76eb38d1-c8dc-4813-b129-e552726a04ca · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1184-967/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30956-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. gegužės 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Urmilos Valiukienės ir Sigitos ZubavičiÅ«tės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

P. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė „Baltusa“ (toliau – ieÅ¡kovė, darbdavė, UAB „Baltusa“) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu A. P. (toliau – atsakovas, darbuotojas), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas), kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , ir praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 6 175,86 Eur žalos, padarytos jo neteisėtais veiksmais darbo metu, atlyginimo.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir teisminio nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. birželio 25 d. dirbo vairuotoju ieÅ¡kovės įmonėje, vykdė tarptautinius pervežimus. Teigė, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad jis, dirbdamas ieÅ¡kovės įmonėje ir vairuodamas ieÅ¡kovei priklausantį vilkikÄ Volvo, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe (toliau – transporto priemonė), sukėlė eismo įvykį, kurio metu transporto priemonė buvo apgadinta.

PaaiÅ¡kino, kad atsakovas nesielgė pakankamai atsargiai bei nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, važiuodamas nebuvo pakankamai atidus, atsargus ir rÅ«pestingas, dėl ko susidÅ«rė su kita transporto priemone. Po eismo įvykio transporto priemonė buvo taisoma iki 2020 m. rugpjūčio 13 d., žalos mÄ stas įmonei – 10 155,69 Eur, t. y. ta suma, kuriÄ ieÅ¡kovė buvo priversta sumokėti pagal remonto sÄ matÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina ne tik sÄ skaita apie transporto priemonės remonto kaÅ¡tus, bet ir transporto priemonės priėmimo ir perdavimo aktai, iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovas perėmė transporto priemonę tik su dviem apgadinimais deÅ¡inėje pusėje (deÅ¡inės pusės galinio spoilerio <..> sudaužytas, tvirtinimas sulankstytas; ir žemiau deÅ¡inės pusės bamperio įtrÅ«kimas), o grÄ Å¾ino su papildomais 7 sugadinimais kairėje pusėje.

PaaiÅ¡kino, kad atsižvelgiant į žalos mastÄ ir įvykio aplinkybes, ieÅ¡kovė praÅ¡o Å¡eÅ¡ių atsakovo vidutinių darbo užmokesčių žalos atlyginimo (1 029,31 Eur x 6), nes mano, kad atsakovas, kaip vairuotojas, pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir atsakingai.

3. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriuo prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad komandiruotės PrancÅ«zijoje metu, vairuodamas transporto priemonę pateko į autoįvykį, kurio metu buvo apgadinta Å¡i transporto priemonė. Teigė, kad nors autoįvykį neatsargiai manevruodama sukėlė kito automobilio vairuotoja, atsakovas, nemokėdamas prancÅ«ziÅ¡kai ir negalėdamas tinkamai paaiÅ¡kinti situacijos, kaltę prisiėmė sau. Ä®vykio vietoje buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, apie įvykį iÅ¡kart informuota ieÅ¡kovė.

Eismo įvykio deklaracijos 11 p. pažymėta, jog transporto priemonei apgadintas žibintas, prieÅ¡rÅ«kinis žibintas, posÅ«kio žibintas ir durys, kadangi transporto priemonė turėjo bÅ«ti drausta Kasko draudimu, o Å¡is eismo įvykis priskiriamas prie draudiminių, ieÅ¡kovė privalėjo kreiptis į draudimo bendrovę ir gauti draudimo iÅ¡mokÄ , be to, siekdamas sumažinti ieÅ¡kovės iÅ¡laidas, susijusias su transporto priemonės remontu, atsakovas pagal žodinį susitarimÄ su ieÅ¡kove internetu užsakė ir iÅ¡ savo asmeninių lėšų nupirko transporto priemonės žibintus, kurių vertė 450 Eur, tačiau ieÅ¡kovė atsisakė juos priimti, tuo priversdama atsakovÄ patirti finansinius nuostolius.

Atsakovas taip pat akcentavo ir tai, kad pagal vairuotojo lusto duomenis jis minėtÄ vilkikÄ vairavo nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. liepos 7 d., autoįvykis įvyko 2019 m. birželio 25 d., tačiau vilkikas remontui buvo pateiktas tik 2020 m. rugpjūčio 7 d., t. y. daugiau nei po metų nuo įvykio, tuo tarpu per tÄ laikÄ buvo intensyviai naudojamas. Atsakovo teigimu, 2021 m. kovo mėn. pabaigoje minėtas vilkikas buvo su tais pačiais pažeidimais, t. y. apgadintais žibintais ir apgadintomis durimis, kÄ rodo kito ieÅ¡kovės vairuotojo tuo metu darytos nuotraukos (jį daręs asmuo liudyti teisme nenori, bijo).

Tai, anot atsakovo, rodo, kad remontas galimai iÅ¡ viso nebuvo daromas, o ieÅ¡kovė nori pasipelnyti jo sÄ skaita. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-487-727/2022 ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė.

5. Teismas nurodė, jog eismo įvykio dalyvių užpildytoje ir pasirašytoje deklaracijoje eismo įvykio kaltininkas nenurodytas.

6. Teismas nustatė, kad duomenų apie įvykio užfiksavimÄ byloje nėra, kaip ir duomenų apie įvykio tyrimÄ ir pan. (tame tarpe ir vidinio tyrimo, nebuvo mėginama pasiaiÅ¡kinti situacijÄ , papraÅ¡yti darbuotojo paaiÅ¡kinimo Å¡iuo klausimu ir pan.).

7. Teismas sprendė, kad ginčo nagrinėjimui svarbus momentas yra ir tai, kad pati ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ naudojo (daugiau nei metus po įvykio) vilkikÄ su pažeidimais, nekėlė nei remonto, nei galimo žalos atlyginimo klausimo atsakovui dirbant ieÅ¡kovės įmonėje, jo atleidimo momentu ar tuoj po to. Tikėtina, kad bÅ«tų naudojusi vilkikÄ dar ilgiau, jeigu įmonė, kuriai vilkiko savininkas buvo patikėję jo naudojimÄ (įmonė, iÅ¡ kurios ieÅ¡kovė nuomojosi Å¡iÄ transporto priemonę) per eilinę techninę apžiÅ«rÄ nebÅ«tų pastebėjusi pažeidimų, kas įvyko daugiau nei po metų laiko nuo įvykio ir atsakovo atleidimo.

8. Teismas akcentavo, kad įvykio, kaip fakto, pripažinimas nėra savaiminis kaltės dėl jo įrodymas.

9. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kas buvo daroma remonto metu, ar visi nurodyti remonto kaÅ¡tai susiję su ginčo situacija ir joje galimai atsiradusiais transporto priemonės pažeidimais. Darbdavė nepateikė jokių duomenų apie tai, kokie neteisėti darbuotojo veiksmai (ar neteisėtas jo neveikimas) tiesiogiai sÄ lygojo ar galėjo sÄ lygoti žalos padarymÄ , taip pat jokiais objektyviais raÅ¡ytiniais duomenimis nepagrindė žalos dydžio ir sÄ sajumo su galimai darbuotojo padarytais transporto priemonės pažeidimais.

10. Teismas taip pat laikė, kad ieÅ¡kovė nepagrindė atsakovo didelio neatsargumo, kaip reiÅ¡kiamo savo reikalavimo pagrindo, kuris galėjo lemti tiek įvykį, tiek žalos atsiradimÄ bei bÅ«ti priežastiniame ryÅ¡yje su juo.

11. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės į bylÄ pateikti vėlesni ginčo transporto priemonės naudojimo tarptautiniuose reisuose dokumentai suponuoja pakankamai tvirtÄ prielaidÄ manyti, kad toks naudojimas galėjo sudaryti sÄ lygas naujiems transporto priemonės pažeidimams, kaip to naudojimo pasekmė ir galima po metų įvykusio transporto priemonės remonto iÅ¡dava.

12. Teismas sprendė, kad transporto priemonę remontavusios įmonės duomenimis remonto kaÅ¡tai nėra detalizuoti, kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys bei nustatytos faktinės aplinkybės besÄ lygiÅ¡kai neįrodo tokio masto remonto iÅ¡laidų esant eismo įvykio deklaracijoje nurodytiems apgadinimams, todėl tokie duomenys negali bÅ«ti laikomi objektyviu ir patikimu įrodymu, pagrindžiančiu nuostolių dydį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 13. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-487-727/2022 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti iÅ¡ atsakovo jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 13.1 Teismas nors ir nurodė, jog neva ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų apie eismo įvykį, tačiau į bylÄ paties atsakovo pateikta eismo įvykio deklaracija šį teiginį paneigia. Eismo įvykio deklaracijoje užfiksuoti duomenys patvirtinta atsakovo kaltę – jis pasirašė, kad yra kaltas dėl Å¡io eismo įvykio. 13.2. Akcentavo, jog atsakovo atsakomybę dėl žalos patvirtina ir tai, kad jis pripažino, jog buvo nupirkęs vienÄ iÅ¡ sugadintų detalių (nors ir netinkamÄ ) ir atvežė jÄ darbdavei.

Be to, atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ginčijo tik žalos dydį, bet ne pačios žalos padarymo faktÄ . 13.3. Bylos duomenys (eismo įvykio deklaracija) pilnai įrodo, kad atsakovas nesielgė pakankamai atsargiai bei nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, važiuodamas nebuvo pakankamai atidus, atsargus ir rÅ«pestingas, dėl ko susidÅ«rė su kita transporto priemone ir to pasėkoje padarė žalÄ ieÅ¡kovei (apgadino ieÅ¡kovės jam patikėtÄ transporto priemonę). 13.4.

Pažymėjo, jog atlikti remonto darbai ir sÄ skaita už remonto darbus buvo iÅ¡raÅ¡yta iÅ¡imtinai ribose dėl atsakovo per eismo įvykį padarytų apgadinimų, tai patvirtina su patikslintu ieÅ¡kiniu pateikta sÄ skaita faktÅ«ra ir jos vertimas. 13.5. Nėra ginčo, kad esant tam tikriems transporto priemonės pažeidimams ji gali bÅ«ti eksploatuojama (kas buvo ir minėtu atveju), tačiau tai nereiÅ¡kia, kad apgadinus transporto priemonę jai nebuvo padaryta žala. 13.6. IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje patyrė didesnę žalÄ nei jai leidžia prisiteisti iÅ¡ darbuotojo jo ribota atsakomybė, todėl net pilnai patenkinus ieÅ¡kinį darbdavei patirta žala bus atlyginta nepilnai.

3. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. Kaip teisingai pastebėjo teismas, ieÅ¡kovė nepateikė jokių atsakovo kaltės ir jo neteisėtos veikos (veiksmų ar neveikimo) įrodymų. 14.2. IÅ¡vada, jog neva atsakovas nesielgė pakankamai atsargiai bei nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, važiuodamas nebuvo pakankamai atidus, atsargus ir rÅ«pestingas, dėl ko susidÅ«rė su kita transporto priemone ir to pasėkoje padarė žalÄ ieÅ¡kovei (apgadino ieÅ¡kovės jam patikėtÄ transporto priemonę), daroma remiantis tik atsakovo pateikta eismo įvykio deklaracija, tačiau palyginus eismo įvykio deklaracijos duomenis apie vilkiko sugadinimus su ieÅ¡kovės į bylÄ pateikto vilkiko priėmimo – perdavimo akto duomenimis, aiÅ¡kiai matyti neatitikimas – Å¡iuose dokumentuose skirtingai nurodytos apgadintos vilkiko pusės. Ä®vertinęs visas bylos aplinkybes, teismas pagrįstai priėjo iÅ¡vados, jog pildant deklaracijÄ Å¾ymėjimuose buvo padaryta klaida dėl eismo įvykio atvaizdavimo ir pažeidimo pusės nurodymo.

Be to, pasak atsakovo, dėl eismo įvykio jo kaltės nėra, eismo įvykį neatsargiai manevruodama sukėlė kito automobilio vairuotoja, tačiau nemokėdamas prancÅ«ziÅ¡kai ir negalėdamas tinkamai paaiÅ¡kinti situacijos, atsakovas kaltę prisiėmė sau, užpildydamas atitinkamÄ deklaracijos pusę. Å ios aplinkybės rodo, jog eismo įvykio deklaracija, kuria kaip atsakovo kaltės įrodymu remiasi ieÅ¡kovė, dėl jos pildymo klaidų negali bÅ«ti laikoma patikimu, objektyviu įrodymu. 14.3.

Pasak teismo, žalos, o Å¡iuo atveju nuostolių, dydis, jų susidarymo aplinkybės turi bÅ«ti įrodytos besÄ lygiÅ¡kai ir dėl to neturi kilti jokių abejonių. Materialinės atsakomybės taikymas neturi bÅ«ti paremtas jokiomis prielaidomis, o tik tvirtais faktais. Taigi, iÅ¡ byloje pateiktų duomenų turinio matyti, kad teismas visus įrodymus, susijusius su praÅ¡omos priteisti žalos dydžiu, įvertino tinkamai, tokiu atveju, ieÅ¡kovė priteisintos žalos dydžio neįrodė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 2.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

3. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat bÅ«tinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieÅ¡kovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų. Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė 4. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-487-727/2022, kuriuo teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė.

5. IeÅ¡kovė nesutinka su skundžiamu sprendimu, t. y. su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, jog ji neįrodė konkrečių darbuotojo veiksmų (įvykio) nulėmusio konkretų rezultatÄ (transporto priemonės sugadinimÄ ir su tuo susijusius jos nuostolius dėl transporto priemonės remonto), o taip pat, kad neįrodė atsakovo įmonei padaryto žalos dydžio. Dėl faktinių bylos aplinkybių 6. Taigi, byloje ginčas kilo dėl darbuotojo darbdavei padarytos žalos atlyginimo, o bÅ«tent dėl atsakovui darbinių funkcijų atlikimui patikėto vilkiko Volvo, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, apgadinimų masto ir remonto kaÅ¡tų bei atsakovui tenkančios pareigos atlyginti žalÄ .

7. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas, vykdydamas vairuotojo pareigas, komandiruotės metu sukėlė eismo įvykį ir stipriai apgadino minėtÄ transporto priemonę. Å iÄ aplinkybę, anot jos, patvirtina transporto priemonės priėmimo – perdavimo aktai, paties atsakovo pildyta eismo įvykio deklaracija, atliktų remonto darbų faktas ir ryÅ¡ium su tuo ieÅ¡kovei pateikta PVM sÄ skaita – faktÅ«ra, kuriÄ ji apmokėjo. IeÅ¡kovės manymu, atsakovas privalo atlyginti Å¡eÅ¡ių vidutinių jo darbo užmokesčių dydžio žalÄ , nes jÄ padarė dėl savo didelio neatsargumo, t. y. nebuvo tiek budrus ir dėmesingas, kiek reikalavo situacija, nesielgė pakankamai atsargiai, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, važiuodamas nebuvo pakankamai atidus, atsargus ir rÅ«pestingas, dėl ko susidÅ«rė su kita transporto priemone ir neiÅ¡vengė žalos ieÅ¡kovei padarymo.

8. Atsakovas eismo įvykio faktÄ pripažįsta, tačiau nepripažįsta savo kaltės dėl jo, apeliuoja į praÅ¡omos iÅ¡ieÅ¡koti sumos dydžio nepagrįstumÄ , darbdavei tenkančiÄ kaltę dėl situacijos pasekmių.

9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ginčo Å¡alys 2020 m. sausio 21 d. sudarė terminuotÄ (Vizos D galiojimo laikotarpiui) darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas buvo priimtas į darbÄ ieÅ¡kovės įmonėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Ä®raÅ¡as darbo sutartyje rodo, kad Å¡i darbo sutartis nutraukta 2020 m. birželio 25 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ . Jokių duomenų, susijusių su darbo sutarties nutraukimo faktu ir nurodytu to pagrindu, byloje nėra.

Atsakovas neginčijo aplinkybės, jog ieÅ¡kovės įmonėje dirbo nuo 2019 m. gegužės 11 d., ir kad nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. liepos 7 d. buvo komandiruotas į užsienį, jis pripažįsta buvimo Å¡iuo laikotarpiu užsienio komandiruotėje faktÄ , tÄ Ä¯rodo ir darbdavės pateikti tachografo duomenys, kurių atsakovas neginčijo, todėl nepaisant to, kad byloje esanti darbo sutartis sudaryta tik 2020 m. sausio 21 d., nėra pagrindo nesutikti, kad atsakovas ieÅ¡kovės įmonėje dirbo ir iki to.

10. Taigi, byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. liepos 7 d. buvo komandiruotas ir vairavo jam patikėtÄ transporto priemonę, ir kad 2019 m. birželio 25 d. pateko į eismo įvykį, kurio metu transporto priemonė buvo nežymiai apgadinta.

11. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė Å¡iÄ transporto priemonę nuomojasi iÅ¡ Lenkijos įmonės Sp. z. o. o. ,,Fenil“ 2019 m. sausio 3 d. Automobilio nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kurios 2.1 p. numato ieÅ¡kovės, kaip nuomininkės, pareigÄ remontuoti transporto priemonę savo lėšomis, apmokėti remonto kaÅ¡tus, jeigu tokie bÅ«tų. IÅ¡ transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad ji yra 2018 metų gamybos, nuosavybės teise priklauso Lenkijos įmonei VFS Uslugi Finansowe Polska Ltd, kuri yra pavedusi minėtai Lenkijos įmonei Sp. z. o. o. ,,Fenil“ naudotis Å¡iuo vilkiku nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 1 d. IeÅ¡kovės pateikta Tarptautinė automobilių draudimo kortelė rodo, kad vilkiko savininkė buvo apdraudusi vilkikÄ laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2019 m. spalio 30 d., ieÅ¡kovo teigimu, Å¡iuo draudimu yra apdrausta vairuotojo civilinė atsakomybė. Transporto priemonė nebuvo draustas Kasko draudimu.

12. Taigi, atsakovui esant komandiruotėje minėtu laikotarpiu ir vairuojant transporto priemonę, 2020 m. birželio 25 d. įvyko eismo įvykis, tai įrodo byloje esanti abiejų šio eismo įvykio dalyvių užpildyta ir pasirašyta deklaracija (lietuviška jos forma). Eismo įvykio deklaracijos 11 p. pažymėta, jog transporto priemonei apgadintas žibintas, priešrūkinis žibintas, posūkio žibintas ir durys, iš schemoje esančio atvaizdavimo matyti, jog kalbama apie dešinės transporto priemonės pusės apgadinimus.

13. IeÅ¡kovės į bylÄ pateiktas automobilio priėmimo – perdavimo aktas (data nenurodyta) rodo, kad vairuotojas M. perdavė, o atsakovas priėmė ginčo transporto priemonę su nežymiais jos deÅ¡inės pusės pažeidimais: nežymiai sulankstytas deÅ¡inės pusės galinis spoileris, žemiau deÅ¡inės pusės bamperio įtrÅ«kimas. Kitas ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktas automobilio priėmimo – perdavimo aktas (data nurodyta įraÅ¡yta ranka ,,07.07“) rodo, kad atsakovas perdavė, o kitas vairuotojas K. priėmė tÄ pačiÄ transporto priemonę su atsiradusiais kairės pusės pažeidimais:

įduba kairės pusės durelių apačioje, įskilęs kairysis posÅ«kis, gilÅ«s kairiojo žibinto įbrėžimai ir įskilimai, gilÅ«s kairiojo prieÅ¡rÅ«kinio žibinto įskilimai, gumos pėdsakai ant kairės pusės bamperio, smulkÅ«s kairės pusės posÅ«kio žibinto ir prieÅ¡rÅ«kinio žibinto įdrėskimai, įduba ant kapoto. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pačiam atsakovui neginčijus eismo įvykio fakto, tikėtina, kad pildant deklaracijÄ Å¾ymėjimuose buvo padaryta klaida dėl eismo įvykio atvaizdavimo ir pažeidimo pusės nurodymo.

IeÅ¡kovės pateikti duomenys ir vadovo paaiÅ¡kinimai rodo, kad 2020 m. rugpjūčio 7–13 d. (t. y. jau nutraukus darbo teisinius santykiams su atsakovu) Å¡i transporto priemonė buvo remontuojama, remontui jį pridavė Ribotos atsakomybės bendrovė ,,Fenil“, t. y. vilkiko nuomotojas, kuris 2020 m. rugpjūčio 13 d. iÅ¡rašė ieÅ¡kovei PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 10 155,69 Eur sumai. IeÅ¡kovė jÄ apmokėjo 2020 m. rugpjūčio 27 d.

Dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo 14. Tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir apeliaciniame skunde, ieÅ¡kovė laikosi pozicijos, jog bylos duomenys (eismo įvykio deklaracija) pilnai įrodo, kad atsakovas nesielgė pakankamai atsargiai bei nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, važiuodamas nebuvo pakankamai atidus, atsargus ir rÅ«pestingas, dėl ko susidÅ«rė su kita transporto priemone ir to pasėkoje padarė žalÄ ieÅ¡kovui (apgadino ieÅ¡kovo jam patikėtÄ transporto priemonę).

15. Darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalÄ , padarytÄ neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas. Å ios atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ (DK 151 straipsnis). Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos darbo teisinių santykių srityje yra tokios pačios kaip ir civilinėje teisėje: turi bÅ«ti nustatyta padaryta žala, darbuotojo neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, pažeidėjo kaltė ir turi bÅ«ti nustatytos papildomos sÄ lygos – pažeidėjo ir nukentėjusios Å¡alies darbo teisiniai santykių buvimas, žalos atsiradimas turi bÅ«ti susijęs su darbo veikla (DK 4, 151 straipsniai, CK 6.245–6.249 straipsniai).

Visos Å¡ios civilinės atsakomybės sÄ lygos yra privalomos ir nors vienos iÅ¡ jų nesant civilinės atsakomybės taikymas negalimas. Visas civilinės atsakomybės sÄ lygas turi įrodyti reikalavimÄ atlyginti žalÄ pareiÅ¡kusi Å¡alis. Taigi nagrinėjamu atveju bÅ«tent darbdaviui (ieÅ¡kovei) tenka pareiga įrodyti visas atsakovo (darbuotojo) deliktinės atsakomybės sÄ lygas.

16. Byloje yra nustatyta, kad atsakovui esant komandiruotėje laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. liepos 7 d. ir vairuojant transporto priemonę, 2020 m. birželio 25 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu nežymiai buvo apgadintas vilkikas Volvo, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, tai įrodo byloje esanti abiejų šio eismo įvykio dalyvių užpildyta ir pasirašyta deklaracija. Atsakovas teigia, kad ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, kad transporto priemonė buvo apgadinta būtent dėl jo kaltės, taigi, liko neįrodytas esminis pareikšto reikalavimo kriterijus – atsakovo didelis neatsargumas, kaip jo kaltės forma.

Atsakovas abejones grindžia tuo, jog pati ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ naudojo (daugiau nei metus po įvykio) vilkikÄ su pažeidimais, nekėlė nei remonto, nei galimo žalos atlyginimo klausimo atsakovui dirbant ieÅ¡kovės įmonėje, jo atleidimo momentu ar tuoj po to, mano, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kas buvo daroma remonto metu, ar visi nurodyti remonto kaÅ¡tai susiję su ginčo situacija.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ nurodęs, jog spręsdamas ginÄÄ , teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ . Civilinės atsakomybės sÄ lygų nustatymas yra fakto klausimai, kurių konstatavimas neatsiejamas nuo procesinių teisės normų, apibrėžiančių įrodymų vertinimo ir kitas taisykles, taikymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-526/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-500/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 177/2011). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12,178 straipsnis).

Pažymėtina, kad pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu Å¡alys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus (CPK 226 straipsnis).

18. Visų pirma, teisėjų kolegija sprendžia, jog darbuotojo kaltės dėl žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiÅ«ros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais, policijos įstaigos surinktais duomenimis ir kt. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė tokių duomenų į bylÄ nėra pateikusi ir iÅ¡ jos paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ji duomenų apie įvykio užfiksavimÄ neturi, o taip pat, kad ji nevykdė įvykio tyrimo ir pan. (tame tarpe ir vidinio tyrimo, nebuvo mėginama pasiaiÅ¡kinti situacijos, papraÅ¡yti darbuotojo paaiÅ¡kinimo Å¡iuo klausimu ir pan.), todėl spęstina, kad byloje nėra pakankamai įrodymų atsakovo kaltei dėl eismo įvykio nustatyti.

Vien ta aplinkybė, kad atsakovas, taip pat, kaip ir kitos transporto priemonės vairuotoja, pasirašė ant eismo įvykio deklaracijos, neįrodo aplinkybės, jog eismo įvykis buvo sukeltas kaltais atsakovo veiksmais, juo labiau, kad įvykio deklaracijoje nurodytos kitos aplinkybės taip pat neatitinka šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų jų pozicijų, kiek tai susiję su transporto priemonei padarytų pažeidimų vieta.

19. Teisėjų kolegija vertina ir tÄ aplinkybę, jog pati ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ naudojo (daugiau nei metus po įvykio) transporto priemonę su pažeidimais, nekėlė nei remonto, nei galimo žalos atlyginimo klausimo atsakovui dirbant ieÅ¡kovės įmonėje, jo atleidimo momentu ar tuoj po to. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog tikėtina, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų naudojusi transporto priemonę ir ilgiau, jeigu įmonė, kuriai transporto priemonės savininkas buvo patikėjęs jos naudojimÄ (įmonė, iÅ¡ kurios ieÅ¡kovė nuomojosi Å¡iÄ transporto priemonę) per eilinę techninę apžiÅ«rÄ nebÅ«tų pastebėjusi pažeidimų, kas įvyko daugiau nei po metų laiko nuo eismo įvykio ir atsakovo atleidimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra nustatyta atsakovo kaltė dėl įvykio, o įvykio, kaip fakto, pripažinimas nėra savaiminis kaltės dėl jo įrodymas. Byloje nėra įrodytas atsakovo didelis neatsargumas, kaip reiÅ¡kiamas reikalavimo pagrindas, kuris galėjo lemti tiek įvykį, tiek žalos atsiradimÄ bei bÅ«ti priežastiniame ryÅ¡yje su juo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos vertinimu, jog darbdavė neatliko jokio tyrimo, neapklausė vairuotojo, neinformavo nuomotojo, ilgÄ laikÄ naudojo transporto priemonę, faktiÅ¡kai tuo nepripažindama ir nematydama žalos padarymo fakto, nereiÅ¡kė dėl to vairuotojui (atsakovui) pretenzijų.

O pačios ieÅ¡kovės tolimesnis naudojimasis transporto priemone reisuose leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad toks naudojimas galėjo sudaryti sÄ lygas naujiems transporto priemonės pažeidimams, kaip to naudojimo pasekmė ir galima po metų įvykusios transporto priemonės remonto iÅ¡dava. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje ieÅ¡kovė neįrodė esminio pareikÅ¡to reikalavimo kriterijaus – atsakovo didelio neatsargumo kaip jo kaltės formos.

20. DK 151 straipsnis nustato, kad kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ . DK 152 straipsnyje nustatyta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (1 dalis). Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į:

1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimÄ , natÅ«ralų sumažėjimÄ ir turėtas iÅ¡laidas (tiesioginius nuostolius);

2) žalÄ patyrusios darbo sutarties Å¡alies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant iÅ¡vengti žalos atsiradimo;

3) žalÄ padariusios darbo sutarties Å¡alies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant iÅ¡vengti žalos atsiradimo;

4) faktÄ , kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobÅ«dis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (2 dalis); darbo ginÄÄ dėl teisės nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusios darbo sutarties Å¡alies finansines ir ekonomines galimybes, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Kai tam tikram darbuotojui atlygintinos turtinės žalos dydis sumažinamas, tai negali bÅ«ti pagrindas padidinti atlygintinos turtinės žalos dydį kitiems kartu žalÄ padariusiems asmenims (3 dalis).

21. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra fakto klausimas, priklausantis nuo konkrečių aplinkybių, todėl teismas jį privalo nustatyti individualizuotai. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 6 175,86 Eur žalos atlyginimÄ . Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde iÅ¡sakyta pozicija, jog atlikti remonto darbai ir sÄ skaita už remonto darbus buvo iÅ¡raÅ¡yta iÅ¡imtinai ribose dėl atsakovo per eismo įvykį padarytų apgadinimų, o tai patvirtina su patikslintu ieÅ¡kiniu pateikta sÄ skaita faktÅ«ra ir jos vertimas.

Kadangi patikrinus ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, t. y. ieÅ¡kovės minėtÄ sÄ skaitÄ už remonto darbus, pastebėtina, jog sÄ skaitoje nėra detalizuoti remonto darbai, nėra įvardinta, už kokius konkrečiai darbus ieÅ¡kovei buvo iÅ¡raÅ¡yta tokio dydžio sÄ skaita. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog vilkikÄ remontavusios įmonės duomenimis remonto kaÅ¡tai nėra detalizuoti, kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys bei nustatytos faktinės aplinkybės besÄ lygiÅ¡kai neįrodo tokio masto remonto iÅ¡laidų esant eismo įvykio deklaracijoje nurodytiems apgadinimams, todėl tokie duomenys negali bÅ«ti laikomi objektyviu ir patikimu įrodymu, pagrindžiančiu nuostolių dydį, ir tokius ieÅ¡kovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

22. Esant nustatytoms Å¡ioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reguliuojančias darbo teisinius santykius, ar procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ar įrodymų vertinimÄ byloje. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, įvertino įrodymus bei taikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis). Dėl procesinės bylos baigties 23. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v.

Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v.

Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

24. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

25. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į padarytos situacijos analizę pateikto apeliacinio skundo ir atsiliepime į jį kontekste, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, priimdamas teisėtÄ sprendimÄ , kurio naikinti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 26. Kadangi ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“ apeliacinis skundas buvo atmestas, spręstinas atsakovo turėtų nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

27. Atsakovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“ 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , grįsdamas patirtas iÅ¡laidas 2022 m. kovo 30 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 300 Eur sumai bei mokėjimÄ patvirtinančiu 2022 m. kovo 30 d. mokėjimo nurodymu „Swedbank“ banke. Proceso Å¡alies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atsižvelgiant į tai, jog iÅ¡laidos už advokatės D. B. suteiktÄ teisinę pagalbÄ parengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

28. IÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: atmesti ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“ apeliacinį skundÄ . Palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-487-727/2022. Priteisti atsakovui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), paso (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“, juridinio asmens kodas 303234303, 300 Eur (trijų Å¡imtų eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Teisėjai Asta Jakutytė-Sungailienė Urmila Valiukienė Sigita ZubavičiÅ«tė-Montvilienė