Legislator Case Law & Legislation
76e9227a-cb30-4592-aaf1-64822e02fbb2 AI generated

76e9227a-cb30-4592-aaf1-64822e02fbb2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 76e9227a-cb30-4592-aaf1-64822e02fbb2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

J. R. 2021-01-05 nustatyta cheminis veido odos nudegimas 1-o laipsnio, veidÄ paveikus dirginančia chemine medžiaga (garais ar dujomis). Neatmetama, kad tai galėjo bÅ«ti padaryta aÅ¡arinėmis dujomis. Kitokių sužalojimų nekonstatuota. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas vienu trauminiu paveikiu prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos.

Legislator headnote

AI generated

76e9227a-cb30-4592-aaf1-64822e02fbb2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Tuomet nukentėjusysis pradėjo skambinti policijai, o kaltinamasis tada pradėjo lakstyti aplink maÅ¡inÄ , sakė, kad „susidoros“. Kai atvyko policijos pareigÅ«nai, rado tuščia dujų balionėlį, jau gal kitos maÅ¡inos pervažiuotas. Vėliau A. A. prisipažino, kad tai jo dujinis balionėlis. Po to atvažiavo greitoji pagal paimti nukentėjusiojo žmonos. Nukentėjusiojo automobilio salonas visas buvo užpurkÅ¡tas aÅ¡arinėmis dujomis, net pačiam servise vėdino, nes labai automobilis buvo „iÅ¡maudytas“ aÅ¡arinėse dujose.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? NuoraÅ¡as Byla Nr. 1-399-486/2022 Proceso Nr.1-01-1-00848-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 16 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas JeugenijuÅ¡ Jaglinski, sekretoriaujant AuÅ¡rai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Saidytei- MatijoÅ¡ienei, kaltinamajam A. A., kaltinamojo gynėjui advokatui Rimui Andrikiui, nukentėjusiajam S. R., nukentėjusiajai J. R., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimo, dirba UAB (duomenys neskelbtini) anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnyje. Teismas n u s t a t ė :

A. A. 2021 m. sausio 5 d., apie 17.10 val., vieÅ¡oje vietoje, savo įžūliu elgesiu, pasireiÅ¡kusiu tuo, kad (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini), sankryžoje degant raudono Å¡viesoforo signalui, vairuodamas automobilį „ Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ deÅ¡inės pusės, sustojo prie S. R. vairuojamo automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei kilus žodiniam konfliktui dėl vairavimo įgÅ«džių, vartodamas necenzÅ«rinius žodžius, pro savo automobilio atidarytÄ vairuotojo durelių langÄ , papurÅ¡kė dujų balionėliu į automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) salonÄ , apipurkÅ¡damas priekyje, keleivio vietoje sėdėjusios J.

R. veidÄ , o S. R. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio salono, A. A. dar kelis kartus papurÅ¡kė dujomis į S. R. pusę, o Å¡iam grižus į automobilį ir užrakinus automobilį iÅ¡ vidaus, jis (A. A.) iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio „Opel Vectra“ ir keletÄ kartų kumščiu smogė į automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojo durų stiklÄ , bandydamas atidaryti automobilio dureles, koja įspyrė į deÅ¡inės pusės veidrodėlį bei į deÅ¡inį priekinį automobilio „(duomenys neskelbtini) sparnÄ , taip sulaužė deÅ¡inės pusės veidrodėlio korpusÄ , įlenkė deÅ¡inės pusės priekinį automobilio sparnÄ bei sulaužė dviejų durelių rankenas, padarydamas nukentėjusiesiems S. R. ir J.

R. bendrÄ 2563,42 eurų turtinę žalÄ bei J. R. padarė cheminį veido odos I-o laipsnio nudegimÄ , ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Å iais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. A. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad įvykio dienÄ jam važiuojant su automobiliu „Opel Vectra“ buvo prisikabinęs priekabÄ su statybinėmis medžiagomis, buitine technika ir važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės į aplinkkelį.

Važiavo antra juosta, po to persirikiavo į pirmÄ juostÄ , kad netrukdyti eismui ir taip judėdamas iÅ¡važiavo į aplinkkelį, jam reikėjo po to sukti į deÅ¡inę. Tuomet iÅ¡ kairės pusės, 2 juosta, jam užvažiavo į priekį automobilis „BMW“, jis kirto per stabdžius, buvo žiema. Kaltinamasis nesuprato kas nutiko. Tada tas „BMW“ vairuotojas pristabdė, vėl pajudėjo ir prieÅ¡ posÅ«kį vėl paspaudė ant stabdžių. Kaltinamasis pamatė, kad tas automobilis stovi kitoje juostoje.

Priekyje kaltinamojo buvo 4 automobiliai, o jis už automobilio „BMW“. Automobilio „BMW“ priekyje automobilių nebuvo ir jis sau galėjo judėti. Kaltinamasis girdėjo, kad nukentėjusysis jam kažkÄ sako, jis pradarė langÄ , kažkÄ pasakė ir pamatė, jog nukentėjusysis juda link jo. Kaltinamasis iÅ¡sigando. Tada prisiminė, kad turi seniai pirktÄ dujų balionėlį, bandė purkÅ¡ti, bet iÅ¡karto nesigavo, nes balionėlis senas. Tada nukentėjusysis pribėgęs spjovė į jį, A.

A. tada numetė tÄ balionėlį ir iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos. Kai iÅ¡lipo, jo maÅ¡ina pajudėjo, tada greitai užtraukė rankinį ir vėl iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos. A. A. papurÅ¡kė iÅ¡ savo dujų balionėlio 1-2 kartus. Kai kaltinamasis ėjo link automobilio „BMW“, Å¡is automobilis pradėjo judėti į priekį link A. A.. A. A. iÅ¡sigando ir su deÅ¡ine koja spyrė į automobilio veidrodėlį, nes galvojo, kad partrenks jį. Kaltinamasis priėjo prie automobilio „BMW“ iÅ¡ keleivio pusės ir tik po to pamatė, kad maÅ¡inoje yra dar moteris.

Kaltinamasis balionėliu purÅ¡kė iÅ¡kišęs rankÄ iÅ¡ savo automobilio, o automobilio „BMW“ langas buvo pradarytas, tai galimai dujos pataikė ir į automobilio vidų. D. L. kasos ieÅ¡kinio, tai sutinka sumokėti 18,80 eurų. Labai gailisi, kad toji moteris nukentėjo. Tačiau visiÅ¡kai nesutinka dėl 3000 eurų neturtinės žalos. Tuomet buvo Covid pandemija, o nukentėjusysis be kaukės iÅ¡lipęs spjaudėsi. Dėl S. R. ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo irgi nesutinka, viso to galėjo ir nebÅ«ti, jei ne nukentėjusiojo veiksmai.

Kaltinamasis tyčia nespyrė į „BMW“ automobilį, jis atsispyrė nuo to automobilio, kad nepakliÅ«tų po ratais. „BMW“ durelės buvo uždarytos, o langas iÅ¡ pradžių buvo atidarytas, po to užsidarė. Vaizdo registratoriuje buvo medžiagos, todėl kaltinamasis kreipėsi dėl to į policijÄ dėl tokio nukentėjusiojo chuliganiÅ¡ko vairavimo. Neturėjo galimybės atsipraÅ¡yti nukentėjusiųjų. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. R. parodė, kad Å¡iuo metu jau ne viskÄ prisimena, nes nuo įvykio praėjo daug laiko.

Tačiau įvykio dienÄ jis važiavo link vakarinio aplinkkelio, darė posÅ«kį, tačiau jo neįleido kitas automobilio „Opel“ vairuotojas, vos nesukėlė avarinės situacijos. „Opel“ vairuotojÄ gal suerzino tas dalykas, kad nukentėjusysis aplenkė, persirikiavo į jo juostÄ , o buvo piko valanda. Po to nukentėjusiojo ir kaltinamojo automobiliai sustojo ties sankryža. Nukentėjusysis privažiavo lygiagrečiai prie kaltinamojo, atsidarė langÄ ir pasakė „kaip tu vairuoji, kaip tu elgiesi“.

Tuomet kaltinamasis A. A. iÅ¡ karto purÅ¡kė dujas, pataikė ir žmonai. IÅ¡ pradžių galvojo, kad gal langų skystį purÅ¡kia, bet žmona pasakė, kad griaužia akis, o nukentėjusysis buvo su akiniais. Kaltinamasis po to staigiai užkirto nukentėjusiajam keliÄ , jis buvo su priekaba, tada pribėgo ir spyrė nukentėjusiajam į automobilio dureles. Nukentėjusysis užsirakino, tada kaltinamasis puolė daužyti maÅ¡inos veidrodėlį. Ä®vykio metu nukentėjusiojo žmonai reikėjo neužilgo gimdyti.

Tuomet nukentėjusysis pradėjo skambinti policijai, o kaltinamasis tada pradėjo lakstyti aplink maÅ¡inÄ , sakė, kad „susidoros“. Kai atvyko policijos pareigÅ«nai, rado tuščia dujų balionėlį, jau gal kitos maÅ¡inos pervažiuotas. Vėliau A. A. prisipažino, kad tai jo dujinis balionėlis. Po to atvažiavo greitoji pagal paimti nukentėjusiojo žmonos. Nukentėjusiojo automobilio salonas visas buvo užpurkÅ¡tas aÅ¡arinėmis dujomis, net pačiam servise vėdino, nes labai automobilis buvo „iÅ¡maudytas“ aÅ¡arinėse dujose.

Dėl civilinio ieškinio nukentėjusysis paaiškino, kad tai tik automobilio žala, kuri buvo defektuota serviso. Dėl striukės, tai nieko nereiškė, tik išplovė. Žalos kaltinamasis neatlygino, niekada nesusisiekė. Tyrimas vyko ilgai, nukentėjusysis galvojo, bent jau atsiprašys, ar susisieks, tačiau jokių veiksmų iš kaltinamojo pusės nebuvo. Nukentėjusysis ašarinių dujų ant akių negavo, nes su akiniais, tai tik juos užtaškė, o nėščiai žmonai kliuvo didelė dozė.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. R. parodė, kad ji įvykio metu beveik visÄ laikÄ Å¾iÅ«rėjo savo telefonÄ , nes ieÅ¡ko vaikiÅ¡kų prekių, nes tuomet buvo likęs mėnuo iki vaiko gimimo. KÄ atsimena, tai kai jai buvo papurkÅ¡tas skystis. Tada vyras iÅ¡lipęs nuėjo pasakyti „Opel“ vairuotojui „kÄ darai“. Tada kaltinamasis purkÅ¡telėjo dujų dar vyrui. Tada vyras grįžo, o kaltinamasis dar kartÄ papurÅ¡kė dujų iÅ¡ jo pusės per langÄ . Tada užskersino automobilį „Opel“.

Kaltinamasis ėjo link jų maÅ¡inos, pradėjo daužyti kumščiais maÅ¡inÄ . Jie iÅ¡sikvietė policijÄ . Nukentėjusiajai pradėjo deginti veidÄ , skaudėti pilvÄ , pykinti. Atvažiavo policija po to greitoji ir jÄ iÅ¡vežė su greitÄ ja pagalbÄ . Nukentėjusioji iki tol, kol nepurkÅ¡telėjo dujomis, neatkreipė į tai dėmesio, kas kÄ sakė iÅ¡ vairuotojų, ji neatsimena. Viskas įvyko labai greitai, ji dar telefone „sėdėjo“ ir tada prasidėjo purÅ¡kimas. „Opel“ vairuotojas smÅ«giavo į jų automobilio dureles, po to pradėjo tampyti rankenas iÅ¡ jos pusės, po to iÅ¡ vairuotojo pusės. Kaip kaltinamasis atsisėdo į savo maÅ¡inÄ , ji nežino, jai tuo metu buvo Å¡okas.

Dėl 3000 eurų civilinio ieÅ¡kinio nori paaiÅ¡kinti, kad tai neturtinė žala. Tai už nemiegotas naktis, už sukeltÄ skausmÄ nėščiai, už Å¡okÄ . Baimė tikrai buvo didelė esant nėščiai, dėl bÅ«simo kÅ«dikio, o didelis Å¡okas tikrai nėra gerai tokioje situacijoje. Kol atvykus greitoji jÄ iÅ¡vežė, tas „Opel“ vairuotojas visÄ laikÄ juokėsi. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. V. paaiÅ¡kino, kad jis dirba policijos pareigÅ«nu. Ä®vykio dienÄ buvo gautas iÅ¡kvietimas dėl eismo įvykio.

„Opel“ variuotojas, kaip aiÅ¡kino, kad prieÅ¡ „BMW“ vairuotojÄ panaudojo aÅ¡arines dujas. O kÄ kitas vairuotojas į tai, tai negali atsakyti, byloje yra tarnybinis praneÅ¡imas, seniai buvo. Kai atvyko, muÅ¡tynių nebuvo, jokio kraujo, mėlynių. „Opel“ automobilis stovėjo antroje juostoje. Jis pats asmeniÅ¡kai „nekultÅ«ringos“ kalbos negirdėjo. Priekaba buvo be tento. Ar pakrauta ar ne, neatsimena. Ar blaivumÄ tikrino, neatsimena. „Opel“ stovėjo pačioje pirmiausioje juostoje, o „BMW“ pačioje paskutinėje juostoje.

Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, tai R. V. parodė, kad 2021 m. sausio 5 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu Ž. M., apie 17.20 val., iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), tarp automobilių „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojų vyksta muÅ¡tynės, reikalinga pagalba. Atvykus pamatė stovinčius automobilius „(duomenys neskelbtini) valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pradėjus aiÅ¡kintis kas atsitiko, automobilio „BMW“ vairuotojas S. R. aiÅ¡kino savo versijÄ , o automobilio „Opel“ vairuotojas, kaip paaiÅ¡kėjo A. A. savo. Jie minėtiems vairuotojams nurodė, kad stovėtų vienas nuo kito atokiau ir vienas prie kito nesiartintų, kadangi jie kalbėjo kartu, buvo sunku suprasti, kas tarp jų įvyko. Matėsi, kad automobilio „Opel“ vairuotojas A. A. buvo susinervinęs, pastoviai vaikščiojo pirmyn atgal, rÅ«kė.

Tačiau nei jų atžvilgiu, nei automobilio „BMW“ vairuotojo atžvilgiu necenzÅ«rinių žodžių nenaudojo bei „BMW“ vairuotojo nei pastumdyti, nei Å¡iam kÄ nors padaryti nebandė. „BMW“ vairuotojas S. R. paaiÅ¡kino, kad jam važiuojant keliu automobilio „Opel“ vairuotojas neleido jam persirikiuoti į kitÄ juostÄ , ir jiems sustojus prie Å¡viesoforo tarp jų kilo konfliktas, kurio metu „Opel“ vairuotojas sulankstė jo automobilio BMW deÅ¡inės pusės veidrodėlį, apgadino deÅ¡inės pusės priekines dureles.

Be to S. R. papildė, kad konflikto metu „Opel“ vairuotojas panaudojo prieÅ¡ jį ir jo automobilio salone sėdėjusiÄ nėščiÄ Å¾monÄ J. R. aÅ¡arines dujas. Dėl tokių automobilio „Opel“ vairuotojo veiksmų jo žmona J. R. patyrė Å¡okÄ . Buvo kalbama su J. R., tačiau pastaroji dėl įvykio nieko konkrečiai paaiÅ¡kinti negalėjo, buvo labai susijaudinusi, ar ant jos veido, rankų matėsi paraudimas po dujų panaudojimo, Å¡iuo metu pasakyti negali, be to toje vietoje buvo tamsu.

J. R. buvo iÅ¡kviesti GMP darbuotojai, kurie pastarÄ jÄ nuvežė į Santaros klinikÄ . Automobilio „Opel“ vairuotojas A. A. paaiÅ¡kino, kad automobilio „BMW“ vairuotojas sustojęs Å¡alia jo, pradėjo mojuoti rankomis bei iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, ėmė prie jo artintis. Tada jis prieÅ¡ pastarÄ jį panaudojo aÅ¡arines dujas. A. A. papildė, kad „BMW“ vairuotojas spjovė jam į veidÄ bei nusisukęs nuėjo link savo automobilio ‚BMW“. Tada jis pribėgęs prie pastarojo automobilio“ BMW“ spyrė į automobilį.

Apžiūrėjus automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant jo korpuso matėsi apgadinimai. Buvo nulaužtas dešinės pusės veidrodėlis, ant priekinių dešinės pusės durelių matėsi įlenkimas. Buvo padarytos automobilio „BMW“ nuotraukos, kurios patalpintos įvykio aprašymo PRIRE. Abu vairuotojai turėjo pretenzijas. Dėl pranešėjo, automobilio „BMW“ vairuotojo S. R. pareiškimo buvo užpildytas 5/1 protokolas bei paimtas pareiškimas iš automobilio „Opel“ vairuotojo A.

A.. Ant važiuojamosios dalies buvo rastas sulankstytas dujų balionėlis, kuris prijungtas prie 5/1 protokolo. Automobilio Opel vairuotojas A. A. patvirtino, kad bÅ«tent iÅ¡ to balionėlio purÅ¡kė dujomis į automobilio „BMW“ vairuotojÄ . R. V. visiÅ¡kai palaikė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 159). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Ž. M. parodė, kad jis dirba policijos pareigÅ«nu. Ä®vykis senai buvo, bet atsimena, kad automobilių vairuotojai vienas kitam užkirto keliÄ , sukėlė avarinę situacijÄ .

Po to atrodo, kad „BMW“ vairuotojas pradėjo aiÅ¡kintis, kad jam pripurÅ¡kė dujų. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tai Ž. M. parodė, kad 2021 m. sausio 5 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu R. V., apie 17.20 val., iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), tarp automobilių „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojų vyksta muÅ¡tynės, reikalinga pagalba.

Atvykus į nurodytÄ vietÄ , į juos kreipėsi pranešėjas, kaip paaiÅ¡kėjo automobilio „BMW“ vairuotojas S. R., kuris paaiÅ¡kino, kad dėl persirikiavimo kelyje kilo konfliktas su automobilio „Opel“ vairuotoju, kurio metu automobilio „Opel“ vairuotojas sulankstė jo automobilio“ BMW“ deÅ¡inės pusės veidrodėlį, apgadino deÅ¡inės pusės priekines dureles, bei panaudojo prieÅ¡ jį aÅ¡arines dujas. Dujos pataikė į salonÄ , kur tuo metu sėdėjo jo nėščia žmona J.

R., kuri patyrė Å¡okÄ . Pastaroji atrodė labai susijaudinusi, todėl buvo iÅ¡kviesta GMP, kuri J. R. nuvežė į Santaros klinikÄ . Automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matėsi apgadinimai, buvo nulaužtas deÅ¡inės pusės veidrodėlis, ant priekinių deÅ¡inės pusės durelių matėsi įlenkimas. Buvo padarytos automobilio „BMW“ nuotraukos, kurios patalpintos įvykio apraÅ¡ymo PRIRE. Automobilio „Opel“ vairuotojas A. A. paaiÅ¡kino, kad automobilio „BMW“ vairuotojas sustojęs Å¡alia jo, pradėjo mojuoti rankomis bei iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, ėmė prie jo artintis.

Tada jis prieÅ¡ pastarÄ jį panaudojo aÅ¡arines dujas. Automobilio „Opel“ vairuotojas spjovė jam į veidÄ bei nusisukęs nuėjo link savo automobilio. A. A. pribėgęs prie pastarojo automobilio „BMW“ spyrė į automobilį. Abu vairuotojai turėjo pretenzijas. Dėl pranešėjo, automobilio „BMW“ vairuotojo S. R. pareiÅ¡kimo buvo užpildytas 5/1 protokolas bei paimtas pareiÅ¡kimas iÅ¡ automobilio „Opel“ vairuotojo A. A.. Ant važiuojamosios dalies buvo rastas sulankstytas dujų balionėlis, kuris prijungtas prie 5/1 protokolo.

Automobilio „Opel“ vairuotojas patvirtino, kad bÅ«tent iÅ¡ to balionėlio purÅ¡kė dujomis į automobilio „BMW“ vairuotojÄ (t. 1, b. l. 155 ). Ž. M. visiÅ¡kai palaikė ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus. 2021m. kovo 03 d. užduotis atlikti objektų tyrimÄ , kuria praÅ¡oma  atlikti objektų tyrimÄ ir pateikti specialisto iÅ¡vadÄ , t. y. atsakyti į Å¡iuos klausimus: 1. Kokie kÅ«no sužalojimai padaryti J. R.? 2. Keliais trauminiais poveikiais buvo padaryti nustatyti sužalojimai? 3.

Ar visi nustatyti sužalojimai padaryti vienu metu? Jeigu ne, tai kada padarytas kiekvienas iÅ¡ jų? 4. Kokį sveikatos sutrikdymo mastÄ atitinka nustatyti sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai? 5. Ar J. R. dėl nustatytų įvykio aplinkybėse nurodytų veiksmų (sužalojimų) galėjo jausti fizinį skausmÄ ? (t. 1, b. l. 121). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G665/2021(01) nurodyta, kad:

1. J. R. 2021-01-05 nustatyta cheminis veido odos nudegimas 1-o laipsnio, veidÄ paveikus dirginančia chemine medžiaga (garais ar dujomis). Neatmetama, kad tai galėjo bÅ«ti padaryta aÅ¡arinėmis dujomis. Kitokių sužalojimų nekonstatuota.

2. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu paveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos.

3. Kartotino traumavimo požymių nekonstatuota.

4. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ .

5. Cheminis odos nudegimas galėjo sukelti fizinį specifinį deginančio pobÅ«džio skausmÄ (t. 1; b. l. 123-124 ). 2021 m. sausio 5 d. S. R. pareiÅ¡kime nurodyta, kad 2021-01-05, apie 17.10 val., konflikto metu įvykusio Vakariniame aplinkkelyje (duomenys neskelbtini) gatve, automobilio „Opel“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, panaudojo aÅ¡arines dujas prieÅ¡ jo žmonÄ bei apgadino jo automobilio „BMW“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) deÅ¡inės pusės priekinį sparnÄ bei deÅ¡inės pusės galinio vaizdo veidrodėlį.

PraÅ¡o dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimÄ (t. 1, b. l. 1-2). 2021-02-10 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktame atsakyme užfiksuota, kad Bendrojo pagalbos centro (toliau ir - Centras) Vilniaus skyrius informuoja, kad 2021 m. sausio 5 d., Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas skambutis susijęs su įvykiu, kurio BPCID - (duomenys neskelbtini) Garso įrašų rinkmenų pavadinimai sudaryti pagal įraÅ¡o datÄ , įraÅ¡o pradžios laikÄ ir telefono numerį (t. 1, b. l. 163-164). 2021-03-03 suraÅ¡ytas kitų objektų apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiÅ«ros objektas yra 2021-02-10 el. paÅ¡tu iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro gautas Centro informacinėje sistemoje užregistruotas skambutis susijęs su 2021 m. sausio 5 d.

įvykiu. Rinkmenos pavadinimas 2021_01_05_17-15-44_37062258923. mp3 2.1 MB sudarytas pagal įrašų datÄ , įraÅ¡o pradžios laikÄ ir abonento telefono numerį. Ä®jungus įraÅ¡Ä , girdimas Bendrojo pagalbos centro operatorės (moteriÅ¡kÄ balsÄ ), kuris pažymimas Nr. 1 ir kitÄ moteriÅ¡kÄ balsÄ (iÅ¡ bylos aplinkybių nukentėjusiosios J. R.), kuris pažymimas Nr. 2, vėliau girdimas vyriÅ¡kas balsÄ (iÅ¡ bylos aplinkybių nukentėjusiojo S. R.), kurį pažymimas Nr. 3 ir Vilniaus AVPK OVS policijos pareigÅ«no balsÄ , kurį pažymime Nr.

4. Ä®raÅ¡o trukmė 12:08 min. Pokalbio metu aiÅ¡kinamos konflikto aplinkybės, kviečiama policija ( t. 1, b. l. 162-166). 2021-07-29 Vilniaus AVPK Vilniaus m. 6 PK VS tyrėjos S. V. tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad tikslu apžiÅ«rėti dujų balionėlį dalyvaujant specialistui 2021-06-08 buvo susisiekta su Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus vyriausiuoju tyrėju T. K. bei į jo elektroninį paÅ¡tÄ (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡siųstos dujų balionėlio nuotraukos.

Po nuotraukų peržiÅ«rėjimo T. K. nurodė, kad kadangi balionėlis yra labai sulankstytas, jį apžiÅ«rėti su specialistu netikslinga nes balionėlio apačia yra kiaura ir jame jau nėra dujų. Todėl dujų balionėlis buvo apžiÅ«rėtas nedalyvaujant specialistui (t. 1, b. l. 168 ). 2021-06-10 suraÅ¡ytas daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«ros objektas 2021-01-05 suraÅ¡ant pareiÅ¡kimÄ apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolÄ 5-1 nukentėjusiojo S. R. pateiktas dujų balionėlis su užraÅ¡u „gynybinis purÅ¡kalas“.

Apžiūros atlikimo eiga: apžiūros objektas yra dujų balionėlis ,,gynybinis purškalas“. Balionėlis yra tuščias, sulankstytas, 40 ml. talpos, juodos spalvos su baltos spalvos užrašais. Ant dujų balionėlio didžiosiomis raidėmis parašytas pavadinimas ,,SUPER PFEFFER“, kitoje balionėlio pusėje yra užrašai su informacija, tačiau, kadangi balionėlis yra sulankstytas, apdraskytas, užrašai matosi blogai, galima perskaityti ,,Dėmesio: S. P. purškiama dujinė čiurkšlė veikia gyvūnus", ,,Slėginis indas.

Saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių (toliau nesimato žodžio) aukÅ¡tesnės nei 50 C temperatÅ«ros. Neardykite indo (nesimato žodžio) jis tuščias ir nedeginkite jo. Saugokit vaikus (nesimato žodžių)“. Balionėlio dugnas sulindęs į balionėlio vidų. Daugiau reikÅ¡mingos informacijos nenustatyta. Prie apžiÅ«ros protokolo pridėta fotolentelė su nuotraukomis (t. 1, b. l. 170-176 ). 2021-06-10 nutarime dėl daiktų perdavimo saugojimui nurodyta, kad 2021-01-05 suraÅ¡ant pareiÅ¡kimÄ apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolÄ 5-1 nukentėjusiojo S. R. pateiktas dujų balionėlis su užraÅ¡u „gynybinis purÅ¡kalas“, apžiÅ«rėtas ir patalpintas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ūkio poskyrio saugyklÄ , esančiÄ adresu BuivydiÅ¡kių g. 20, Vilniuje (t. 1, b. l. 178-180). 2021-07-28 suraÅ¡ytas kitų objektų apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiÅ«ros objektas 2021-01-05 įvykio vaizdo įraÅ¡o kopija, pateikta prie 2021-06-23 įtariamojo A.

A. apklausos protokolo. ApžiÅ«ros eiga: ApžiÅ«ros objektas yra USB įraÅ¡ytas vaizdo įraÅ¡as. Ä®jungus vaizdo įraÅ¡Ä , ekrano apatiniame, kairiame kampe matome datÄ ir laikÄ â€ž2021/01/05 18:15:53“. Kamera esanti automobilio salone fiksuoja keliÄ , kuriuo važiuoja automobilis. Automobilis važiuoja antra juosta, sustoja prie Å¡viesoforo, pasuka į kairę, persirikiuoja į pirmÄ juostÄ (kraÅ¡tinę iÅ¡ deÅ¡inės). Automobiliui iÅ¡ kairės pusės važiuoja kitas automobilis, tamsios spalvos, kuris rodydamas deÅ¡inio posÅ«kio signalÄ , bando persirikiuoti į eismo juostÄ (pirmÄ ), kuria važiuoja automobilis, kuriame įrengta vaizdo įranga.

Išvažiavus į pagrindinę gatvę, automobiliui su įrengta vaizdo kamera ir toliau važiuojant tiesiai bei po kurio laiko pradėjus sukti į dešinę, iš kairės pusės, padidinęs greitį, aplenkia automobilis tamsios spalvos, bei važiuodamas pristabdo šalia nuvažiavimo nuo kelio ženklo, kuris riboja greitį, po kurio laiko tamsus automobilis vėl pristabdo prie posūkio į kairę, toliau automobiliai sustojo prie šviesoforo. Automobilis su vaizdo kamera sustoja pirmoje juostoje, prieš tai jį aplenkęs automobilis tamsios spalvos sustojo šalia iš kairės pusės, 2-e juostoje.

Tamsios spalvos automobilio valstybinio numerio pirma raidė „B“, paskutinis skaičius „8“. Pilnai valstybinio numerio nesimato. Ä®raÅ¡as darytas tamsios paros metu (t. 1, b. l. 181). 2021-07-30 Vilniaus AVPK Vilniaus m. 6 PK VS vyresniosios tyrėjos I. S. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad atlieka ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-00848-21 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, dėl 2021 m. sausio 5 d., apie 17.10 val., Vakariniame aplinkkelyje ties (duomenys neskelbtini) įvykusiame konflikte, tarp automobilio BMW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo S. R. ir automobilio Opel valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A.

A., kurio metu buvo apgadintas S. R. priklausantis automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kartu važiavusiai S. R. žmonai J. R. padaryti kÅ«no sužalojimai (t. 2, b. l. 1-14). UAB „I.“pateikta remonto sÄ skaita už automobilio „BMW“, valst. Nr. 2544,42 eurų sumai (t. 1, b. l. 56-59). Fotonuotraukose užfiksuoti automobilio „BMW“ apgadinimai (t. 1, b. l. 60-104).  BK 284 straipsnio nuostatomis, tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ , baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį bÅ«tina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ .

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017). Be to, vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norėtų.

Dėl padarinių kaltininko tyčia gali bÅ«ti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad A. A. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , t. y. vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Nors kaltinamasis A. A. savo kaltės nepripažino, nurodydamas, kad bÅ«tent nukentėjusysis pradėjo konfliktÄ , spjaudėsi, vėlgi Å¡ie jo teiginiai nepaneigia jo neteisėtų veiksmų. Be to, jis pats apklausiamas teismo posėdžio patvirtino, kad turėjo dujų balionėlį, bei papurÅ¡kė, tik nurodė visiÅ¡kai kitokios aplinkybes nei nukentėjusieji. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis S. R. parodė, kad įvykio dienÄ , apie 17.10 val., vairavo automobilį „ BMW“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo vakariniu aplinkkeliu. Priekyje važiavęs automobilis „Opel“ staiga sukėlė avarinę situacijÄ . Nuvažiavęs nuo Vakarinio aplinkkelio link (duomenys neskelbtini) gatvės jis sustojo prie sankryžos ir atsidaręs langÄ davė pastabÄ gretimoje juostoje taip pat sustojusiam „Opel“ vairuotojui. Staiga Å¡is jam nepažįstamas vyriÅ¡kis iÅ¡lipęs iÅ¡ „Opel“ automobilio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) papurÅ¡kė jam dujų, kurių kliuvo ir jo žmonai J.

R. bei suspardė jo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sulaužydamas deÅ¡inį veidrodėlį bei įlenkdamas priekinį deÅ¡inį sparnÄ bei iÅ¡gÄ sdindamas jo žmonÄ . Dėl patirto streso žmona GMP iÅ¡sivežė į SantariÅ¡kių klinikas. Å iuos nukentėjusiojo teiginius visiÅ¡kai patvirtina ir nuoseklÅ«s nukentėjusiosios J. R. ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad 2021 m. sausio 5 d., apie 17.10 val., kartu su vyru S. R. važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Automobilį vairavo vyras, o ji sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Kadangi telefone ieÅ¡kojo vaikiÅ¡kų prekių, kas vyko kelyje nematė, į tai nekreipė dėmesį. Tik vyras pasakė, kad jų neįleido į pagrindinį keliÄ , bet ir toliau į tai nekreipė dėmesio. Tik kai jie sustojo sankryžoje, pastebėjo, kad jos vyras atidarė jos pusėje esančių durelių stiklÄ ir kitam vairuotojui, tuo metu stovėjusiam iÅ¡ jos pusės pasakė, tipo kÄ darai. Tiksliai pasakyti, kÄ vyras sakė negali, nes neatsimena, jai atrodo, kad vyras tuo metu necenzÅ«rinius žodžius nevartojo.

Kokio automobilio vairuotojui jis tai sakė, taip pat nurodyti negali, galimai tai buvo „Opel“ automobilis, tačiau jo valstybinių numerių ji nematė. Ji pro atidarytÄ langÄ pilnai nežiÅ«rėjo, tik staiga pajuto, kad jÄ kažkuo apipurÅ¡kė. Pradžiai net nesuprato kas vyksta. Viskas vyko labai greitai, tuo metu net nesuprato, kad jÄ apipurÅ¡kė dujomis. Vyras iÅ¡lipo iÅ¡ jų automobilio ir eidamas link to automobilio pradėjo pastarajam sakyti: „ar tu matai, kad tu nėščia moterį apipurÅ¡kei“.

S. net nespėjus prieiti prie to automobilio vairuotojo, pastarasis sėdėdamas vairuotojo vietoje, iÅ¡ savo automobilio pradėjo purkÅ¡ti dujomis į jos vyrÄ . Vyras atÅ¡okęs grižo į maÅ¡inÄ . Kol vyras grįžinėjo, kitas vairuotojas ir toliau pro jos atidarytÄ langÄ Ä¯ jų automobilio salonÄ purÅ¡kė dujomis. Vyras grįžęs į maÅ¡inÄ , uždarė langÄ ir pradėjo važiuoti į priekį, tačiau kitas vairuotojas su savo maÅ¡ina užstojo keliÄ bei iššokęs iÅ¡ savo maÅ¡inos į jų važiuojančiÄ maÅ¡inÄ vienÄ kartÄ spyrė.

Tuo metu jie bandė jį apvažiuoti. Spyrė jis labai stipriai, nuo smÅ«gio nulaužė deÅ¡inės pusės (iÅ¡ tos pusės kur sėdėjo ji) veidrodėlį. S. užrakino maÅ¡inÄ , jie sustojo ir skambino į policijÄ , o minėtas vairuotojas vaikščiodamas aplink jų automobilį, tampė už durų rankenų, daužė kumščiais į stiklÄ . Tai tęsėsi kol atvažiavo policijos pareigÅ«nai. Ji labai iÅ¡sigando, visa drebėjo, buvo Å¡oko bÅ«senoje. Pradžiai net nesuprato, kad jÄ apipurÅ¡kė dujomis, bet po kiek laiko pradėjo jausti, kad jai labai degina veidÄ , rankas.

Labai pakilo spaudimas, pradėjo skaudėti kairį Å¡onÄ . Jai buvo prasidėjęs devintas nėštumo mėnuo, iÅ¡sigando dėl vaikelio, kurio laukėsi. Tokius pat parodymus iÅ¡ esmės ji pateikė ir teisiamojo posėdžio metų, jokių prieÅ¡taravimų teismas neįžvelgė. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiųjų parodymais, be to juos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. IÅ¡ pateiktų automobilio „BMW“ apgadinimų matyti, kad sulaužytas veidrodėlis, padaryti kiti nukentėjusiojo parodymus patvirtinantys apgadinimai, be to akivaizdžiai dujomis purkÅ¡ta daugiau nei vienas kartas, tas atsispindi nuotraukoje.

Be to A. A. kaltę įrodo ir pareigÅ«no M. parodymai, kuris atvykus pamatė ir nukentėjusiÄ jÄ J. R., kuriai nuo dujų graužė akis, automobilio apgadinimai, bendrosios pagalbos centro skambučio apžiÅ«ra, pareiÅ¡kimas, tarnybiniai praneÅ¡imai ir kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G665/2021(01) nurodyta, kad J. R. nustatytas cheminis veido odos nudegimas 1-o laipsnio, veidÄ paveikus dirginančia chemine medžiaga (garais ar dujomis).

Neatmetama, kad tai galėjo bÅ«ti padaryta dujomis. Teismo vertinimu, kaltinamasis A. A. gatvėje be priežasties, kilus žodiniam konfliktui dėl vairavimo įgÅ«džių, vartodamas necenzÅ«rinius žodžius, pro savo automobilio atidarytÄ vairuotojo durelių langÄ , papurÅ¡kė dujų balionėliu į automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) salonÄ , apipurkÅ¡damas priekyje, keleivio vietoje sėdėjusios J. R. veidÄ , o S. R. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio salono, A.

A. dar kelis kartus papurÅ¡kė dujomis į S. R. pusę, o Å¡iam grižus į automobilį ir užrakinus automobilį iÅ¡ vidaus, A. A. iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio „Opel Vectra“ ir keletÄ kartų kumščiu smogė į automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojo durų stiklÄ , bandydamas atidaryti automobilio dureles, koja įspyrė į deÅ¡inės pusės veidrodėlį bei į deÅ¡inį priekinį automobilio „(duomenys neskelbtini) sparnÄ , taip sulaužė deÅ¡inės pusės veidrodėlio korpusÄ , įlenkė deÅ¡inės pusės priekinį automobilio sparnÄ bei sulaužė dviejų durelių rankenas, suvokė, kad tokiais savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Tai patvirtina ir teismų praktika, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad aplinkybė, jog asmuo veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, skatina daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens veika pirmiausia nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016). Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad kaltinamojo A. A. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiÅ¡kai.

Kita vertus, kaltinamojo pasiteisinimas, neva jis elgėsi pilietiÅ¡kai ir tik norėjo sudrausminti KET taisykles pažeidinėjusį vairuotojÄ ir dėl to tarp jų kilo konfliktas, jo baudžiamosios atsakomybės neÅ¡alina. Byloje nėra jokių jo teiginius patvirtinančių duomenų, todėl labiau tikėtina, kad tai yra kaltinamojo A. A. gynybinė versija. Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu kėlė klausimÄ , jog galimai A. A. veiksmai sukėlė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio sudėtį, bet ne BK 284 straipsnio.

Dėl to, teismas mato esant pagrindÄ pasisakyti dėl to plačiau. Baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ atskiriamos pagal kaltininko atliktų veiksmų pobÅ«dį ir veikos sukeliamus padarinius. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 481 straipsnio 1 dalis nenumato nedidelio vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo padarinių, o numato tik konkrečius veiksmus, bÅ«tent: necenzÅ«rinius žodžius, gestus vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamÄ kibimÄ prie žmonių ir kitus panaÅ¡ius veiksmus.

Tuo tarpu BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandaliÅ¡kus veiksmus ir numato padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-976/2015, Nr. 2K-170-699/2016). Kaip teisingai nurodo kaltinamojo A. A. gynėjas, atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ yra nustatyta ne tik baudžiamojoje, bet ir administracinėje teisėje. Tačiau, prieÅ¡ingai jo tvirtinimui, nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. A. padarytas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas negali bÅ«ti vertinamas kaip nedidelis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas pagal ANK 481 straipsnį.

Baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ tarpusavyje atskiriamos pagal kaltininko atliktų veiksmų pobÅ«dį ir veika sukeliamus padarinius. ANK 481 straipsnio dispozicija nenumato padarinių, o tik konkrečius veiksmus, bÅ«tent: necenzÅ«rinius žodžius, gestus vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamÄ kibimÄ prie žmonių ir kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį. BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandaliÅ¡kus veiksmus ir numato padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-976/2015, 2K-170-699/2016).

Taigi, kilus baudžiamojo įstatymo nustatytiems padariniams, asmuo traukiamas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn. Byloje nustatyti A. A. veiksmai – papurÅ¡kimas dujų balionėliu į automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) salonÄ , apipurÅ¡kiant priekyje, keleivio vietoje sėdėjusios J. R. veidÄ , o S. R. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio salono, A. A. dar kelis kartus papurÅ¡kė dujomis į S. R. pusę, o Å¡iam grižus į automobilį ir užrakinus automobilį iÅ¡ vidaus, A.

A. iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio „Opel Vectra“ ir keletÄ kartų kumščiu smogė į automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojo durų stiklÄ , bandydamas atidaryti automobilio dureles, koja įspyrė į deÅ¡inės pusės veidrodėlį bei į deÅ¡inį priekinį automobilio „(duomenys neskelbtini) sparnÄ , taip sulaužė deÅ¡inės pusės veidrodėlio korpusÄ , įlenkė deÅ¡inės pusės priekinį automobilio sparnÄ bei sulaužė dviejų durelių rankenas.

Byloje nustatyta ir tai, kad dėl A. A. neteisėtų veiksmų kilo BK 284 straipsnyje nurodyti padariniai – realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas, dėl dujų papurÅ¡kimo nukentėjusieji patyrė fizinį skausmÄ , automobilis buvo daužomas, gatvėje kur visada gali bÅ«ti kitų eismo dalyvių, o ANK 481 straipsnis gali bÅ«ti taikomas, kai dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo tokių padarinių nekyla. Taigi A. A. padaryta veika pagal jos požymių turinį ir pasireiÅ¡kimÄ užtraukia ne administracinę atsakomybę, o baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 284 straipsnį.

Dėl bausmės. BK 284 straipsnio sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės, tai viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, skirdamas A. A. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir jos baigtumÄ , kaltininko kaltės formÄ , į tai, A. A. padarė tyčinę baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ vieÅ¡ajai tvarkai, priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad jis vidutinio amžiaus, dirbantis (t. 1, b. l. 64-65), praeityje neteistas (t. 1., b .l. 67), administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje nebaustas, tačiau baustas praeityje (t. 1, b. l. 66), vedęs, auginantis du nepilnamečius vaikus (t. 1, b. l. 59-60).

Atsižvelgdamas į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir kaltinamÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ alternatyviÄ bausmę – baudÄ , numatant jos dydį arčiau sankcijoje už šį nusikaltimÄ numatyto minimumu.     Kaltinamajam A. A. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 18,80 eurų civilinį ieÅ¡kinį dėl nukentėjusiosios J. R. gydymo (t. 1, b. l. 148-152). IeÅ¡kiniu taip pat praÅ¡oma priteisti 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 148). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Atsižvelgiant į tai, kad gydymo paslaugos nukentėjusiajai J. R. buvo suteiktos kaltinamajam A. A. papuÅ¡kus dujų balionėliu, teismas vertina, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, šį civilinį ieÅ¡kinį teisiamajame posėdyje pripažino ir kaltinamasis. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo A.

A. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas. Nors Å¡ios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iÅ¡ sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palÅ«kanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iÅ¡ delikto.

Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo A. A. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai, kartu su 18,80 eurų gydymo išlaidų atlyginimu priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Taip pat baudžiamojoje byloje nukentėjusysis S. R., pareiÅ¡kė 2563,42 eurų (t. 1, b. l. 54-55) civilinį ieÅ¡kinį. Civilinio ieÅ¡kinio sumÄ sudaro automobilio remonto po įvykio sÄ mata. TÄ patvirtina byloje pateikti dokumentai (t. 1, b. l. 56-59). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad savo civilinį ieÅ¡kinį palaiko visiÅ¡kai, o kaltinamasis su juo nesutiko. Tačiau teismas vertina, kad pateikti įrodymai pagrindžia patirtÄ turtinę žalÄ , todėl Å¡i sumÄ priteistina iÅ¡ kaltinamojo A.

A. nukentėjusiojo S. R. naudai. Taip pat baudžiamojoje byloje nukentėjusioji J. R. pareiÅ¡kė 3000 eurų civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 118-119). Teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad įvykio metu patyrė ne tik fizinį skausmÄ dėl purkÅ¡tų dujų į veidÄ , bet ir patyrė didžiulį stresÄ dėl įvykio, bijojo ne tik dėl savęs, o ir dėl bÅ«simo kÅ«dikio, kadangi įvykio metu buvo nėščia. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio pažeidimus (fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir pan.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra pateikiami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tai yra patirtos žalos padariniai, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo kriterijai.

Tačiau Å¡iuo aspektu vis tik atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Priteisiant dėl nusikaltimo patirtÄ neturtinę žalÄ siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o atkurti civilinio ieÅ¡kovo (žalÄ patyrusio) ir žalÄ padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrÄ . BÅ«tent todėl įstatymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti žalÄ patyrusio asmens netektis.

Tuo tarpu teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ . Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme.

Nukentėjusiojo – ieÅ¡kovo padėtis negali bÅ«ti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko – atsakovo nepagrįstai pabloginta. Pažymėtina, kad nukentėjusioji J. R. teisiamajame posėdyje nurodė praÅ¡omÄ neturtinės žalos dydį pagrindžiančius argumentus. Nurodė, kad dėl patirto streso dėl įvykio nemiegojo, bijojo dėl vaiko, nes tuo metu buvo nėščia. Teismui remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis nekyla abejonių tai, kad nukentėjusioji patyrė neturtinę žalÄ , nes jos atžvilgiu vieÅ¡oje vietoje, J.

R. padarytas cheminis veido odos I-o laipsnio nudegimas ko pasėkoje jam buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, ji kentė fizinį skausmÄ , pažeminimÄ , be to, patirtas sužalojimas buvo gerai matomoje vietoje – veido srityje. Tačiau teismo manymu, praÅ¡oma priteisti 3000 eurų neturtinės žalos suma yra neadekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui ir jos pasekmėms nukentėjusiajai. Pagal besiformuojančiÄ teismų praktikÄ , bylose, kurių aplinkybės panaÅ¡ios į nagrinėjamÄ atvejį (asmenys nuteisti už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems asmenims buvo nustatomas nuo 500 litų iki 6 000 litų, kas sudaro nuo 145 eurų iki 1 738 eurų.

Teismų praktikoje didesnis neturtinės žalos dydis nustatomas tik tokiais atvejais, kai nusikaltimo pasekmės bÅ«na tokios, kaip potrauminis sindromas, sumažėjęs darbingumas, nustatyta invalidumo grupė. Kaip jau minėta, neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali bÅ«ti praturtėjimo Å¡altiniu ir turi bÅ«ti pagrįstas sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl, įvertinus tai, kas paminėta, bei teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, teismas laiko, kad Å¡iuo atveju teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus atitiks 700 eurų neturtinės žalos priteisimas.

Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirtai ir nagrinėti: S. R. pateiktas dujų balionėlis su užraÅ¡u „gynybinis purÅ¡kalas“, apžiÅ«rėtas ir patalpintas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ūkio poskyrio saugyklÄ , adresu BuivydiÅ¡kių g. 20, Vilniuje, 2021-06-14 kvitas B serija BBB Nr. 6PK002415 (t. 1, b. l. 178-180), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BK 94 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

A. A., gim.(duomenys neskelbtini) , pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nuteisti 70 MGL, 3 500 (trijų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų) eurų dydžio baudÄ . Ä®pareigoti A. A. baudÄ sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ â€žLuminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale.

Mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ â€“ „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodÄ â€“ „188659752“, įmokos kodÄ â€“ „6801“, unikalų mokėjimo kodÄ â€“ „Byla Nr.1-399-486/2022“. Sumokėjus baudÄ tai patvirtinančius dokumentus bÅ«tina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raÅ¡tinės tarnautojui. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti A.

A. palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. A. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 18,80 (aÅ¡tuoniolika eurų 80 ct.) nukentėjusiosios gydymo iÅ¡laidoms atlyginti bei ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl gydymo iÅ¡laidų atlyginimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

Nukentėjusiojo S. R. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo A. A. nukentėjusiojo S. R. naudai 2563,42 (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt tris eurus 42 ct.) eurų turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios J. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo A. A. nukentėjusiosios J. R. naudai 700 (septynis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirtai ir nagrinėti:

S. R. pateiktÄ dujų balionėlis su užraÅ¡u „gynybinis purÅ¡kalas“, apžiÅ«rėtÄ ir patalpintÄ saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ūkio poskyrio saugyklÄ , esančiÄ adresu BuivydiÅ¡kių g. 20, Vilniuje, 2021-06-14 kvitas B serija BBB Nr. 6PK002415, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas (paraÅ¡as) NuoraÅ¡as tikras Teisėjas JeugenijuÅ¡ Jaglinski