2021-12-01 Nr. AB-25989-3-61-3-03013-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-734-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03013-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Š. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja D. Š. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą „Dėl V. M. skundo“ Nr. IGN-29 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisiją išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. gegužės 6 d. skundą „Dėl V. M.“ iš naujo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos D. Š. skundą.

Teismas nustatė, kad Mažeikių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija, gavusi pareiškėjos 2021 m. gegužės 6 d. prašymą, nusprendė šio prašymo pagrindu pradėti tyrimą dėl to, ar Mažeikių rajono savivaldybės meras V. M., pateikdamas pareiškėjai tikrovės neatitinkančią informaciją, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – ir Kodeksas) nuostatas. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija 2021 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. TV20-7 „Dėl V. M.“ nusprendė pripažinti, kad Mažeikių rajono savivaldybės meras V. M. 2020 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. EPA-98 „Dėl informacijos pateikimo“ D. Š. pateikdamas neteisingą informaciją, pažeidė Kodekso 4 straipsnio 3 punkte numatytą valstybės politiko elgesio sąžiningumo principą. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, V. M. pateikė skundą VTEK, kuri Sprendimu panaikino Mažeikių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2021 m. birželio 8 d. sprendimą „Dėl V. M.“ Nr. TV20-7.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 ir 10 straipsniais, teismas pažymėjo, jog VTEK sprendimą gali skųsti tik asmuo, dėl kurio atitinkamas sprendimas yra priimtas. Nagrinėjamuoju atveju Sprendimas priimtas ne dėl pareiškėjos, bet dėl Mažeikių rajono savivaldybės mero V. M., todėl tik jis turi teisę skųsti Sprendimą teismui.

Teismo vertinimu, Sprendime nėra jokių privalomų nurodymų pareiškėjai, taip pat jai nėra pritaikytos jokios poveikio priemonės, susijusios su jos subjektinių teisių ir laisvių ribojimu ar pareigų nustatymu, todėl Sprendimas nesukelia pareiškėjai jokių pasekmių. Atsižvelgęs į tai, teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėja D. Š. atskirajame skunde prašo jos skundą tenkinti ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu.

Pareiškėjos nuomone, VTEK, nustačiusi procedūrinius pažeidimus, turėjo priimti sprendimą, t. y. įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisiją iš naujo išnagrinėti jos skundą, tačiau VTEK tik panaikino sprendimą. Šiuo atveju pareiškėja yra suinteresuotas asmuo, nes būtent ji kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisiją dėl V. M. veiksmų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas atsisakė priimti pareiškėjos D. Š. skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmiausia akcentuotina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Kodekso 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami šiame kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą atlieka institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos komisijos: 1) Lietuvos Respublikos Seime ir Lietuvos Respublikos Vyriausybėje – Seimo Etikos ir procedūrų komisija; 2) savivaldybių tarybose – savivaldybių tarybų sprendimu iš jų narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų sudarytos etikos komisijos. Vadovaujantis Kodekso 10 straipsniu šių komisijų sprendimai gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-937-520/2017 nurodė, kad sisteminė Kodekso nuostatų analizė leidžia teigti, jog Kodekso 10 straipsnis expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nustato, kad Kodekso 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami vadovaujantis ABTĮ nuostatomis ir šios galimybės įstatymų leidėjas nesieja su sąlyga, kad dėl minėtų aktų kreiptis į teismą gali tik tiesioginis adresatas, t. y. valstybės politikas, kurio elgesį tokia komisija tyrė. Tačiau bylos nagrinėjimo metu turi būti nustatoma, ar besikreipęs teisminės gynybos asmuo (ne)turi materialiąją reikalavimo teisę, ar tokia teisė (ne)išnyko, ir ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1048-624/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti VTEK 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. IGN-29 „Dėl V. M. skundo“, kuriuo buvo tenkintas V. M. skundas ir panaikintas Mažeikių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2021 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. TV20-7 „Dėl V. M.“. Tyrimas Mažeikių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos buvo pradėtas gavus pareiškėjos 2021 m. gegužės 6 d. prašymą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjos teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Todėl pareiškėjos skunde pirmosios instancijos teismui nurodomi argumentai dėl jos 2021 m. gegužės 6 d. prašymo nagrinėjimo, turės būti vertinami nagrinėjant bylą iš esmės, nes skundo priėmimo metu nėra akivaizdu, jog Sprendimas nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, t. y. nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Taigi šiuo atveju tik nagrinėjant bylą iš esmės bus galima išsiaiškinti, ar Sprendimas iš tiesų pažeidžia pareiškėjos teises, ir atsižvelgiant į pastarąją išvadą spręsti, ar yra pagrindas taikyti pareiškėjos pasirinktą pažeistų teisių teisminės gynybos būdą.

Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad pareiškėjos prašymo priėmimo stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog šis prašymas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas dėl skundo priėmimo perduodamas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė