76ea4488-ceed-452e-ba0d-9e9fb972a2e2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-775-764/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02540-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl raÅ¡to panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegijan u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. V., atstovaujamas advokato padėjėjo J. P., kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį vėliau patikslino (toliau – Skundas), praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – Tarnyba) 2020 m. gegužės 27 d. raÅ¡tÄ Nr. 1SS-1051-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“;

2) įpareigoti TarnybÄ priimti papildomÄ arba naujÄ sprendimÄ dėl 30 procentų (1.587 ha) žemės sklypo suformavimo;

3) netenkinus pirmojo skundo reikalavimo, priteisti 120 696 eurų žalai atlyginti;

4) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, jog jam 1999 m. rugpjūčio 17 d. Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu Nr. 41821-34-12663 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje piliečiui A. V.“ buvo sugrÄ Å¾intas 4,45 ha žemės sklypas natÅ«ra, o už likusį 5,29 ha iki nacionalizacijos buvusio savininko J. V. turėtos žemės plotÄ Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos 2008 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 13-24384 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje piliečiui A.

V.“ ir Tarnybos 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 38-(14.38.3.)-232 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. V.“ perduoti nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtajam 3,60 ha, 0,6529 ha, ir 0,1831 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypai. PareiÅ¡kėjo teigimu, Tarnyboje jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog jam pagal įstatymÄ priklauso dar 30 procentų žemės sklypo plotas, tačiau laisvos žemės nėra ir ji pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta.

PareiÅ¡kėjas, sužinojęs, jog prie pat pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo yra laisvos žemės, kreipėsi į TarnybÄ , praÅ¡ydamas suteikti jam 30 procentų didesnį sklypÄ . Anot pareiÅ¡kėjo, Tarnyba iÅ¡nagrinėjusi jo praÅ¡ymÄ , ginčijamame raÅ¡te nurodė, kad procesas dėl žemės sklypo grÄ Å¾inimo yra užbaigtas ir įstatymo nuostatos dėl 30 procentų didesnio sklypo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu netaikys, motyvuodama tuo, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė Tarnybai praÅ¡ymo suteikti didesnį žemės plotÄ iki lygiaverčio žemės sklypo suteikimo momento.

Tarnyba ginčijamame raÅ¡te taip pat pacitavo teismų praktikÄ , kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog asmens teisė gauti padidintÄ Å¾emės plotÄ Ä¯gyvendinama bÅ«tent atkuriant nuosavybės teises ir negali bÅ«ti įgyvendinama po sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo. PareiÅ¡kėjas tvirtina, jog Tarnyba, atsakydama į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atsakyme nenurodė dėl kokių priežasčių pareiÅ¡kėjui nebuvo taikoma įstatymo nuostata, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjui bÅ«tų perduotas 30 procentų didesnis žemės plotas, nors visus kriterijus pareiÅ¡kėjas atitiko.

Cituodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 7, 29 ir 30 straipsnius, pareiÅ¡kėjas nurodo, jog nagrinėjamu atveju Tarnyba nepaisė minėtų konstitucinių teisės normų, t.y. nesuteikė 30 procentų žemės sklypo, tokiu bÅ«du pažeisdama konstitucines pareiÅ¡kėjo teises. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis iÅ¡skiriamas iÅ¡ kitų asmenų ir jam nesuteikiama tai, kas pagal įstatymÄ priklauso, nors valdžios institucija, kuri tvarko žemės grÄ Å¾inimo klausimus, privalo vadovautis įstatymu, tarnauti žmonėms.

Kadangi valdžios institucija nevykdė jos kompetencijai priskirtinų veiksmų ir nesuteikė pareiÅ¡kėjui priklausančio 30 procentų žemės sklypo, tokiu bÅ«du padarė pareiÅ¡kėjui žalÄ , kuriÄ jis įvertino 12 696 Eur. Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su juo nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog pareiÅ¡kėjui lygiaverčiai 5,29 ha turėtajam žemės sklypai suprojektuoti Utenos apskrities virÅ¡ininko 2006 m. balandžio 11 d. ir Tarnybos Anykščių skyriaus vedėjo 2011 m. lapkričio 23 d. priimtais įsakymais patvirtintuose (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir į suprojektuotus žemės sklypus nuosavybės teisės atkurtos Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos 2008 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 13-24384 ir Tarnybos 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 38-(14.38.3.)-232.

Pažymi, jog Tarnybos 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimu buvo užbaigta nuosavybės teisių atkÅ«rimo pareiÅ¡kėjui procedÅ«ra į visÄ buvusio žemės sklypo savininko J. V. turėtos žemės plotÄ . Remdamasi teismų praktika nurodo, kad asmens teisė gauti padidintÄ Å¾emės plotÄ Ä¯gyvendinama bÅ«tent atkuriant nuosavybės teises ir negali bÅ«ti įgyvendinama po sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo. Todėl praÅ¡ymÄ ir kitus tam bÅ«tinus dokumentus iki nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ros pabaigos turi pateikti asmuo, kuris pageidauja gauti padidintÄ valstybinį žemės sklypÄ .

Teigia, jog Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos 1999 m. sausio 20 d. įsakymo „Dėl suteikiamų nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypų padidinimo (duomenys neskelbtini) kadastrinių vietovių teritorijose“ priedų, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje padidinto ploto skyrimas nebuvo numatytas. Pasak atsakovės, praÅ¡ymai raÅ¡tu galėjo bÅ«ti pateikti tiek Kavarsko agrarinei tarnybai, tiek Anykščių žemėtvarkos skyriui, taip pat siunčiami paÅ¡tu, tačiau jeigu pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ raÅ¡tu bÅ«tų pateikęs, toks praÅ¡ymas bÅ«tų užregistruotas, tačiau Anykščių skyriuje nėra jokių duomenų apie raÅ¡tu pateiktÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl žemės ploto padidinimo.

Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas 1 ha žemės sklypo vertę rinkos kainomis įvertino apie 8 000 Eur, tačiau nepateikė dokumentų, pagrindžiančių žemės sklypo Anykščių rajone tikrÄ jÄ vertę. Atsakovės nuomone, pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma atlyginti suma yra 10 kartų didesnė tikrajai Å¡io žemės sklypo vertei. Todėl Å¡i suma yra nepagrįsta jokiomis faktinėmis aplinkybės bei objektyviais raÅ¡ytiniais įrodymais. Apibendrindama atsiliepimo argumentus, atsakovė laikosi pozicijos, jog nėra teisinio pagrindo suformuoti ir suteikti pareiÅ¡kėjui 30 procentų padidintÄ Å¾emės plotÄ , kadangi nuosavybės teisės į 9,74 ha buvusio žemės sklypo savininko J.

V. iki nacionalizacijos turėtos žemės plotÄ jau yra atkurtos. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjo galimybės atkurti nuosavybės teises į žemės sklypÄ , suteikiant nuosavybėn neatlygintinai padidintÄ iki 30 procentų žemės sklypÄ . Remiantis surinktais raÅ¡ytiniais duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 9,74 ha buvusio žemės sklypo savininko J. V. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime turėtos žemės plotÄ .

PareiÅ¡kėjui Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. 41821-34-12643 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje piliečiui A. V.“ buvo sugrÄ Å¾intas 4,45 ha žemės sklypas natÅ«ra, o už likusį 5,29 ha žemės plotÄ Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos 2008 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 13-24384 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje piliečiui A. V.“ ir Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 38-(14.38.3.)-232 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A.

V.“ perduoti nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtajam 3,60 ha, 0,6529 ha ir 0,1831 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypai. PareiÅ¡kėjas, sužinojęs apie prie pat pareiÅ¡kėjo žemės sklypo esantį laisvÄ Å¾emės sklypo plotÄ , 2020 m. balandžio 24 d. skundu kreipėsi į TarnybÄ dėl sugrÄ Å¾into žemės sklypo ploto iki 30 procentų padidinimo. Tarnyba, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ , 2020 m. gegužės 27 d. raÅ¡tu Nr. 1SS-1051-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ atsisakė suteikti pareiÅ¡kėjui 30 procentų didesnį žemės sklypo plotÄ , motyvuodama tuo, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra jau yra užbaigta ir pareiÅ¡kėjas Tarnybai nepateikė praÅ¡ymo didesniam žemės sklypo plotui gauti iki lygiaverčio sklypo turėtajam suteikimo.

Nesutikdamas su Tarnybos raÅ¡tu, pareiÅ¡kėjas 2020 m. liepos 1 d. pateikė skundÄ Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – Komisija), kuri 2020 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 21R-506 (AG–548/03-2020) „Dėl atsisakymo priimti skundÄ nagrinėti“ atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo skundÄ nagrinėti. Kadangi Komisija atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo skundÄ nagrinėti, pareiÅ¡kėjas dėl Tarnybos raÅ¡to panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – AtkÅ«rimo įstatymas) 4 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, kai įstatymo nustatyta tvarka žemės sklypas, kurį savininkas nori atgauti natÅ«ra, yra skirtas ir naudojamas gyventojų asmeniniam Å«kiui arba valstiečių Å«kiui, už jį savininkui, norinčiam, kad bÅ«tų atkurta nuosavybės teisė natÅ«ra, arba asmeniui, Å¡iuo metu naudojančiam ar įgijusiam nuosavybėn iÅ¡ valstybės šį žemės sklypÄ , skiriamas iki 30 procentų didesnio žemės sklypo plotas iÅ¡ laisvos žemės fondo žemės, esančios teritorijoje, kuriÄ apima vietinis žemės reformos žemėtvarkos projektas.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (toliau – Nutarimas) 2.3 papunktį, AtkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais piliečiams gali bÅ«ti skiriamas didesnis žemės sklypo plotas iÅ¡ laisvos žemės fondo. Piliečiai praÅ¡ymus skirti didesnį žemės sklypo plotÄ iÅ¡ laisvos žemės fondo Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniams padaliniams pagal žemės sklypų buvimo vietÄ pateikia kartu su praÅ¡ymu suteikti lygiavertį žemės sklypÄ .

SprendimÄ dėl praÅ¡ymo skirti didesnį žemės sklypo plotÄ iÅ¡ laisvos žemės fondo Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas priima iki įsakymo, kuriuo nustatyta žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios data, priėmimo. Pagal Nutarimo 2.1 papunktį, praÅ¡ymus suteikti žemės sklypÄ nuosavybėn neatlygintinai turi teisę pateikti piliečiai, kuriems pagal AtkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies nuostatas gali bÅ«ti skiriami lygiaverčiai turėtiesiems nuosavybės teises arba Å¡iuo metu naudojamiems žemės sklypams (padidinti iki 30 arba 100 procentų).

Suteikiamo sklypo dydį žemės reformos žemėtvarkos projektÄ rengiančio specialisto teikimu nustato apskrities virÅ¡ininkas, atsižvelgdamas į esamus laisvos žemės fondo plotus toje kadastrinėje vietovėje. IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas 2005 m. birželio 29 d. Anykščių rajono žemėtvarkos skyriui pateikė praÅ¡ymÄ dėl paveldėtos tėvo žemės iÅ¡matavimo lygiaverčiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) kaime, laisvoje Valstybinio fondo žemėje, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateikto praÅ¡ymo suteikti lygiavertį žemės sklypÄ nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs pageidavimÄ dėl didesnio žemės sklypo ploto jam paskyrimo iÅ¡ laisvos žemės fondo, todėl pareiÅ¡kėjui lygiaverčiai 5,29 ha turėtajam žemės sklypai projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuoti nepadidinus žemės sklypo 30 procentų. Kaip pirmiau paminėta, nuosavybės teisių atkÅ«rimo pareiÅ¡kėjui procedÅ«ra į visÄ buvusio žemės savininko J.

V. turėtos žemės plotÄ buvo užbaigta Tarnybos 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 38-(14.38.3.)-232. Taigi, pareiÅ¡kėjo teisė gauti padidintÄ Å¾emės plotÄ Ä¯gyvendinama atkuriant nuosavybės teises ir negali bÅ«ti įgyvendinama po sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo. PraÅ¡ymÄ ir kitus bÅ«tinus dokumentus iki nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ros pabaigos turi pateikti asmuo, kuris pageidauja gauti padidintÄ valstybinį žemės sklypÄ . Todėl nagrinėjamu atveju aktuali ir AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostata, kurioje nurodoma, jog dokumentus, patvirtinančius asmens teisę atkurti nuosavybės teises į 100 procentų padidintÄ Å¾emės sklypo plotÄ , pretendentas turi pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d.

Å ios pozicijos laikomasi taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-366-552/2018 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėjas ir pats neneigia aplinkybės, jog jis neteikė tokio pobÅ«džio praÅ¡ymo, todėl ir neįgijo Å¡iuo atveju teisės į padidintÄ 30 procentų žemės sklypo plotÄ . Tuo pačiu pastebėtina, jog jeigu kadastro vietovėje bÅ«tų pakankamai laisvos žemės fondo žemės, apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymuose bÅ«tų nurodoma, kiek procentų ploto skiriami didesni žemės sklypai visiems asmenims, pateikusiems praÅ¡ymus.

Teisėjų kolegija iÅ¡ Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos 1999 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 10-06-21 „Dėl suteikiamų nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypų padidinimo (duomenys neskelbtini) kadastrinių vietovių teritorijose“ priedų nenustatė, jog (duomenys neskelbtini) kadastro vietovei bÅ«tų padidintas žemės ploto skyrimas. Dėl pareiÅ¡kėjo argumento, jog jis nėra pateikęs praÅ¡ymo dėl 30 procentų didesnio žemės sklypo dėl to, kad jam nebuvo leista tokį praÅ¡ymÄ pateikti, buvo nurodoma, jog laisvos žemės nėra, pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ raÅ¡tu galėjo pateikti tiek Kavarsko agrarinei tarnybai, tiek Anykščių žemėtvarkos skyriui, taip pat praÅ¡ymÄ iÅ¡siųsti paÅ¡tu.

Atsakovė atsiliepime patikina, jog jokių pareiÅ¡kėjo galimai pateiktų praÅ¡ymų nėra registruota skyriuje. Dėl kokių priežasčių pareiÅ¡kėjui nebuvo leista pateikti tokio pobÅ«džio praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, aplinkybių nedetalizuoja. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėjas ir pats skunde neginčija aplinkybės, jog jam buvo žinoma apie teisę į 30 procentų padidintÄ Å¾emės sklypo plotÄ (apie tai jam užsimindavo Tarnybos pareigÅ«nai), todėl natÅ«ralu, kad bÅ«damas atidus ir rÅ«pestingas, iki sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo, turėjo aktyviai domėtis nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesu ir papildomomis galimybėmis pasididinti žemės sklypo plotÄ , pateikti praÅ¡ymÄ ir bÅ«tinus dokumentus, tačiau to nepadarė.

Taigi Å¡iuo atveju laikoma, jog pats pareiÅ¡kėjas nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdamas gauti iki 30 procentų padidinto žemės sklypo ploto, su sprendimais, kuriais jam visiÅ¡kai atkurtos nuosavybės teisės, sutiko, jų teisėtumo ir pagrįstumo neginčijo. Dėl nurodomų priežasčių, teisėjų kolegija, neįžvelgia atsakovės neteisėtų veiksmų, nes nebuvo jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo (nesant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo, administracinio sprendimo) pareiÅ¡kėjui suteikti padidintÄ 30 procentų žemės plotÄ .

Kaip jau minėta, nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra buvo užbaigta Tarnybos sprendimu, todėl bet koks žemės sklypo suteikimas nuosavybėn po priimto sprendimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę, be atkuriamo nuosavybėn lygiaverčio arba natÅ«ra grÄ Å¾inamo žemės sklypo ploto, reikÅ¡tų tik papildomo žemės sklypo suteikimÄ , o tokios galimybės AtkÅ«rimo įstatyme nėra numatyta. Taip pat nustatyta, jog svarstant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl lygiaverčio žemės sklypo perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pareiÅ¡kėjas neiÅ¡reiÅ¡kė valios dėl iki 30 procentų žemės sklypo suteikimo nuosavybėn ir toks praÅ¡ymas net nebuvo svarstomas.

Todėl, AtkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies nuostata savaime nesuteikia teisės asmeniui, kuriam pagal Å¡io įstatymo nuostatas nuosavybės teisės yra realizuotos, papildomai pretenduoti į padidintÄ Å¾emės sklypo plotÄ . PareiÅ¡kėjo lÅ«kestis gauti 30 procentų padidintÄ Å¾emės plotÄ negali Å¡iuo atveju bÅ«ti teisėtas, jeigu jo neįmanoma realizuoti, ir jeigu toks lÅ«kestis neparemtas įstatymo nuostatomis. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, jog Tarnyba, atsakydama į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ginčijamame raÅ¡te nenurodė priežasčių, dėl kurių jam buvo atsisakyta suteikti 30 procentų didesnį žemės plotÄ , nors pareiÅ¡kėjo įsitikinimu, visus kriterijus didesniam sklypui gauti, jis atitiko.

