76e770ef-c5ce-4277-92cb-aa1dcc1fbcdf · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-600-1155/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01778-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1; 21.10.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2021 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 14‑ANR_N-1310-2021 panaikinimo ir bylos grÄ Å¾inimo jį priėmusiai institucijai,

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) tyrėja 2021 m. birželio 30 d. surašė pareiÅ¡kėjui K. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 14-ANR_N-1310-2021 (toliau – ir protokolas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2021 m. balandžio 7 d. 13.35 val. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas) paskelbto karantino laikotarpiu, adresu (duomenys neskelbtini), netinkamai dėvėjo veido apsaugos priemonę (apsaugos priemonė nedengė nosies), t. y. nesilaikė Vyriausybės nutarimo 2.1.5.2 papunkčio reikalavimų, bei tuo sukėlė pavojų iÅ¡plisti COVID-19 ligai (b. l. 31–18).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjas 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 14-ANR_N-1310-2021 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) paskyrė pareiÅ¡kėjui už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ 500 eurų baudÄ . Skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareiÅ¡kėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, jog jis ANK 45 straipsnyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ padarė pakartotinai, nepasibaigus ANK 40 straipsnyje nustatytam terminui (b. l. 1–2).

PareiÅ¡kėjas K. V. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundÄ , praÅ¡ydamas sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir motyvuota nutartimi kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu įvertinti, ar Vyriausybės nutarimas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 22 straipsniui, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ir ŽULPKÄ®) 2 straipsnio 21 daliai, 20 straipsnio 1 daliai, o taip pat Lietuvos Respublikos teisėkÅ«ros pagrindų įstatymo (toliau – ir TPÄ®) 15 straipsnio 1 daliai; panaikinti skundžiamÄ Institucijos nutarimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti jį priėmusiai Institucijai; netenkinus prieÅ¡ tai iÅ¡dėstytų praÅ¡ymų, skundžiamame nutarime nurodytÄ veikÄ perkvalifikuoti į ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir paskirti minėtoje dalyje nurodytÄ administracinę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ .

Dėl Vyriausybės nutarimo prieštaravimo Konstitucijos 22 bei 32 straipsniams ir ŽULPKĮ 20 straipsnio 1 daliai, pareiškėjas nurodo, kad teritorijų karantinas, kaip specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, gali būti nustatomas tik užkrėstose teritorijose. Teritorija, kurioje nuolat išlieka galimybė užsikrėsti užkrečiamosiomis ligomis, turi būti paskelbta užkrėsta teritorija. Dėl to karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar tam tikroje jos dalyje gali būti nustatytas tik tuo atveju, jei Lietuvos Respublikos teritorija ar tam tikra jos dalis yra paskelbta užkrėsta teritorija. Teritorijos paskelbimas užkrėsta teritorija ir karantino tam tikroje teritorijoje paskelbimas (nustatymas) yra nors ir tarpusavyje glaudžiai susijusios, tačiau netapačios teisinės procedūros, kurios reglamentuojamos ir skirtingose teisės normose – atitinkamai įtvirtintose ŽULPKĮ 20 straipsnyje (teritorijos paskelbimas užkrėsta teritorija) ir ŽULPKĮ 21 straipsnyje (karantino paskelbimas). Tai reiškia, kad Vyriausybės nutarimu buvo nustatytas karantinas Lietuvos Respublikoje, nors valstybės teritorija nebuvo paskelbta užkrėsta teritorija. Be to, ŽULPKĮ nesuteikė Vyriausybei teisės įpareigoti asmenis dėvėti kaukes.

PareiÅ¡kėjas remdamasis 2008 m. sausio 18 d. įstatymu Nr. X-1430 „Dėl tarptautinių sveikatos priežiÅ«ros taisyklių“ (įsigaliojo nuo 2008 m. vasario 5 d.), kuriuo Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Tarptautines sveikatos priežiÅ«ros taisykles, priimtas 58-ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje 2005 m. gegužės 23 d. Ženevoje (toliau – ir Tarptautinės sveikatos priežiÅ«ros taisyklės), teigia, kad karantinas yra taikytinas asmenų, kurie serga arba kurie yra įtariami, kad serga, veiklos apribojimui ir jų atskyrimui nuo kitų asmenų, tačiau karantino režimo priemonės privaloma tvarka nėra ir negali bÅ«ti taikomos asmenims, kurie neserga užkrečiamosiomis ligomis, nėra įtariami, kad serga užkrečiamosiomis ligomis, todėl nėra užkrečiamÄ ligÄ platinančio užkrato neÅ¡iotojais. Be to, pareiÅ¡kėjas teigia, kad ŽULPKÄ® 9 straipsnio 2 dalis, 21 dalis bei 5 dalis nustato, kad asmenys, kurie neprivalo bÅ«ti izoliuoti ar hospitalizuoti, nėra laikomi pavojingais asmenimis, nes nuo jų negali užsikrėsti kiti asmenys. Dėl iÅ¡dėstytų teiginių pareiÅ¡kėjas mano, kad Vyriausybės nutarimo 2.1.5.2 papunktyje nustatytas įpareigojimas asmenims, kurie įstatymo nėra laikomi pavojingais asmenimis, vyresniems nei 6 metų, vieÅ¡ose vietose dėvėti nosį ir burnÄ dengiančias apsaugos priemones, kurios priglunda prie veido ir visiÅ¡kai dengia nosį ir burnÄ , yra vertintinas kaip Konstitucijos 22 straipsnio pažeidimas ir (ar) neteisėtas bei nepagrįstas jame numatytų teisių suvaržymas, kuris galimas tik įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimu (b. l. 34–39).

Dėl Vyriausybės nutarimo prieÅ¡taravimo TPÄ® pareiÅ¡kėjas nurodo, kad remiantis TPÄ® 15 straipsniu, Sveikatos apsaugos ministerija, prieÅ¡ pateikdama parengto teisės akto projektÄ Vyriausybei svarstymui, privalėjo atlikti teikiamo priimti teisės akto numatomo teisinio reguliavimo vertinimÄ , kuris apimtų numatomo naujo teisinio reguliavimo pobÅ«dį, mastÄ , poveikį ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, vieÅ¡ajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai, administracinei naÅ¡tai, regionų plėtrai, reglamentuojamoms profesijoms ir kitoms sritims, tačiau tai nebuvo padaryta.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad neginčija to, jog 2021 m. balandžio 7 d., apie 13.35 val., jo dėvima kaukė galimai ne visiÅ¡kai dengė jo nosį, tačiau nesutinka su tuo, jog jo veika sukėlė realų pavojų iÅ¡plisti COVID-19 ligai. Kvalifikuojant asmens padarytÄ veikÄ pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, bÅ«tina ne tik nustatyti, kad buvo padarytas ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodyto teisės akto pažeidimas, bet ir turi bÅ«ti byloje surinktais objektyviais duomenimis įrodyta, kad Å¡io teisės akto pažeidimas sukėlė pavojų iÅ¡plisti pavojingai ar ypač pavojingai užkrečiamai ligai. PareiÅ¡kėjo teigimu, skundžiamame nutarime nėra įrodyta, jog tokia jo veika sukėlė realų pavojų iÅ¡plisti užkrečiamai ligai, nes negalima daryti patikimos ir įtikinamos iÅ¡vados apie tai, kad pareiÅ¡kėjas pats arba kiti asmenys, su kuriais jis turėjo kontaktÄ pažeidėjui inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu, buvo COVID-19 ligÄ sukeliančio viruso neÅ¡iotojais. Taip pat pareiÅ¡kėjas teigia, kad net ir tuo atveju, jeigu tokia aplinkybė bÅ«tų nurodyta skundžiamame nutarime, tai savaime nesuteiktų pagrindo iÅ¡vadai, kad pažeidėjas savo veiksmais sukėlė realų pavojų iÅ¡plisti COVID-19 ligai, nes galimybė užsikrėsti Å¡ia liga yra tada, kai nesilaikoma bent 2 metrų atstumo nuo virusÄ neÅ¡iojančio asmens, tačiau apie tai skundžiamame nutarime nėra jokių duomenų. Taip pat pareiÅ¡kėjas teigia, kad ŽULPKÄ® nesuteikia teisės Vyriausybei nustatyti tokios asmens judėjimo laisvės apribojimo priemonės, kokia ji yra nustatyta Vyriausybės nutarimo 2.1.5.2 papunktyje, įpareigojimas dėvėti nosį ir burnÄ dengiančiÄ apsaugos priemonę, vertinant turinio požiÅ«riu, nėra laisvės ribojimo priemonė (b. l. 34–39).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato atsiliepime nurodyta, kad su pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytais reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o jo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o skundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas surinktais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, įrodančių, kad K. V. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 45 straipsnio 4 dalyje (b. l. 33).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. balandžio 23 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl A. K. veiksmų tarnybinėse patalpose bei teisėtų reikalavimų nevykdymo nurodyta, kad 2021 m. balandžio 7 d. apie 13.30 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose – hole jis pastebėjo du stovinčius asmenis, kurie ant veido netaisyklingai dėvėjo medžiagines kaukes, o bÅ«tent, kaukės dengė tik apatinę veido dalį, pradedant nuo lÅ«pų, tačiau nosis nebuvo uždengta. Priėjus prie nurodytų asmenų ir pareikalavus pasitaisyti kaukes, Å¡ie atsisakė. Vienas iÅ¡ asmenų akivaizdžiai atkiÅ¡o mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir juo filmavo visus patalpoje esančius asmenis, tarp kurių buvo atėjusių į policijos įstaigÄ interesantų ir policijos pareigÅ«nų. Nurodyti asmenys stovėjo toje dalyje, kuri yra atskirta nuo bendrų patalpų, Å¡alia įrengto apklausos kambario. Akivaizdžiai rankose laikęs mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir viskÄ filmavęs asmuo atsisakė paklusti, paaiÅ¡kino, kad supranta jo reikalavimÄ , jį iÅ¡girdo, tačiau vis tiek atsisakė nutraukti savo neteisėtus veiksmus, t. y. tinkamai dėvėti veido kaukę. Asmeniui iÅ¡aiÅ¡kinus, kad daro administracinį nusižengimÄ , asmuo nereagavo, todėl iÅ¡aiÅ¡kino, kad bus suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas. Vyras su tuo sutiko ir pateikė asmens tapatybės kortelę, iÅ¡duotÄ A. K., gim. (duomenys neskelbtini) vardu. A. K. savo veiksmus aiÅ¡kino taip, kad vadovaujasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, o taip pat nurodė, kad elgiasi tinkamai, kadangi esamas kaukės dėvėjimo bÅ«das, nepatraukus Vytauto Landsbergio atsakomybėn, yra teisėtas. Bendraujant su A. K. paaiÅ¡kėjo, kad kartu su juo esantis ir tinkamai nedėvintis veido kaukės asmuo yra K. V. (b. l. 5).

2021 m. balandžio 26 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rimi trys Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato patalpų priimamojo vaizdo įraÅ¡ai yra pateikti administracinės bylos medžiagoje. Pirmame vaizdo įraÅ¡e, kurio trukmė yra 54.01 min., matyti, kaip 17.15 min. į Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato patalpų priimamÄ jį įeina du vyriÅ¡kiai, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vienas iÅ¡ jų yra tamsių, trumpiau kirptų plaukų, vidutinio kÅ«no sudėjimo, dėvi melsvos spalvos striukę su gobtuvu galvai, ant deÅ¡inio peties neÅ¡asi tamsios spalvos kuprinę, dėvi melsvus džinsus, tamsios spalvos batelius, netvarkingai dėvintis apsauginę veido kaukę, kuri dengia tik burnÄ , nosis neuždengta, rankoje laiko A4 formato popierius (toliau – ir pirmasis asmuo).

Antrasis asmuo matomas tamsių plaukų, su akiniais, netvarkingai dėvintis apsauginę veido kaukę, kuri dengia tik burnos sritį, bet nedengia nosies, dėvi mėlynos spalvos striukę, melsvus džinsus, deÅ¡inėje rankoje laiko mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ir viskÄ filmuoja (toliau – ir antrasis asmuo). 17.18 min. pirmasis asmuo bendrauja su budinčia pareigÅ«ne, o antrasis asmuo mobilaus ryÅ¡io telefonu viskÄ filmuoja – kartu atėjusį draugÄ , darbo vietoje budinčiÄ pareigÅ«nę bei policijos komisariato priimamojo patalpas, atėjusius interesantus. 21.43 min. abu vyriÅ¡kiai prieina prie atėjusios į priimamÄ jį policijos pareigÅ«nės, bendrauja su ja, antrasis asmuo toliau tęsia filmavimÄ .

Filmuoja atėjusiÄ policijos pareigÅ«nę, apsauginių veido kaukių ir toliau abu vyrai tvarkingai neužsideda, jos dengia tik burnos sritį. IÅ¡einant policijos pareigÅ«nei, antrasis asmuo, mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , kuriuo viskÄ filmuoja, perduoda pirmajam asmeniui. 27.25 min. abu vyrai stovi ir tarpusavyje bendrauja. Antrasis asmuo vėl laiko deÅ¡inėje rankoje mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ir filmavimÄ tęsia. Veido kaukių taisyklingai neužsideda. 25.30 min. prie abiejų vyrų prieina du policijos pareigÅ«nai ir pradeda bendravimÄ su jais, tačiau abu vyrai apsauginių veido kaukių taisyklingai nedėvi, uždengta tik burnos sritis.

Antrasis asmuo viskÄ toliau filmuoja mobilaus ryÅ¡io telefonu, tiek prie jų priėjusius policijos pareigÅ«nus, tiek priimamojo patalpas, kuriose yra interesantai, atėję į policijos komisariatÄ . Vyksta bendravimas su prie jų priėjusiais policijos pareigÅ«nais. Pirmasis asmuo policijos pareigÅ«nei pateikia savo dokumentÄ , t. y. Lietuvos Respublikos pasÄ . 26.50 min. pirmasis asmuo nueina į Å¡onÄ toliau bendrauti su pareigÅ«ne, o antrasis asmuo bendrauja su kitu policijos pareigÅ«nu bei tęsia filmavimÄ mobilaus ryÅ¡io telefonu.

Priėjus pirmajam asmeniui prie antrojo, vyksta tolimesnis bendravimas su policijos pareigÅ«nu. 38.44 min. pirmasis asmuo nueina kartu su policijos pareigÅ«ne, kuri buvo prie jų priėjusi, o antrasis asmuo lieka su policijos pareigÅ«nu toliau bendrauti ir tęsia filmavimÄ mobilaus ryÅ¡io telefonu. 41.12 min. antrasis asmuo pasitaiso veido kaukę ir dėvi jÄ tvarkingai, kad dengtų tiek burnos sritį, tiek nosį bei nueina kartu su policijos pareigÅ«nu, kuris su juo bendravo. Antrojo ir trečiojo vaizdo įrašų apžiÅ«rėti netikslinga, nes juose tiriamam įvykiui reikÅ¡mingos informacijos nėra (b. l. 6–7).

PareiÅ¡kėjas ir Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį buvo informuoti, praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta, todėl administracinio nusižengimo byla pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Institucijos nutarimo iÅ¡nagrinėta Å¡iems asmenims nedalyvaujant, raÅ¡ytinio proceso tvarka.

K. V. skundas netenkinamas

ANK 641 straipsnyje, kuris nustato bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribas apylinkės teisme, nurodyta, jog teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Skundžiamu Institucijos nutarimu pareiÅ¡kėjui administracinė nuobauda paskirta už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ . ANK 45 straipsnio 4 dalyje yra numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos SÄ jungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus, sukėlusius pavojų iÅ¡plisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padaryti karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. kovo 27 d. iki 2021 m. balandžio 9 d.) 1 punktu buvo nutarta paskelbti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantinÄ . Vyriausybės nutarimo 2.1.5.2 papunkčiu vyresni nei 6 metų asmenys buvo įpareigoti vieÅ¡ose vietose dėvėti nosį ir burnÄ dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiÅ¡kai dengia nosį ir burnÄ .

Teismas iš pareiškėjo skundo nustatė, kad jis iš esmės neginčija, jog protokole ir skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje jo dėvima kaukė ne visiškai dengė jo nosį. Aplinkybę, kad pareiškėjo dėvima kaukė iš tiesų nedengė jo nosies, patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. balandžio 23 d. tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo medžiaga.

Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog Institucijos pareigÅ«nas tinkamai įvertino bylos medžiagÄ ir pagrįstai pripažino K. V. kaltu, padarius ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , nes jis 2021 m. balandžio 7 d. 13.35 val. Vyriausybės nutarimu paskelbto karantino laikotarpiu, (duomenys neskelbtini), netinkamai dėvėjo veido apsaugos priemonę (apsaugos priemonė nedengė nosies), t. y. nesilaikė Vyriausybės nutarimo 2.1.5.2 papunkčio reikalavimų, bei tuo sukėlė pavojų iÅ¡plisti COVID-19 ligai.

Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo nuomone, jog jis nesukėlė pavojaus iÅ¡plisti COVID-19 ligai, todėl jo veika turėtų bÅ«ti kvalifikuojama pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį ir jam turėtų bÅ«ti skirtas įspėjimas. Teismas pažymi, kad įpareigojimas vieÅ¡ose vietose dėvėti nosį ir burnÄ dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiÅ¡kai dengia nosį ir burnÄ , buvo nustatytas Vyriausybės nutarime, kuris privalomas visiems asmenims (pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių duomenų, kad jis priklausytų atitinkamoms iÅ¡imtims), todėl Å¡io teisės akto reikalavimų privalėjo laikytis ir pareiÅ¡kėjas. Be to, atsižvelgiant į oficialiai patvirtintus duomenis apie minimÄ infekcijÄ (galimi besimptomiai ligos atvejai), jei asmuo tuo metu nebuvo pasidaręs testo, jis negalėjo bÅ«ti užtikrintas, jog pats nebuvo užsikrėtęs COVID-19 virusu (juo labiau, kad ir testai turi paklaidÄ ). Taigi, tokie pareiÅ¡kėjo veiksmai – kaukės, kuri nedengė nosies, dėvėjimas, bÅ«nant vieÅ¡oje vietoje, policijos komisariato, adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, bendraujant su policijos pareigÅ«nais, taip pat patalpose esant kitų interesantų, kėlė realų pavojų Å¡ių asmenų sveikatai ir gyvybei, ir atitinka ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Å iuo atveju administracinio nusižengimo kvalifikavimui pakanka nustatyti faktÄ , kad asmuo nesilaikė reikalavimo – tinkamai nedėvėjo nosį ir burnÄ dengiančios apsaugos priemonės, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užkrėtė kitus COVID-19, ar ne.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat kėlė abejones dėl Vyriausybės nutarimo prieÅ¡taravimo Konstitucijos 22 straipsniui, ŽULPKÄ® 2 straipsnio 21 daliai, 20 straipsnio 1 daliai, TPÄ® 15 straipsnio 1 daliai ir prašė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , kad Å¡is atitinkamas aplinkybes įvertintų.

Pagal Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalį joks įstatymas ar kitas aktas negali prieÅ¡tarauti Konstitucijai. Konstitucijos 110 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieÅ¡tarauja Konstitucijai (1 dalis), o tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo Å¡ios bylos nagrinėjimÄ ir kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ praÅ¡ydamas spręsti, ar Å¡is įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka KonstitucijÄ (2 dalis).

Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; 32 straipsnio 1 dalyje (minimas skundo tekste) – pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje, gali laisvai iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos.

ŽULPKĮ 2 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad karantinas – specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, nustatomas atskiriems objektams (toliau – riboto karantino objektai) ar apkrėstose teritorijose (toliau – teritorijų karantinas), kai registruojami nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimai arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, taip pat pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkiai ar epidemijos.

ŽULPKĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei tam tikroje Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl užkrečiamųjų ligų sukėlėjų ir (ar) jų plitimo ypatumų nuolat išlieka galimybė užsikrėsti šiomis ligomis, ši teritorija turi būti paskelbta užkrėsta užkrečiamųjų ligų sukėlėjais.

IÅ¡ prieÅ¡ tai pacituotų ŽULPKÄ® teisės normų matyti, kad karantinas yra specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, kuris gali bÅ«ti nustatomas ne tik apkrėstose teritorijose, kai registruojami nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimai arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, kas yra susiję su pareiÅ¡kėjo minimo ŽULPKÄ® 20 straipsnio taikymu, bet ir atskiriems objektams, taip pat kai kyla pavojingų užkrečiamųjų ligų protrÅ«kiai ar epidemijos. Nagrinėjamu atveju Vyriausybės nutarimas buvo priimtas, be kita ko, atsižvelgus į nepalankiÄ epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situacijÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje, taigi, kitu karantino skelbimo pagrindu, todėl prieÅ¡ paskelbiant karantinÄ Lietuvos Respublikoje, visÄ Å¡alies teritorijÄ paskelbti užkrėsta užkrečiamųjų ligų sukėlėjais nebuvo pagrindo.

ŽULPKÄ® 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad karantino tikslas – nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sÄ lygas, apribojimus ir tvarkÄ bei Å«kinės ir kitokios veiklos sÄ lygas, apribojimus ir tvarkÄ ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimÄ . Taigi, skelbiant karantinÄ , prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, gali bÅ«ti nustatomos specialios sÄ lygos, tvarkos ir apribojimai ne tik asmenų judėjimui, bet ir kitoms sritims, Å¡iuo nagrinėjamu atveju – įpareigojimas dėvėti kaukes. PareiÅ¡kėjas niekaip nepagrindė, kaip minėtas įpareigojimas pažeidžia Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ Å¾mogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumÄ , o taip pat, kaip konkrečiai jis patyrė savavaliÅ¡kÄ ar neteisėtÄ kiÅ¡imÄ si į jo asmeninį ir Å¡eimyninį gyvenimÄ , buvo kėsintasi į jo garbę ir orumÄ .

TPÄ® 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iÅ¡ esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektÄ , privalo bÅ«ti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas; Å¡io vertinimo iÅ¡samumas turi bÅ«ti proporcingas galimoms numatomo teisinio reguliavimo pasekmėms; sprendimÄ dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo priima teisės akto projekto rengėjas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimÄ , nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas; atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobÅ«dį, mastÄ , turi bÅ«ti įvertinamas poveikis ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, vieÅ¡ajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai, administracinei naÅ¡tai, regionų plėtrai, reglamentuojamoms profesijoms ir kitoms sritims. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įstatymo ar kito Seimo teisės akto projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami aiÅ¡kinamajame raÅ¡te arba atskiru dokumentu; rengiant kitus teisės aktų projektus, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Nors pareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad Vyriausybės nutarimas buvo priimtas pažeidžiant TPÄ® 15 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ , rengiant minėto nutarimo projektÄ , atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimÄ , tačiau teismas pažymi, kad toje pačioje normoje yra pažymėta, jog sprendimÄ dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo priima teisės akto projekto rengėjas. Be to, to paties straipsnio 3 dalyje konkrečiai nurodyta, kad apie įstatymo ar kito Seimo teisės akto projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami aiÅ¡kinamajame raÅ¡te arba atskiru dokumentu; kartu nurodant, jog rengiant kitus teisės aktų projektus, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Å iuo atveju Vyriausybės nutarimas buvo priimtas sveikatos ministro teikimu, todėl rengiant sveikatos apsaugos ministro veiklos sričiai priskiriamų teisės aktų projektus numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Konstitucijos 102 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai arba įstatymams. Nagrinėjamu atveju Vyriausybės nutarimas (jo priėmimo tvarka) galėtų prieÅ¡tarauti tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytai tvarkai, o tokio pobÅ«džio klausimų sprendimas nepriskiriamas Konstitucinio Teismo kompetencijai.

Teismas apibendrina, kad jam nekyla abejonių dėl Vyriausybės nutarimo atitikimo pareiÅ¡kėjo skunde nurodytoms Konstitucijos, ŽULPKÄ® ir TPÄ® nuostatoms, todėl netenkina pareiÅ¡kėjo skundo praÅ¡ymo stabdyti administracinio nusižengimo bylÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ .

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2021 m. birželio 30 d. nutarimas Nr. 14-ANR_N-1310-2021 yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl minėtas nutarimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo skundas netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2021 m. birželio 30 d. nutarimÄ Nr. 14-ANR_N-1310-2021 palikti nepakeistÄ ir pareiÅ¡kėjo K. V. skundo netenkinti.

Nutartis per dvideÅ¡imt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Eglė Ramanauskienė