76efb23c-d97a-4f63-9960-a2f248fa2b0a · Kauno apygardos teismas

Nr    Byla Nr. 1S-344-317/2016                                Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00293-2008-2                 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14; 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Evaldo Gražio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M.

P. skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties, kuria atmestas M. P. skundas dėl PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo, n u s t a t ė : M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d.

– laisvės atėmimu 3 metams. 2011 m. gegužės 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu panaikinus nuosprendžio dalį, kuria M. P. iÅ¡teisintas pagal BK 181 str. 2 d. ir priėmus naujÄ nuosprendį, jis nuteistas ir pagal BK 181 str. 2 d., o veika iÅ¡ BK 135 str. 1 d. perkvalifikuota į BK 135 str. 2 d. 9 p., paskiriant galutinę subendrintÄ 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2014 m. vasario 20 d., o pabaiga – 2019 m. vasario 20 d. Neatlikta bausmės dalis – 3 metai 1 mėnuo 13 dienų (skaičiuojant Komisijos nutarimo, priimto 2016 m. sausio 11 d., dienÄ ).KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi atmetė nuteistojo M.

P. skundÄ dėl 2016 m. sausio 11 d. Komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d., sutikdamas su Komisijos padaryta iÅ¡vada, jog M. P. asmenybė ir elgesys bausmės atlikimo metu (gautos nuobaudos ir paskatinimai, atsisakymas dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiÅ«lytÄ darbÄ ), socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai, taip pat nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatas pagal „OASys“ metodikÄ , nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog M.

P. atitinka BVK 157 str. 1 d. sÄ lygas, kurioms esant gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos.Nuteistasis M. P. skunde praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartį bei Komisijos 2016 m. sausio 11 d. nutarimÄ , tenkinti jo praÅ¡ymÄ ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neiÅ¡sami, neobjektyvi, nemotyvuota, todėl naikintina. Be to, teismo nutartis ir Komisijos nutarimas yra neteisėti tiek teisės taikymo aspektu, tiek sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo principų prasme.

Nesutikdamas su teismo motyvais dėl keturių jo baustumų bausmės atlikimo metu, pareiÅ¡kėjas teigia, kad vadovaujantis BVK 141 str. ir 143 str., taip pat Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, nuobaudos galioja iki 1 metų, todėl teigti, jog jis yra baustas, ir tuo remtis priimant nutartį, yra neteisinga. PrieÅ¡ingai nei nurodė teismas, jis mano, kad atitinka BVK 157 str. 1 d. sÄ lygas. Anot nuteistojo, teismas tiesiog neteisingai vertino aplinkybių visumÄ . Tvirtina, kad kliÅ«timi taikyti jam lygtinį paleidimÄ , buvo jo elgesys bausmės atlikimo metu (nuobaudos), tačiau, pareiÅ¡kėjo nuomone, toks teiginys neteisingas, kadangi jis neturi galiojančių nuobaudų, be to, bausmės atlikimo metu yra skatintas net keturis kartus.

Pažymi ir tai, kad BVK nustatyta lygtinio paleidimo iÅ¡ pataiso įstaigos sÄ lyga – kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų ir nenusikals – yra abstrakti ir argumentavimui dėl Å¡ios sÄ lygos buvimo arba nebuvimo sukuria prielaidas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų klausimÄ sprendžiantiems subjektams naudoti įvairius argumentus, kas lemia skirtingos praktikos formavimÄ , todėl vadovautis „kitomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis“, nuteistojo nuomone, nėra reikalinga.

Vadovautis kitomis aplinkybėmis (problemų sprendimo įgÅ«džių stoka, nusikaltimo aplinkybėmis ir t. t.), kurias konstatavo apylinkės teismas, taip pat negalima, nes Å¡ios aplinkybės yra tyčinio nusikaltimo sudėtis, o jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Be to, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos reglamentuoja nuosprendžių ar nutarimų suraÅ¡ymÄ ir asmens teisinės padėties iÅ¡kraipymo ar apsunkinimo negalimumÄ . Mano, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo skundo motyvus įvertino neiÅ¡samiai ir nepagrįstai.

Atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, jog nacionalinių teismų sprendimai turi bÅ«ti tinkamai motyvuoti, nes tik tuomet galima konstatuoti, kad byloje įvykdytas teisingumas.Nuteistasis nurodo ir tai, kad iÅ¡ KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo matyti, jog galimai apie jo skundÄ nežinojo prokuroras, todėl nepateikė atsiliepimo kaip tai numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 360 str. 2 d. Mano, kad tai yra grubus proceso pažeidimas.Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra iÅ¡ dalies Å¡aliÅ¡ka, nes nebuvo įvertintos nuteistojo teisinę padėtį Å¡velninančios aplinkybės, kad išėjęs į laisvę bÅ«tų įdarbintas, mokosi, baigė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – Anoniminių alkoholikų grupės kursus, pykčio valdymo kursus, „Tėvo Namai“, įgijo tinkuotojo specialybę, dengia civilinį ieÅ¡kinį.Atsiliepimų į nuteistojo skundÄ negautas.

Nuteistojo M. P. skundas atmestinas.. BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atlie­kan­tys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabi­li­ta­cijos plane numatytas priemones, yra pa­teikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai pra­Å¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstai­gos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pa­Å¾an­ga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenu­sikals.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įsta­tymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabi­litacijos plane nu­ma­tytas priemones ir atli­ku­siam minimaliÄ BVK 157 str. 2 d. numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo baus­mės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukÅ¡­Äiau nurodytus reika­la­vi­mus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laiky­sis įstatymų ir nenu­si­kals.

Pagal Å¡iuo metu ga­lio­jantį teisinį reguliavimÄ , ar nuteistasis laikysis įsta­tymų ir nenusikals, spren­džiama pagal nu­teis­tojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ ir pažangÄ jÄ mažinant.BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto nu­teistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nu­ro­dy­tÄ nukentėjusiojo atsiliepimÄ , jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteis­ta­jam lyg­tinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti.

Tuo tarpu klausimÄ dėl lygtinio pa­lei­di­mo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo spren­džian­tis teismas vertina, ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos. Teismas apie Å¡io klausimo nagrinėjimÄ praneÅ¡a nuteistajam ir prokurorui (BPK 360 str. 2 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teisme 2016 m. sausio 18 d. gautas nuteistojo M.

P. skundas dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra (b. l. 2-4). Teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartimi paskyrė posėdį Å¡io skundo nagrinėjimui (b. l. 7), o minėtÄ nutartį iÅ¡siuntė tiek nuteistajam M. P., tiek Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«rai (b. l. 8). Todėl nuteistojo skundo teiginys, kad buvo pažeisti BPK 360 str. 2 d. reikalavimai, atmestinas kaip nepagrįstas.Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, sutinka su komisijos padarytomis iÅ¡vadomis ir konstatuoja, kad nėra objektyvaus pagrindo taikyti M.

P. lygtinį paleidimÄ . Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali bÅ«ti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. IÅ¡ teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. P. yra atlikęs įstatyme numatytÄ bausmės dalį, kada gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ žema (30 balų).

Tačiau kitos aplinkybės, iÅ¡ kurių sprendžiama apie pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistojo M. P. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra pakankama manyti, jog išėjęs į laisvę, nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra eilė jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kurios nebuvo vertintos apylinkės teismo, skundÄ nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimÄ , byloje nenustatyta.

Apie nuteistojo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sprendžiama įvertinus informacijÄ apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimÄ , nuteistojo dalyvavimÄ elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistasis M. P., kaip jau minėta, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme.

Bausmės atlikimo metu M. P. nesielgė nepriekaiÅ¡tingai, buvo baustas (keturis kartus). Nors nuobaudos Å¡iuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir rodo jo neigiamÄ požiÅ«rį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymÄ si. Be to, pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, pažeidimų darymas laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje ir vėliau, t. y., kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iÅ¡ pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai.

O tai leidžia pagrįstai manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatytos aplinkybės, kad nuteistasis linkęs save vertinti vienpusiÅ¡kai, iÅ¡ teigiamos pusės, jaučiasi per griežtai nubaustu, nors bausmę atlieka už labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymÄ , be to, pakankamai greitai supyksta, problemoms spręsti yra naudojęs fizinę agresijÄ . Ir nors nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių jo agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau bent vienÄ kartÄ naudojo smurtÄ , siekdamas kad kiti paklustų, kas įvertinta kaip kriminogeninis veiksnys, padidinantis galimybę nusikalsti pakartotinai.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatytos nuteistojo nuostatos, artimos kriminogeniniams veiksniams, iÅ¡ esmės rodančios, jog M. P. į priežiÅ«rÄ pataisos įstaigoje reagavo minimaliai, t. y., jis keturis kartus pažeidė įstaigos vidaus tvarkÄ , atsisakė siÅ«lomo mokamo darbo. Pastaroji aplinkybė rodo, jog nuteistasis, nors ir turėdamas priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį, pataisos namuose nededa pastangų tam, kad civilinį ieÅ¡kinį geranoriÅ¡kai atlygintų arba bent sumažintų (iÅ¡ nuteistojo iÅ¡ieÅ¡kota tik nedidelė dalis civilinio ieÅ¡kinio sumos).

Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis dalyvavo anoniminių alkoholikų susitikime, Tėvo namų vykdomame projekte, įstaigoje organizuotose renginiuose ir socialinės reabilitacijos programose, tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad dalyvavimas minėtose programose turėjo įtakos nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui, pateiktoje bylos medžiagoje nėra.SkundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

AukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, nuspręsdama netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo M. P. skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., n u t a r i a : atmesti nuteistojo M. P. skundÄ ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Kolegijos pirmininkas                                                                       Algirdas Jaliniauskas Teisėjai                                                                                   Giedrius Endriukaitis                    Evaldas Gražys