2018-09-26 Nr. AB-16777-3-62-3-02313-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2164-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02313-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą (b. l. 4), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau ir – Alytaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 18 d. iki 2016 m. lapkričio 10 d. jis buvo kalinamas Alytaus PN 6 lokalinio sektoriaus 15 būrio bendrabučio tipo patalpose Nr. 1–4 per mažo ploto sąlygomis. Pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai (lovos, spintelės, stalas ir suoliukai). Pareiškėjo teigimu, dėl ligos jis negalėjo sportuoti, turėjo vengti saulės, būti šaltame ore, todėl negalėjo laisvai judėti kieme, lankytis sporto aikštynuose, o didžiąją dalį laiko praleisdavo gyvenamojoje patalpoje. Pareiškėjas tvirtino, kad 15 būryje buvo kalinami 66 asmenys, o šio būrio dušinėje buvo įrengti tik 6 dušai, prausimuisi skirtos 2 valandos, tačiau dėl silpno vandens spaudimo trūkdavo laiko nusiprausti. Viename 15 būrio miegamajame kali 11 asmenų, miegamajam skirtas 1 tualetas, todėl, norint juo pasinaudoti, tekdavo laukti eilėje, dėl to, pareiškėjo tvirtinimu, jis nespėdavo pasinaudoti tualetu per dienotvarkėje nustatytą laiką. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad pasivaikščiojimo kiemelis buvo per mažas, jame neužteko vietos pajudėti. Pareiškėjas nurodė, kad yra neįgalus, jam neleidžiama dirbti aukščiau nei 1,30 m aukštyje, o turėjo miegoti lovoje, kurios aukštis 1,56 m. Ant lovos nebuvo apsaugų, taip pat nebuvo kopėtėlių, todėl įlipti į lovą buvo sudėtinga. Pareiškėjas pabrėžė, kad dėl nurodytų nepatogumų negalėjo kreiptis į Alytaus PN administraciją, nes jam buvo grasinama, kad bus perkeltas į kitą būrį. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs neigiamus išgyvenimus, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, moralinį pažeminimą, t. y. neturtinę žalą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepimu (b. l. 14–18) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Alytaus PN nurodė, kad esant užimtoms visoms miegamosioms vietoms 15 būrio bendrabučio tipo patalpoje Nr. 3 pareiškėjui teko 3,15 kv. m, bendrabučio tipo patalpoje Nr. 4 –3,14 kv. m, 5 būrio bendrabučio tipo patalpoje Nr. 1 – 3,04 kv. m, bendrabučio tipo patalpoje Nr. 2 – 3,06 kv. m. Atsakovo atstovo nuomone, reikšminga aplinkybė yra ta, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Alytaus PN nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys nelydimi pareigūno laisvai judėti įstaigos teritorijoje, t. y. gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, gali sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepšinio, futbolo, tinklinio ir pliažo tinklinio aikštelėse. Taip pat yra įrengti sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje. Nuteistieji gali dirbti ūkio brigadoje ar užsiimti kita pataisos namuose leistina, prasminga veikla. Nuteistieji yra įtraukiami į įvairias socialinės reabilitacijos programas.

5. Atsakovo atstovas taip pat pažymėjo, kad nuteistiesiems suteikiama galimybė kartą per savaitę 15 minučių nusiprausti visą kūną po dušu. 15 būryje yra įrengti 6 dušai, dušų būklė yra gera, visi dušai yra veikiantys. Kiekvienoje 15 būrio bendrabučio tipo patalpoje taip pat yra įrengtas atskiras tualetas. Visuose 15 būrio miegamuosiuose lovos metalinės, jų būklė gera. Pareiškėjas neturi judėjimo negalios, todėl nėra priežasčių, dėl kurių jis negalėtų miegoti antrame lovos aukšte. 15 būrio 6 lokaliniame sektoriuje nuteistieji gali nevaržomai judėti šio lokalinio sektoriaus kieme, kurio plotas yra 584 kv. m. Pabrėžė, kad teisės aktai laisvės atėmimo vietų kiemų dydžio nereglamentuoja, o 6 lokaliniame sektoriuje maksimalus kalinamų asmenų skaičius yra 66.

6. Alytaus PN pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai žala pasireiškė. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą pareiškėjui.

II. 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu (b. l. 74–79) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

8. Įvertinęs gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, plotą ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, teismas konstatavo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kalint 15 būrio bendrabučio tipo patalpose Nr. 1 ir Nr. 2 buvo pažeista Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11.11 punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m ploto norma, turinti tekti vienam asmeniui, kalinčiam bendrabučio tipo patalpose. Pareiškėjas, pažeidžiant minimalią 3,1 kv. m gyvenamojo ploto normą, Alytaus PN buvo laikomas 256 dienas, tačiau gyvenamojo ploto norma buvo pažeista nežymiai (jam teko 3,04–3,06 kv. m). Ploto trūkumą iš dalies kompensavo suteikta judėjimo laisvė.

