2019-06-26 Nr. AB-13484-3-62-3-01292-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1540-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01292-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 12–14) prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN,) priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d. (arba 26 d.) buvo paskirtas į 2 lokalinį sektoriaus 1 miegamąjį, kuriame gyveno 16 žmonių. Pareiškėjas teigė, kad minėta patalpa buvo avarinės būklės, nuo sienų bėgo vanduo, ant lubų buvo pelėsis, nuolatos šalta, patalpa buvo perpildyta. Nurodė, kad 16 būryje prausyklos patalpos buvo avarinės būklės, nebuvo langų, tvyrojo šaltis, pelėsis buvo tiek ant lubų, tiek ant sienų. Tualeto patalpos buvo baisios, pusę tualetų sugriauta, nes neva buvo tiesiami vamzdžiai, tualete nebuvo užtikrintas privatumas. Nurodė, kad 16 būrio virtuvėlėje taip pat buvo pelėsis, o šaldytuvas sulūžęs. Teigė, kad už skundų rašymą administracija persekioja, skiria nuobaudas. 2015 m. lapkričio 26 d. buvo paskirta nuobauda, kurią teismas panaikino. Be to, teigė, kad 16 būryje buvo keliamas triukšmas, teko kvėpuoti dulkėmis, nes buvo atliekamas minėtų patalpų remontas. Taip pat visą laikotarpį teko kvėpuoti tabako dūmais, kadangi kaliniai rūkė patalpose. Žala pareiškėjui atsirado dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, netinkamo pareigūnų elgesio bei nuolatinių provokacijų. Pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pažeminimą, nuolat jautė stresą, nerimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 39–43) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. spalio 13 d. buvo paskirtas gyventi į 16 būrį, 5-ąjį miegamąjį, kuris yra 41,10 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų. Nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2015 m. lapkričio 26 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 16 būrį 1-ąjį miegamąjį, kuris yra 45,44 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad jam teko gyventi su 16 žmonių. Pabrėžė, kad Alytaus PN visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučio tipo, todėl nuteistieji gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti teritorijoje, t. y. gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami, gali sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepšinio, tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Alytaus PN, higienos normos pažeidimų nenustatė. Nurodė, kad kamerose užtikrinta tinkama oro temperatūra ir drėgmė, šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, kuri atitinka nustatytas higienos normas. Patalpos ventiliuojamos atidarant langus. 16 būrio virtuvėle ir prausykla yra gero stovio, tualetai atskirti 2 m aukščio pertvaromis, tualeto durelės yra 1,5 m aukščio nuo žemės. Pažymėjo, kad pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomas priteisti žalos dydis.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies (b. l. 159–164).

6. Teismas, remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. spalio 13 d. buvo paskirtas gyventi į 16 būrį 5-ąjį miegamąjį, kurio plotas yra 45,10 kv. m ir jame įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,75 kv. m. Laikotarpyje nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2015 m. lapkričio 26 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 16 būrį 1 miegamąjį, kurio plotas yra 45,44 kv. m ir jame įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,78 kv. m gyvenamojo ploto. Nurodė, kad atsakovas į bylą pateikė duomenis apie ginčo patalpas, jų plotą ir miegamųjų vietų skaičių iš kompiuterinės sistemos „Įskaita“ bei nuteistojo perkėlimo lapus, kurie patvirtina, jog nuteistasis tam tikrais laikotarpiais buvo paskirtas į konkrečias patalpas bei patvirtina patalpų plotą, lovų skaičių. Tačiau teismas vertino, kad atsakovo pateikti duomenys iš kompiuterinės sistemos „Įskaita“ pilnai neatskleidžia, ar ginčo laikotarpiu 16 būrio 1 miegamajame buvo 12 lovų. Be to, teismui pateikus atsakovui raštą, kuriame prašoma pateikti tikslius duomenis, atsakovas į minėtą raštą nereagavo. Teismas sprendė, jog atsakovo atstovas į bylą įrodymų, patvirtinančių, kiek ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose buvo miegamųjų vietų, nepateikė. Nesant tokių įrodymų, nepaneigtas pareiškėjo tvirtinimas, jog ginčo laikotarpiu 16 būryje 1-ajame miegamajame gyveno 16 žmonių. Atsakovas, gavęs pareiškėjo skundą ir atsikirtimą į atsiliepimą, nepaneigė pareiškėjo tvirtinimo, jog ginčo laikotarpiu 16 būrio 1-ajame miegamajame buvo 16 miegamųjų vietų. Nepaneigė pareiškėjo pateikto nei plano, nei liudytojų paaiškinimų. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2015 m. lapkričio 26 d. teko 2,84 kv. m (45 paras trūko 0,26 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpose), todėl ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje.

7. Dėl pareiškėjo teiginių, kad kamerose buvo netinkama oro temperatūra (šalta), drėgmė, nepakankama ventiliacija, nuo sienų bėgo vanduo, ant lubų buvo pelėsis, teismas nurodė, kad pareiškėjas į Alytaus PN pareigūnus, administraciją ir į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų bendrabučio tipo patalpose nesikreipė, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Pareiškėjo argumentai dėl netinkamos oro temperatūros, drėgmės teismo atmesti kaip nepagrįsti. Nurodė, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose.

8. Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosios patalpos buvo avarinės būklės. Teismas pažymėjo, kad atsakovas dėl gyvenamųjų patalpų nepateikė jokių duomenų, todėl sprendė, kad pareiškėjo argumentai lieka nepagrįsti. Pareiškėjo argumentus, kad prausyklos ir tualeto patalpos buvo avarinės būklės, jose šalta, nebuvo langų, ant sienų ir lubų buvo pelėsis, teismas atmetė kaip nenustatytus ir nepagrįstus.

9. Nurodė, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu (ginčo laikotarpiu) buvo užtikrinta, taip pat kad jis, naudodamasis tualetu, nepatyrė diskomforto, nepaisant to fakto, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko formalius teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgęs į tai, jog visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai, teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog sanitarinis mazgas 16 būryje buvo įrengtas taip, kad pareiškėjas galėjo privačiai juo pasinaudoti ir nepatirti nepatogumų, todėl konstatavo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas pripažinti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

10. Dėl pareiškėjo teiginių, kad kiti nuteistieji rūkė gyvenamosiose patalpose, teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomas aplinkybes, jog kiti nuteistieji rūkė gyvenamosiose patalpose, būriuose. Taip pat nepateikė duomenų, ar kreipėsi į administraciją dėl rūkančiųjų asmenų ne tam skirtose vietose. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų nesilaikęs teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo teiginius, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis yra verčiamas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, atmetė kaip neįrodytus.

11. Pareiškėjas skunde nurodė, jog atsakovas už skundų teikimą jį persekioja, skiria nuobaudas. Teismas pažymėjo, kad Alytaus pataisos namų 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 49-3700 pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę šešeriems mėnesiams už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto pažeidimą (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimas). Nurodė, kad iš teismo sprendimo matyti, jog drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta ne už tai, kad jis kreipėsi į teismą siekdamas apginti savo teises, kaip nurodoma skunde. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į bylą nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad drausminė nuobauda jam buvo paskirta už skundų rašymą.

12. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam pablogėjo sveikata, patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, tačiau nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į pareiškėjo asmens sveikatos istoriją, teismas sprendė, kad negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog pareiškėjo nurodomi sveikatos sutrikimai galėjo būti sukelti būtent dėl prastų kalinimo sąlygų. Byloje nėra įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad pareiškėjui dėl netinkamų gyvenimo sąlygų būtų sutrikusi sveikata, taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikri neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

13. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, jog pareiškėjas 16 būrio 1 miegamajame buvo kalinamas pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, taip pat ginčo laikotarpiu kalint 16 būryje buvo nustatyti ir kiti pažeidimai.

14. Teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 150 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 15. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 168–170), kuriame prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti dalyje, kuria pareiškėjui priteisiama 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16. Nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti Kauno apygardos administraciniam teismui, tačiau nebuvo objektyviai įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtine žala. Taip pat nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Teigia, kad pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

17. Pažymi, kad pateikė pirmosios instancijos teismui duomenis, kad nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2015 m. lapkričio 26 d. pareiškėjas paskirtas į 16 būrį, 1 miegamąjį, kurio plotas yra 45,44 kv. m ir jame įrengta 13 miegamųjų vietų. Teigia, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,78 kv. m, tačiau teismas nevertino šių duomenų ir vadovavosi pareiškėjo atsikirtime pateiktais abstrakčiais duomenimis, kad 16 būrio 1 miegamajame buvo 16 miegamųjų vietų. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimais teigia, kad pareiškėjui ploto trūkumą kompensavo Alytaus PN namų režimas.

18. Nurodo, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, kad nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjektų veiksmų.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 175–177) prašo jį tenkinti.

20. Pažymi, kad pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iš bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų, jis turėjo judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijoje, galėjo sportuoti įrengtose salėse ir aikštėse, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, todėl nežymus nustatytos minimalios ploto normos pažeidimas tam tikru laikotarpiu nėra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui realiai galėjo sukelti tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias galima būtų įvardinti kaip nežmoniškas kalinimo sąlygas ar asmens žeminimą, kankinimą.

21. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų buvo tęstinė. Atkreipia dėmesį, jog neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Mano, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos pareiškėją kalinant teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis Alytaus PN laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2015 m. lapkričio 26 d., atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas 16 būrio 1 miegamajame buvo kalinamas pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, taip pat ginčo laikotarpiu kalint 16 būryje buvo nustatyti ir kiti pažeidimai. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį teismas įvertino 150 Eur ir šią suma priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo.

24. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista 150 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad pareiškėjui ploto trūkumą kompensavo Alytaus PN namų režimas, be to, ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pažymi, kad pareiga įrodyti padarytą žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, tenka pareiškėjui, kuris to nepadarė, todėl nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nebuvo pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

25. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, jei atsakovo atstovo byloje pateikti duomenys apie tai, kiek asmenų nurodytais laikotarpiais gyveno konkrečioje kameroje, taip pat koks konkretus gyvenamasis plotas teko kiekvienam, yra netikslūs ir nepakankami, skaičiuojant plotą, tekusį asmeniui pataisos įstaigų kamerose, atsižvelgiama į miegamųjų vietų skaičių gyvenamojoje patalpoje ir bendrą kameros plotą. Tokiu atveju sprendžiama, ar vidutiniškai pareiškėjui tekęs kameros gyvenamosios patalpos plotas atitiko teisės aktų reikalavimus (Taisyklių 111 p.) (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1782-822/2016, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1175-492/2018, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1488-520/2018 ir kt.). Nuo šios taisyklės gali būti nukrypstama tais atvejais, kai pareiškėjai skunde teismui ar teikdami papildomus paaiškinimus ir (ar) įrodymus byloje pateikia duomenų, leidžiančių abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais įrodymais dėl gyvenamosiose patalpose įrengtų lovų skaičiaus (pvz., pareiškėjo skundų pataisos namų administracijai kopijas, duomenis apie pareiškėjui priskirtos lovos numerį, duomenis apie gyvenamojoje patalpoje kartu kalėjusius asmenis bei jų paaiškinimus ir kt.).

26. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Be to, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.).

27. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl lovų skaičiaus 16 būrio 1-ajame miegamajame ginčui aktualiu laikotarpiu t. y. nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2015 m. lapkričio 26 d. Pareiškėjas teigia, jog minėtoje gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma 16 asmenų. Atsakovo atstovo pateiktais duomenimis Alytaus PN 16 būrio 1-ajame miegamajame yra 12 miegamųjų vietų (b. l . 49), tačiau neaišku, ar pateikti duomenys atspindi situaciją būtent ginčui aktualiu laikotarpiu.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šiuos pareiškėjo ir Alytaus PN pateiktos informacijos prieštaravimus pirmosios instancijos teismas privalėjo pašalinti, nes nuo to, ar pareiškėjas buvo laikomas patalpoje kartu su 15 asmenų, ar su mažiau asmenų, tiesiogiai priklauso tai, kiek pareiškėjui teko gyvenamojo ploto. Šių aplinkybių neišsiaiškinus, neįmanoma nustatyti, ar Alytaus PN nepažeidė reikalavimo suteikti pareiškėjui minimalų 3,1 kv. m gyvenamąjį plotą, įtvirtintą Taisyklių 111.1 punkte. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant pašalinti byloje kilusius neaiškumus, pirmosios instancijos teismas turėjo įpareigoti atsakovo atstovą pateikti tikslius duomenis apie miegamųjų vietų skaičių Alytaus PN 16 būrio 1-ajame miegamajame būtent ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2015 m. lapkričio 26 d.), taip pat pateikti informaciją ar per šį laikotarpį miegamųjų vietų skaičius keitėsi ir jei keitėsi, kada tiksliai tai įvyko. To nepadaręs ir vadovaudamasis tik pareiškėjo pateiktais duomenimis, pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir nenustatė esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudaro pareiškėjo skundo pagrindą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir yra naikinamas.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).

30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padarytas proceso normų pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, nes būtina rinkti papildomus įrodymus, jais remiantis nustatyti aplinkybes, susijusias su miegamųjų vietų skaičiumi ginčui aktualiu laikotarpiu, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė