2023-09-06 Nr. AB-15881-3-61-3-06234-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2270-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06234-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja S. S. (toliau – ir pareiškėja, ir prieglobsčio prašytoja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 23S44506 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Skundą pareiškėja grindė šiais argumentais:

2.1 Nesutiko su Migracijos departamento išvadomis, jog pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86-87 straipsnių reikalavimų dėl prieglobsčio suteikimo.

2.2 Pareiškėjos paaiškinimai yra viena iš leistinų įrodinėjimo priemonių, pagrindžiančių jai kilmės valstybėje kylančią grėsmę, todėl, nesant konkrečių pareiškėjos pasakojimą paneigiančių įrodymų, Migracijos departamentas jį turėjo laikyti patikimu įrodymu. Iš bylos medžiagos yra akivaizdu, kad pareiškėja susidūrė su situacija, kai jos įsitikinimų laisvam išreiškimui buvo sudaromos kliūtys, grasinant įskundimu represijas taikančioms valdžios struktūroms.

2.3 Aplinkybė, kad pareiškėjos diskusijos su bendradarbe dėl (duomenys neskelbtini) turinys tapo žinomas jos nekontroliuojamam asmeniui – jos darbovietės vadovui, byloje nėra paneigta jokiais duomenimis, todėl pareiškėja darė išvadą, jog informacija apie tokią diskusiją ir jos turinį, o tuo pačiu ir apie pareiškėjos poziciją dėl (duomenys neskelbtini), bet kada gali tapti arba jau tapo žinoma (duomenys neskelbtini) valdžios represinėms struktūroms, dėl ko pareiškėjai yra reali tikimybė susilaukti persekiojimo ir baudimo jos grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju.

2.4 Pareiškėja nesutiko su atsakovo sprendime išdėstytais motyvais, kad praeityje pareiškėja nebuvo patyrusi persekiojimo kilmės valstybėje, kad įrodymų, patvirtinančių, jog teisėsaugos institucijos domėjosi ar domisi pareiškėja, jos ieškojo ar siekė ją sulaikyti, pareiškėja nepateikė, kad jos teiginiai apie tariamai jai gresiančias nuobaudas už pasisakymą darbe apie (duomenys neskelbtini) grindžiami išimtinai jos daromomis prielaidomis, spėlionėmis. Manė, kad vertinant galimos grėsmės riziką dėl pareiškėjos viešai išsakytos pozicijos (duomenys neskelbtini) klausimu, neturi reikšmės aplinkybė, ar tokia pozicija buvo subjektyvi ar objektyvi, t. y. galimai neparemta objektyviais duomenimis apie karo aplinkybes, todėl atsakovas nepagrįstai Sprendime nurodė, kad pareiškėjos išsakyta nuomonė apie (duomenys neskelbtini) buvo subjektyvi ir todėl nesukėlė jai teisinių pasekmių ar kitų neigiamų pasekmių (pvz., dėl to nebuvo atleista iš darbo).

2.5 Pareiškėja nepritarė (duomenys neskelbtini).

2.6 Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau nurodytomis aplinkybėmis pareiškėja išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes nebeketino joje gyventi dėl režimo vykdomos politikos pasekmių, šis faktas neabejotinai yra žinomas valdžios institucijoms, todėl yra reali tikimybė, kad pareiškėjos grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju ji susilauks persekiojimo dėl savo žodžių ir veiksmais (išvykimu) išreikšto požiūrio į oficialią politiką.

2.7 Pareiškėja, viešai išsakiusi savo nuomonę, nesutampančią su režimo nuomone ir politika, bei išvykusi iš (duomenys neskelbtini), joje yra laikytina išdavike.

2.8 Atsakovas nepagrįstai Sprendime nurodė, kad nenustatyta pagrindo prielaidai, jog tariamas persekiotojas (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnai) turėtų tikėtinų motyvų ir siekių nustatyti pareiškėjos buvimo vietą, ją sulaikyti ir nubausti, motyvuodamas vien tuo, kad pareiškėja nebuvo politiškai aktyvi, socialiniuose tinkluose bei kitų medijų pagalba neplatino kritiškos nuomonės apie (duomenys neskelbtini) režimą.

2.9 Pareiškėja nesutiko su Sprendimo teiginiais dėl papildomos apsaugos, kad be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėja nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, todėl nenustatė pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, dėl ko ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Teigė, jog pareiškėjos pateikti duomenys pagrindžia realią ir individualią grėsmę jos laisvei, sveikatai ir, galimai, gyvybei tuo atveju, jei ji būtų sugrąžinta į (duomenys neskelbtini), aukščiau išdėstytos priežastys pripažintinos pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1 Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Vertinant pareiškėjos pasakojimą kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija bei atsižvelgiant į pareiškėjos paaiškinimus, padarytos pagrįstos išvados, kad nenustatyta pagrįsta tikimybė, jog kilmės šalyje prieglobsčio prašytojai grėstų persekiojimas, todėl jos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, prieglobsčio prašytoja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

4.2 Migracijos departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjai ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Remiantis Migracijos departamento turima informacija, prieglobsčio prašytojos kilmės šalyje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus karinis konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, todėl konstatuotina, kad prieglobsčio prašytoja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

4.3 Atsakovas nesutiko su skundo teiginiais, kad pareiškėjos pozicija dėl (duomenys neskelbtini) bet kada gali tapti arba jau tapo žinoma (duomenys neskelbtini) valdžios represinėms struktūroms, dėl ko jai yra reali tikimybė susilaukti persekiojimo ir baudimo jos grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju. Nurodė, kad remiantis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 22 punktu, prašymas suteikti prieglobstį turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys prieglobsčio prašytojo visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam arba realų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojų.

4.4 Pareiškėja prieglobsčio prašymą pateikė su savo buvusiu sutuoktiniu, todėl ginčijamame Sprendime jos nurodytos aplinkybės lyginamos su jos buvusio vyro pasakojimu. Pareiškėjos pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) tariamai kylančias grėsmes (gresiantis persekiojimas dėl darbe išsakytos nuomonės apie (duomenys neskelbtini) yra bendro pobūdžio, paremtas ne konkrečiais faktais, bet jos daromomis subjektyviomis prielaidomis, pareiškėja iš esmės nepagrindė individualaus persekiojimo galimybės, baimė grindžiama tik pačios pareiškėjos subjektyviomis prielaidomis dėl jos galimo persekiojimo ateityje, kurios nepagrįstos objektyviais įrodymais. Tyrimo metu buvo įvertintas bendras pareiškėjos profilis, nustatyta, kad ji yra politiškai labai neaktyvus žmogus, jos profilis neatitinka profilio asmenų, kurie (duomenys neskelbtini) sistemiškai susiduria su teisėsaugos tarnybų represiniais veiksmais. Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog pareiškėjos profilis ir individualios aplinkybės sąlygotų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju, nenustatyta pagrindo prielaidai, jog potencialus persekiotojas (duomenys neskelbtini) / teisėsauga) identifikuoja prieglobsčio prašytoją kaip grėsmę valdančiajam režimui, nenustatyta tariamo persekiotojo tikėtinų motyvų ir siekio nustatyti pareiškėjos buvimo vietą, ją sulaikyti ir nubausti, todėl pareiškėjos baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta.

4.5 Pareiškėjos atveju nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, taip pat kilmės šalyje šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus karinis konfliktas, pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, todėl prieglobsčio prašytoja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

4.6 Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjos individualios situacijos kontekste. Atsakovas vertindamas prieglobsčio prašymo pagrįstumą įvertino ne tik kilmės valstybės informaciją, bet ir individualią pareiškėjos situaciją.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 27 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2022 m. balandžio 21 d. pateikė prieglobsčio prašymą, buvo atlikta pirminė apklausa. Apklausos metu pareiškėja nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietė, prieš išvykdama iš kilmės šalies gyveno (duomenys neskelbtini), turi aukštąjį išsilavinimą, politinei partijai nepriklauso, yra ištekėjusi, turi leidimą gyventi (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad pateikė prieglobsčio prašymą (duomenys neskelbtini), tačiau kelias dienas negavusi atsakymo, su sutuoktiniu atvyko į Lietuvą (iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigė, kad bijo dėl savo ir vyro gyvybių, nes nesutinka su (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad dėl to, jog jų nuomonė nesutampa „su prezidento vedama politika“, jai ir vyrui buvo grasinama, už savo nuomonės išsakymą gali būti nuteista, skiriant laisvės atėmimą.

7. 2023 m. kovo 9 d. buvo atlikta antrinė pareiškėjos apklausa, kurios metu pareiškėja teigė, kad 2021 m. gruodį jos vyras buvo užpultas, įvyko muštynės, teisėsauga norėjo apkaltinti vyrą. Paaiškino, kad kai sutuoktinis su skundais kreipėsi į prokuratūrą, jam buvo pagrasinta. Pareiškėja kartu su vyru priėmė sprendimą išsiskirti bei išsikraustyti gyventi atskirai. Nurodė, kad po 2022 m. vasario 24 d. vyras pasakė, kad planuoja parduoti butą ir išvykti iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad politika jos nedomina, tačiau (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad buvo iškviesta pokalbiui su generaliniu direktoriumi ir personalo skyriaus atstovu, generalinis direktorius nurodė, kad pareiškėja pasirinko neteisingą poziciją ir pagrasino, kad jeigu ji bus tų pačių pažiūrų, jis apie ją praneš institucijoms, tačiau pareiškėja nežino, ar grasinimas būtų išpildytas sugrįžus į (duomenys neskelbtini). Pareiškėja apklausos metu teigė, kad neplanavo išvykti iš (duomenys neskelbtini), tikėjo, kad karas greitai baigsis, tačiau po to, kai vyras nusprendė išvykti, nes jam buvo grasinama, ir po pokalbio darbe, pareiškėja nusprendė išvykti kartu su vyru.

Pareiškėjos teigimu, situacija buvo rimta, iš interneto sužinojo, jog pradėjo atsirasti atvejų, kai žmonės už „like“ (patiktukų) paspaudimus ar antikarinius įrašus internete traukiami atsakomybėn. Nurodė, kad laukė užsienio paso, todėl po pokalbio su generaliniu direktoriumi dar kurį laiką dirbo. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog išvyko nenutraukusi darbo santykių, tačiau jos banko kortelė užblokuota (nežino priežasčių, atblokuoti galima asmeniškai atvykus į banką). Atsakydama į papildomus klausimus, pareiškėja nurodė, kad dirbo įmonėje tinklinių pardavimų skyriuje asistente.

Nurodė, kad su vyru išsiskyrė planuodama įsigyti kitą butą bei siekiant apsisaugoti dėl vyrui keltų kaltinimų, grasinimų, taip pat dėl pablogėjusių santykių (kartu neplanuoja gyventi). Apie grasinimus vyrui detaliai negali papasakoti, žino, kad išvykimo laikotarpiu vyro byla turėjo būti perduota teisminiam nagrinėjimui, nežino, kokia bylos baigtis. Nurodė, jog protesto renginiuose nedalyvavo, manė, kad tai neefektyvu. Nurodė, jog turėjo (duomenys neskelbtini) pilietybę, jos atsisakė, 2003 m. atvyko į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) likę giminaičių.

Pareiškėjos teigimu, priežasties grįžti į (duomenys neskelbtini) ji neturi, neturi kur grįžti, neturi darbo (tikriausiai yra atleista iš darbo, jai nebemokamas atlyginimas). Teigė, kad neturi giminaičių (duomenys neskelbtini), kurie ją palaikytų ir apgintų. Kokių būtų pasekmių grįžus į kilmės šalį, pareiškėja negali nuspėti, nežino, ar jai bus skirta bauda, ar bus taikoma baudžiamoji atsakomybė už tėvynės išdavimą. Manė, kad išvykus iš šalies jos duomenys tikrai perduoti tam tikroms institucijoms, tačiau neturi informacijos, ar yra įskųsta (duomenys neskelbtini) ar specialiosioms milicijos tarnyboms.

8. Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Vertinant pareiškėjos pasakojimą kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija bei atsižvelgiant į pareiškėjos paaiškinimus, padarytos išvados, kad nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės šalyje prieglobsčio prašytojai grėstų persekiojimas, todėl jos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, prieglobsčio prašytoja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjai ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Remiantis Migracijos departamento turima informacija, prieglobsčio prašytojos kilmės šalyje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus karinis konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, todėl konstatuota, kad prieglobsčio prašytoja neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

9. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pasakojimą apklausos Migracijos departamente ir teismo posėdžio metu bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatų.

10. Pareiškėja prieglobsčio prašymą grindė argumentais, kad bijo būti nubausta ir persekiojama už turimą ir viešai išreikštą nuomonę dėl (duomenys neskelbtini), dėl ko jos darbovietės generalinis direktorius pagrasino, kad informaciją praneš valdžios struktūroms. Nors pareiškėja išsako argumentus ir dėl buvusio savo sutuoktinio, tačiau jis nėra šeimos narys ar artimas asmuo ir pareiškėja logiškai nesusieja jai galinčios kilti grėsmės su buvusio sutuoktinio situacija.

11. Teismo vertinimu, atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjos kilmės valstybę, taip pat tinkamai įvertino pareiškėjos padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjos pasakojime nurodytas aplinkybes.

12. Pareiškėjos pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) tariamai kylančias grėsmes (gresiantis persekiojimas dėl darbe išsakytos nuomonės apie (duomenys neskelbtini) yra bendro pobūdžio, paremtas ne konkrečiais faktais, bet jos daromomis subjektyviomis prielaidomis. Pareiškėja tarp jos ir jos viršininko vykusį pokalbį nurodė suvokusi kaip grasinimą, kad jos duomenis jis perduos specialiosioms tarnyboms, užsiimančiomis asmenimis, kurie pasisako prieš (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nežino nei kokioms institucijoms jos viršininkas galėtų perduoti tokią informaciją, nei ar jis galėtų tą padaryti, nei ar jos buvęs vadovas perdavė teisėsaugai informaciją apie jos išsakytą nuomonę apie (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja savo persekiojimo tikimybę grindžia bendrais bruožais, iš esmės nepagrįsdama individualaus persekiojimo galimybės, baimė grindžiama tik pačios pareiškėjos subjektyviomis prielaidomis dėl jos galimo persekiojimo ateityje, kurios nepagrįstos objektyviais įrodymais. Teismas išnagrinėjęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėja savo nuomonę dėl (duomenys neskelbtini) išsakė itin ribotam kiekiui žmonių (ginčijosi su kolege, buvo iškviesta pokalbiui su įmonės generaliniu direktoriumi ir personalo skyriaus atstovu) privačiame pokalbyje, jokių teisiškai reikšmingų pasekmių nepatyrė, t. y. nebuvo atleista iš darbo, toliau tęsė darbą įmonėje, nenurodė, kad apie pokalbį sužinojo kiti kolegos ir ją pasmerkė, nežino, ar viršininkas apie ją pranešė teisėsaugai, nenurodė, kad viršininkas jai vėliau grasino, nors ji po pokalbio dar visą mėnesį dirbo.

Be to, chronologiškai pareiškėjos minimas pokalbis darbe vyko po to kai šeimoje buvo aptartas turto pardavimo ir išvykimo iš (duomenys neskelbtini) klausimas, t. y. planuotai ruošiantis išvykti iš kilmės šalies. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja nebuvo protesto renginių organizatorė ar dalyvė, nėra žmogaus teisių ar visuomeninių organizacijų aktyvistė, disidentė ar nepriklausoma žurnalistė, t. y. jos profilis neatitinka profilio asmenų, kurie (duomenys neskelbtini) sistemiškai susiduria ar galėtų susidurti su teisėsaugos tarnybų represiniais veiksmais.

Duomenų apie tai, kad pareiškėjos ginčas su kolege būtų paviešintas, užfiksuotas fiziškai ar padaryti įrašai ir jais pasidalinta socialiniuose tinkluose ar žinutėse nėra. Pareiškėjos teiginiai apie tariamai jai gresiančias nuobaudas už pasisakymą darbe apie (duomenys neskelbtini), teismo manymu, grindžiami išimtinai jos daromomis prielaidomis bei viešai skelbiama informacija. Bylos duomenys rodo, kad 2022 m. kovo viduryje po vykusio pokalbio su darbovietės generaliniu direktoriumi, kuris neva pagrasino, kad paskųs pareiškėją tarnyboms, ji dar mėnesį liko (duomenys neskelbtini), dirbo, kadangi laukė užsienio paso.

Teismas darė išvadą, kad visos šios aplinkybės patvirtina, jog jokios tarnybos per tą laiką pareiškėjos neieškojo ir ja nesidomėjo. Atitinkamai pareiškėjos teiginius, kad jai kyla grėsmė dėl to, kad ji yra išvykusi iš kilmės valstybės ir dėl to gali būti kaltinama valstybės išdavimu, teismas vertino kaip deklaratyvius. Pareiškėjos pateikti dokumentai neįrodo aplinkybės, kad pareiškėja yra persekiojama dėl individualių savybių, juo labiau, kad kilmės valstybėje jai kyla grėsmė.

13. Iš Migracijos departamento sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjos išsakytos baimės būti persekiojama pagrįstumą. Atsakovas įvertino individualią pareiškėjos situaciją, rėmėsi JAV valstybės departamento 2021 m. ataskaita, 2021 m. organizacijos „Freedom house“ pateiktame pranešime apie žmogaus teises (duomenys neskelbtini) 2020 m., 2023 m. nevyriausybinės organizacijos „Human Rights Watch“ pranešimu apie žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini), kitais sprendime nurodytais tarptautiniais šaltiniais, atliko detalią pareiškėjos apklausą, sudarė jai sąlygas išsamiai pateikti argumentus ir įrodymus apie, jos manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus.

Remiantis Migracijos departamento turima informacija, (duomenys neskelbtini) valdžia tęsia pilietinės visuomenės atstovų ir vyriausybės kritikų persekiojimą. Daugelis opozicijos veikėjų susidūrė su baudžiamaisiais ir administraciniais kaltinimais bylose, kurios buvo plačiai vertinamos kaip politiškai motyvuotos. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad už pasisakymus apie (duomenys neskelbtini) asmenys yra patraukiami atsakomybėn dėl melagingos informacijos skleidimo ir kariuomenės diskreditavimo. Ypatingo dėmesio sulaukia žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai, aktyvistai.

Pareiškėja nebuvo protesto renginių organizatorė ar dalyvė, nėra žmogaus teisių ar visuomeninių organizacijų aktyvistė ar nepriklausoma žurnalistė, t. y. jos profilis neatitinka profilio asmenų, kurie (duomenys neskelbtini) sistemiškai susiduria su teisėsaugos tarnybų represiniais veiksmais. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog praeityje pareiškėja buvo patyrusi persekiojimą kilmės valstybėje. Teismo įsitikinimu, Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje tinkamai ir išsamiai įvertino byloje esančią medžiagą.

Kitokio turinio kilmės šalies informacijos pareiškėja nenurodo. Sprendime pagrįstai daryta išvada, jog pareiškėjos pasakojimas yra bendro pobūdžio, paremtas ne konkrečiais faktais, bet pareiškėjos daromomis subjektyviomis prielaidomis, nėra pagrindo konstatuoti visiškai pagrįstos baimės dėl persekiojimo grėsmės. Remiantis byloje esančių įrodymų visuma, nenustatyta, kad Migracijos departamentas tyrimo metu neišnagrinėjo ir neįvertino visų pareiškėjos prašyme suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje aplinkybių surinktos kilmės šalies informacijos kontekste.

Nagrinėjamu atveju neidentifikuotos jokios faktinės aplinkybės, pagrindžiančios, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo, smurto rizika bei tokios rizikos grėsmė. Todėl Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos deklaruojama baimė patirti persekiojimą nėra visiškai pagrįsta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir jai pagrįstai nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Taip pat pagrįstai buvo nustatyta, kad nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl ji neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

14. Pareiškėjos pasakojime minimos vyrui (buvusiam sutuoktiniui) galinčios kilti grėsmės kilmės šalyje pagal bylos medžiagą ir jos pačios paaiškinimą nėra pagrindas pareiškėjos, nevedančios su nurodytu asmeniu daugiau nei metus šeiminio gyvenimo, prašymui tenkinti. Be to iš Liteko informacinės sistemos duomenų (administracinė byla Nr. eI3-9543-979/2023) matyti, kad pareiškėjos minimam asmeniui taip pat nebuvo suteiktas prieglobstis nenustačius pabėgėlio statuso suteikimo pagrindų.

15. Pareiškėjos skunde nurodoma, kad visi neaiškumai turėtų būti vertinamai prieglobsčio prašytojo naudai, tačiau abejonės privilegija gali būti taikytina įvertinus daugelį aplinkybių, pirmiausia prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu. Pažymėtina, kad atsakovas nelaikė pareiškėjos pasakojimo nepatikimu, tačiau pagrįstai sprendė, jog nepasitvirtino deklaruojamos „visiškai pagrįstos baimės“ dėl konvencinių priežasčių būti persekiojamai aplinkybė.

