvenamosios ir deklaruotos vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡siųstas pakartotinis patvarkymas dėl įpareigojimo pateikti dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), pakartotinis patvarkymas buvo įteiktas jam pačiam 2016-06-16, tačiau jis reikalaujamų dokumentų nepateikė, todėl 2016-09-05 pareiÅ¡kimu vėl buvo kreiptasi į Mažeikių rajono apylinkės teismÄ , dėl baudos jam skyrimo; 5) 2016-11-03 gyvenamosios ir deklaruotos vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡siųstas reikalavimas pateikti informacijÄ apie turimÄ turtÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau korespondencija nebuvo įteikta, dokumentai jam įteikti tik 2017-01-10 antstolės kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini), bet reikalaujamos informacijos nepateikė; 6) 2016-11-16 gyvenamosios ir deklaruotos vietos adresu (duomenys neskelbtini), jam ir įmonėms, kurių akcininkas ir vadovas jis yra, buvo iÅ¡siųsti patvarkymai pateikti informacijÄ apie turimÄ turtÄ Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau jis reikalaujamos informacijos nepateikė; 7) 2017-02-09 gyvenamosios ir deklaruotos vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡siųstas patvarkymas, įpareigojant pateikti dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), patvarkymas jam įteiktas 2017-02-13, tačiau reikiamų dokumentų nepateikė.

II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistojo S. R. gynėjas advokatas Dainius Žiedas praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2018 m. spalio 19 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, pažeidžiant nullum crimen, nulla poena sine lege, non bis in idem, ultima ratio principus, netinkamai vertinant bylos įrodymus. 2.1. Skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad nullum crimen, nulla poena sine lege principas kyla ir iÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo.

Kaip Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – KT) pažymėjo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimuose, taikant teisę inter alia būtina laikytis tokių iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų: atsakomybė (sankcija, bausmė) už teisės pažeidimus turi būti nustatyta iš anksto (nulla poena sine lege); veika nėra nusikalstama, jeigu tai nėra numatyta įstatyme (nullum crimen sine lege). Taigi konstitucinis teisinės valstybės principas integruoja du tarpusavyje susijusius principus: nulla poena sine lege ir nullum crimen sine lege (KT 2014 m. kovo 18 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai).

Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 7 straipsnio „Nėra bausmės be įstatymo“ 1 dalyje nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti nuteistas už veiksmus ar neveikimÄ , kurie, remiantis jų padarymo metu galiojusia nacionaline ar tarptautine teise, nebuvo laikomi nusikaltimais; taip pat negali bÅ«ti skiriama sunkesnė bausmė negu ta, kuri buvo taikoma nusikaltimo padarymo metu. 2.2. BK 231 straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už trukdymÄ teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, advokato ar antstolio veiklai.

Nuosprendžiu pripažinta, kad S. R. tyčia, sÄ moningai trukdė antstolei vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ . Anot nuteistojo gynėjo „trukdymas“ yra iÅ¡aiÅ¡kintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: BK 231 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektas yra <...> antstolių normali veikla, <...> vykdant teismų sprendimus. Veika pasireiÅ¡kia bet kokios formos trukdymu teisėjų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, tarptautinių teisminių institucijų pareigÅ«nų, antstolių profesinei veiklai.

Ä®statymas nepateikia trukdymo bÅ«dų sÄ raÅ¡o, tačiau trukdymas gali bÅ«ti suprastas kaip bet kokie veiksmai, sudarantys kliÅ«tis atlikti profesines procesines pareigas atvirai kiÅ¡antis į atitinkamo pareigÅ«no veiklÄ ar sudarant fizines kliÅ«tis (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381-697/2015). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pasirėmė 8 metais senesniu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu kasacinėje nutartyje Nr. 2K-188/2007, jog trukdymÄ , kaip nusikalstamÄ veikÄ gali sudaryti tiek aktyvÅ«s, tiek pasyvÅ«s veiksmai.

S. R., gynėjo įsitikinimu, nėra pareikÅ¡tas kaltinimas, kad antstolei E. M. bÅ«tų daręs kliÅ«tis, uždraudęs kÄ atlikti, kitaip kliudęs vykdyti teismo sprendimÄ , t. y. jokiomis priemonėmis aktyviai nesiekęs sutrukdyti įvykdyti teismo sprendimÄ . 2.3. BK 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad niekas negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ antrÄ kartÄ . Nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti baudžiamas už vienÄ nusikaltimÄ antrÄ kartÄ .

Å i nuostata tiesiogiai draudžia bausti antrÄ kartÄ dėl to paties nusikaltimo, palikdama neiÅ¡spręstÄ klausimÄ dėl dvigubo baudimo už skirtingų rÅ«Å¡ių teisės pažeidimus taikant skirtingų teisės Å¡akų normas. 2.4. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pripažinta, jog nuteistasis iki jam taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę du kartus baustas teismo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio tvarka už antstolio reikalavimų nevykdymÄ , tačiau civilinės atsakomybės taikymas nesÄ lygoja dvigubo baudimo principo pažeidimo.

Gynėjo manymu, S. R. taikyta administracinė, o ne civilinė atsakomybė, nes jam skirtos valstybės naudai iÅ¡ieÅ¡komos baudos už valdingų (administracinių) antstolio nurodymų nevykdymÄ . Kaip ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 163 straipsnyje numatytos asmenims taikomos prievartos priemonės nelaikomos baudžiamÄ jÄ atsakomybe, o administracine, taip ir pagal CPK paskiros baudos, nelaikytinos civilinės atsakomybės pritaikymu. 2.5. Nuteistojo gynėjas pažymi, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolio arba vykdymo proceso Å¡alių praÅ¡ymu teismas pritaiko procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis).

Tokia bendro pobÅ«džio taisyklė suponuoja, kad Å¡ios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, nevirÅ¡ydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Paprastai tai yra baudinio pobÅ«džio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir iÅ¡ieÅ¡koma į valstybės biudžetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017, 24 punktas).

Nurodo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismui 2015-12-14 ir 2016-09-09 nutartimis, kurias Å iaulių apygardos teismas paliko nepakeistas, S. R. skyrus pinigines baudas už antstolės reikalavimų nevykdymÄ , antrÄ kartÄ jis, anot gynėjo, nebegalėjo bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nes taip pažeidžiamas draudimas bausti už tÄ patį teisės pažeidimÄ antrÄ kartÄ . 2.6. Sprendžiant civilinius teisnius santykius – sprendimo civilinėje byloje įvykdymo klausimÄ , gynėjo manymu, turi bÅ«ti taikomos CPK numatytos priemonės, esančios pakankamos užtikrinti numatytų tikslų įgyvendinimÄ .

Baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas – skatinti skolininkÄ domėtis vykdymo eiga, apsaugoti nuo antstolio reikalavimų nevykdymo, garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį iÅ¡ieÅ¡kotojo interesų patenkinimÄ , t. y. skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ . Antstolio patvarkymuose nurodytas terminas, iki kurio reikia pateikti duomenis apie įmonės turtÄ , o per nurodytÄ terminÄ to nepadarius, skiriama bauda iki 579 Eur arba areÅ¡tas iki trisdeÅ¡imties parų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-916/2017). 2.7.

Nagrinėjamu atveju 2017-02-09 patvarkymÄ pateikus juridiniam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pavedė bendrovės vyr. buhalterei R. V. įvykdyti antstolės patvarkymÄ , o Å¡i 2017-03-05 elektroniniu laiÅ¡ku pateikė turimus dokumentus (1 t., b. l. 87-90). Tai rodo, jog taikytos baudos turėjusios poveikį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nurodęs įmonės darbuotojai vykdyti antstolės patvarkymÄ . Pats įmonės vadovas S. R. reikalaujamais pateikti duomenimis asmeniÅ¡kai nedisponavo, juos sukurti ir sukomplektuoti reikia specialių (buhalterinių) žinių, kita dokumentų dalis buvo prieinama iÅ¡ viešųjų registrų. 2.8.

Vertinant kaltinimų pagal BK 231 straipsnio 1 dalį dėl trukdymo antstoliui vykdyti teismo sprendimÄ pagrįstumo, bÅ«tina spręsti įstatymų normų konkurencijÄ , atsiradusiÄ dėl to, kad CPK 585 straipsnio 2 dalis ir BK 231 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę iÅ¡ esmės už tÄ pačiÄ neteisėtÄ veikÄ . Už neveikimÄ baudžiamoji atsakomybė kyla, kai įstatymas numato asmeniui pareigÄ veikti atitinkamu bÅ«du, o baudžiamasis įstatymas sankcionuoja tokį neveikimÄ , įvardindamas už kokių pareigų nevykdymÄ asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė.

Å ios bylos kontekste trukdymas, kaip aktyvÅ«s veiksmai pasireikÅ¡tų dirbtinai sudarant kliÅ«tis, neleidžiant ir pan. antstoliui vykdyti teismo sprendimo. Todėl S. R. veika neatliekant jokių veiksmų kuriais bÅ«tų sutrukdyta antstoliui vykdyti teismo sprendimÄ , o tik antstolio reikalavimų pagal CPK 585 straipsnį neįvykdymas negali bÅ«ti laikomas tiek pavojingu, kad kriminalizuojamas ir baudžiamas pagal BK 231 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-719/2018). 2.9.

Nuteistojo gynėjas pažymi, kad kaltinamojo akto 3 ir 6 punktuose inkriminuota, jog 2016-04-13 ir 2016-11-16 iÅ¡siuntus patvarkymus pateikti informacijÄ apie turimÄ turtÄ , kaltinamasis tokios informacijos nepateikė. Prokurorės teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje nėra patvarkymų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Todėl kaltinamojo akto dalyje „Duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas“ patvarkymai ir su jais susiję dokumentai, neįvardinti, kaip įrodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas. Nežinant patvarkymų turinio jo ginamasis negalėjo gintis nuo kaltinimo trukdžius antstolei nevykdant jos patvarkymų nurodytų kaltinamojo akto 3 ir 6 punktuose, todėl teismas negalėjo įvertinti patvarkymų teisėtumo, ar kaltinamasis gavo Å¡iuos dokumentus, ar jo veikoje yra kaltė. 2.10. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu teismas nustatęs identiÅ¡kas kaltinamajame akte iÅ¡dėstytas aplinkybes, apraÅ¡omojoje dalyje lakoniÅ¡kai paminėjo, kad S. R. gavo antstolės siųstus dokumentus arba praneÅ¡imus ir nevyko į paÅ¡tÄ jų atsiimti, nereagavo į antstolės raginimus ir Å¡iuos veiksmus atliko tyčia, piktybiÅ¡kai, taip ilgÄ laikÄ aiÅ¡kiai apsunkindamas antstolės darbÄ .

Reikalaujamų dokumentų nepateikimas turto vertintojui, anot gynėjo, argumentuotas subjektyviais kaltinamojo teiginiais, kurie paneigti teisme apklausto liudytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo S. V. parodymais. Be to, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio negalima suprasti kuo pvz., nevykimas į paÅ¡tÄ atsiimti korespondencijos, nereagavimas į antstolės raginimus yra nusikalstamas, t. y. kaip Å¡ios veikos patenka į BK 231 straipsnio sudėtį, ir, kokie įrodymai patvirtina jų įvykdymÄ . 2.11.

Nuteistojo gynėjas teigia, kad vadovaujantis civiline teisena, tame tarpe vykdymo procesÄ , reglamentuojančiu kodifikuotu įstatymu, įstatymas nesankcionuoja korespondencijos neįteikimo skolininkui ar neatsiėmimo baudomis ir pan., nes raginimo paskelbimas laikomas tinkamu asmens informavimu. CPK 644 straipsnis tarp skolininko pareigu neįvardina prievolės gauti antstolio korespondencijÄ , o Å¡io straipsnio 2 punkte nustatyta, jog skolininkas privalo antstoliui nedelsdamas praneÅ¡ti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimÄ .

Jeigu apie tokį pasikeitimÄ nepraneÅ¡ama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, praneÅ¡imai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai praneÅ¡ta. Tokiu atveju skolininkas netenka teisės reikÅ¡ti pretenzijų, kad jo atžvilgiu procesas vyko jam esant neinformuotam, negalint pasinaudoti savo teisėmis ir pan., t. y. įstatymas negina pasyvaus skolininko teisių ir interesų. Todėl veika – korespondencijos nepriėmimas ir neatsiėmimas paÅ¡te nėra neteisėta net pagal civilinio proceso įstatymÄ (vykdymo procesÄ ), tuo labiau negali patekti į BK 231 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo – trukdymo antstoliui vykdyti teismo sprendimÄ , sudėtį. 2.12.

Kaltinamojo akto 1 ir 5 punktuose S. R. kaltinamas neteikęs patvarkymuose nurodytų duomenų, kaip turtas, sÄ skaitos, lėšos juose ir pan. Teisme apklausus liudytojas antstolės padėjėjÄ ir antstolę, antstolis turi teisę gauti duomenis iÅ¡ registrų ir kitų Å¡altinių, tai Å¡ioje byloje ir padaryta, kÄ papildomai patvirtina ir antstolės 2018-05-21 raÅ¡tas gynėjo 2018-06-06 pateiktas į bylÄ . Kita kaltinimo dalis susijusi su informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikimÄ .

Anot, nuteistojo gynėjo, apie kÄ eina kalba Å¡ioje kaltinimo dalyje teismas sužinojo bylos nagrinėjimo baigiamuoju etapu, iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , kai prokuratÅ«ra 2018-05-24 raÅ¡tu pateikė dokumentų sÄ raÅ¡Ä su priedais. DidžiÄ jÄ dalimi reikalauta teikti informacijÄ , kuriÄ bet kuris asmuo, tuo labiau antstolis gali gauti iÅ¡ viešų registrų, kitų prieinamų Å¡altinių: balansas, transporto priemonės, akcininkų turtas ir kt. Kita dalis reikalautos informacijos, kaip veiklos planai 4 metams Å¡ioje įmonėje net neegzistuoja.

Trečia dalis informacijos susijusi su specialių žinių turinčio asmens profesine veikla. Liudytojas S. V. 2018-09-27 posėdyje parodė: „jeigu įmonė neturi kvalifikacijos pateikti mÅ«sų reikalaujamų duomenų, tokiu atveju įmonės atstovas kreipiasi į mus ir klausinėja. Daugelis įmonių neturi kvalifikacijos ir nesupranta klausimyno, tai dėlto ir komunikuoja, pasiklausia, kas čia yra, kaip tÄ reikia padaryti ir panaÅ¡iai. <...> Tuos duomenis, kurių mes praÅ¡ome, turi surinkti ir pateikti įmonės atstovai, įmonės buhalterija, finansininkai. <...> tai papildomas buhalterių darbo laikas“. 2.13.

Å iaulių apygardos teismo 2016-03-21 nutarties, kuria palikta nepakeista Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-12-14 nutartis, 12 punkte iÅ¡aiÅ¡kino, jog informacijÄ apie įmonę teikia ne akcininkas, o direktorius. Tačiau S. R. Å¡ioje byloje nėra kaltinamas, kad užimdamas kokias nors pareigas kokioje nors įmonėje neįvykdė antstolės reikalavimo pateikti informacijÄ , todėl negalėjo bÅ«ti teisiamas ir pripažintas kaltu už juridinio asmens (neatliktus) veiksmus. „Priklausomai nuo nustatytų aplinkybių ir padarytų iÅ¡vadų, svarstytinas klausimas dėl kaltinamojo akto atitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams ir galimybės pagal tokį kaltinamÄ jį aktÄ nagrinėti bylÄ . 2.14.

Pažymi, kad kaltinamojo akto 7 punkte nurodytas 2017-02-09 patvarkymas pateiktas juridiniam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“. IÅ¡ byloje esančio 2017-03-05 elektroninio laiÅ¡ko matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pavedė vyr. buhalterei R. V. įvykdyti antstolės patvarkymÄ , o Å¡i pateikė turimus dokumentus. Liudytojas S. V. patvirtino, kad vėliau kontaktavo ir dokumentus teikė įmonės darbuotoja I. P.. Å is faktas įrodo, kad S. R. pavedė antstolės patvarkymÄ Ä¯vykdyti kompetentingiems įmonės darbuotojams, todėl, jei antstolės reikalavimas ir nebuvęs tinkamai įvykdytas, tame nėra nuteistojo kaltės. 2.15.

Nuteistojo gynėjas mano, kad vykdomajame procese kylantys klausimai turi būti išspręsti civilinėmis priemonėmis, o vykdymo proceso dalyvių veiksmai neturi būti perdėtai kriminalizuojami.

3. Atsiliepimo į nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ byloje nebuvo gauta.

4. Teismo posėdyje nuteistasis S. R. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo S. R. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2018 m. spalio 19 d. nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas). III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai 5.

Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – Å¡alinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti jų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo S. R. gynėjo advokato D. Žiedo apeliacinio skundo argumentais, ir siekdama iÅ¡samiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , iÅ¡naudojusi BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytÄ procesinę galimybę ir atlikusi papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2018 m. spalio 19 d. nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl S. R. kaltės, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 231 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįstos.

7. Pažymėtina, kad 2019 m. kovo 21 d. Å iaulių apygardos teismo nutartimi papildomai atnaujintas įrodymų tyrimas, kadangi baudžiamojoje byloje buvo atspausdinti ne visi antstolės siųsti patvarkymai, patvarkymų iÅ¡siuntimÄ ir įteikimÄ patvirtinantys dokumentai. (4 t.) 8. Atlikus papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ buvo apklausta liudytoja J. T. ir iÅ¡ antstolės E. M. buvo pareikalauta pateikti trÅ«kstamus patvarkymus, jų kopijas, patvarkymų įteikimÄ patvirtinančius dokumentus (4 t., b. l. 128-175, 178-179), kurie teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teismo buvo iÅ¡tirti ir įvertinti.

9. Liudytoja J. T. apklausta teismo posėdyje parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), verslo vertintoja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skirta akcijų įvertinimo ekspertizė. Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateiktas jos ruoÅ¡tas standartinis klausimynas dėl kiekvieno vertinimo, kuris yra pateikiamas visiems klientams. Ä®monės buvo praÅ¡oma pateikti bendrÄ informacijÄ , su kuria privalu susipažinti kiekvienu atveju, t. y., įmonės registravimo pažymėjimÄ , įstatus; finansinės ataskaitos – jos yra vienas iÅ¡ vertinimo pagrindų, jos turi bÅ«ti kelių laikotarpių, kad bÅ«tų galima suprasti istorines tendencijas ir bÅ«simÄ perspektyvÄ .

Taip pat buvo praÅ¡omos tarpinės finansinės ataskaitas 2015-06-30, t. y. vertinimo datos, nes Turto vertinimo priežiÅ«ros tarnybos buvo nustatyta, kad, vertinant verslÄ , dokumentai turi bÅ«ti tos dienos, kai yra nustatoma vertė. Be to, buvo praÅ¡oma pateikti tų finansinių ataskaitų „detalizacijÄ â€œ, bendrovės veiklos apraÅ¡ymÄ , veiklos detalių biudžetų ir veiklos planų, teisių ir įsipareigojimų, kurių nesimato balanse. Veiklos detalÅ«s biudžetai ir veiklos planai praÅ¡omi pagal Turto ir verslo vertinimo metodikos nuostatas, teisės ir įsipareigojimai, kurių nematyti balanse, irgi numatyti Turto ir verslo vertinimo metodikoje, nes jie turi įvertinti nebalansinius įsipareigojimus ir nebalansinį turtÄ .

