76f73c59-d9df-47bb-899f-c2ae6a5845f0 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Dalia Višinskienė

Civilinė byla Nr.2S-365-611/2010

                              Procesinio sprendimo kategorija: 94.2.4.; 122.2; 122.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės, kolegijos teisėjų Andžej Maciejevski (pranešėjo) ir Petro Jaržemskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. N. atskirÄ jį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo

J. N. ieÅ¡kinį atsakovams V. L. ir L. L. dėl nesÄ Å¾iningais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

ieškovas

J. N. ieškininiu pareiškimu kreipėsi į Trakų rajono

apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti atsakovų V. L. ir L. L. veiksmus nesÄ Å¾iningais ir priteisti jam iÅ¡ kiekvieno atsakovo

po 1,42 ha ploto žemės sklypus, esančius Gudakiemio k., Grendavės sen., Trakų r. sav.

Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 23 d. nutartimi ieÅ¡kinį atsisakė priimti kaip neteismingÄ Å¡iam teismui. Teismas nurodė, jog siekiant ieÅ¡kovo reikalavimus patenkinti, turi bÅ«ti nustatyta, kokiu pagrindu ieÅ¡kovas yra įgijęs nuosavybės teisę į dalį ginčo sklypų, konkrečius nuosavybės teisės įgijimo pagrindus nustato įstatymai (LR CK 4.47 str.). Pažymėjo, jog ieÅ¡kinyje nebuvo aiÅ¡kiai suformuluota, kokiu pagrindu ieÅ¡kovas teigė įgijęs nuosavybės teisę į dalį ginčo žemės sklypų, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio ir kitų byloje esančių duomenų matyti, kad į ginčo žemės sklypus 1998 metais buvo atkurtos nuosavybės teisės. Remiantis nustatytu teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo nuosavybės teisė į dalį ginčo sklypų ieÅ¡kinyje yra siejama su nuosavybės teisių atkÅ«rimu (LR CK 4.47 str. 1 d. 12 p., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4, 18 str. str.). Todėl teismas, vertindamas ieÅ¡kovo reikalavimus turi įvertinti ar ieÅ¡kovui buvo atkurtos (turėjo bÅ«ti atkurtos) nuosavybės teisės į dalį ginčo žemės sklypų. Pažymėjo, jog specialioji kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos administracinio teismo spręsti yra nurodžiusi, kad tokio pobÅ«džio ginčai yra teismingi administraciniam teismui. IÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių nustatė, kad pagal teisines pasekmes ieÅ¡kovas

siekia atkurti (tuo pačiu ir įgyti) nuosavybės teisę į dalį buvusio savininko K. L. nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę. Nuosavybės teisės

atkÅ«rimo procesas yra reguliuojamas vieÅ¡osios teisės normų, t.y. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu. Minėto įstatymo pagrindu nuosavybės teisių atkÅ«rimas (kartu ir pripažinimas) į buvusio savininko nuosavybės teise valdytÄ iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ yra sudėtinė Å¡io proceso dalis, todėl jame kylantys ginčai yra nagrinėjami ne bendros kompetencijos, bet administraciniuose teismuose (ABTÄ® 3 str. 1 d. 15 str. 1 d. 1, 2 p. p.). Remdamasis iÅ¡dėstytu teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinys yra teismingas ne bendrosios kompetencijos teismui, o administraciniam teismui, kurio veiklos teritorijoje yra žemės sklypas, į kurį praÅ¡oma pripažinti (pretenduojama atkurti) nuosavybės teises.

IeÅ¡kovas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo nutartį. Mano, jog teismo priimta nutartis yra naikintina, kadangi pačioje fabuloje teismas pasisakė, kad ieÅ¡kinys yra dėl žalos atlyginimo, tačiau buvo atmestas motyvuojant, kad ieÅ¡kovo nuosavybės teisė į dalį ginčo sklypų ieÅ¡kinyje yra siejama su nuosavybės atkÅ«rimu. Apeliantas nurodė, jog jis neprašė atkurti nuosavybės teisių, o ieÅ¡kinio objektas yra deliktinė žala ir jÄ praÅ¡o atlyginti natÅ«ra.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

LR CPK 137 straipsnio, reglamentuojančio ieÅ¡kinio priėmimo ir bylos iÅ¡kėlimo teisme terminus ir tvarkÄ , 2 d. yra nustatyti pagrindai, kuriems esant, teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį. Tai reiÅ¡kia, kad, esant įstatyme numatytoms aplinkybėms, kurios nurodytos LR CPK 137 str. 2 d., asmuo neturi teisės kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, nes yra nustatomos neigiamos prielaidos realizuoti procesinę teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme. Minėti pagrindai atsisakyti priimti ieÅ¡kinį yra imperatyvÅ«s, t.y. nustačius tokius pagrindus, teismas neturi teisės pasirinkti ir privalo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, nes tokiu atveju, esant neigiamoms prielaidoms teisės kreiptis į teismÄ realizavimui, civilinės bylos iÅ¡kėlimas ir jos nagrinėjimas teisme negalimas. Pagal LR CPK 137 str. 2 d. 2 p. nuostatÄ , teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu ieÅ¡kinys neteismingas tam teismui. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lyga. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieÅ¡kinį. Nagrinėjamu atveju Trakų rajono apylinkės teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, nurodydamas, jog ieÅ¡kovas turi kreiptis su ieÅ¡kiniu į administracinį teismÄ , kurio veiklos teritorijoje yra žemės sklypas, į kurį praÅ¡oma pripažinti (pretenduojama atkurti) nuosavybės teises, nes ieÅ¡kovo nuosavybės teisė į dalį ginčo sklypų ieÅ¡kinyje yra siejama su nuosavybės teisių atkÅ«rimu.

 IÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo matyti, kad ieÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ abiejų atsakovų 2,84 žemės sklypÄ natÅ«ra, kurio vertė remiantis 1998-11-16 Vilniaus apskrities

viršininko administracijos sprendimais Nr. 79-5027 ir Nr. 79-5028 yra 4940 Lt. Remiantis LR CPK 137 str. 2 d. 2 p., viena iš

teisės kreiptis į teismÄ (teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį) įgyvendinimo sÄ lygų yra bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi. LR CPK 31 str. 1 d. nustatyta, jog ieÅ¡kiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ , dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, iÅ¡skyrus pareiÅ¡kimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl areÅ¡to nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (lot. forum

rei sitae). Tai yra išimtinis teismingumas, nes įstatyme įsakmiai nustatytas konkretus teismas, kuriame turi būti

nagrinėjama byla.

Ieškovas pateikė ieškinį atsakovams V. L. ir

L. L. dėl nesÄ Å¾iningais veiksmais padarytos žalos atlyginimo priteisimo. IeÅ¡kovo reikalavimo esmė - neteisėti atsakovų veiksmai, kurie pasireiÅ¡kė žala. IeÅ¡kovas nuosavybės teisių, kaip nurodė pirmos instancijos teismas, ieÅ¡kiniu neprašė atkurti, neginčijo jokių administracinių teisės aktų. LR CK 1.98 str. 2 d. numatyta, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie yra susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iÅ¡ vienos vietos į kitÄ , nepakeitus jų paskirties bei iÅ¡ esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį

yra nekilnojamieji). Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, jog patirta žala yra susijusi su žemės sklypu ir jo buvimo

vieta. Å ioje byloje pareikÅ¡tas reikalavimas priteisti iÅ¡ abiejų atsakovų 2,84 ha žemės sklypÄ natÅ«ra atlyginant ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ yra susiję su ieÅ¡kovo turtinėmis teisėmis į nekilnojamÄ jį daiktÄ , todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas, remiantis iÅ¡imtinio teismingumo taisyklėmis, be to, bendrosios kompetencijos teisme. Pirmos

instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas siekia atkurti (tuo pačiu ir įgyti) nuosavybės teisę į dalį

buvusio savininko K. L. nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę, kadangi ieÅ¡kinys buvo paduotas dėl žalos atlyginimo, kuri atsirado atsakovams nuslepiant dar vienÄ teisėtÄ paveldėtojÄ (ieÅ¡kovo motinÄ ). Å iuo atveju yra nagrinėjamas klausimas dėl žalos atlyginimo, ieÅ¡kovas konkrečiai nurodė žalos dydį, kokia forma jis nori jÄ gauti.

LR CPK 31 str. 1 d. nustato, kad ieÅ¡kiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ teismingi nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu kelia reikalavimus dėl daiktinių teisių į žemės sklypÄ , t.y. žalos atlyginimÄ natÅ«ra  2,84 ha žemės sklypu, esančiu Trakų rajone, Grendavės seniÅ«nijos Gudakiemo kaime. Å is žemės sklypas yra Trakų rajono apylinkės teismo veiklos teritorijoje. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti jam daiktines teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ (žemės sklypÄ ), todėl ieÅ¡kinys pagal iÅ¡imtinio teismingumo taisykles teismingas Trakų rajono apylinkės teismui (LR CPK 31 str.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų apie žemės sklypo, į kurį pretenduoja ieÅ¡kovas, vertę, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieÅ¡kinį, turėtų Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡siaiÅ¡kinti, nes nustačius, kad sklypo dalies, į kuriÄ pretenduoja ieÅ¡kovas, vertė virÅ¡ija 100000 Lt, byla taptų teisminga Vilniaus apygardos teismui (LR CPK 27 str. 1 p., 31 str.).

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylų teismingumÄ , todėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis naikintina, o ieÅ¡kinio priėmimo klausimas pagal teismingumÄ perduodamas Trakų rajono apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kadangi priėmimo stadijoje teismas nevertino ieÅ¡kinio atitikimo jam keliamiems turinio ir formos reikalavimams ir tai gali padaryti tik pirmosios instancijos teismas (LR CPK 337 str. 3 p., 338 str., 329 str. 1d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 329 str., 331 str., 336 str.,

337 str., 339 str., teisėjų kolegija n u t a r ė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir J.

N. ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Kolegijos pirmininkė                                                                         Alma Urbanavičienė

Kolegijos teisėjai                                                                               Andžej Maciejevski

                                                                                               Petras

Jeržemskis