16. Pažymėtina, kad remiantis Migracijos departamento turima informacija, prieglobsčio prašytojos kilmės šalyje (duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus karinis konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, todėl Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

17. Migracijos departamentas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija, atliko pakankamai išsamų pareiškėjos individualios situacijos tyrimą aktualios kilmės šalies informacijos kontekste, kurio metu įvertino, ar pareiškėjai kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Iš esmės vien pareiškėjos nesutikimas su priimtu sprendimu nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

18. Atsižvelgus į išdėstytus motyvus, pareiškėjos skundas jame išdėstytų argumentų pagrindu negali būti tenkinamas. Reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis, todėl netenkinus reikalavimo panaikinti Migracijos departamento Sprendimą, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 19. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. panaikinti Migracijos departamento 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 23S44506 ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

20. Pareiškėja apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybėmis, kurias nurodė skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad pareiškėjos paaiškinimai yra viena iš leistinų įrodinėjimo priemonių, pagrindžiančių jai kilmės valstybėje kylančią grėsmę, todėl nesant konkrečių pareiškėjos pasakojimą paneigiančių įrodymų, Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas jį turėjo laikyti patikimu įrodymu. Pareiškėjos vertinimu, tos aplinkybės, kurias ji nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausų metu, atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau atsakovas jos nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas nurodytų atsakovo pažeidimų neištaisė. Atsakovas, pasisakydamas dėl papildomos apsaugos pareiškėjai Lietuvos Respublikoje, nurodė, kad be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėja nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, todėl sprendė, kad nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, dėl ko ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Pareiškėjos nuomone, pastaroji atsakovo išvada yra nepagrįsta, nes pareiškėjos pateikti duomenys vienareikšmiškai pagrindžia realią ir individualią grėsmę jos laisvei, sveikatai ir, galimai, gyvybei tuo atveju, jei ji būtų sugrąžinta į (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjai atsisakyta suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsiliepimą į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai ir teisėtai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje.

23. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas išsamiai neišnagrinėjo jos nurodytų aplinkybių.

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjos skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1284-492/2022). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

25. Nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 straipsnio 2 dalis).

26. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 straipsnio 2 dalis).

27. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022).

28. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

29. Vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022).

30. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus. Šio aprašo 99 punkte numatyta, kad atlikdamas Tvarkos aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

31. Pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė baime būti nubausta ir persekiojama už turimą ir viešai išreikštą nuomonę dėl (duomenys neskelbtini).

32. Pažymėtina, kad atsakovas nelaikė pareiškėjos pasakojimo nepatikimu, tačiau sprendė, jog nepasitvirtino deklaruojamos „visiškai pagrįstos baimės“ dėl konvencinių priežasčių būti persekiojamai aplinkybė.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos nurodyti motyvai ir paaiškinimai, susiję su baime būti persekiojamai, Migracijos departamento pagrįstai pripažinti kaip nepatvirtinantys objektyvaus baimės faktoriaus. Pareiškėjos pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) tariamai kylančias grėsmes (gresiantis persekiojimas dėl darbe išsakytos nuomonės apie (duomenys neskelbtini) yra bendro pobūdžio. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai kilmės valstybėje buvo kilęs realus pavojus ar toks pavojus realiai gresia. Tai grindžiama tik subjektyviomis pareiškėjos prielaidomis, kad informacija apie jos darbovietėje išsakytą nuomonę dėl (duomenys neskelbtini) yra (ar) bus perduota atsakingoms (duomenys neskelbtini) struktūroms, o šios gali imtis vienokių ar kitokių veiksmų pareiškėjos atžvilgiu.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kitus byloje esančius ir atsakovo surinktus įrodymus, sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 1 straipsnio A dalyje įtvirtintų pagrindų pabėgėlio statusui gauti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, todėl pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

35. Pareiškėja prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl pabėgėlio statuso jai suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Prieglobsčio prašytojos kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus karinis konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, todėl Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimą, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5 p., 99.1 p., 99.1.1–99.1.10 p.). Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjos individualią situaciją ir priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi ne tik pareiškėjos paaiškinimais, pateiktais įrodymais, bet ir kilmės valstybės informacija. Pažymėtina, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, spręsdami klausimą susijusį su pareiškėjos visiškai pagrįstos baimės nustatymu, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

37. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis