76ef9f86-1dcb-4329-afd0-e9584621ff11 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja JPranešėja R. Zubernienė              Civilinė byla Nr. 2A-603-112/2014Teisėja V Jurjonas               (Proceso Nr. 2-43-3-01407-2013-0)               Procesinio sprendimo kategorija: (S)                30.12.1; 121.18; 121.21. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. gegužės 8 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų O.

D. ir D. D. apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. B. ieÅ¡kinį atsakovams O. D., D. D., tretiesiems asmenims A. K., V. K. dėl turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė praÅ¡o įpareigoti atsakovus O. D. ir D. D. perduoti jai ar jos įgaliotam asmeniui P. B. angaro karkasÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nusigriovimui ir pasiėmimui per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti 440,44 Lt atstovavimo iÅ¡laidų valstybei.

Nurodė, kad 2009-07-07 pirkimo–pardavimo sutartimi iÅ¡ UAB „Baltų keliai“ direktoriaus V. K. už 7 000 Lt jos vyras P. B. nusipirko nusigriovimui metalinį angaro karkasÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Angaro konstrukcijų iÅ¡ karto nepasiėmė, nes tam nebuvo laiko, lėšų, be to, susirgo sunkia liga ir 2012-02-28 vyras mirė. 2013-05-03 ji tapo P. B. įpėdine. 2011 m. pabaigoje vyras sužinojo, kad V. K. 2011-06-03 pardavė atsakovams O. D. ir D. D. gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kartu su minėtu angaru.

Sodybos Å¡eimininkai pareiÅ¡kė, kad tai yra jų nuosavybė ir iÅ¡sivežti angaro neleido. Mano, kad atsakovai valdo angarÄ neteisėtai, todėl praÅ¡o jį iÅ¡reikalauti.Å ilutės rajono apylinkės teismas 2013-11-27 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino. Ä®pareigojo O. D. ir D. D. perduoti R. B. angaro karkasÄ , esantį (duomenys neskelbtini), per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisė iÅ¡ O. D. ir D. D. valstybės naudai po 220 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ O.

D. ir D. D. valstybės naudai po 19 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų. Nurodė, kad atsakovai jokio metalinio karkaso nuosavybės dokumento nepateikė. Aktas negali bÅ«ti nuosavybės pagrindas. Teismas nustatė, kad V. K., bÅ«damas konstrukcijų savininku nuo     2008-01-25 pagal žodinę dovanojimo sutartį, turėjo teisę elgtis su Å¡iuo daiktu savo nuožiÅ«ra, todėl 2009-07-07 pirkimo sutartimi pardavė angaro karkasÄ P. B. Abi sutarties Å¡alys savo sutartines pareigas įvykdė, tačiau dėl sveikatos bÅ«klės P. B. negalėjo karkaso iÅ¡sivežti. Atsižvelgęs į tai, kad sutartis nenuginčyta, Å¡alių valia aiÅ¡ki, teismas spendė, kad ji yra galiojanti ir patvirtinanti P. B. teisę į metalinį karkasÄ .

Pažymėjo, kad 2011-04-19 A. K. negalėjo perduoti O. D. metalinių konstrukcijų Å¡iltnamio, kadangi nuo 2008-01-25 jis jau nebuvo savininkas. Be to, teismas nurodė, kad atsakovai nepagrindė duomenų, kad karkasÄ Ä¯sigijo už 25 000 Lt.Apeliaciniu skundu atsakovai praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad metalinis karkasas jiems buvo perduotas perdavimo aktu, nes notarė jo neįtraukė į sutartį dėl to, kad nebuvo registruotas vieÅ¡ajame registre.

Be to, teigia, kad nekilo jokių abejonių dėl angaro savininko, nes visas detales dėl žemės sklypo, namo ir metalinio karkaso derino A. K., tai patvirtinta ir perdavimo akte. Angaro kaina buvo priskaičiuota prie sodybos kainos, to neginčija ir tretieji asmenys. Teigia, jog yra sÄ Å¾iningi įgijėjai ir metalinis karkasas negali bÅ«ti iÅ¡ jų iÅ¡reikalautas. Mano, kad nėra jų kaltės dėl to, kad tretieji asmenys tÄ patį karkasÄ pardavė du kartus. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad 2011-04-19 A.

K. jam negalėjo perduoti metalinių konstrukcijų Å¡iltnamio, nes jau 2008-01-25 nebebuvo savininkas. Mano, kad teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė nepagrįstai remdamasis tik A. K. žodiniais paaiÅ¡kinimais apie sodybos padovanojimÄ su visais joje esančiais daiktais sÅ«nui V. K.. Be to, pažymėjo, jog A. K. paaiÅ¡kinimai yra prieÅ¡taringi. Byloje jis taip pat nurodė, kad angarÄ pardavė atsakovams, kad tuo metu jis buvo angaro savininkas. Apeliantai teigia, jog teismas taip pat nepagrįstai perdavimo aktÄ vertino pažodžiui, o ne pagal tikrÄ jÄ prasmę, nelaikydamas jo pirkimo–pardavimo sutartimi vien todėl, kad taip neįvardytas.

Mano, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei metalinį karkasÄ pardavė V. K., kuris tokios teisės neturėjo, todėl ieÅ¡kovė turi reikÅ¡ti ieÅ¡kinį V. K. dėl pardavėjui nepriklausančio daikto pardavimo (CK 6.307 str.).Atsiliepimu į ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė praÅ¡o palikti Å ilutės rajono apylinkės teismo sprendimÄ nepakeistÄ ir apeliacinį skundÄ atmesti. Teigia, jog metalinio angaro karkaso pirkimo–pardavimo sutartis yra sudaryta, Å¡alių pasiraÅ¡yta, teisėta ir nenuginčyta.Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Pažymėtina, kad atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009;

Van de Hurk v. the Netherlands, Judgement of 19 April 1994, par. 61). Kolegija sutinka su visais pirmosios instancijos teismo motyvais ir papildomai nurodo, kad kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). IÅ¡analizavus bylos medžiagÄ , sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovė neįrodė savo argumentų. IeÅ¡kovė, prieÅ¡ingai, ieÅ¡kinį pagrindė raÅ¡ytiniais įrodymais: pateikė teismui duomenis apie metalinio angaro karkaso įsigijimÄ iÅ¡ UAB „Baltų keliai“ direktoriaus A.

K. (b. l. 8). Å i sutartis yra nenuginčyta ir galiojanti. Atsakovai teigia, kad metalinį angaro karkasÄ Ä¯sigijo už          20 000 Lt iÅ¡ A. K., kuris buvo teisėtas savininkas, o ieÅ¡kovė įsigijo iÅ¡ V. K., kuris nebuvo angaro savininkas. Kolegija nesutinka su tokiu atsakovų argumentu ir nurodo, kad Å¡iÄ aplinkybę paneigia trečiojo asmens A. K. paaiÅ¡kinimai, kad visÄ sodybÄ su visais joje esančiais daiktais dar 2008-01-25 padovanojo sÅ«nui V. K.. VisÄ sodybÄ , kurioje buvo ir angaras, atsakovams pardavė bÅ«tent V.

K., o ne A. K., tai patvirtina aplinkybę, jog A. K. viskÄ kartu su sodyba padovanojo sÅ«nui. Atsakovai nepateikė duomenų, kad metalinį angaro karkasÄ Ä¯sigijo už 20 000 Lt, kaip nurodė teismo posėdžio metu (b. l. 51). Perdavimo akte, kurį atsakovai praÅ¡o laikyti pirkimo–pardavimo sutartimi, nėra nurodyta angaro kaina. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad perdavimo aktas neįrodo nuosavybės įgijimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad perkant sodybÄ iÅ¡ V.

K., o ne iÅ¡ A. K., turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl angaro nuosavybės teisės, juolab kad perdavimo–priėmimo akte yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad jis įsigalioja tik įsigijus sklypÄ , esantį Verdainių k., Å ilutės r. Vadinasi, anot atsakovų, viskÄ Ä¯sigijo kartu, tačiau nepasidomėjo, kodėl yra skirtingi savininkai. Apeliantai mano, kad yra pagrindas perdavimo–priėmimo aktÄ laikyti pirkimo–pardavimo sutartimi, nes kitaip pardavimo notarinėje sutartyje negalėjo įforminti.

Kolegija nesutinka su tokius argumentu, nes tai paneigia byloje esanti medžiaga. Atsakovai angaro perdavimo–priėmimo aktÄ sudarė gerokai anksčiau, t. y. 2011-04-19, nei sudarė sodybos pirkimo–pardavimo sutartį – 2011-06-03. Taigi atsakovai, sudarydami metalinio angaro karkaso perdavimo–priėmimo aktÄ , nežinojo, kad metalinio angaro karkaso notarė neįtrauks į pirkimo–pardavimo sutartį ir, kaip nurodė atsakovai, tuo atveju privalėjo pirkimÄ Ä¯forminti suraÅ¡ydami perdavimo–priėmimo aktÄ .

Atsižvelgęs į byloje surinktus įrodymus, į tai, kad atsakovai neįrodė, jog yra teisėti angaro savininkai, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su visais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog apeliacinio skundo motyvų pagrindu nėra pagrindų jo keisti ar naikinti (CK 4.47 str., 4. 95 str., CPK 178 str., 175 str., 326 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Å ilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                              Rimvida Zubernienė Kolegijos teisėjai                                                               Erika MisiÅ«nienė                                                                            Almantas Padvelskis