A-502-1362-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-1362/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01632-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 13.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei Irmai Šapokaitei,

atsakovui G. F., jo atstovui advokatui Romui Jonuškai,

trečiajam suinteresuotam asmeniui D. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo G. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus prašymą atsakovui G. F., tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. K. ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl deklaracijos ir pastato teisinės registracijos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Inspekcijos Vilniaus skyrius) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti G. F. 2011 m. vasario 7 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. DSU-501 galiojimą ir vienbučio gyvenamojo namo 2A1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Namas), registraciją, atliktą Nekilnojamojo turto registre 2011 m. vasario 14 d.

Prašyme (t. I, b. l. 1-3) paaiškino, kad Inspekcijos Vilniaus skyriaus specialistas, vykdydamas savavališkos statybos pasekmių šalinimo procedūras pagal 2010 m. rugpjūčio 9 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-100809, 2011 m. liepos 22 d. surašė išvadą Nr. 4D-1168 „Dėl deklaracijos DSU-501 pripažinimo neteisėta“ ir nustatė, kad G. F. 2011 m. vasario 1 d. kreipėsi į Inspekciją su prašymu patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuria deklaravo, kad pagal teisės aktų reikalavimus ir statinio projekto sprendinius Namo statyba yra baigta. 2011 m. vasario 7 d. deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. DSU-501 (toliau – ir Deklaracija) buvo patvirtinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 24 straipsniu, Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d.

įsakymu Nr. D1-828 (toliau – ir STR „Statybos užbaigimas“), VI skyriaus nuostatomis. Deklaracija buvo pateikta valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui, kuri 2011 m. vasario 14 d. Namą įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2011 m. liepos 22 d. išvada Nr. 4D-1168 laikytina data, kada pareiškėjas sužinojo apie deklaracijos neteisėtumą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis numato, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, o 2 straipsnio 93 dalis nurodo, kad esminiu statinio projekto sprendiniu laikytina šalia kitų ir sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype.

Šiuo atveju yra pakeista 2007 m. projekte numatyta statinio vieta sklype. Gyvenamasis namas pastatytas 3,03 m nuo valdomo sklypo ribos, o projekte nurodytas 3,5 m atstumas. Vykdydamas statybas, atsakovas pažeidė Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies, 15 straipsnio 5 dalies 3 punkto, 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338, 8 priedo 1.1 punkto reikalavimus. Deklaracijos pateikimo metu galiojusioje Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad naujo vieno ar dviejų butų namo statybos atveju deklaraciją apie statybos užbaigimą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka tvirtina Inspekcija.

STR „Statybos užbaigimas“ 44 punktas nustatė, kad statybos užbaigimo aktas ir deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. STR „Statybos užbaigimas“ 35 punkte aptarta, kokiais atvejais deklaraciją apie statybos užbaigimą privaloma pateikti Inspekcijos padaliniui, o 36 punkte nustatyti atvejai, kai pateiktas Inspekcijai deklaracijas privaloma tvirtinti. Pateikdamas dokumentus atsakovas nuslėpė faktą, kad dėl to paties pastato yra surašytas savavališkos statybos aktas ir pradėti priverstinio šalinimo veiksmai.

Pasinaudodamas informacinės sistemos netobulumu, dideliu darbo krūviu, Inspekcijos specialistų rotacija, atsakovas nuslėpė duomenis, kurie būtų užkirtę kelią Deklaracijos tvirtinimui ir neteisėtai įgijo teisę įsiregistruoti Namą.

Atsakovas G. F. su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

Atsiliepime (t. I, b. l. 160-161) paaiškino, kad dėl sklypo ribų neteisingo nustatymo kalta UAB „Kagema“, nes ši bendrovė atliko matavimus. Pastačius Namą buvo konstatuotas ribų neatitikimas. Gali būti, kad atliekant matavimus buvo padaryta klaida, todėl būtina tikslinti žemės sklypo ribas, bet ne naikinti Namo teisinę registraciją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras prašo pareiškėjo pirmąjį reikalavimą spręsti teismo nuožiūra, o antrąjį atmesti.

Atsiliepime (t. I, b. l. 153-155) paaiškina, kad G. F. teritoriniam registratoriui pateikė 2011 m. vasario 8 d. prašymą įregistruoti pastatą bei nuosavybės teises į jį. Kartu su prašymu pateikė kadastrinių matavimų bylą ir Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialisto patvirtintą Deklaraciją. Teritorinis registratorius, nenustatęs aplinkybių, nurodytų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 14 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 29 straipsnyje, tenkino prašymą ir 2011 m. vasario 10 d. įregistravo pastatą bei teises į jį (2011 m. vasario 14 d.). G. F. 2011 m. birželio 23 d. dovanojimo su uzufruktu sutarties (reg. Nr. I-4727) pagrindu žemės sklypą ir pastatą perleido D. K., kurios nuosavybės teisės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju G. F. nuosavybės teisės į pastatą buvo išregistruotos 2011 m. birželio 28 d., kai naujam daiktinių teisių turėtojui D. K. 2011 m. birželio 23 d. dovanojimo sutarties pagrindu buvo įregistruotos nuosavybės teisės. Duomenys apie G. F. tapo istoriniai, t. y. registro duomenų bazėje buvo pažymėti kaip archyviniai ir neterminuotai saugomi archyvinių duomenų bazėje. Patenkinus tokį pareiškėjo reikalavimą, jo nebūtų įmanoma įgyvendinti, kadangi negalima registro duomenų bazėje panaikinus tik istorinį įregistravimo pagrindą (Deklaraciją), panaikinti paties pastato ir dabartinės pastato savininkės nuosavybės teisių teisinės registracijos. Realiai tai galima būtų įgyvendinti tik panaikinus ir dabartinį įregistravimo pagrindą – dovanojimo sutartį, tačiau toks prašymas nepareikštas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo Inspekcijos Vilniaus skyriaus prašymą tenkino iš dalies – panaikino G. F. 2011 m. vasario 7 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. DSU-501 galiojimą (t. II, b. l. 19-24).

Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog nuo savavališkos statybos akto surašymo iki bylos nagrinėjimo teisme būtų ėmęsis kokių nors veiksmų sklypo ribų patikslinimui. Be to, jis neneigia, kad užpildė ir pateikė Nekilnojamojo turto registrui Deklaraciją apie statybos užbaigimą, žinodamas, kad Namui yra surašytas savavališkos statybos aktas, kad padariniai nepašalinti, tačiau teikdamas tvirtinti Deklaraciją apie tai nepranešė Inspekcijos tarnautojui.

Teismas išaiškino, kad Statybos įstatymu ir STR „Statybos užbaigimas“ preziumuojama, kad Deklaraciją apie statybos užbaigimą teikiantys asmenys sąžiningai patvirtina, kad statybos darbai užbaigti (Statybos įstatymo 24 str.). STR „Statybos užbaigimas 5 priede nustatytas deklaracijos turinys. Šios formos 1 punktas patvirtina, kad yra pasitikima deklarantu, kai jis skelbia, kad statyba yra pabaigta pagal teisės aktų reikalavimus ir statinio projekto sprendinius. Tik 5 punkte nustatyta, kad deklaraciją teikiančiam asmeniui yra žinoma įstatymų nustatyta atsakomybė už šioje deklaracijoje pateikiamų duomenų atitiktį tikrovei.

Įvertinus statybas reglamentuojančių teisės aktų visumą, padaryta išvada, jog statybos darbai yra užbaigti tuo atveju, jeigu nėra teisės aktų nustatyta tvarka konstatuotas savavališkos statybos atvejis. Toks konstatavimas reiškia, jog statinys pastatytas pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Savavališkos statybos konstatavimas reiškia, kad dar iki statybos užbaigimo turi būti atlikta eilė veiksmų, skirtų pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šiuo atveju atsakovas privalėjo pateikti pareiškėjui įrodymus, kad jis pašalino savavališkos statybos padarinius, t. y. arba patikslino sklypo ribas, arba kitaip užtikrino, kad statinys būtų teisės aktuose ir projekte nustatytu atstumu nuo gretimo sklypo ribos.

Esant atsakovo 2010 m. rugpjūčio 9 d. surašytam savavališkos statybos aktui Nr. SSA-00-100809-00038, t. y. dokumentui, patvirtinančiam, kad savavališkos statybos padariniai nepašalinti, statyba pažeidžiami Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies reikalavimai. Neteikdamas pareiškėjui duomenų apie savavališkos statybos padarinių pašalinimą, neatlikdamas jokių veiksmų, atsakovas surašė Deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri reiškia, kad statyba yra teisėta, statinys pastatytas pagal projektą, nepažeisti jokie esminiai statinio projekto sprendiniai.

Teikdamas deklaraciją tvirtinti pareiškėjo specialistui, atsakovas nuslėpė reikšmingus faktus, kad statiniui surašytas Savavališkos statybos aktas, kad neįvykdyti reikalavimai dėl tokios statybos padarinių pašalinimo, o STR „Statybos užbaigimas“ tuo metu nebuvo nustatyta Inspekcijos pareigūno pareiga tikrinti deklaracijos duomenų teisingumą. Šiuo atveju statyba nėra baigta, todėl Deklaracija apie statybos užbaigimą yra neteisėta ir jos galiojimas turi būti panaikintas. Deklaracija savo turiniu prieštarauja Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 daliai, 28 straipsnio reikalavimams (savavališkos statybos padariniai turi būti pašalinami), STR „Statybos užbaigimas“ 8.3. punktui.

Tačiau teismas sprendė, jog Namo teisinė registracija negali būti panaikinta. Šis nekilnojamojo turto objektas Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas ne vien Deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu, bet ir 2011 m. birželio 23 d. sutarties Nr. 1-4727 pagrindu. Be to, analizuojamas reikalavimas pareikštas ne atsakovui, o trečiajam suinteresuotam asmeniui, kuriam Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) neleidžia reikšti reikalavimų. Teismo vertinimu, pareiškėjas, norėdamas panaikinti registro įrašą, turi nuginčyti ir sutartį, kurios pagrindu nekilnojamasis daiktas nuosavybės teise įregistruotas D. K. vardu.

III. Atsakovas G. F. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde (t. II, b. l. 29-30) paaiškina, kad Namą statė vadovaudamasis 2006 m. spalio 10 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu, kuriuo buvo paženklintas sklypas vietoje, t. y. sukalant kuoliukus, išlaikant projektinį atstumą iki kaimyno sklypo. UAB „Kagema“ sudaryti žemės sklypo planai M 1:500, esantys sudėtine 2007 m. Jurevičiaus individualios įmonės projekto dalimi, patvirtina, kad numatytas projektinis atstumas iki kaimyno sklypo ribos išlaikytas. Be to, 2006 m. spalio 19 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pažymėjo sklypo ribas kadastro žemėlapyje. Kadangi, kaip matyti iš faktinių aplinkybių, šiuo atveju iškyla UAB „Kagema“ teisinės atsakomybės klausimas, minėtą juridinį asmenį būtina įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu (ABTĮ 48 str. 2 d.). Be to, ginčo atveju būtina skirti ekspertizę, kuriai patvirtinus, kad Namas pastatytas pagal projektą, aktualumą prarastų Deklaracijos ir Namo teisinės registracijos panaikinimo klausimas.

Pareiškėjas Inspekcijos Vilniaus skyrius prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (t. II, b. l. 35-36) pažymi, kad pirmosios instancijos teismas posėdžio metu išaiškino atsakovui, jog ginčas vyksta dėl Deklaracijos teisėtumo, o ne dėl žemės sklypo ribų. UAB „Kagema“ nėra suinteresuota bylos baigtimi, todėl teismas pagrįstai atmetė G. F. prašymą ją įtraukti į bylą ir skirti byloje ekspertizę dėl žemės sklypo ribų, nes šie prašymai nėra susiję su ginčo dalyku. Atsakovas neneigia savavališkos statybos aplinkybių bei to fakto, kad teikdamas tvirtinti Deklaraciją, žinojo, jog procedūra dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo nėra baigta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl G. F. 2011 m. vasario 7 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. DSU-501, 2011 m. vasario 7 d. patvirtintos Inspekcijos Vilniaus skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto, galiojimo panaikinimo.

Rašytinė bylos medžiaga rodo, kad Inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūnas, atlikdamas statybos valstybinę priežiūrą Statybos įstatymo jam priskirtos kompetencijos srityje ir nustatęs, kad Namas yra statomas savavališkai, 2010 m. rugpjūčio 9 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-100809-00038 (t. I, b. l. 20-22), kuriuo uždraudė G. F. tęsti bet kokius statinio statybos darbus, išskyrus darbus, susijusius su savavališkos statybos padarinių likvidavimu. 2010 m. rugpjūčio 25 d. G. F. buvo surašytas ir 2010 m. rugsėjo 1 d. įteiktas reikalavimas Nr. RE-261 iki 2010 m. lapkričio 30 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – pagal projektą pertvarkyti savavališkai statomą vienbutį gyvenamąjį namą (t. I, b. l. 19). Išnagrinėjęs statytojo 2010 m. lapkričio 24 d. prašymą, Inspekcijos Vilniaus skyrius 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. RE-512 pratęsė 2010 m. rugpjūčio 25 d. reikalavimo Nr. RE-261 įvykdymo terminą iki 2011 m. balandžio 1 d. (b. l. 17). Duotajam terminui nepasibaigus ir, kaip matyti iš 2011 m. balandžio 6 d. patikrinimo akte Nr. FAK-866 užfiksuotų faktinių aplinkybių, nepašalinęs savavališkos statybos padarinių (t. I, b. l. 16), G. F. 2011 m. vasario 4 d. kreipėsi į pareiškėją dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo (t. I, b. l. 24). Tokią rezoliuciją Inspekcijos Vilniaus skyrius užrašė ant Deklaracijos dokumento 2011 m. vasario 7 d. (t. I, b. l. 23).

Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, užbaigus statinio kapitalinį remontą, pakeitus statinio (patalpų) paskirtį, pastačius, rekonstravus ar atnaujinus (modernizavus) vieno ar dviejų butų namą, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikiama statytojo (užsakovo) Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą. Iki 2011 m. liepos 1 d. galiojęs STR „Statybos užbaigimas“ 8.3 punktas numatė, kad deklaracija apie statybos užbaigimą – statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas.

Tikrinamu atveju atsižvelgdama į tai, kad valstybės institucija savavališkos statybos aktu užfiksavo savavališkos statybos faktą ir jo pagrindu ėmėsi konkrečių priemonių esminių nukrypimų nuo projekto padariniams pašalinti, t. y. 2010 m. rugpjūčio 25 d. surašė statytojui (atsakovui) privalomą, t. y. tiesiogines teisines pasekmes sukeliantį, administracinį aktą – reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-261, kurio pastarasis nustatyta tvarka neginčijo, atsiliepime ir apeliaciniame skunde teismui pripažindamas, jog išties buvo nesilaikyta statinio išdėstymui namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu taikomų reikalavimų (STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.1 p.), teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptartomis aplinkybėmis pareiškėjas neturėjo teisinių prielaidų išduoti atsakovui patvirtinimo apie Namo teisėtą sukūrimą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1832/2012). Atitinkamai G. F. 2011 m. vasario 7 d. negalėjo įgyti teisės įregistruoti savo sukurtą nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre.

Todėl yra teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas netinkamai atliko statybos valstybinės priežiūros funkcijas, nes neįvertino visų sąlygų, sudarančių kliūtis teigiamam sprendimui apie statybos užbaigimą priimti. Be to, skundžiamas aktas yra neteisėtas ir dėl tos priežasties, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjekto pareigūnas. Ginčui aktualios STR „Statybos užbaigimas“ redakcijos 39 punktas nustatė, kad Deklaracijas tvirtina Inspekcijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių vadovai, t. y. vedėjai. Nagrinėjamu atveju Inspekcijos Vilniaus skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas, pasirašydamas G. F. pateiktą deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. DSU-501, akivaizdžiai viršijo jam suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus.

Atmesdama apeliacinio skundo argumentus, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neužtikrino visų asmenų, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos, dalyvavimo administracinės bylos procese, teisėjų kolegija pažymi, jog šios bylos dalyką sudaro administraciniai teisiniai santykiai, susiklostę tarp bylos šalių atsakovo prašymo patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą pagrindu. Atstumo nuo Namo iki sklypo ribos bei asmenų, atsakingų už esminius nukrypimus nuo STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ numatytų normų, nustatymas taps reikšmingas, jei bendrosios kompetencijos teisme kils teisinis ginčas dėl savavališkos statybos ir jos padarinių šalinimo (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2010 m. sausio 26 d. nutartis, priimta byloje S. P. v. Telšių apskrities viršininko administracija; 2009 m. liepos 16 d. nutartis, priimta byloje M. Ž. v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2008 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta byloje UAB „Švyturys-Utenos alus“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino teisės normas, reguliuojančias ginčo teisinius santykius, jų kontekste teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio ir 86 straipsnio 2 dalies nuostatas atitinkantį procesinį sprendimą, kuris paliekamas galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovo G. F. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas