2026-01-06 Nr. BB-53-1-01-1-16489-2024-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4307(4312)/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16489-2024-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Arūno Budrio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. K. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 12 d. d. nutarties nuteistojo K. R. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Ž. K. prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl civilinio ieškinio ir nuteistajam K. R. paskirtos bausmės: iš nuteistojo K. R. priteisti Ž. K. naudai 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei paskirti K. R. 13 metų laisvės atėmimo bausmę.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimus bei netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250, 6.284 straipsnių nuostatas. Tai lėmė neteisingą civilinio ieškinio išsprendimą. Kasatoriui priteistos neturtinės žalos dydis yra per mažas, neproporcingas patirtai žalai, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir formuojamos teismų praktikos. Teismai, spręsdami šį klausimą, neįvykdė pareigos išnagrinėti bylą išsamiai ir nešališkai, įrodymus vertinti išsamiai, visapusiškai ir sistemiškai, neatsietai vienus nuo kitų ir savo sprendimų tinkamai nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės tik pakartojo apskųsto nuosprendžio argumentus ir neatsakė į esminius apeliaciniame skunde keliamus klausimus.

Kasatoriaus teigimu, teismai tik formaliai pripažino, kad jis yra nužudytosios tėvas, kad jiedu reguliariai bendravo ir duktė jam teikė materialinę paramą. Dėl dukters nužudymo jis neteko ne tik dukters emocinės paramos ir kasdienio bendravimo, bet ir galimybės bendrauti su anūkais. Be to, jo sveikatos būklė po dukters nužudymo pablogėjo, atsirado stiprūs emocinės būsenos svyravimai, nerimas, miego sutrikimai. Šios aplinkybės buvo vertinamos fragmentiškai. Teismų išvados dėl kasatoriaus ir dukters ryšio nėra įtikinamai pagrįstos visais bylos duomenimis. Jųdviejų santykiai nebuvo formalūs, paremti nuolatiniu bendravimu, rūpesčiu ir tarpusavio pasitikėjimu. Tačiau teismai, apsiribodami dalies liudytojų (tarp jų – nuteistojo ir jo artimųjų) parodymais, sprendė, kad santykiai buvo dalykiški, nes jis gaudavo finansinę paramą. Šiuo atveju nebuvo pakankamai įvertinti kasatoriaus paaiškinimai, kitų liudytojų parodymai bei duomenys apie jo sveikatos pablogėjimą ir finansinę padėtį, o duomenys apie dukters asmenybę, mokslo ir profesinius pasiekimus, jos realias galimybes ir pareigą ateityje kasatorių toliau išlaikyti ir remti nebuvo tiriami ir vertinami. Taigi įrodymai buvo vertinami nevisapusiškai ir selektyviai.

Pasak kasatoriaus, teismai sutapatino jau įvykdytas mokėjimo pareigas (2 500 Eur iš kaltininko ir 2 100 Eur iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondo) su neturtinės žalos dydžiu. CK nenumato, kad iš trečiųjų asmenų gauta išmoka automatiškai mažina kaltininko pareigą atlyginti neturtinę žalą. Priteista papildoma 400 Eur kompensacija iš kaltininko neatitinka patirtos žalos dydžio, protingumo ir teisingumo principų. Be to, nužudytosios dviem nepilnamečiams vaikams (jo anūkams) buvo priteista po 49 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam, o kasatoriui, kaip nužudytosios tėvui, nustatyta tik 5 000 Eur neturtinė žala. Tai rodo neturtinės žalos dydžių disproporciją tarp skirtingų nukentėjusiųjų, nukentėjusių nuo to paties nusikaltimo. Kasatoriaus patirtas dvasinis skausmas ir gyvenimo perspektyvų pasikeitimas nėra iš esmės mažesni nei tų vaikų. Apeliacinės instancijos teismas, cituodamas konkrečias kasacinės instancijos teismo nutartis, susiaurino neturtinės žalos dydžio nustatymą iki nurodytų sumų intervalo (5000–21 000 Eur). Tai prieštarauja individualizavimo principui. Naujesnėje praktikoje bylose dėl gyvybės atėmimo šeimos nariams priteisiamos ir gerokai didesnės – 30 000 Eur ir daugiau neturtinės žalos sumos. Tačiau tų kasacinės instancijos teismo nutarčių apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ir nepateikė argumentų, kodėl jomis nesivadovauja.