Pažymėtina, jog Tarnybos, kaip viešojo administravimo subjekto priimtam sprendimui, kuris laikytinas individualiu administraciniu aktu, taikytini Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl jo turinio ir formos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, o tai reiškia, kad sprendime turi būti nurodytos jo priėmimo priežastys, aiškūs atitinkami faktai ir įstatyminis pagrindas, individuali argumentacija.

Individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta jo apskundimo tvarka (8 straipsnio 2 dalis). AiÅ¡kindamas pastarÄ sias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Akte turėtų bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009).

Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, kuris reikalauja, jog viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas.

Pabrėžtina, jog administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi bÅ«ti žinomi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. VisiÅ¡kai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iÅ¡ dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumÄ VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi bÅ«ti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sÄ lygas, kad bÅ«tų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.

IÅ¡ ginčijamo raÅ¡to, kuriuo atsakovė iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo 2020 m. balandžio 24 d. skundÄ ir dėl kurio buvo priimtas sprendimas, turinio matyti, jog atsakovė raÅ¡te iÅ¡dėstė ne tik faktinį, bet ir teisinį sprendimo priėmimo pagrindÄ . Ginčijamas sprendimas motyvuotas ir pagrįstas teisės aktų nuostatomis, nurodoma apskundimo tvarka ir terminai, pasiraÅ¡ytas įgalioto pareigÅ«no. IÅ¡ ginčijamo raÅ¡to turinio suprantama, kokiu pagrindu ir motyvais remiantis priimtas bÅ«tent toks administracinis aktas, t.y. jis nesukelia teisiÅ¡kai neaiÅ¡kios situacijos ir nesuvaržo pareiÅ¡kėjo galimybės tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises, o tai reiÅ¡kia, kad atsakovė, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, laikėsi VAÄ® 3 straipsnyje numatytų vieÅ¡ojo administravimo principų.

Pareiškėjas teismui neįrodė, kad teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimtas ginčijamas raštas yra neteisėtas arba negaliojantis. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti priimto rašto teisėtumu ir pagrįstumu, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais arba kitais motyvais bei įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus. Netenkinus pareiškėjo pagrindinio ir išvestinio skundo reikalavimo dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, pareiškėjas prašo teismo priteisti iš atsakovės 120 696 Eur žalos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. VieÅ¡oji atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų ir žalos ryÅ¡iui.

Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo bÅ«tų pripažintas pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, t.y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigÅ«nų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Kai sprendžiama dėl žalos atlyginimo priteisimo, nustačius, kad nėra įrodyta kuri nors viena reikÅ¡minga sÄ lyga, reikalavimas gali bÅ«ti atmetamas nenustatinėjant kitų bÅ«tinųjų sÄ lygų egzistavimo.

Pareiškėjas prašo teismo priteisti 120 696 Eur žalai atlyginti, tačiau savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, juos išdėstė deklaratyviai ir trumpai, nepagrįsdamas priežastinio ryšio tarp ginčo aplinkybių ir skunde nurodomų neigiamų pasekmių, todėl pareiškėjo argumentai dėl atsakovės galimai neteisėtų veiksmų nesuformuojant pareiškėjui padidinto žemės sklypo nevertintini kaip pakankami žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl kilusios žalos yra grindžiami bendro pobÅ«džio teiginiais ir pareiÅ¡kėjo subjektyviu vertinimu, kurios nepatvirtina jokiais neginčijamais įrodymais, o atsakovė neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veikų, pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimų, byloje nenustatyta neteisėto arba netinkamo atsakovės elgesio pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Taigi, nenustačius bÅ«tinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti žalÄ negali bÅ«ti patenkinamas.

Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Tarnybos raÅ¡tas yra teisėtas ir pagrįstas, t.y. tinkamai ir iÅ¡samiai motyvuotas, priimtas laikantis esminių procedÅ«rinių reikalavimų, taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir raÅ¡to pagrįstumÄ . PareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia Tarnybos raÅ¡to pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistu, o pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Tai reiÅ¡kia, jog teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ turi tik ta proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, jog teismo procesinis sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo nenaudai, jis praranda teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Egidija Puzinskaitė Jolita Rasiukevičienė Vita Valeckaitė