2016-11-15 Nr. AB-21671-3-63-3-00709-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1675-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00709-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei R. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, KRATC, apeliantas) kreipėsi su prašymu (b. 1. 3–4) į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovės R. K. (toliau – ir atsakovė) 196,79 Eur už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d.

Pareiškėjas prašymą grindė tuo, kad atsakovė, būdama nekilnojamojo turto objekto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, už ginčo laikotarpį yra nesumokėjusi vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Paaiškino, kad ginčo rinkliava ir jos dydžiai nustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais, o šios rinkliavos mokėjimas yra privalomas nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams – fiziniams ir juridiniams asmenims.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimu (b. l. 21–24) iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovės R. K. 150,64 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. Kitą pareiškėjo prašymo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai) bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu (toliau – ir Mokesčių administravimo įstatymas, MAĮ).

Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog atsakovei nuosavybės teise iki 2015 m. vasario 26 d. priklausė nekilnojamojo turto objektas – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė pagal Nuostatų 3 punktą ginčo laikotarpiu buvo vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš pareiškėjo KRATC 2015 m. gegužės 22 d. pažymos Nr. (8.2)-5R-1302 bei pakartotinio mokėjimo pranešimo teismas nustatė, kad nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. atsakovė nesumokėjo 196,79 Eur (vietinė rinkliava apskaičiuota pagal Nuostatų 15.1 punktą (2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija) metinę vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (31,23 kv. m x 3,44 Lt (1 Eur) (metinė rinkliava nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 1 priedo 2 punktas), 2,94 Lt (0,85 Eur) (metinė rinkliava nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., 2012 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. T2-251 1 priedo 2 punktas)). Duomenų, jog atsakovė ginčo rinkliavą sumokėjo, byloje nėra. Pareiškėjas teikiamu prašymu iš atsakovės prašė priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, kurioje konstatuota, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba ir MAĮ, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. Įvertinęs teisminę praktiką teismas ex officio (savo iniciatyva) privalo nustatyti, ar šioje byloje turi būti taikoma mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis. Šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Teismas konstatavo, jog tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Atsižvelgęs į paminėtas nuostatas ir įvertinęs nagrinėjamo ginčo pobūdį, teismas nusprendė, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena.

Teismas konstatavo, kad, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal. Todėl, vadovaujantis tuo kas išdėstyta, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. birželio 4 d. Teismas, įvertinęs išdėstytą argumentaciją, nusprendė, kad yra suėjusi senatis skaičiuoti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., todėl vietinė rinkliava priteistina už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. Vadovaujantis 2015 m. gegužės 22 d. pažymos Nr. (8.2)-5R-1302 apie skolą dėl vietinės rinkliavos duomenimis, už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., įsiskolinimo sumą sudaro 46,15 Eur (15,74 + 30,41) vietinės rinkliavos ir konstatavęs, kad yra pasibaigęs įvardijamos sumos priverstinio išieškojimo senaties terminas, šią reikalavimo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovei draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Nustatęs, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. yra nesumokėjusi 150,64 Eur ginčo rinkliavos sumos, šią sumą teismas priteisė pareiškėjui.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniu skundu (b. l. 30–31) prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį, kuria atmestas prašymas priteisti vietinės rinkliavos skolą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., kitą sprendimo dalį paliekant galioti.

Pareiškėjo manymu, buvo padarytas materialinės teisės normų pažeidimas, nes teismas neteisingai vadovavosi MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostata. KRATC kreipėsi į teismą dėl tam tikrais metais (už 2008 m. vietinė rinkliava apskaičiuota 2008 m., už 2009 m. vietinė rinkliava apskaičiuota 2009 m. ir t. t.) jau apskaičiuotos rinkliavos priteisimo, nes rinkliavos mokėtojas nevykdo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pareiškėjas į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kreipėsi siekdamas priverstiniu būdu išieškoti nesumokėtą ir tam tikrais metais apskaičiuotą vietinę rinkliavą. Šioje administracinėje byloje negali būti taikomas MAĮ 68 straipsnis aiškinant, jog pareiškėjui gali būti priteisiama vietinė rinkliava už kreipimosi į teismą metus ir penkerius praėjusius metus (2014, 2013, 2012, 2011 ir 2010 m.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu analogiškoje administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015 dėl vietinės rinkliavos priteisimo ieškinio senaties netaikė ir priteisė vietinės rinkliavos skolą nuo jos įvedimo dienos – 2008 m. liepos 1 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 196,79 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės už turto objektą – butą, adresu: (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė jam iš atsakovės 150,64 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d., o kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas (apeliantas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, iš esmės argumentuodamas tuo, jog teismas nepagrįstai jo reikalavimui taikė Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą senaties terminą ir nepriteisė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nėra ginčo dėl atsakovės pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu bei sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovės apmokestinimo pagrįstumo ir teisėtumo, jų nebekartoja ir plačiau dėl jų nepasisako.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti pagal analogiją turi būti taikomos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005, 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, kurios nuosekliai laikosi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4298-492/2015, 2016 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1085-442/2016, 2016 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-892-556/2016, 2016 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1186-662/2016, 2016 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1178-756/2016 ir kt.) ir nuo kurios nukrypti nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) 68 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. birželio 4 d. (b. l. 3–4), todėl, vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmestas teisėtai ir pagrįstai.

Pareiškėjo apeliaciniame skunde paminėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtos administracinės bylos Nr. A-309-442/2015 ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Be to, administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015 nebuvo vertinamos ar aiškinamos teisės aktų, reglamentuojančių senaties terminus, nuostatos. Todėl šiuo atveju paminėta administracinė byla nėra reikšminga.

Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Anatolijus Baranovas

Ričardas Piličiauskas