Kasatoriaus nuomone, teismai, nustatydami K. R. bausmės dydį, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54, 59, 60 straipsnių nuostatas ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Paskirta bausmė yra aiškiai per švelni, neatitinka nusikalstamos veikos pavojingumo, bausmės paskirties, teisingumo ir protingumo principų, todėl laikytina neteisėta ir neteisinga. Nors padarytas labai sunkus, itin pavojingas nusikaltimas (sąmoningai atimta gyvybė savo šeimos nariui), kuris sukėlė itin sunkius padarinius (sugriauta šeima, nepilnamečiai vaikai neteko motinos, kasatorius – vienintelės dukters), teismai tinkamai nemotyvavo, kodėl K. R. paskyrė baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytą mažiausią 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Taip teismai reikšmingai nukrypo nuo prokuroro motyvuoto siūlymo skirti nuteistajam 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Pernelyg didelė reikšmė suteikta atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms (dalies žalos atlyginimui, kaltės pripažinimui ar pan.), nepakankamai įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes ir itin sunkius ir negrįžtamus padarinius šeimai. Esant neginčijamiems nuteistojo kaltės įrodymams, gailėjimasis ir dalinis žalos atlyginimas yra nuteistojo pasirinkta taktika, siekiant mažesnės bausmės. Nuteistasis anksčiau buvo atleistas nuo atsakomybės už smurtinius veiksmus. Šis faktas rodo nuteistojo polinkį smurtauti ir kelia abejonių dėl išreikšto gailėjimosi. Taip pat nepagrįstai akcentuota, kad nusikaltimas įvykdytas didelio susijaudinimo būsenos. Buvo susiklosčiusi įprasta buitinė situacija, kuri socialiniame gyvenime neturi sukelti nekontroliuojamų savitvardos praradimų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad teismas paskirtos bausmės rūšies ir dydžio klausimus nagrinėja tikrindamas, ar teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl bausmės švelnumo ar griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-2-693/2019, 2K-72-489/2020, 2K-144-942/2021, 2K-147-489/2021, 2K-179-942/2021 ir kt.). Pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės proporcingumo klausimus paprastai išsprendžia apeliacinės instancijos teismas. Tai šioje byloje ir buvo padaryta. Kasaciniame skunde teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad žemesnės instancijos teismai, skirdami nuteistajam bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą nepateikta.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su civiliniu ieškiniu pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis pats savaime yra ne teisės, o fakto klausimas, todėl tiesiogiai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas skundžiamus teismų sprendimus šiuo klausimu patikrina tik teisės taikymo aspektu. Aplinkybių, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tyrimas ir vertinimas paprastai yra baigiamas apeliacinės instancijos teisme.

Iš paduoto kasacinio skundo turinio matyti, kad prašymas pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir padidinti iš nuteistojo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Ž. K. priteistą neturtinės žalos dydį grindžiamas subjektyviai išreikštu nesutikimu su priteistu neturtinės žalos dydžiu, o teiginiai dėl netinkamo CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo ir baudžiamojo proceso įstatymo normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, apeliacinį bylos nagrinėjimą, pažeidimo yra deklaratyvūs ir reikiamai nepagrįsti teisiniais argumentais, todėl tai nesudaro kasacijos pagrindo. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliaciniame skunde ginčijamų įrodymų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimo yra kitokios, nei pageidauja kasatorius, nesuteikia pagrindo spręsti apie kasacijos pagrindų buvimą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Eligijus Gladutis

Arūnas Budrys