Ekspertizė, turto vertinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, kuris pagrindinis teisinis dokumentas, atliekant turto ir verslo vertinimÄ Lietuvoje. Be to, vadovaujasi 2012-04-27 Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“. Juo buvo patvirtinta metodika, kaip Lietuvoje turi bÅ«ti atliekamas turto ir verslo vertinimas. Taip pat galioja tarptautiniai bei Europos vertinimo standartai. Bendrovei buvo pateiktas klausimynas – lentelės, kad matytųsi, kokia ir kaip turėtų bÅ«ti pateikta informacija.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė tik dalį dokumentų: 2014 m. finansinės ataskaitas su aiÅ¡kinamuoju raÅ¡tu, 2015 m. gruodžio 31 d. balansÄ , pelno (nuostolių) ataskaitÄ ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitÄ , nors praÅ¡yta buvo pateikti ataskaitas birželio 30 dienos, 2014 m. balansÄ , pelno (nuostolių) ataskaitÄ , nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitÄ , registravimo pažymėjimÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus. Visų kitų duomenų nebuvo pateikta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų nepakanka verslo vertei nustatyti.

Pavyzdžiui, pateiktas 2015-12-31 balansas, nors jie prašė birželio 30 d. Data buvo paskirta antstolės pagal vykdomuosius dokumentus. Jeigu jie nustato vertinimo datÄ birželio 30 d., jie negali naudoti gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų, nes turi naudoti duomenis iki vertinimo datos, o ne po jos. Nurodo, kad su įmonės finansininke nevyko joks bendravimas. Bendravimas vyko per trečiÄ asmenį – antstolę. Jeigu žmonės, kurie turi pateikti informacijÄ , kreipiasi tiesiai į jÄ , ji viskÄ detaliai paaiÅ¡kina ir pasako, ko reikia, ko nereikia ir kaip greičiau surinkti duomenis.

Kadangi jie iÅ¡siuntę lentelę negavo praÅ¡omų dokumentų, vertinimo nepradėjo. Patvirtina, kad iÅ¡ jiems pateiktų dokumentų jų neužteko ekspertizei atlikti. Papildomai jiems reikėtų detalizuoti balanso straipsnius, pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnius, reikėtų pateikti daugiau istorinių finansinių ataskaitų, kad bÅ«tų galima suprasti veiklos pobÅ«dį. Minėti dokumentai buvo nurodyti jų siųstame sÄ raÅ¡e ir jų buvo praÅ¡oma, bet buvo pateikta tik dalis dokumentų: pagal sÄ raÅ¡o 1 punktÄ â€“ bendra informacija ir 2 punktÄ â€“ finansinės ataskaitos, bet ir tai neiÅ¡samiai, nes tarpinė finansinė ataskaita nebuvo pateikta.

PraÅ¡oma „detalizacija“ taip pat nebuvo pateikta. Pažymi, kad iÅ¡ viešų duomenų galima gauti tik tai, kÄ klientas ir pateikė – finansines ataskaitas, kurias jis pateikia VÄ® „(duomenys neskelbtini)“. Kiti detalieji duomenys nėra vieÅ¡i, jie yra kliento apskaitoje ir jie (vertintojai) prie jų negali „prieiti“. Negavus kitų dokumentų, negalima atlikti ekspertizės. Patikimai nustatyti verslo vertę iÅ¡ tiek dokumentų – neįmanoma (2019 m. sausio 23 d. Å iaulių apygardos teismo posėdžio protokolas, 4 t., b. l. 181-184).

10. Be to, 2018 m. gruodžio 20 d. Å iaulių apygardos teismo posėdyje buvo nuspręsta iÅ¡reikalauti iÅ¡ antstolės E. M. trÅ«kstamus patvarkymus, duomenis apie jų įteikimÄ adresatams (2018 m. gruodžio 20 d. Å iaulių apygardos teismo posėdžio protokolas, 4 t., b. l. 127). 11. 2018 m. gruodžio 20 d. Å iaulių apygardos teismas elektroniniu paÅ¡tu kreipėsi į antstolę E. M., praÅ¡ydamas pateikti teismui trÅ«kstamus patvarkymus: 2016 m. balandžio 13 d. patvarkymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. lapkričio 16 d. patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir duomenis apie jų įteikimÄ adresatams (kopijas) (4 t., b. l. 128-130). 12. 2018 m. gruodžio 31 d.

Å iaulių apygardos teisme elektroniniu paÅ¡tu buvo gautas antstolės E. M. padėjėjos S. M. laiÅ¡kas su praÅ¡omais pateikti dokumentais (4 t., b. l. 131-175, 178-179). Papildomai elektroniniame laiÅ¡ke antstolės padėjėja pažymėjo, kad teismo praÅ¡omo 2016 m. balandžio 13 d. patvarkymo pateikti informacijÄ apie turimÄ turtÄ Nr. (duomenys neskelbtini) jie neturi, tačiau minėtÄ patvarkymÄ jie teismui atsiuntė.

13. Baudžiamojoje byloje antstolės padėjėjos pateikti patvarkymai atitinka S. R. nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies 3) ir 6) punktus (2 t., b. l. 141-142). Dėl S. R. nuteisimo pagal BK 231 straipsnio 1 dalį pagrįstumo 14. Apeliaciniame nuteistojo gynėjo skunde neigiama S. R. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 231 straipsnio 1 dalyje, padarymo, iÅ¡ esmės ginčijant surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų vertinimÄ bei padarytų iÅ¡vadų atitiktį bylos faktinėms aplinkybėms. Tačiau su apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

15. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos, bet teismas baigiamajame akte turi iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo motyvus. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga, vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Be to, byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinamai iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinant ne atskirus duomenis, o jų visumÄ . Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas Å¡iuos reikalavimus įvykdė.

