Legislator Case Law & Legislation
2022-08-01 Nr. BB-5089-1-01-1-47160-2018-2 AI generated

2022-08-01 Nr. BB-5089-1-01-1-47160-2018-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2022-08-01 Nr. BB-5089-1-01-1-47160-2018-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Tomo Šeškausko, spręsdama nuteistojo D. B. kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nuosprendžio dalies ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 3 d. nutarties dalies priėmimo klausimą,

Legislator headnote

AI generated

2022-08-01 Nr. BB-5089-1-01-1-47160-2018-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Nuteistasis D. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 3 d. nutarties dalį, kuria pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nuosprendis, ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nuosprendį – D. B. dėl dalies nusikalstamų veikų išteisinti, už kitas jo padarytas nusikalstamas veikas paskirti kitokio dydžio laisvės atėmimo bausmes, šias bausmes subendrinti, subendrintą bausmę subendrinti su kitu nuosprendžiu paskirta ir subendrinta bausme, dalį civilinių ieškinių palikti nenagrinėtus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Kasacinio skundo Nr. DOK-3891/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47160-2018-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugpjūčio 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Tomo Šeškausko, spręsdama nuteistojo D. B. kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nuosprendžio dalies ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 3 d. nutarties dalies priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis D. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 3 d. nutarties dalį, kuria pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nuosprendis, ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nuosprendį – D. B. dėl dalies nusikalstamų veikų išteisinti, už kitas jo padarytas nusikalstamas veikas paskirti kitokio dydžio laisvės atėmimo bausmes, šias bausmes subendrinti, subendrintą bausmę subendrinti su kitu nuosprendžiu paskirta ir subendrinta bausme, dalį civilinių ieškinių palikti nenagrinėtus.

Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisingą teismą, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 3 dalį, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, neišdėstė motyvuotų argumentų dėl apeliaciniame skunde keliamų kaltės klausimų, kaip tai nurodyta BPK 332 straipsnio 3, 5 dalyse. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas dalies nuosprendžio dėl nusikalstamų veikų nemotyvavo, kvestionuoja įrodymų, kuriais grindžiamas nuosprendis, pagrįstumą ir pakankamumą. Be kita ko, kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą bausmę, nes netinkamai taikė BK įtvirtintas ir bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas, tuo tarpu abiejų instancijų teismai turėjo kitaip vertinti jį charakterizuojančius duomenis, jie nesivadovavo kasacinės instancijos teismo praktika, kurioje nurodoma, kad, skiriant bausmę, turi būti įvertintos visos (įstatyme įtvirtintos ir byloje nustatytos) aplinkybės. Nurodoma ir tai, kad dėl vienos iš vagysčių nepagrįstai nebuvo pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o apeliacinės instancijos teismas šį apeliacinio skundo argumentą ignoravo. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė non reformatio in peius (draudimo pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) principą, nes iš naujo nesubendrino ir nepaskyrė jam galutinės bausmės, taip sudarydamas prielaidas teismui vykdymo metu bendrinant bausmes pabloginti jo padėtį.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų), tuo tarpu BPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Nuteistojo D. B. kasaciniame skunde iš esmės yra keliami klausimai, susiję su galimai teismų padarytais esminiais BPK nuostatų pažeidimais.

Nuteistasis neigia padaręs dalį nusikalstamų veikų (vagysčių), už kurias yra nuteistas, šią poziciją grįsdamas sava byloje esančių įrodymų (vaizdo įrašuose fiksuotos informacijos, nukentėjusiųjų parodymų, kriminalinės žvalgybos veiksmų protokole fiksuotos informacijos) interpretacija ir detalia jų analize, tačiau nepateikdamas teisinių argumentų, pagrindžiančių esminių BPK nuostatų pažeidimą, priešingai, nei to reikalaujama BPK 378 straipsnio 2 dalyje. Subjektyvus nesutikimas su abiejų instancijų teismų padarytomis išvadomis dėl aptariamų įrodymų, kuriais remiantis nustatytos bylos aplinkybės, nepagrindžiant skundo teiginių, kad padaryti esminiai BPK pažeidimai, nesudaro kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindo. Be kita ko, kasaciniame skunde pateikiami argumentai yra iš esmės tapatūs nuteistojo apeliaciniame skunde pateiktiems argumentams, t. y. susiję su įrodymų vertinimu ir paskirtų bausmių dydžiu.

BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008 ir paskesnės kasacinės nutartys, pavyzdžiui baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-75-511/2022). Taigi kasacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka, vadovaujasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis, todėl kasaciniame skunde keliami klausimai, susiję tiek su įrodymų vertinimu, tiek su teismų nustatytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis, negali būti nagrinėjami kasacine tvarka.

Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad dėl bausmės dydžio klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas ne konkretaus jos dydžio nustatymo aspektu, o aiškinantis, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, kad parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-507/2015, 2K-337-489/2017, 2K-123-697/2019). Šiuo atveju nepateikus teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad bausmės skyrimą reglamentuojančios BK nuostatos D. B. buvo pritaikytas netinkamai, kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo nagrinėti skundo, kuriame iš esmės pateikiamas kasatoriui palankus jo asmenybės vertinimas.

Kasatoriaus argumentas dėl principo non reformatio in peius pažeidimo nėra rimtas. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas dalį nuteistojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo atlikto bausmių bendrinimo, aiškiai šio principo nepažeidė, nes, kaip nurodo ir pats kasatorius, bausmės gali būti bendrinamos nuosprendžių vykdymo metu, tačiau deklaratyviai kelia prielaidą, kad apeliacinės instancijos teismas, ištaisęs pirmosios instancijos klaidą, tačiau nesubendrinęs bausmės su kitu nuosprendžiu paskirta bausme, su kuria pirmosios instancijos teismas bausmės nebendrino, sudarė pagrindą galimam nuteistojo teisinės padėties pabloginimui vykdymo stadijoje. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 30 punkte nurodė aiškius motyvus, kodėl susidariusioje teisinėje situacijoje galutinės bausmės D. B..

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nuteistojo D. B. kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir aiškiai neatitinka BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Albinas Antanaitis

Tomas Šeškauskas