76f58258-7429-4eb4-98b6-00fdde76ebf2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-1616/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vyto Miliaus,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo bendraatsakovės J. D. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 12 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. B2-957-254/2010 (atsakovas bankrutuojanti individuali įmonė J. D. turgus „Marmantas“) bei

n u s t a t ė :

Kauno

apygardos teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi iškelta bankroto byla IĮ J. D. turgus „Marmantas“ ir paskirtas bankroto

administratorius UAB „Baklis“, o Lietuvos apeliacinio teismas 2010 m. vasario 4 d. nutartimi Å¡iÄ nutartį paliko nepakeistÄ .

Bendraatsakovė

J. D. kreipėsi į apygardos teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti bankrutuojančios IÄ® J. D. turgus „Marmantas“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2010 m. birželio 3 d., nutarimus. Bendraatsakovė 2010-07-09 praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė uždrausti bankrutuojančios IÄ® J. D. turgus „Marmantas“ administratoriui vykdyti 2010 m. birželio 3 d. pavedimo sutartį. Nurodė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bÅ«simas teismo sprendimas gali bÅ«ti neįvykdytas, nes patenkinus bendraatsakovės skundÄ , iÅ¡nyktų teisinis pagrindas vykdyti administratoriui 2010 m. birželio 3 d. pavedimo sutartį, tačiau jis dalį jos jau bÅ«tų įvykdęs.

Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 12 d. nutartimi netenkino bendraatsakovės praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog ginčijamas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jei nėra nustatyta kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). 2010 m. gegužės

28 d. – birželio 3 d. įvyko pirmasis bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas, kurio nutarimo pagrindu su administratoriumi buvo pasirašyta 2010 m. birželio 3 d. pavedimo sutartis, pagal kurios nuostatas, ši sutartis įsigaliojo nuo pasirašymo dienos, todėl ji jau yra vykdoma. Administratorius atlieka ĮBĮ 11 straipsnyje nustatytas funkcijas, taip pat privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės (ĮBĮ 11 str. 6 d.).

Atskiruoju skundu bendraatsakovė praÅ¡o panaikinti apygardos teismo 2010 m. liepos 12 d. nutartį ir klausimÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliantė nurodo, kad kreditorių susirinkimas, kurio nutarimo pagrindu pasiraÅ¡yta 2010 m. birželio 3 d. pavedimo sutartis su administratoriumi, buvo suÅ¡auktas neteisėtai. Å iuo atveju, nepritaikius CPK 145 str. 1 d. 6 p. nurodytos laikinosios apsaugos priemonės, bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas, patenkinus bendraatsakovės skundÄ ir panaikinus neteisėtus kreditorių susirinkimo nutarimus, taptų negalimas, nes dalis nutarimų jau bÅ«tų įvykdyta. Todėl bÅ«tina taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę ir uždrausti vykdyti ginčijamo kreditorių susirinkimo pagrindu pasiraÅ¡ytÄ pavedimo sutartį. Apeliantė taip pat nurodo, kad dalis teismo sprendimo yra be motyvų, nes teismas, nurodęs apie gautÄ skundÄ , nepasisakė dėl to, ar jis tenkintinas ir nenurodė dėl jo jokių motyvų.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas bankrutuojanti IÄ® J. D. turgus „Marmantas“ praÅ¡o atmesti atskirÄ jį skundÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad administratorius nuo 2010 m. birželio 3 d. vykdo pavedimo sutartį, pasiraÅ¡ytÄ tarp jo ir kreditorių susirinkimo pirmininkės. Apeliantė nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų bÅ«tinumÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Å iuo praÅ¡ymu bendraatsakovė iÅ¡ esmės siekia ne laikinų apsaugos priemonių taikymo tikslų, o vilkinti bankroto bylÄ ir trukdyti administratoriui atlikti Ä®BÄ® 11 straipsnyje nustatytas funkcijas. Laikytina, kad bendraatsakovė piktnaudžiauja jai įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl teismas gali atsisakyti jas ginti (CK 1.137 str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008).

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.,

338 str.).

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymo galimybė pasunkėtų arba įvykdymas pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas bÅ«simo teismo procesinio sprendimo įvykdymas. Å ios nuostatos taip pat suponuoja iÅ¡vadÄ , kad gali bÅ«ti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo realaus įvykdymo grėsmės iÅ¡vengimu. Tokio tikslo negalinčios pasiekti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka Å¡io instituto paskirties ir negali bÅ«ti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1453/2010).

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo pagrindo netenkinti bendraatsakovės praÅ¡ymo taikyti nurodytas laikinÄ sias apsaugos priemones jos reikalavimo panaikinti bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus užtikrinimui, tarp kitų motyvų nurodęs, jog bankroto administratorius atlieka Ä®BÄ® 11 straipsnyje nustatytas funkcijas.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad draudimas vykdyti kreditorių susirinkimo sprendimus, kol bus iÅ¡spręstas klausimas dėl jų pripažinimo negaliojančiais, gali bÅ«ti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ užtikrinanti laikinoji apsaugos priemonė, padėsianti iÅ¡vengti interesų konflikto ir užtikrinsianti visų bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1272/2010).

Teisėjų kolegija, siekdama nustatyti, ar kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymo sustabdymas yra tinkama priemonė užtikrinanti galimo palankaus teismo sprendimo pagal reikalavimÄ dėl kreditorių nutarimų panaikinimo įvykdymÄ , turi iÅ¡tirti praÅ¡omų teismo panaikinti nutarimų pobÅ«dį ir tai, kaip jų vykdymas galėtų įtakoti galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ . Pagal bylos duomenis nustatyta, kad atsakovės ginčijamu 2010-06-03 bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nuspręsta suteikti kreditorių susirinkimo pirmininkui įgaliojimus pasiraÅ¡yti pavedimo sutartį su bankroto administratoriumi. Atsakovė savo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir uždrausti administratoriui vykdyti 2010-06-03 pavedimo sutartį grindžia tuo, kad, netaikius Å¡ių laikinųjų apsaugos priemonių, bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas, nes pavedimo sutartis jau bÅ«tų vykdoma. Pirmosios

instancijos teismas teisingai nustatė, kad su administratoriumi sudaryta 2010-06-03 pavedimo sutartis įsigaliojo

nuo pasirašymo dienos ir  jau yra administratoriaus vykdoma. Pažymėtina, kad IĮ

J. D. turgus „Marmantas“ bankroto administratorius buvo paskirtas ir jam įgaliojimai suteikti Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria nurodytai įmonei iÅ¡kelta bankroto byla, pagrindu. Å i nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartimi palikta nepakeista, taigi yra įsiteisėjusi ir vykdytina (Ä®monių bankroto įstatymo 10 str. 7 d.). Ä®siteisėjusia teismo nutartimi paskirtas įmonės bankroto administratorius privalo atlikti Ä®monių bankroto įstatyme nustatytas funkcijas (Ä®monių bankroto įstatymo 11 str.) ir užtikrinti sklandų bankroto procedÅ«rų vykdymÄ , todėl su juo sudaroma pavedimo sutartis (Ä®BÄ® 11 str. 5 d.).

Pažymėtina, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedÅ«rų vykdymÄ užtikrinti, kad bÅ«tų visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto procesas turi bÅ«ti ekonomiÅ¡kas, koncentruotas,

vykdomas greitai, laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis

civilinėje byloje Nr. 2-1211/2010).

Dėl pasakyto bei atsižvelgus į tai, kad bankroto procesas yra susijęs su viešuoju interesu bei visų kreditorių interesų

gynimu, jis turi būti ekonomiškas, operatyvus, nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais panaikinti pirmosios

instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 337 str., 338 str.).

Kita vertus, jei apeliantė dėl bankroto administratoriaus kaltės, jam vykdant savo funkcijas ir pavedimo sutartį, patirtų žalos, ji turėtų teisę reikalauti, kad administratorius atlygintų Å¡iÄ Å¾alÄ (Ä®BÄ® 11 str. 6 d.). Taip bÅ«tų iÅ¡vengta vieÅ¡ojo intereso ir kitų įmonės kreditorių interesų pažeidimo, iÅ¡laikyta Å¡alių interesų pusiausvyra bei užtikrintas teisingumo, sÄ Å¾iningumo protingumo bei kitų principų laikymasis (CK 1.5 str., CPK 6-8, 12, 17 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,

n u t a r i a :

Palikti nepakeistÄ Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 12 d. nutartį

Teisėjai                                                                                     Danutė

Gasiūnienė

Audronė Jarackaitė

Vytas Milius