16. Atsižvelgiant į paminėtus įstatymo reikalavimus, darytina iÅ¡vada, kad TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų iÅ¡vados dėl faktinių bylos aplinkybių, S. R. kaltės padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ bei Å¡ios veikos kvalifikavimo pagal BK 231 straipsnio 1 dalį yra pagrįstos tinkamai įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, kuriais buvo grindžiama S. R. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir tinkamai realizavo BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys tvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai nurodė sprendimo motyvus, nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus atmeta, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

17. Pažymėtina ir tai, kad nors byloje ir nesant pateiktų, bet kaltinime minimų patvarkymų (jų dalies), jų įteikimo S. R. patvirtinančių duomenų, jų nebuvimas, kurie apeliacinės instancijos teismo buvo iÅ¡reikalauti ir papildomai iÅ¡tirti, nesutrukdė pirmos instancijos teismui priimti teisingÄ ir pagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį S. R. atžvilgiu, tinkamai kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ .

18. BK 231 straipsnyje (1 ir 2 dalyse) numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektas yra teisėjų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, tarptautinių teisminių institucijų pareigÅ«nų, antstolių normali veikla, atliekant bylų tyrimÄ ar nagrinėjimÄ ar vykdant teismų sprendimus. Veika pasireiÅ¡kia bet kokios formos trukdymu teisėjų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, tarptautinių teisminių institucijų pareigÅ«nų, antstolių profesinei veiklai. Ä®statymas nepateikia trukdymo bÅ«dų sÄ raÅ¡o, tačiau trukdymas gali bÅ«ti suprastas kaip bet kokie veiksmai, sudarantys kliÅ«tis atlikti profesines procesines pareigas atvirai kiÅ¡antis į atitinkamo pareigÅ«no veiklÄ ar sudarant fizines kliÅ«tis.

Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos pradžios, neatsižvelgiant į tai, ar pareigūnų veikla buvo tik trikdoma ar realiai sutrikdyta. Šiai nusikalstamai veikai yra būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad trukdo pareigūnui atlikti su baudžiamosios, civilinės, administracinės ar tarptautinės teisminės institucijos bylos tyrimu, nagrinėjimu ar vykdymu susijusias pareigas, ir nori taip veikti. (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-648/2016) 19.

Atkreiptinas dėmesys, kad praktikoje akcentuojama, jog trukdymas nėra vienareikÅ¡mis ir pavojingumo prasme gali turėti labai skirtingų formų. Vertinant objektyviuosius veikos požymius reikÅ¡minga tai, kokie veiksmai buvo atlikti, kiek jie tęsėsi ir kaip pasireiÅ¡kė. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-697/2015, 2K-80-976/2017) 20. Teismų praktikoje kaltininko veiksmuose konstatuojami veikos, numatytos BK 231 straipsnio 1 dalyje, subjektyvieji požymiai, kai objektyvieji veikos požymiai rodo, jog tai buvo ne trumpalaikis, pavienis poelgis, trukdantis procesinio veiksmo eigai, o ilgai trunkantis, pasireiÅ¡kęs įvairiomis formomis, sÄ moningas trukdymas pareigÅ«nui atlikti pareigas, todėl tai pagrįstai pripažinta pavojinga veika, atitinkančia visus BK 231 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-976/2017) 21.

Teismas, vertindamas vienÄ ar kitÄ elgesį, kuriuo sudaromos kliÅ«tys antstoliui vykdyti teismo sprendimÄ , ir pripažindamas šį elgesį nusikalstamu, privalo įvertinti ne vien tik kliÅ«tis, su kuriomis susidÅ«rė antstolis, bet ir įvykio kontekstÄ . BÅ«tina atsižvelgi ir į tai, kokie subjektai atlieka trukdymo veiksmus: ar tai yra asmenys, kurių interesai yra tiesiogiai susiję su vykdomo sprendimo turiniu, ar tai yra kiti asmenys, į kurių interesus vykdomas teismo sprendimas tiesiogiai nėra nukreiptas.

Tik visapusiÅ¡kai įvertinus visas Å¡ias aplinkybes, įmanoma konstatuoti pakankamÄ baudžiamajai atsakomybei atsirasti padarytos veikos pavojingumÄ , taip pat tyčinę kaltę, kuriai nustatyti bÅ«tina, kad kaltas asmuo suprastų, jog trukdo antstoliui vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , ir norėtų taip veikti. Antstolio veiksmų teisėtumas ir jo pasirinktas teismo sprendimo vykdymo bÅ«do adekvatumas situacijai taip pat yra svarbios aplinkybės vertinant jo veiklai trukdžiusio asmens veiksmų pavojingumÄ ir jo kaltės klausimÄ . (Kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47/2009, 2K-80-976/2017,Nr. 2K-215-719/2018) 22.

TrukdymÄ , kaip nusikalstamÄ veikÄ , gali sudaryti tiek aktyvÅ«s, tiek pasyvÅ«s veiksmai. (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188/2007), trukdymas gali reikÅ¡tis kaip reikalavimas, praÅ¡ymas, patarimas, nurodymas ir pan., o kaltininkas gali veikti bet kokiais motyvais ir tikslais. (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-630/2007) Teismų praktikoje taip pat atkreiptas dėmesys, kad, nepaisant gana plataus ,,trukdymo“ veikos suvokimo, trukdymas, kaip teisinis požymis, nėra vienareikÅ¡mis ir pavojingumo prasme gali turėti labai skirtingų formų, todėl negali bÅ«ti nustatomas ir pripažįstamas automatiÅ¡kai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-976/2017) 23.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje yra surinkta patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog S. R. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. trukdė antstolei vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2013-09-13 priimtus sprendimus, pagal kuriuos 2013-10-01 iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo remiantis užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pagal antstolės siųstus S. R. patvarkymus, nebuvo pateikti turto vertintojui praÅ¡omi ir jo sÄ raÅ¡e nurodyti dokumentai (pateikta tik maža dalis dokumentų).

Be to, S. R. antstolės siųstų patvarkymų neatsiimdavo nei paÅ¡te, nei juos siunčiant į namus ar įmones, kuriose jis dirba direktoriumi. Pats S. R. buvo gavęs 1 patvarkymÄ , o likusius patvarkymus jis atsiėmė tik antstolei pateikus pareiÅ¡kimÄ dėl gailimai padarytos S. R. nusikalstamos veikos, t. y. 2017 m. sausio 10 d. pačiam atvykus pas antstolę. Taip ilgÄ laikÄ aiÅ¡kiai apsunkindamas antstolės darbÄ vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , kas įrodo, kad S. R. veikoje yra sistemiÅ¡kumas.

Nors nuteistojo gynėjo apeliaciniu skundu praÅ¡oma nuteistÄ jį iÅ¡teisinti, tačiau tai, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 231 straipsnio 1 dalyje, patvirtina: 2016-12-30 gautas antstolės E. M. pareiÅ¡kimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo (1 t., b. l. 15-17), S. R. parodymai ikiteisminiame tyrime (2 t., b. l. 124, 128-129), liudytojų I. Č., E. M., S. V., R. V. parodymai pirmosios instancijos teisme, Å¡ių liudytojų parodymus patvirtinantys liudytojos J.

T. parodymai apeliacinės instancijos teisme, bylos medžiagoje pridėti ir S. R. antstolės siųsti patvarkymai, jų įteikimo duomenys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡omų dokumentų sÄ raÅ¡as ir pridėtos lentelės, įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės R. V. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo S. V. elektroninis susiraÅ¡inėjimas ir kiti nurodyti duomenys. Teisėjų kolegija sprendžia, kad visi Å¡ie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningÄ Ä¯rodymų visumÄ , neabejotinai patvirtinančiÄ nuteistojo S. R. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti.

24. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, S. R. civilinio proceso tvarka paskirtos baudos dėl nevykdomų reikalavimų pateikti dokumentus bei kitus bÅ«tinus daiktus, susijusius su areÅ¡tuotu turtu ir duomenis apie akcijas, turto vertintojo praÅ¡omus dokumentus ekspertizei atlikti, numatytu 2015 m. rugpjūčio 28 d. antstolės E. M. padėjėjo V. S. patikslintu patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo turto vidutinei rinkos vertei nustatyti Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 79-80). 2015 m. gruodžio 14 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi S. R. paskirta 88 eurų dydžio baudÄ (1 t., b. l. 45). 2016 m. rugsėjo 9 d.

Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi S. R. paskirta 2500 eurų dydžio bauda (1 t., b. l. 48). 2016 m. lapkričio 28 d. Å iaulių apygardos teismo nutartimi 2016 m. rugsėjo 9 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista. (1 t., b. l. 49-51) Nors S. R. buvo paskirtos dvi baudos dėl nevykdomų reikalavimų, tačiau turto vertintojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡omų dokumentų sÄ raÅ¡e nurodyti dokumentai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pateikti ir vėliau ( 3 t., b. l. 116, 126), o akcijų įvertinimo ekspertizė dar iki Å¡iol nėra atlikta.

25. Turto vertintojų veiklÄ reglamentuoja 1999 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas Nr. VIII-1202, 2012 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymas dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo Nr. 1K-159 (redakcija nuo 2013 m. birželio 7 d.) ir kiti teisės aktai: (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, minėtuose įstatyme ir vertinimo metodikoje nėra aiÅ¡kiai ir konkrečiai pasakyta kokius dokumentus bÅ«tina vertinamai įmonei pateikti turto vertintojui. Pagal metodikÄ sudaryti turto vertintojo klausymai (klausimynas) gali padėti turto vertintojui tiksliai ir kiek įmanoma teisingiau nustatyti vertinamo turto (Å¡iuo atveju akcijų) vertę konkrečiu laikotarpiu.

26. Nors nuteistojo S. R. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad iÅ¡ įmonės pateiktų dokumentų ir vieÅ¡ai prieinamų dokumentų VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ galima tinkamai įvertinti 1500 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, nustatant įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertę, tačiau tokius teiginius byloje akivaizdžiai paneigia liudytojo S. V. ir ekspertės, turto vertintojos J. T. parodymai, jų pateiktas klausimynas ir sÄ raÅ¡as dokumentų, kurie turėjo bÅ«ti pateikti turto vertintojui (3 t., b. l. 93-115, 129-146, 172-189), bei pačios įmonės turto vertintojui pateikti dokumentai (3 t., b. l. 147-171, 190-200).

Kaip apylinkės teisme paaiÅ¡kino S. V., o apeliacinėje instancijoje ir J. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti ne visi dokumentai, kurių buvo praÅ¡oma, iÅ¡ jų negalima spręsti ir vertinti įmonės akcijų vertės ir atlikti vertinamÄ jÄ ekspertizę. VieÅ¡uose registruose (pvz. VÄ® „(duomenys neskelbtini)“) esantys duomenys turto vertinimui yra nepakankami, nes nėra detalizuotos vertės ir kt. klausimai, todėl, vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, nuteistojo gynėjo skundo teiginys dėl pateiktų dokumentų pakankamumo akcijų įvertinimo ekspertizei atlikti yra atmestini kaip nepagrįsti.

27. Be to, CPK 644 straipsnio 1 ir 4 punktai imperatyviai apibrėžia skolininko pareigas: nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus; aktyviai domėtis vykdymo eiga. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė tik tam tikrus dokumentus turto vertintojui UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau visi turto vertintojo praÅ¡omi dokumentai pagal byloje esantį dokumentų sÄ raÅ¡Ä ir pridėtas lenteles turto vertintojui nebuvo pateikti. Akivaizdu, kad antstolio patvarkymu paskirta akcijų vertės nustatymo ekspertizė nebuvo atlikta dėl skolininko S. R., kaip akcininko ir įmonės vadovo, atsakingo už dokumentų pateikimÄ veiksmų, net ir įpareigojant dokumentus pateikti buhalterę, jis privalėjo kontroliuoti pateikiamus dokumentus ir užtikrinti, kad turto vertintojui bÅ«tų pateikti visi praÅ¡omi dokumentai, o ne tik jų dalis.

28. Trukdymas S. R. nusikalstamoje veikoje pasireiÅ¡kė ilgÄ laiko tarpÄ ir sistemiÅ¡kai ne tik antstolės patvarkymų dėl reikalavimo pateikti dokumentus akcijų vertinimo ekspertizei daryti, už kurių nevykdymÄ jam civilinio proceso tvarka teismas paskyrė baudas, tačiau ir kitų antstolės patvarkymų nevykdymu. Pažymėtina, kad vien paÅ¡to korespondencijos neatsiėmimas nėra nusikalstama veika BK 231 straipsnio prasme, tačiau, per siųstos paÅ¡to siuntos neatsiėmimÄ ir nenorÄ teikti turto vertintojui praÅ¡omus dokumentus pasireiÅ¡kia S. R. veikos pavojingumas, kuris iÅ¡naudojus CPK teisines priemones – nubaudus du kartus S. R. piniginėmis baudomis, jis ir toliau nerodė noro bendradarbiauti, iÅ¡ esmės pasunkino antstolės galimybę vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko turto civilinėmis priemonėmis (UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įvertinimo ekspertizė dar iki Å¡iol nėra atlikta).

Baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad S. R. veikė tiesiogine tyčia, nes, žinodamas apie vykdomÄ priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , jis suprato, kad savo veiksmais trukdo antstolei vykdyti savo pareigas, ir norėjo taip elgtis. Esamų aplinkybių visuma patvirtina S. R. kaltę, todėl nuteistasis S. R., teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai nuteistas pagal BK 231 straipsnio 1 dalį. Dėl Non bis in idem ir ultima ratio principų pažeidimo.

29. BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesÄ tuo pačiu pagrindu. Å ia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tÄ patį nusikaltimÄ principas (non bis in idem) įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje.

30. Kasacinė praktika dėl dvigubo nubaudimo draudimo principo formuojama remiantis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama pozicija Å¡iuo klausimu. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje šį principÄ aiÅ¡kina taip, kad, priėmus galutinį sprendimÄ byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamÄ jį procesÄ dėl identiÅ¡kų arba iÅ¡ esmės tų pačių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų, neatskiriamai susijusių tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta. (pvz., Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 14939/03; 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimas byloje A. ir kiti prieÅ¡ AzerbaidžanÄ , peticijų Nr. 3653/05, 14729/05, 20908/05, 26242/05, 36083/05 ir 16519/06) 31.

Pažymėtina ir tai, kad nors non bis in idem principas riboja galimybes vykdyti alternatyvius ir kartotinus procesus tik dėl baudžiamojo pobÅ«džio teisės pažeidimų, tačiau administracinės teisės pažeidimai Konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos požiÅ«riu pripažįstami „baudžiamaisiais“. Konstitucinėje jurisprudencijoje nedviprasmiÅ¡kai įtvirtinta, kad principas non bis in idem reiÅ¡kia ir tai, kad jeigu asmuo už teisei prieÅ¡ingÄ veikÄ buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimÄ , bet kaip už administracinį teisės pažeidimÄ , jis už tÄ veikÄ negali bÅ«ti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas) (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-788/2016) 32.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas non bis in idem principo aiÅ¡kinimÄ , yra nurodęs, kad tokio principo įtvirtinimo tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimÄ už tÄ pačiÄ veikÄ , dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimÄ , kad administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobÅ«džio, o pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167-788/2015, 2K-7-29-942/2016) 33.

Minėta kasacinio teismo praktika yra aktuali ne tik sprendžiant klausimÄ dėl administracinės ir baudžiamosios teisių taikymo bet ir sprendžiant klausimÄ dėl civilinės ir baudžiamosios teisės taikymo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-435-677/2016) 34. Pažymėtina, kad pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas bÅ«tų kuo greičiau iÅ¡ tikrųjų įvykdytas, aktyviai padėti Å¡alims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

CPK 585 straipsnyje įtvirtintos antstolio reikalavimų privalomumÄ užtikrinančios normos: antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimÄ informacijÄ apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti bÅ«tinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi bÅ«ti įvykdyti per antstolio nustatytÄ terminÄ (1 dalis); asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynių eurų baudÄ už kiekvienÄ nevykdymo ar kliudymo dienÄ (2 dalis); jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ baudÄ teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymÄ atsakingam asmeniui (3 dalis). (Kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-469/2016) 35.

BK 231 straipsnis ir CPK 585 straipsnio 2 dalis nustato skirtingas atsakomybės rÅ«Å¡is, kurios viena kitos nepaneigia ir nėra vienodos. BK 231 straipsnio paskirtis yra patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį, kuris trukdo vykdyti teismo sprendimÄ . CPK VI dalies nuostatos turi visai kitÄ paskirtį, t. y. užtikrinti, kad bÅ«tų įvykdytas teismo sprendimas. Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tarp BK 231 straipsnio 1 dalies ir CPK 585 straipsnio 2 dalies jokios normų konkurencijos nėra.

Šios įstatymų normos skirtingos tiek savo prigimtimi, tiek ir paskirtimi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 16 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-630/2007) 36. Pagal bylos duomenis, S. R. yra paskirtos baudos už Vilniaus apygardos teismo 2013-09-13 priimtus sprendimus, pagal kuriuos 2013-10-01 išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo remiantis užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl reikalavimo pateikti dokumentus bei kitus būtinus daiktus, susijusius su areštuotu turtu ir duomenis apie akcijas, turto vertintojo prašomus dokumentus ekspertizei atlikti, numatytu 2015 m. rugpjūčio 28 d. antstolės E. M. padėjėjo V.

S. patikslintu patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo turto vidutinei rinkos vertei nustatyti Nr. (duomenys neskelbtini) (2015 m. gruodžio 14 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi S. R. paskirta 88 eurų dydžio baudÄ (1 t., b. l. 45). 2016 m. rugsėjo 9 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi S. R. paskirta 2500 eurų dydžio bauda (1 t., b. l. 48).

37. Teismų praktikoje pripažįstama, kad civilinės ir baudžiamosios atsakomybės taikymas už tas pačias veikas paprastai nesukelia principo, pagal kurį negalima už tÄ pačiÄ veikÄ bausti du kartus, pažeidimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-976/2017 ir kt.) 38. Be to, vienas iÅ¡ esminių apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad teismai pažeidė ultima ratio principo nuostatas. Apeliantas nurodo, kad iÅ¡ kasacinės instancijos teismo suformuotos teismų praktikos matyti, jog nevykdytų teismų sprendimų nurodymai galėjo bÅ«ti priverstinai įgyvendinti civilinio proceso priemonėmis, todėl baudžiamosios atsakomybės taikymas nebuvo reikalingas. Å ie skundo argumentai taip pat atmetami.

39. IÅ¡ties Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pasisakęs, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi bÅ«ti suvokiama kaip kraÅ¡tutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2009, 2K-262/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ žemesnės instancijos teismo nuosprendyje nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad sprendimas patraukti S. R. baudžiamojon atsakomybėn buvo priimtas nustačius, jog Å¡is asmuo vykdymo metu pakankamai ilgÄ laikÄ ignoruoja civilinio proceso numatytas priemones, antstolio priimtus patvarkymus, neatsiima jų iÅ¡ paÅ¡to, nevyksta pas antstolį, neteikia turto vertintojo praÅ¡omų dokumentų.

Nustatyti S. R. veiksmai, paneigia jo gynėjo argumentus dėl civilinių teisinių priemonių byloje bÅ«tino taikymo ir patvirtina, kad antstolio veiksmai bandant užtikrinti patvarkymus, vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir tinkamÄ sprendimų įvykdymÄ buvo aktyvÅ«s, taip pat patvirtina faktÄ , kad civilinėmis teisinėmis priemonėmis nepavyko įgyvendinti teismo sprendimo (antstolio patvarkymų teikti informacijÄ , dėl ko S. R. buvo skirtos piniginės baudos civilinio proceso tvarka), taigi ultima ratio principas ir su juo susijęs proporcingumo principas Å¡ioje byloje nebuvo pažeisti.

Tokios pačios nuomonės kasacinis teismas laikosi ir 2016 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje Nr. 2K-466-489/2016.

40. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, nuteistojo gynėjo skundo argumentai dėl civilinės atsakomybės netaikymo ir S. R. dvigubo nubaudimo bei ultima ratio principų pažeidimo, Å¡iuo atveju, yra nepagrįsti. Konstatuotina, kad S. R. teismų sprendimais jau buvo baustas civilinio proceso tvarka ir jo atžvilgiu jau buvo iÅ¡naudotos visos civilinės teisės priemonės raginant S. R. geranoriÅ¡kai vykdyti antstolio jam siunčiamus patvarkymus, pateikti informacijÄ , susijusiÄ su jo turtu (akcijomis) turto vertintojui, kurių net ir nubaustas teismų baudomis jis toliau sistemingai nevykdė, todėl teisės principas non bis in idem nėra pažeistas. Be to, nevykdant po nubaudimo baudomis civilinio proceso tvarka antstolio patvarkymų, kaip kraÅ¡tutinė priemonė (Ultima ratio) iÅ¡naudojus kitas teisines priemones pagrįstai S. R. atžvilgiu buvo pasitelkta baudžiamoji atsakomybė. Dėl teisės į gynybÄ pažeidimo.

41. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nesant kaltinamajame akte nurodytų 3) ir 6) punktuose pateikto kaltinimo (t. y. bylos medžiagoje nėra pridėti kaltinimo punktuose minimi antstolio patvarkymai) suvaržė jo ginamojo teisę gintis į baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ .

42. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos BPK 219 straipsnio 3 punkte iÅ¡vardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, ir Å¡ie trÅ«kumai trukdo teismui nagrinėti bylÄ , ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybÄ , be to, Å¡ių trÅ«kumų negalima iÅ¡taisyti nagrinėjant bylÄ teisme.

IÅ¡ kaltinamajame akte iÅ¡dėstyto nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo turi bÅ«ti aiÅ¡kios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iÅ¡ kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimÄ ar nebuvimÄ . Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių iÅ¡dėstymÄ lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra bÅ«tini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ . (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392/2014, 2K-88-942/2016, 2K-111-677/2016, 2K-34-303/2017, 2K-141-693/2018, 2K-264-689/2018 ir kt.) 43.

Apeliacinės instancijos teismas dalinai pritaria nuteistojo gynėjo argumentams, kad bylÄ nagrinėjant apylinkės teisme minėti patvarkymai teismui nebuvo pateikti. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad gynėjo skunde minimi patvarkymai, numatyti nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies 3) ir 6) punktuose bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme nebuvo pateikti. Pats apylinkės teismas nesiėmė aktyvių veiksmų kreiptis į antstolį ar įpareigoti prokurorÄ pateikti byloje trÅ«kstamÄ medžiagÄ , sprendžiant minėtuose kaltinimo punktuose numatyto kaltinimo pagrįstumÄ .

44. Apeliacinės instancijos teismas, pastebėjęs Å¡iuos trÅ«kumus, atliko papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ bei iÅ¡reikalavo iÅ¡ antstolio trÅ«kstamus nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies 3) ir 6) punktuose minimus patvarkymus. Su teismo gauta iÅ¡ antstolio medžiaga (jo pridėtais trÅ«kstamais patvarkymais, duomenimis apie jų įteikimÄ ) nuteistojo gynėjas ir pats S. R. galėjo susipažinti teismo posėdžio metu. Nuteistojo gynėjas ir pats S. R., kolegijos vertinimu, turėjo užtektinai ir pakankamai laiko susipažinti su S. R. inkriminuojama nusikalstama veika, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje minimais patvarkymais bei kita svarbia gynybai pasiruoÅ¡ti medžiaga.

45. Teisėjų kolegija, sprendžia, kad byloje suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas, Å¡iuo atveju, yra pakankamai konkretus, nuteistojo nusikalstama veika kaltinamajame akte apraÅ¡yta iÅ¡samiai ir pakankamai aiÅ¡kiai, laikantis BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų. Antai kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas, bÅ«das, konkretÅ«s nuteistojo veiksmai (neveikimas), nusikalstamos veikos aplinkybės bei Å¡ias aplinkybes atitinkantys nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nenustačius kaltinamojo akto trÅ«kumų, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ apie BPK 10 straipsnio, 22 straipsnio 3 dalies pažeidimus.

46. Pažymėtina, kad iÅ¡ pateikto 2016 m. balandžio 12 d. antstolės E. M. padėjėjos I. Č. patvarkymo E. R. dėl ekspertizės skyrimo turto vidutinei rinkos vertei nustatyti Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodytas 3 numeriu) turinio bei adresato matyti, kad patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra adresuotas konkrečiai E. R., ne S. R.. Minėtas patvarkymas 2016 m. balandžio 14 d. buvo įteiktas E. R. vyrui S. R.. (4 t., b. l. 136-137) Todėl įvertinus Å¡ias aplinkybes, S. R. inkriminuota veika pagal šį patvarkymÄ yra negalima bei neatitinka bylos faktinių aplinkybių, todėl nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

47. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinÄ iÅ¡ dalies ir keičia 2018 m. spalio 19 d. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų nuosprendį: iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies dėl trukdymo antstolio veiklai paÅ¡alinant 3) punktÄ , kad 2016-04-13 gyvenamosios ir deklaruotos vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡siųstas patvarkymas pateikti informacijÄ apie turimÄ turtÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau S. R. reikalaujamos informacijos nepateikė, kaip neatitinkantį bylos faktinių aplinkybių.

Pažymi, kad iÅ¡teisinti S. R., pagal BK 231 straipsnio 1 dalį ir apeliacinio skundo argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo priimtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, n u t a r i a : nuteistojo S. R. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. 2018 m. spalio 19 d. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų nuosprendį pakeisti: iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies dėl trukdymo antstolio veiklai paÅ¡alinant 3) punktÄ , kad 2016-04-13 gyvenamosios ir deklaruotos vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡siųstas patvarkymas pateikti informacijÄ apie turimÄ turtÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau S. R. reikalaujamos informacijos nepateikė, kaip neatitinkantį bylos faktinių aplinkybių.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Boleslovas Kalainis Nerijus Masiulis Laisvydas ZederÅ¡tremas