9. Teismas taip pat konstatavo, kad sanitarinio mazgo įrenginių (pisuarų ir praustuvių) skaičius 15 būrio bendrabučio tipo patalpose Nr. 1–4 neatitiko Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Laisvės atėmimo patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (toliau – ir Aprūpinimo normos).

10. Vis dėlto įvertinęs bylos duomenis ir nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad pareiškėjo argumentai dėl neužtikrintos galimybės tinkamai nusiprausti duše, dėl per mažo pasivaikščiojimo kiemelių dydžio, dėl pareiškėjo turimo neįgalumo patirtų nepatogumų jam miegant antrame lovos aukšte, yra nepagrįsti.

11. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl negalėjimo kreiptis į Alytaus PN, dėl pareigūnų grasinimų jam yra hipotetinio pobūdžio, nedetalizuotos, dėl to negali būti vertinamos kaip pagrįstos. Nors byloje pateikti duomenys patvirtino, kad pareiškėjas yra kreipęsis į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą dėl Alytaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo) galbūt pažeidžiant asmens teisę kreiptis su skundu į teismą, tačiau Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų nenustatė ir pareiškėjo skundo netenkino.

12. Įvertinęs pareiškėjui padarytų pažeidimų (suteiktas per mažas kalinimo plotas, nepakankamas skaičius sanitarinių įrenginių) pobūdį, trukmę ir mastą, atsižvelgęs, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų su skundais ar prašymais buvo kreipęsis į Alytaus PN ar kitas kompetentingas institucijas, taip pat tai, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, įvertinęs Lietuvoje esančias darbo užmokesčio ir pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

III. 13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai padavė apeliacinį skundą (b. l. 83–85), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista iš atsakovo Lietuvos valstybės 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

14. Alytaus PN pabrėžia, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai žala pasireiškė. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą pareiškėjui.

15. Atsakovo atstovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčo laikotarpiu 15 būrio bendrabučio tipo patalpose Nr. 1 ir Nr. 2 esant užimtoms visoms miegamosioms vietoms pareiškėjui teko nuo 3,04 kv. m iki 3,06 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. nuo 0,4 kv. m iki 0,6 kv. m mažiau nei nustatyta minimali 3,1 kv. m ploto norma, turinti tekti vienam asmeniui, kalinčiam bendrabučio tipo patalpose. Alytaus PN nuomone, toks nežymus gyvenamojo ploto trūkumas negalėjo pareiškėjui padaryti neigiamos įtakos. Atsakovo atstovas pabrėžia, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog nors kalinamam asmeniui teko per mažas plotas, tačiau suteikta judėjimo laisvė laisvės atėmimo įstaigos teritorijoje dienos metu kompensavo ploto trūkumą, dėl to kalinimo sąlygos nepasiekė atitinkamo kankinimo lygio, kad būtų pagrindas konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

16. Pareiškėjas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17. Pareiškėjas nesutinka su Alytaus PN apeliaciniu skundu. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog jis buvo laikomas per mažo ploto sąlygomis ir tai tęsėsi gana ilgą laiką. Taip pat pažymi, kad Alytaus PN teismui byloje pateikė daug neteisingų duomenų ir taip siekė suklaidinti teismą. Pareiškėjas prašo atkreipti dėmesį į Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4026-406/2016, kuriuo teismas už kalinimą netinkamomis sąlygomis Alytaus PN 15 būryje priteisė asmeniui 450 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį pareiškėjui M. S., padarytos dėl netinkamų laikymo Alytaus PN sąlygų.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

21. Pirmosios instancijos teismas detaliai ištyręs byloje esančius įrodymus konstatavo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kalint 15 būrio 1 ir 2 miegamuosiuose buvo pažeista Taisyklių 111.1 punkte reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma. Taip pat teismas nurodė, kad sanitarinio mazgo įrenginių (pisuarų ir praustuvių) skaičius 15 būrio 1–4 miegamuosiuose neatitiko teisės aktais nustatytų normų reikalavimų. Atsakovas apeliaciniame skunde šių teismo nustatytų faktų neginčija. Taigi, teismas neabejotinai nustatė neteisėtų veiksmų faktą, tinkamai tai motyvuodamas ir nurodydamas tiek teisės aktus, tiek byloje esančius įrodymus.

22. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio atsakovas nesutinka su tuo, kad pareiškėjas patyrė žalą ir su priteistos žalos dydžiu. Dėl šių apeliacinio skundo argumentų teismas pažymi, kad remiantis Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Tokia pozicija grindžiama neturtinės žalos pobūdžio specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimų pobūdį ir trukmę, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyti net keli pažeidimai, egzistavę dalį arba visą ginčo laikotarpį. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas dienos metu laisvai galėjo judėti įstaigos teritorijoje, padarytos žalos fakto nepašalina.

23. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams dėl neturtinės žalos formos ir dydžio įvertinimo bei jų nekartodama, sutinka su tuo, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri turėjo būti atlyginta pinigais, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumą. Teisėjų kolegijos nuomone, 200 Eur suma yra pagrįsta ir adekvati dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

24. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius