2024-01-17 Nr. AB-1239-3-64-3-00808-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-299-662/2024

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00808-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.2; 43.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. V. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „Vilkėja“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja M. V. (toliau – ir pareiškėja, M. V.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir atsakovas, Registrų centras) struktūrinio padalinio – Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Panevėžio skyriaus (toliau – ir Kadastro tvarkytojas) 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. S-145349 (14.1) „Dėl klaidingų Nekilnojamojo turto kadastro duomenų ištaisymo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti į Nekilnojamojo turto registrą (toliau – ir NTR) 2012 m. birželio 12 d. įrašytus duomenis apie kiemo statinių (kiemo aikštelės, aptvėrimo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kiemo statiniai), esančių (duomenys neskelbtini), perkėlimą iš registro Nr. (duomenys neskelbtini) į registrą Nr. (duomenys neskelbtini) bei NTR esančius duomenis apie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytą 0,4723 ha ploto teritoriją.

2. Pareiškėja nurodė, kad Kadastro tvarkytojui buvo pateikti neteisingi duomenys apie Kiemo statinių vietą 0,4723 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) ir šio žemės sklypo užstatytą 0,4723 ha ploto teritoriją. Kiemo statinių duomenų perkėlimas NTR iš registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) į Žemės sklypo registro įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas neteisėtai. Pareiškėjos teigimu, taip buvo pasikėsinta į jos tėvo L. M. (toliau – ir L. M.) nuosavybės teise valdytą žemę, kuri patenka į Žemės sklypo teritoriją. Pareiškėja teigė, kad A. J. (toliau – ir A. J.) ir D. V. (toliau – ir D. V.) nuosavybės teisėmis priklauso tik prekybos paviljono pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), ir prekybos kiosko pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kitokių statinių, esančių Žemės sklype, šie asmenys nuosavybės teisėmis nevaldė. Remiantis 2010 m. vasario 12 d. kadastro duomenų byla ir 2010 m. kovo 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, Kiemo statiniai buvo 0,3231 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o jų duomenys – NTR įregistruotame registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini). Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) 2010 m. balandžio 23 d. sprendime Nr. 73 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ nurodė, jog A. J. ir D. V. nuosavybės teisių į Kiemo statinius įregistravimo pagrindas yra būtent 2010 m. kovo 1 d. pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Rivona“. Pareiškėja paaiškino, kad R. L. įmonės „Sidabrinė žuvelė“ ir tuometinio Biržų rajono vartotojų kooperatyvo 1997 m. birželio 30 d. sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje Kiemo statiniai nebuvo nurodyti kaip parduodamas turtas, šie statiniai nurodyti tik 2010 m. kovo 1 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, nors 2003 m. birželio 30 d. varžytinių aktu UAB „Rivona“ Kiemo statinių neįsigijo. Komisija, neatsižvelgusi į 2010 m. kovo 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį, neteisingai teigė, jog Kiemo statiniai yra Žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

3. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad Kadastro tvarkytojo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjos prašymą ištaisyti klaidas NTR, yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas išsamiai išnagrinėjus prašymą, Kiemo statinių, 0,4723 ha žemės sklypo ir 0,3231 ha žemės sklypo NTR įrašuose įrašytus duomenis ir dokumentus, kurių pagrindu šie įrašai buvo padaryti, yra motyvuotas, jame atskleistos esminės faktinės aplinkybės bei pateikti teisiniai argumentai. Sprendimo trūkumas – neteisingai nurodyta jo apskundimo tvarka – nesutrukdė pareiškėjai apginti jos tariamai pažeistas teises, nes Komisija, įvertinusi pareiškėjos 2022 m. kovo 22 d. skunde nurodytus argumentus, atnaujino terminą skundui dėl Sprendimo paduoti ir pareiškėjai nebuvo atimta galimybė savo galbūt pažeistas teises ginti teismine tvarka

5. Registrų centras, pasisakydamas dėl 2012 m. gruodžio 12 d. prašymu NTR atlikto Kiemo statinių duomenų perkėlimo iš registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašą panaikinimo, nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 4 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 5 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto kadastro (toliau – ir NTK) ir NTR tvarkytojai įstatymų nustatyta tvarka atsako už tai, jog NTK ir NTR įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti.

Kiemo statinių kadastro duomenys į NTK buvo įrašyti pagal 2010 m. vasario 12 d. parengtą statinių kadastro duomenų bylą; 2010 m. kovo 1 d. sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Rivona“ pardavė A. J. ir D. V. Kiemo statinius, faktiškai esančius Žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tai nurodyta šios sutarties 1 punkte. Kiemo statiniai buvo apskaitomi (duomenys neskelbtini) esančių nekilnojamųjų daiktų statinių kadastro ir registro archyvinėje byloje Nr. 12028/1546 ir registruoti šiuo adresu sudarytame statinių registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jų adresas 2010 m. kovo 1 d. pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodytas „(duomenys neskelbtini)“; statinių registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotas 1994 m. balandžio 21 d., žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytas 1996 m. gruodžio 24 d., 2010 m. kovo 20 d. buvo atlikti nauji Žemės sklypo kadastriniai matavimai, šio žemės sklypo 2010 m. kovo 20 d. kadastro duomenų formoje lentelėje „Duomenys apie statinius“ buvo nurodyti patenkantys į jį statiniai, tarp jų – ir Kiemo statiniai, o lentelėje „Žemės naudmenų eksplikacija“ nurodyta, kad užstatyta teritorija sudaro 0,4723 ha;

Kiemo statiniai nurodyti 2010 m. kovo 20 d. parengtame Žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto 9 punkte „Žemės sklype yra pastatai, priklausantys kitiems savininkams“; pagal gautą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Biržų skyriaus prašymą, parengtą bylą ir NŽT Biržų skyriaus vedėjo 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 21VĮ-(14.21.2.)-699 „Dėl valstybinės žemės sklypo Biržų mieste patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtinti 0,4723 ha Žemės sklypo duomenys, NTK 2011 m. lapkričio 23 d. buvo patikslinti šio žemės sklypo kadastro duomenys.

6. Registrų centras paaiškino, kad Kiemo statinių bendraturčiui D. V. 2012 m. birželio 12 d. pateikus prašymą dėl šių statinių perkėlimo NTR įrašuose pagal faktinę jų buvimo vietą, 2012 m. birželio 20 d. (Sprendime klaidingai nurodyta data – 2012 m. birželio 12 d.) Kiemo statinių duomenys buvo įrašyti į 0,4723 ha žemės sklypo, Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Tai atitinka 2010 m. kovo 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties sąlygą dėl Kiemo statinių buvimo 0,4723 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šio žemės sklypo 2010 m. kovo 20 d. kadastro duomenų bylos duomenis. NTR 0,3231 ha žemės sklypo įrašas Nr. 44/236725 buvo suformuotas 2004 m. liepos 16 d., šio žemės sklypo kadastro duomenys į NTK įrašyti pagal 2004 m. birželio 30 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurioje duomenų apie Kiemo statinius nėra. NTR esančiame registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys apie Kiemo statinius ir nurodytą žemės sklypo kadastrinį numerį atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, todėl jų tikslinti nėra teisinio pagrindo, todėl Kadastro tvarkytojas Sprendimu pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą ištaisyti duomenis NTR. Pareiškėja nekėlė reikalavimo panaikinti Žemės sklypo duomenis apie užstatytą teritoriją, tokį reikalavimą suformulavo tik Komisijai adresuotame 2022 m. kovo 22 d. skunde, dėl kurio buvo priimtas Komisijos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimas atsisakyti priimti M. V. 2022 m. kovo 22 d. skundo dalį dėl 0,4723 ha žemės sklypo kadastro duomenų apie užstatytą teritoriją panaikinimo, t. y. dėl Registrų centro Panevėžio filialo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo panaikinimo, nes daugiau kaip dešimt metų praleistas skundo padavimo terminas. Pareiškėja skunde reikalavimo panaikinti Komisijos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą nesuformulavo, tai yra procesinė kliūtis nagrinėti šį pareiškėjos reikalavimą, nes nėra išlaikyta privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka ir ja nebegalima pasinaudoti.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. NŽT Biržų skyrius, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) esantis 0,4723 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patvirtintas NŽT Biržų skyriaus vedėjo 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 21VĮ-(14.21.2.)-699 „Dėl valstybinės žemės sklypo Biržų mieste patvirtinimo“, nustatant, jog šio žemės sklypo užstatytas plotas yra 0,4723 ha. Įsakymas buvo priimtas remiantis Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A-82 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ir 3, detaliojo plano patvirtinimo“ ir tenkinant A. J. bei D. V. 2011 m. lapkričio 2 d. prašymą. Žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 2010 m. kovo 20 d., jame esančių Kiemo statinių kadastro duomenys nustatyti 2010 m. vasario 12 d., šie duomenys buvo nurodyti 2010 m. kovo 20 d. sudarytame žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte. Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių kiemo statinių (kiemo aikštelės, kiemo aptvėrimo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys nustatyti 2005 m. gruodžio 12 d., nurodytas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso UAB „Biržų autobusų parkas“.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjos M. V. skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad M. V. 2021 m. lapkričio 17 d. prašymu kreipėsi į Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Panevėžio skyrių ir šiame prašyme nurodė duomenis apie UAB „Rivona“, A. J. bei D. V. 2010 m. kovo 1 d. sudarytą Kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, šio turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); išdėstė teiginius, kad nurodytas kadastro numeris įrašytas neteisingai, kadangi (duomenys neskelbtini) esančiam žemės sklypui suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); prašė ištaisyti klaidą, padarytą 2010 m. kovo 1 d. sutartimi, ir vietoje žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); prašė paaiškinti, dėl kokių priežasčių Kiemo statiniai buvo įregistruoti į registrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodyti 0,4723 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), bei ištaisyti šią klaidą.

Kadastro tvarkytojas į M. V. prašymą 2021 m. gruodžio 6 d. parengė atsakymą Nr. S-145349(14.1) „Dėl klaidingų Nekilnojamojo turto kadastro duomenų ištaisymo“ (Sprendimas). Kadastro tvarkytojas, nurodęs Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio ir Kadastro įstatymo 3 straipsnio, 4 straipsnio 2 dalies ir 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, išnagrinėjęs NTK įrašus apie Kiemo statinių kadastro duomenų įrašymo pagrindą, t. y. 2010 m. vasario 12 d. parengtą statinių kadastro duomenų bylą, tarp pardavėjo UAB „Rivona“ ir pirkėjų A.

J. bei D. V. 2010 m. kovo 1 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, NTR įraše Nr. (duomenys neskelbtini) 1996 m. gruodžio 24 d. įregistruoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NŽT Biržų skyriaus vedėjo 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr.21VĮ-(14.21.2.)-699 „Dėl valstybinės žemės sklypo Biržų mieste patvirtinimo“ patvirtintus 2010 m. kovo 20 d. atliktų naujų kadastrinių matavimų duomenis, Kiemo statinių perkėlimą pagal faktinę jų buvimo vietą, 2012 m. birželio 12 d. atlikto Kiemo statinių duomenų įrašymo į žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), NTR įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų į NTK įrašymą pagal 2004 m. birželio 30 d. parengtą šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei nurodęs, kad Registrų centre nėra duomenų, jog UAB „Rivona“ ir A.

J. bei D. V. 2010 m. kovo 1 d. sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis ar kitas dokumentas, kurių pagrindu NTR buvo padaryti įrašai, būtų panaikinti ar nuginčyti teisme, padarė išvadą, kad NTR įrašyti duomenys apie Kiemo statinius, žemės sklypo kadastrinį numerį atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, todėl juos tikslinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėja, nesutikusi su Kadastro tvarkytojo Sprendimu, 2022 m. kovo 22 d. skundu kreipėsi į Registrų centrą.

11. Teismas nurodė, kad Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, priėmė 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. CSPR-131 „Dėl kadastro tvarkytojo sprendimų“. Komisija, atnaujinusi terminą skundui dėl Sprendimo paduoti, nusprendė šį sprendimą palikti galioti; atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti 2010 m. kovo 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kaip nepriskirtą Komisijos kompetencijai; atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Registrų centro Panevėžio filialo 2012 m. birželio 20 d. sprendimo, įforminto registro įrašu, perkelti kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), duomenis į 0,4723 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (reg.

Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), registro įrašą, praleidus skundo padavimo terminą ir nesant prašymo jį atnaujinti; atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl 0,4723 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), duomenų apie užstatytą teritoriją įrašymo, įforminto Registrų centro Panevėžio filialo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu, panaikinimo, nustačius kad daugiau kaip dešimt metų praleistas skundo padavimo terminas.

Komisija sutiko su Kadastro tvarkytojo nustatytomis aplinkybėmis ir, jas įvertinusi, padarė išvadą, kad NTR esančiame registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys apie Kiemo statinius ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinį numerį atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, todėl jų tikslinti nėra teisinio pagrindo. Komisija, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30–32 straipsniais ir Registrų centro generalinio direktoriaus 2021 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. VE-434 (1.3 E) „Dėl Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos darbo reglamento patvirtinimo“ patvirtintu Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos darbo reglamentu (toliau – ir Reglamentas), sprendė, kad ji nėra kompetentinga nagrinėti skundo dalį dėl civilinio sandorio – 2010 m. kovo 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties – panaikinimo.

Komisija, remdamasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalimi ir Reglamento 48.8 punktu ir nustačiusi, kad M. V. ginčijo Registrų centro Panevėžio filialo 2012 m. birželio 20 d. priimtą sprendimą, įformintą registro įrašu, tačiau nepateikė prašymo atnaujinti terminą skundui dėl šio sprendimo, atsisakė priimti skundo dalį dėl šio sprendimo, nes praleistas skundo padavimo terminas ir neprašoma jo atnaujinti. Komisija, remdamasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalimi ir nustačiusi, kad NTK 0,4723 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (reg.

Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys buvo patikslinti 2011 m. lapkričio 23 d. ir kad ši yra data yra Registrų centro Panevėžio filialo sprendimo priėmimo data, nuo kurio priėmimo yra praėję daugiau kaip dešimt metų, atsisakė priimti skundo dalį dėl 0,4723 ha žemės sklypo kadastro duomenų apie užstatytą teritoriją panaikinimo.

12. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja Kadastro įstatymas, Nekilnojamojo turto registro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai (toliau – ir NTR nuostatai), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – ir NTK nuostatai) ir aptarė ginčui aktualią teismų praktiką.

13. Teismas nurodė, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina ne bet kurio, o tik suinteresuoto asmens teisę skundu kreiptis į administracinį teismą.

14. Teismas vertino ar pareiškėja, kreipdamasi su skundu į administracinį teismą, siekė apginti materialinės teisės normų saugomą jai priklausančią teisę ar įstatymų saugomą jos interesą, t. y. ar ji gali būti priskirta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų suinteresuotų asmenų kategorijai ir turi materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

15. Teismas nustatė, kad Registro centro ir NŽT Biržų skyriaus atsiliepimuose nurodyti ir prie jų pateikti NTR duomenys bei kiti įrodymai patvirtina, kad ginčo metu (duomenys neskelbtini) esantis 0,423 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo NŽT. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2026 m. gruodžio 7 d. nuomoja UAB „Vilkėja“ pagal 2011 m. gruodžio 7 d. sudarytas Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 21SŽN-827 ir Nr. 21SŽN-829, 2013 m. rugsėjo 16 d. Susitarimus pakeisti sutartį Nr. 21SŽN-(14.21.55.)-101 ir Nr. 21SŽN-(14.21.55.)-102. Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovi UAB „Vilkėja“ priklausantys prekybos paskirties pastatai – prekybos kioskas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paviljonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo įrenginių paskirtį turintys Kiemo statiniai, t. y. kiemo aikštelė, kiemo aptvėrimas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). NTR esantis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytas 1996 m. gruodžio 24 d. 2010 m. kovo 20 d. buvo atlikti nauji žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, kuriuos NŽT Biržų skyrius patvirtino 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 21VĮ-(14.21.2.)-699 „Dėl valstybinės žemės sklypo ribų Biržų mieste patvirtinimo“ ir kurie NTR įregistruoti 2011 m. lapkričio 23 d.

16. Teismas iš aptartų duomenų sprendė, kad nei ginčo metu, nei iki jo kilimo pareiškėja nebuvo prekybos kiosko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paviljono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių (kiemo aikštelė, kiemo aptvėrimas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė (bendraturtė) ar teisėta naudotoja bei (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisėta naudotoja. Todėl nėra pagrindo M. V. vertinti kaip nuosavybės ir (ar) kitų daiktinių teisių į NTR įregistruotus nekilnojamuosius daiktus turėtojos ir tuo pagrindu priskirtinos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų suinteresuotų asmenų kategorijai.

17. Teismas pažymėjo, kad M. V. 2022 m. gegužės 19 d. skunde nurodė, jog teikiant neteisingus duomenis apie kiemo statinius (kiemo aikštelė, kiemo aptvėrimas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo kėsinamasi į jos tėvo valdytą žemę, patenkančią į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); jos tėvo turtu naudojasi asmenys, šią teisę įgiję neteisėtai, o pareiškėjai tėvo žemė negrąžinama. Teismo posėdyje pareiškėja papildomai paaiškino, kad ji į teismą kreipėsi, kadangi turi tikslą ateityje imtis priemonių ir pasiekti, kad nuosavybės teisės į jos tėvo valdytą žemę būtų atkurtos natūra, nepaisant jau priimto sprendimo šias teises atkurti atlyginant pinigais.

18. Teismas, įvertinęs nurodytus M. V. paaiškinimus, sprendė, kad pareiškėja materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi sieja su siekiu apginti savo materialinę teisę į nuosavybės teisių į savo tėvo valdytą žemę, patenkančią į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atkūrimą natūra.

19. Teismas, spręsdamas dėl M. V., kaip Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnyje nurodytos pretendentės, materialinio suinteresuotumo, kad NTR būtų įrašyti tik teisingi ir išsamūs duomenys, kadangi jie vertinami, sprendžiant dėl Biržų mieste esančios buvusio savininko valdytos žemės statuso, atsižvelgė į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-237-283/2020 nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas apie pareiškėjos teisės į nuosavybės teisių į jos tėvo valdytą žemę atkūrimo realizavimą. Nurodytu sprendimu buvo atmestas M. V. skundo reikalavimas panaikinti NŽT 2019 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 21S-22-(14.21.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. V.“, kuriuo nuosavybės teises į buvusio savininko L. M. nuosavybės teise valdytą 0,0671 ha ploto žemės sklypą Nr. 110, esantį Biržų mieste, buvo atkurtos atlyginant pinigais. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nurodytas teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. gegužės 19 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1424-525/2021 atmetus M. V. apeliacinį skundą ir palikus nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą.

20. Teismas pažymėjo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. balandžio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-237-283/2020 nustatė, kad M. V., pateikdama tuometiniam Biržų rajono žemėtvarkos skyriui 2008 m. rugsėjo 18 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pretendavo natūra atkurti nuosavybės teises į savo tėvo L. M. nuosavybės teise valdytą 0,0671 ha ploto žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) ir patenkantį į 0,4723 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Remdamasis įsiteisėjusiu tuometinio Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5-320/2013, teismas 2020 m. balandžio 2 d. sprendime padarė išvadą, kad M. V. keliamas ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra yra išspręstas, kadangi nurodytu teismo sprendimu buvo konstatuota, jog buvusio savininko L. M. valdyta žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei, į kurią nuosavybės teisės natūra negali būti atkuriamos. Tokiam buvusio savininko L. M. valdytos žemės statuso vertinimui pritarė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2013 m. liepos 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-1572/2013 nurodęs, jog Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 8 d. sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo žemės sklypo dalis priskirtina valstybės išperkamai žemei, į kurią nuosavybės teisės natūra negali būti atkuriamos.

Pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 2 d. sprendime sprendė, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinis statusas nuo 2013 metų išliko nepakitęs: jo pagrindinė naudojimo paskirtis ir žemės sklypo naudojimo būdas nepasikeitė; jame ir toliau stovi pastatai, nuosavybės teise priklausantys UAB „Vilkėja“; žemės sklypas nustatyta tvarka sudarytomis valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimis (su jų pakeitimais) toliau nuomojamas šiam ūkio subjektui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1424-525/2021 29 ir 30 punktuose pritarė šioms teismo išvadoms, be to, papildomai pažymėjo, kad byloje nebuvo pateikta jokių naujai paaiškėjusių, žemės sklypo statuso nustatymui svarbių aplinkybių po minėtų teismo sprendimų priėmimo, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punktą (iki 2011 m. balandžio 24 d. galiojusios redakcijos Tvarkos 106 punktą) NŽT turėtų pareigą pakartotinai kreiptis į Biržų rajono savivaldybės administraciją dėl duomenų pateikimo ar patikslinimo.

Teismas, spręsdamas dėl NŽT 2019 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. 21S-22-(14.21.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. V.“ teisėtumo bei pagrįstumo ir 2020 m. balandžio 2 d. sprendime darydamas išvadas apie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais teisinį statusą, rėmėsi NTR duomenimis, kuriuos, remdamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, įvertino kaip teisingus ir išsamius.

21. Teismas sprendė, kad 2021 m. gegužės 19 d. įsiteisėjus Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 2 d. sprendimui administracinėje byloje Nr.eI3-237-283/2022, kuriuo buvo atmestas M. V. skundas dėl NŽT 2019 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. 21S-22-(14.21.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. V.“ panaikinimo, Atkūrimo įstatymo normų reglamentuojamas nuosavybės teisių į pareiškėjos tėvo L. M. valdytą žemę, patenkančią į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra Kiemo statiniai, atkūrimo procesas buvo užbaigtas. Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių objektyvių duomenų apie administracinės bylos Nr.eI3-237-283/2022, užbaigtos įsiteisėjusiu 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu, proceso atnaujinimą vienu iš ABTĮ 156 straipsnyje nustatytų pagrindų. Tokių duomenų nenustatyta ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO.

22. Teismas konstatavo, kad M. V., kurios Atkūrimo įstatyme nustatyta teisė į išlikusio buvusio savininko nekilnojamojo turto atkūrimą yra Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka realizuota, nėra pagrindo priskirti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų suinteresuotų asmenų kategorijai, todėl jos kreipimasis skundu į teismą dėl Kadastro tvarkytojo Sprendimo, priimto dėl pareiškėjos 2021 m. lapkričio 17 d. prašymo, nėra susijęs su jos, kaip Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytos pretendentės, subjektyvia teise reikalauti, kad būtų ištaisyti į NTR įrašyti duomenys, leidžiantys spręsti apie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statusą, ir ji neturi materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

23. Teismas sprendė, kad M. V. negali būti laikoma subjektu, turinčiu įgaliojimus ginti viešąjį interesą, valstybės, savivaldybės ir kitų asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus. Atsižvelgus į tai, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jį patikėjimo teise valdo NŽT, šiame žemės sklype esantys statiniai nuosavybės teise priklauso juridiniam asmeniui, šie subjektai gali savo valia ir nuožiūra spręsti dėl jiems priklausančių daiktinių teisių įgyvendinimo ir jų gynybos.

24. Teismas konstatavo, kad M. V. nepagrindė savo, kaip Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodyto suinteresuoto asmens statuso, todėl ji neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi bei reikalavimo teisės ir tai sudaro pagrindą pareiškėjos skundą atmesti. Nustatęs, kad M. V. neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir reikalavimo teisės, teismas nevertino pareiškėjos argumentų dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

III. 25. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą.

26. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, nes ji siekia teisingumo ir jai, kaip vienintelei tėvo turto paveldėtojai, priklausančios nuosavybės teisės atkūrimo. Pareiškėjos nuomone, ji nė viename teisme nebuvo išklausyta ir apginta, o jos tėvo nuosavybė – žemė, kuri realiai neužimta, nepagrįstai atiduota privatininkams.

27. Pareiškėja nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, kad jokio turto A. J. bei D. V. iš UAB „Rivona“ nupirkti negalėjo, nes pastaroji jo neturėjo. Pareiškėja nurodo aplinkybes kaip ji sužinojo apie neteisingus duomenis NTR ir padarytas klaidas bei laikosi pozicijos, kad įrašai NTR apie nuosavybės teises ir žemės sklypo duomenys klaidingi.

28. Pareiškėja prašo panaikinti Kadastro tvarkytojo Sprendimą, panaikinti 2010 m. kovo 1 d. pirkimo pardavimo sutartyje 1 punkte, kuriame pateikiami parduodamų statinių duomenys įrašyto kito sklypo, kitų savininkų nuosavybės kadastrinį Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 0,4723 ha žemės sklypo, įrašant (duomenys neskelbtini), 0,321 žemės sklypo kadastrinį Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat prašo panaikinti Kiemo statinių perkėlimą į registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir įregistravimą ir panaikinti 0,4723 ha (duomenys neskelbtini) žemės sklypo užstatymą įrašant užstatymą 0,0442 ha.

29. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu kreipėsi į teismą dėl Kadastro tvarkytojo Sprendimo panaikinimo ir įrašų NTR pakeitimo (ištaisymo) (ar gindama savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, ar viešąjį interesą), kokias pareiškėjos teises ir teisėtus interesus pažeidžia Sprendimas ir įrašai NTR. Nepateikti įrodymai, kad pareiškėja turi teisę ginti viešąjį interesą, todėl teismo sprendime padaryta išvada, jog pareiškėja nepagrindė savo, kaip Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodyto suinteresuoto asmens statuso, todėl ji neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi bei reikalavimo teisės, yra pagrįsta ir teisėta.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. NŽT nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog M. V. negali būti laikoma subjektu, turinčiu įgaliojimus ginti viešąjį interesą, valstybės, savivaldybės ir kitų asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus. Kadangi žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jį patikėjimo teise valdo NŽT, šiame žemės sklype esantys statiniai nuosavybės teise priklauso juridiniam asmeniui, šie subjektai gali savo valia ir nuožiūra spręsti dėl jiems priklausančių daiktinių teisių įgyvendinimo ir jų gynybos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Ginčas byloje kilo dėl Registrų centro Kadastro tvarkytojo Sprendimo, kuriuo atsisakyta tikslinti NTR įrašytus duomenis apie Kiemo statinius ir nurodytą žemės sklypo kadastrinį numerį bei panaikinti į NTR įrašytus duomenis apie Kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), perkėlimą iš registro Nr. (duomenys neskelbtini) į registrą Nr. (duomenys neskelbtini) bei NTR esančius duomenis apie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytą 0,4723 ha ploto teritoriją pagal pareiškėjos prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėja nepagrindė savo, kaip Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodyto suinteresuoto asmens statuso, todėl ji neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi bei reikalavimo teisės.

35. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, kad įrašai NTR apie nuosavybės teises ir žemės sklypo duomenys klaidingi, nesutinka su teismo išvada, kad byloje neturi materialinio suinteresuoto, nes siekia nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo, kurio vienintelė paveldėtoja ji yra, turėtą nekilnojamąjį turtą.

36. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

37. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

38. Nekilnojamojo turto registro įstatymo (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-3911 redakcija) 33 straipsnis reglamentuoja netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo tvarką. Pagal šio straipsnio 1 dalį suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus.

39. Teritorinis registratorius prašymą ištaisyti nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis turi išnagrinėti per penkias darbo dienas, ištaisyti ar papildyti nekilnojamojo turto registro duomenis ir raštu apie tai pranešti prašymą pateikusiam asmeniui; teritorinis registratorius, atsisakęs tenkinti prašymą, jį padavusiam asmeniui turi raštu pranešti atsisakymo motyvus (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 3 d.).

40. Teritorinio registratoriaus atsisakymas tenkinti prašymą patikslinti ir ištaisyti nekilnojamojo turto registro netikslius ir klaidingus duomenis arba papildyti neišsamius duomenis skundžiamas Centriniam registratoriui šio įstatymo nustatyta tvarka. Centrinio registratoriaus sprendimas gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 4 d.).

41. Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Nurodytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–5 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėse bylose Nr. A11-443/2005, A143-898/2008,A502-304/2009; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131).

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes (nutarties 10, 11, 15–21 p.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pagrįstai sprendė, kad ginčijamas Sprendimas nepažeidė pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų, bei tinkamai įvertino jos materialinį teisinį suinteresuotumą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų prekybos kiosko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paviljono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių (kiemo aikštelė, kiemo aptvėrimas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė (bendraturtė) ar teisėta naudotoja bei (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisėta naudotoja. Pareiškėja nėra subjektas, galintis ginant viešąjį interesą kreiptis į NTR tvarkytoją dėl netikslių ir klaidingų NTR duomenų taisymo. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-237-283/2022, atmestas pareiškėjos M. V. skundas dėl NŽT 2019 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. 21S-22-(14.21.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. V.“ panaikinimo, taigi, Atkūrimo įstatymo normų reglamentuojamas nuosavybės teisių į pareiškėjos tėvo L. M. valdytą žemę, patenkančią į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra Kiemo statiniai, atkūrimo procesas buvo užbaigtas. Todėl nėra pagrindo pareiškėjos vertinti kaip suinteresuoto asmens, galinčio kreiptis į NTR tvarkytoją dėl netikslių ir klaidingų NTR duomenų taisymo Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalies prasme.

43. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundo reikalavimus, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažymi, jog kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus santykius reguliuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis numato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.).

44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimų.

45. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atmesdamas pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos M. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis