76e5d55d-dbd6-4fac-b7ef-c3b855c4c328 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-542-912/2022 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00064-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; 2.6.10.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Aldonos Tilindienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Pilaitės investicijos“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Pilaitės investicijos“ ieÅ¡kinį atsakovei R.

V. dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – ir UAB) „Pilaitės investicijos“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 246 000 Eur žalos atlyginimÄ ir 5 proc. procesines palÅ«kanas.

2. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad atsakovė buvo jos direktorė nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2021 m. kovo 8 d. IeÅ¡kovė ir UAB „Šarmos projektas“ 2018 m. liepos 5 d. sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė nusipirko 70,81 a žemė sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė įsipareigojo sumokėti už 700 000 Eur kainÄ , nors vidutinė rinkos vertė buvo 454 000 Eur (ji nurodyta taip pat ir sutartyje).

IeÅ¡kovės nuomone, sklypo kaina nepagrįstai per didelė, atsakovė sudarė akivaizdžiai ieÅ¡kovei nenaudingÄ sandorį, peržengė įprastos verslo rizikos ribas, pažeidė vadovo fiduciarines pareigas ir padarė 246 000 Eur žalos, kuri yra kainos ir vidutinės rinkos vertės skirtumas (700 000 – 454 000 = 246 000). Tuo metu, kai sudarytas nurodytas sandoris, ieÅ¡kovė neturėjo lėšų ir turėjo skolintis. IeÅ¡kovė, pasikeitus vadovui, po trijų metų, t. y. 2021 m. gegužės 18 d., pardavė sklypÄ už 350 000 Eur.

Taigi atsakovė neturėjo duomenų, pagrįstų verslo logika ir rizika, kad sklypo vertė padidės.

3. Atsakovė prašė atmesti ieÅ¡kinį, nurodė, kad yra netinkama atsakovė. Nuo 2019 m. sausio 8 d. faktiniu ieÅ¡kovės akcininku buvo dabartinis ieÅ¡kovės vadovas V. G. Jis žinojo ginčijamÄ sandorį ir jo sudarymo aplinkybes. Jis kartu su tuomečiu ieÅ¡kovės akcininku M. K. nuo 2020 m. spalio mėn. ir 2021 m. vasario mėn., pasitelkę nekilnojamojo turto tarpininkus, aktyviai rÅ«pinosi ginčo sklypo pardavimu už daug didesnę kainÄ , bet vėliau staiga atsisakė parduoti ginčo sklypÄ .

Atsakovė buvo nominalia ieÅ¡kovės vadove. Visus esminius sprendimus, taip pat ir sprendimÄ sudaryti ginčo sandorį priiminėjo tuometis ieÅ¡kovės akcininkas ir faktinis vadovas M. K. V. G., tapęs vieninteliu ieÅ¡kovės akcininku ir vadovu su savo sutuoktine ginčo sklypÄ nusipirko iÅ¡ ieÅ¡kovės už beveik trigubai mažesnę kainÄ (350 000 Eur) . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kinį, priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendimÄ sudaryti 2018 m. liepos 5 d. sklypo pirkimo–pardavimo sutartį priėmė ne ieÅ¡kovės direktorė (atsakovė), bet tuometis vienintelis akcininkas ir faktinis vadovas M. K. Teismas rėmėsi nurodyto liudytojo parodymais. Pastarasis paaiÅ¡kino, kad matė perspektyvÄ Ä¯sigyti ginčo sklypÄ , nes, pakeitus sklypo paskirtį į „gyvenamųjų namų statyba“, jį bÅ«tų galima parduoti brangiau.

6. Optimistinėmis prognozėmis paremtas sandoris, nors vėliau ir sukėlęs (galėjęs sukelti) neigiamų padarinių įmonei, nebÅ«tinai turi bÅ«ti pripažįstamas pažeidžiančiu juridinio asmens teisnumÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.74 straipsnis), o juos sudarę juridinio asmens organų nariai nebÅ«tinai turi bÅ«ti pripažįstami veikę nesÄ Å¾iningai ir neprotingai (CK 2.87 straipsnis), kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai.

7. Atsižvelgęs į tai, kad 2020, 2021 metais pradėta keisti ginčo sklypo paskirtis iÅ¡ „kitos paskirties“ į „gyvenamųjų namų statybos“, teismas nutarė nesivadovauti ieÅ¡kovės pateikta UAB „Marleksa“ 2021 m. lapkričio 16 d. turto vertinimo ataskaita (joje įvertinus retrospektyviai nustatyta 472 000 Eur sklypo vertė), bet vadovautis atsakovės pateikta UAB „Krivita“ 2021 m. rugpjūčio 19 d. turto vertinimo ataskaita (joje nustatyta 731 000 Eur sklypo vertė). Teismo vertinimu, tikroji sklypo vertė 2018 m. liepos 5 d. labiau atitiko UAB „Krivita“ parengtoje turto vertinimo ataskaitoje nustatytÄ jÄ .

8. Nuo 2021 m. kovo 8 d. ieÅ¡kovės direktoriumi tapęs V. G. tai žinojo ir sutiko su pirmiau nurodyta kaina. Jis taip pat yra vienintelis UAB „Vilmstata“ akcininkas, o Å¡i bendrovė nuo 2019 m. sausio 8 d. yra vienintelė ieÅ¡kovės akcininkė. Nuo nurodytos datos V. G. galėjo ir privalėjo susipažinti su ieÅ¡kovės turto balansu. Jis yra verslininkas, turintis didelės patirties vykdant nekilnojamojo turto plėtrÄ , investuojant į žemės sklypus, statant pastatus ir juos parduodant. Dėl to teismas atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovės argumentus, kad ieÅ¡kovės vadovas V. G. apie ginčo sklypo įsigijimo nenaudingumÄ sužinojo 2021 m. kovo mėn.

9. IÅ¡tyręs į bylÄ pateiktÄ V. G., buvusio ieÅ¡kovės akcininko M. K. ir nekilnojamojo turto agentÅ«ros „Capital Smart“ brokerių R. O. bei D. S. susiraÅ¡inėjimÄ elektroniniu paÅ¡tu, teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad V. G. suprato, jog iÅ¡ tikrųjų galima pakeisti žemės sklypo paskirtį ir yra potencialių pirkėjų, o sklypo vertė nemažesnė negu 700 000 Eur. Aptariamas asmuo taip pat gerai žinojo apie pradėtas ginčo sklypo paskirties keitimo procedÅ«ras tvirtinant BendrÄ jį planÄ , bet nutraukė bet kokį sklypo pardavimo procesÄ . Tokį V. G. atsisakymÄ tęsti pardavimo procesÄ lėmė ne abejonės dėl sklypo kainos ar potencialių pirkėjų, bet tai, jog buvo neiÅ¡spręsti M. K. skolos V. G. grÄ Å¾inimo klausimai ir pastarasis pats vienas norėjo spręsti ginčo sklypo likimÄ . V. G. atsisakymas tęsti pardavimo procesÄ eliminavo galimybę parduoti sklypÄ už brokerių nurodytÄ kainÄ (1,1–1,2 mln. Eur).

10. Kitoje civilinėje byloje, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovės UAB „Šarmos projektas“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Pilaitės investicijos“ dėl skolos pagal ginčo sklypo pirkimo–pardavimo sutartį priteisimo, UAB „Pilaitės investicijos“ direktorius V. G. nepareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinio, neginčijo sutarties ir jos sÄ lygos dėl kainos, bet sudarė taikos sutartį, sutiko sumokėti skolÄ (civilinė byla Nr. e2-3159-855/2020). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė UAB „Pilaitės investicijos“ praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 11.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo žemės sklypas turėtų bÅ«ti įvertintas taip, kad ateityje jį galima užstatyti pakeičiant žemės paskirtį iÅ¡ „kitos paskirties“ į „gyvenamųjų namų statybos“ paskirtį.

Dėl to teismas neteisingai nustatė sklypo rinkos vertę, buvusiÄ 2018 m. liepos 5 d. IÅ¡ tikrųjų ginčo sklype buvo uždrausta statyba. Jame buvo tik žalioji zona, todėl sklypas buvo nenaudingas. NurodytÄ aplinkybę patvirtino liudytojas A. Z., atsakovė, ilgametės patirties nekilnojamojo turto vystymo versle turintis ieÅ¡kovės akcininkės UAB „Vilmstata“ akcininkas ir vadovas V. G. 11.2. Tai, kad statyba negalima, įrodo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. liepos 26 d.

įsakymas Nr. A30-2161 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) naudojimo būdo nustatymo“. Nurodytame įsakyme pažymėta, jog sklypas yra rekreacinė teritorija be teisės statyti. To neneigė taip pat ir liudytojas M. K. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ėmėsi veiksmų sklypo naudingumui padidinti. Sklypo vertė, jį parduodant, buvo nustatinėjama ne pagal tai, kokia jo rinkos vertė, bet pagal tai, kiek nuostolių patyrė pardavėja UAB „Šarmos projektas“, nepasiteisinus investicijoms. 11.3.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „Krivita“ parengta vertinimo ataskaita. Ji – nepatikimas įrodymas, nes netinkamai taikytas lyginamasis metodas, palyginti objektai nepanaÅ¡Å«s į ginčo sklypÄ paskirtimi ir dydžiu, taip pat netinkamai naudotos gyvenamųjų teritorijų žemės grupės vertinimo modelio koeficientų reikÅ¡mės. Pagal Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 patvirtintų Masinio vertinimo taisyklių 15 punktÄ , ginčo sklypas priskirtas komercinės žemės sklypams, rekreacinei ir kitai paskirčiai, bet ne gyvenamajai teritorijai. 11.4.

Tai, kad ieÅ¡kovės atstovo advokato M. K. ir nekilnojamojo turto brokerių 2020 m. gegužės 13 d. tarpininkavimo paslaugų sutartyje vienaÅ¡aliÅ¡kai nurodyta 1,4 mln. Eur kaina, nereiÅ¡kia, jog Å¡i kaina atitinka rinkos kainÄ . Ginčo sklypas neparduotas už tokiÄ kainÄ . Nekilnojamojo turto brokeriai pardavimo skelbimuose klaidino pirkėjus dėl sklypo paskirties, nurodę, kad sklype galima statyba. Tokiomis sÄ lygomis sklypas neparduotas beveik metus laiko ir dėl nesÄ Å¾iningo duomenų klastojimo ir sukčiavimo M.

K. pradėtas ikiteisminis tyrimas (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-01-12581-21). Ginčo sklypo įsigijimas ieÅ¡kovei buvo nuostolingas, nes niekas nepirko ir neketino sklypo pirkti už 700 000 Eur ar didesnę kainÄ . Norėjimas parduoti netapatus pardavimui. 11.5. UAB „Krivita“ net neturėjo teisės įvertinti ginčo sklypo, nes apie numatomÄ sklypo apžiÅ«rÄ nepraneÅ¡ta dabartiniam sklypo savininkui. Jis nesutiko, kad sklypas bÅ«tų apžiÅ«rėtas. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į UAB „Marleksa“ parengtÄ turto vertinimo ataskaitÄ , UAB „Giantus vertinimas“ iÅ¡vadÄ ir VÄ® Registrų centro pateiktÄ informacijÄ apie vidutinę rinkos vertę. 11.6.

Teismo įvertinta aplinkybė, kad V. G. 2021 m. vasario mėn. UAB „Smart Capital“ brokeriams nurodė neparduoti ginčo sklypo, nesusijusi su prieÅ¡ 2,5 metų sudarytu ginčo sandoriu, pagal kurį ieÅ¡kovė už rinkos vertės neatitinkančiÄ kainÄ Ä¯sigijo sklypÄ . 11.7. Tai, kad kitoje civilinėje byloje nebuvo ginamasi prieÅ¡ieÅ¡kiniu, neturi reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai ir nepaneigia ieÅ¡kovės teisės reikalauti žalos atlyginimo. 11.8. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir neatskleidė tikrųjų bylos aplinkybių.

Teismo iÅ¡vada, kad ginčo sklypas turėjo bÅ«ti vertinamas taip, jog ateityje galima pakeisti jo paskirtį, bÅ«tų teisinga, jeigu sandoris bÅ«tų sudarinėjamas ne 2018 m. liepos 5 d., bet 2020–2021 metais ir jeigu sklypo paskirtis bÅ«tų pakeista į „gyvenamųjų namų statybos“. Bendrovės vadovui atsakomybė už fiduciarinių pareigų pažeidimÄ taikoma tikrinant sprendimo priėmimo metu atliktų veiksmų teisėtumÄ â€“ at sprendimo priėmimo metu buvo galima pagrįstai ir sÄ Å¾iningai tikėti, kad sandoris naudingas bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018). 11.9.

Teismas ignoravo ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ skirti teismo ekspertizę sklypo vertei nustatyti ir prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti, jo neiÅ¡sprendė. Sprendime nepaaiÅ¡kinta, kodėl atmesti ieÅ¡kovės pateikti įrodymai. Teismas netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo ir neapklausė posėdyje UAB „Krivita“ vertintojos I. K. 11.10. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė nepažeidė fiduciarinių pareigų, neperžengė įprastos verslo rizikos. IÅ¡ tikrųjų atsakovė, sudarydama sutartį joje nustatyta kaina, atliko neteisėtus veiksmus.

Ji turi aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ , dirba teisininke advokato M. K. kontoroje. Atsakovė suvokė akcininko M. K. vaidmenį bendrovėje, ji kryptingai paskirta direktore sandoriams vykdyti. 11.11. Atsakovės veiksmai lėmė 246 00 Eur žalos atsiradimÄ , veiksmus ir žalÄ sieja priežastinis ryÅ¡ys. Jei atsakovė bÅ«tų tinkamai vykdžiusi fiduciarines pareigas, ji nebÅ«tų sudariusi ginčo sandorio. Atsakovės kaltė preziumuojama. Ji sudarė ne tik ginčo sandorį, bet priiminėjo taip pat ir kitus sprendimus, pavyzdžiui, pasirašė sutartį dėl obligacijų iÅ¡leidimo.

Tuo metu M. K. nebuvo ieÅ¡kovės akcininku. Atsakovė dalyvavo nustatant naudojimosi sklypu tvarkÄ , organizavo ieÅ¡kovės buhalterinę apskaitÄ . Net jeigu atsakovė bÅ«tų pagrindusi, kad ji buvo tik de jure (teisinė) vadovė, o M. K. de fakto (faktinis) vadovas, jiems taikytina solidarioji civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015).

12. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė R. V. praÅ¡o skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 12.1. Teismas, spręsdamas apie žemės sklypo sutarties ydingumÄ , turėtų įvertinti, ar Å¡ios sutarties pagrindu ieÅ¡kovė turėjo galimybę uždirbti pelno, t. y. gauti naudos ateityje ar sutarties sudarymÄ inicijavę asmenys, sutartį sudarę asmenys veikė pateisina Å«kine komercine rizika. Atsakovės nuomone, svarbu nustatyti, kokiam tikslui sudarytas sandoris, ar po sandorio sudarymo siekta nurodyto tikslo ir ar tokį tikslÄ buvo įmanoma pasiekti.

Ginčo sklypas įsigytas ieÅ¡kovės akcininko M. K. iniciatyva tam, kad ieÅ¡kovė gautų naudos – į jį investuotų. 12.2. M. K. ir V. G. buvo pažįstami. Pastarajam M. K. pasiÅ«lė prisijungti prie investicinio projekto. Å is sutiko su pasiÅ«lymu, siÅ«lė įvairius verslo modelius, 2018 m. liepos 5 d. žinojo apie perkamÄ sklypÄ ir kainÄ . V. G. aktyviai dalyvavo parduodant sklypÄ . Gavo elektroniniu paÅ¡tu 2018 m. liepos 5 d. sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (žr. 2018, 2019 metų V.

G. ir M. K. susiraÅ¡inėjimÄ elektroniniu paÅ¡tu). 12.3. V. G. tapus faktiniu ieÅ¡kovės akcininku, jis aktyviai dalyvavo kartu su M. K. organizuojant sklypo pardavimÄ â€“ jie abu paskyrė po savo nekilnojamojo turto brokerį, kuriems pavedė pardavinėti sklypÄ už 1–1,1 mln. Eur kainÄ . Brokeriai informuodavo V. G. ir M. K. apie pardavimo eigÄ , siÅ«lė, kokius veiksmus atlikti tam, kad bÅ«tų galima sklypÄ parduoti už kuo didesnę kainÄ . V. G. yra patyręs verslininkas nekilnojamojo turto plėtros srityje, todėl suprato, kad pardavus ginčo sklypÄ galima gauti pelno. 12.4.

Ginčo sklypas turėtų bÅ«ti vertintinas kaip ateityje galimas užstatyti, pakeičiant jo paskirtį iÅ¡ „kitos paskirties žemės sklypo“ į „gyvenamųjų namų statybos“, todėl tikroji rinkos vertė teisingiau nustatyta UAB „Krivita“ parengtoje turto vertinimo ataskaitoje. Pagal 2021 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrÄ jį planÄ ginčo žemės sklypas priskirtinas prie geltonosios zonos, kuriai priskiriama intensyvaus užstatymo vieta. 12.5.

V. G., de facto bÅ«damas vieninteliu ieÅ¡kovo akcininku ir vadovu, kitoje civilinėje byloje pagal UAB „Šarmos projektas“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Pilaitės investicijos“ pasirašė taikos sutartį ir pripažino 350 000 Eur skolÄ (civilinė byla Nr. e2A-511-516/2021). Tokiu procesiniu elgesiu jis patvirtino, kad sklypo kaina, nustatyta 2018 m. liepos 5 d. sutartyje, yra teisinga ir protinga. 12.6. IeÅ¡kovės užsakymu parengta UAB „Marleksa“ 2021 m. lapkričio 16 d. turto vertinimo ataskaita neatspindi tikrosios žemės sklypo vertės, nes joje neanalizuota sklypo vertė atsižvelgiant pagal pakeistÄ bendrÄ jį planÄ . 12.7.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisingumui neturi įtakos tai, kad teismo posėdyje neapklaustas UAB „Krivita“ vertinimo ataskaitÄ parengęs asmuo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nenustatyta tokio asmens apklausa. Nurodyta ataskaita yra iÅ¡sami ir aiÅ¡ki. Joje atsakyta į visus ieÅ¡kovės keliamus klausimus. 12.8. Teismas pagrįstai neskyrė teismo ekspertizės, nes ieÅ¡kovė žinodama atsakovės pozicijÄ , dublike nekėlė klausimo dėl teismo ekspertizės skyrimo, nurodė, kad toliau byloje remsis savo pateikta iÅ¡vada.

Teismas, gavęs atsakovės triplikÄ , 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi paskyrė teismo posėdį 2021 m. rugsėjo 20 d., 9 val. 30 min., bet ieÅ¡kovė nurodytu laikotarpiu nekėlė teismo ekspertizės klausimo. IeÅ¡kovė teisę ginčyti UAB „Krivita“ vertimo iÅ¡vadÄ , įgyvendino pateikdama UAB „Marleksa“ 2021 m. lapkričio 16 d. turto vertinimo ataskaitÄ . JÄ teismas priėmė į bylÄ ir užtikrino ieÅ¡kovei teisę ginčyti atsakovės pateiktus įrodymus. Po to ieÅ¡kovė nebeprašė skirti teismo ekspertizės. Ji nepateikė teismui ekspertų kandidatÅ«rų ir jų sutikimo atlikti teismo ekspertizę.

Apeliaciniame skunde ieškovė neprašo skirti teismo ekspertizės. 12.9. Liudytojo A. Z. parodymai nepatikimi, nes atsakovė žino, kad jis su ieškovės atstovais vadovu V. G. ir advokate atvyko vienu automobiliu. Šis liudytojas teikė parodymus, nukreiptus prieš M. K. asmenį, nes jų santykiai blogi. Liudytojo parodymai nepatvirtinti kitais įrodymais. 12.10. Apeliantė neteisingai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018, nes nurodyta byla neidentiška nagrinėjamai bylai. 12.11.

Paprastas vadovo neatsargumas, susijęs su įmonės Å«kinės–komercinės veiklos rizika, neturėtų bÅ«ti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei kilti pagal CK 6.263 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). 12.12. Ginčo sandorio sudarymÄ inicijavo tuometinis ieÅ¡kovo akcininkas M. K. IeÅ¡kovė buvo bendrovė, skirta investicinių projektams vykdyti. Ginčo sutartimi sklypas įgytas investicinei veiklai – gyvenamųjų namų statybai.

Sklypo pardavimo kuo brangiau procese dalyvavo ne atsakovė, bet V. G. ir M. K. Sklypui parduoti pasitelkti Å¡ios srities profesionalai – nekilnojamojo turto brokeriai. V. G. puikiausiai suprato, kad yra galimybė pakeisti sklypo paskirtį į statybas leidžiančiÄ jÄ ir yra potencialÅ«s pirkėjai, o sklypÄ galima parduoti brangiau kaip už 700 000 Eur. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Nagrinėjamoje byloje keliamas buvusio bendrovės vadovo deliktinės civilinės atsakomybės už priimtÄ netinkamÄ verslo sprendimÄ , t. y. bendrovei nenaudingo sandorio sudarymÄ (per brangiai nupirkto nekilnojamojo turto), klausimas (CK 2.87, 6.263 straipsniai).

14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako tik dėl paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų.

16. Pagal CK 2.87 straipsnio 1 dalį, juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai. Vadovaujantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Å¡iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

17. Kai bendrovės valdymo organai (Å¡iuo konkrečiu atveju – vadovas ir valdyba) priima verslo sprendimus, jie neprivalo užtikrinti, kad visi verslo sprendimai bÅ«tų naudingi bendrovei, t. y. neprivalo pasiekti tam tikro rezultato, todėl verslo sprendimo atveju neteisėtumas vertintinas kitaip, nei imperatyvios pareigos pažeidimo atveju. Teismui vertinant vadovo veiksmus verslo sprendimų aspektu ex post reikia nustatyti, ar sprendimo priėmimo metu vadovas nepažeidė fiduciarinių pareigų – ar veikė sÄ Å¾iningai, ar jam įtakos nedarė interesų konfliktas ir jis tinkamai iÅ¡tyrė sprendimui reikÅ¡mingÄ informacijÄ , kitaip tariant, teisėtu gali bÅ«ti laikomas ir nuostolingas sprendimas, jei jo priėmimo metu buvo veikiama geriausiais bendrovės interesais, todėl Å¡iuo atveju nustatant bendrovės valdymo organų veiksmų neteisėtumÄ taikytina verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgemjent rule).

18. Verslo sprendimų priėmimo taisyklė reiškia, kad teismai revizuoja valdybos narių (vadovo) sprendimus tik tais atvejais, jei esama akivaizdžių stropumo (rūpestingumo) ar lojalumo trūkumų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

19. Pažymėtina, kad verslo sprendimų priėmimo taisyklė reiÅ¡kia prezumpcijÄ , jog vadovas bendrovės atžvilgiu veikia sÄ Å¾iningai. Nurodyta prezumpcija taikoma, nes valdymo organų nariai negali iÅ¡ anksto žinoti, ar jų sprendimai ekonomiÅ¡kai pasiteisins – verslo rezultatai priklauso nuo daugelio rinkos veiksnių, todėl ir atsakomybė jiems turėtų bÅ«ti taikoma ne už neigiamÄ ekonominį jų veiksmų rezultatÄ (ekonomiÅ¡kai nepasiteisinusį sprendimÄ ), kurio pasekmių numatyti jie neturėjo galimybės, bet už jų veiksmus sprendimo priėmimo metu, t. y. jų teisėtumÄ â€“ ar sprendimo priėmimo metu jie galėjo pagrįstai ir sÄ Å¾iningai tikėti, kad Å¡is sandoris naudingas bendrovei. Svarbu įvertinti atsakingo už įmonės veiklÄ subjekto veiksmus, t. y. kiek jis buvo lojalus bendrovės interesams, rÅ«pestingas, kiek jo sprendimai buvo sÄ Å¾iningi ir kvalifikuoti, ar buvo pasitelkiama kvalifikuotų specialistų pagalba ir pan.

20. Verslo sprendimas turi akivaizdžiai nevirÅ¡yti protingos komercinės rizikos. Laikoma, kad verslo sprendimas yra protingas, jeigu nustatoma aplinkybė, kad nebuvo akivaizdaus vadovo Å«kinės komercinės rizikos peržengimo (verslo sprendimas nebuvo akivaizdžiai ekonomiÅ¡kai nenaudingas, nuostolingas). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, Å«kinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo, todėl jei įmonės valdymo organų nariai bÅ«tų asmeniÅ¡kai atsakingi už kiekvienÄ nuostolius sukėlusį sprendimÄ , tai žlugdytų jų iniciatyvumÄ , versliÅ¡kumÄ , ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, t. y. prieÅ¡tarautų vadovavimo bendrovėms tikslams plėtoti verslÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014).

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Pilaitės investicijos“ ir UAB „Šarmos projektas“ 2018 m. liepos 5 d. sudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartį. Pagal nurodytÄ sutartį UAB „Pilaitės investicijos“ (pirkėja) iÅ¡ UAB „Šarmos projektas“ (pardavėjos) už 700 000 Eur nupirko 0,7081 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡yta parduodamo sklypo vidutinė rinkos vertė – 454 000 Eur. IeÅ¡kovė įsipareigojo sklypo kainÄ sumokėti dalimis: 350 000 Eur per 5 dienas nuo sutarties pasiraÅ¡ymo trims pardavėjos kreditoriams; 350 000 Eur dviems pardavėjos kreditoriams – iki 2018 m. rugpjūčio 6 d. (sutarties 2.1.1, 2.2 papunkčiai). AptariamÄ sutartį UAB „Pilaitės investicijos“ vardu pasirašė atsakovė, tuometė bendrovės direktorė.

22. IeÅ¡kovė visos kainos nesumokėjo, todėl pardavėja UAB „Šarmos projektas“ 2020 m. balandžio 27 d. kitoje civilinėje byloje pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį teisme dėl skolos priteisimo (nesumokėtos kainos dalies ir delspinigių) (Vilniaus apygardos teismo nagrinėta civilinė byla Nr. civilinė byla Nr. e2-3159-855/2020). IÅ¡ vieningos teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu patenkino nurodytÄ ieÅ¡kinį ir priteisė UAB „Šarmos projektas“ iÅ¡ UAB „Pilaitės investicijos“ iÅ¡ atsakovės UAB „Pilaitės investicijos“ ieÅ¡kovei UAB „Šarmos projektas“ 350 000 Eur skolos, 25 200 Eur delspinigių, procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodytoje byloje UAB „Pilaitės investicijos“ padavė apeliacinį skundÄ . Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi patvirtino UAB „Šarmos Projektas“ ir UAB „Pilaitės investicijos“, atstovaujamÄ naujojo vadovo V. G., 2021 m. balandžio 14 d. taikos sutartį, kuria UAB „Pilaitės investicijos“ įsipareigojo sumokėti skolÄ , o UAB „Šarmos Projektas“ atsisakė delspinigių, procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų, bei nutraukė bylÄ (civilinė byla e2A-511-516/2021).

23. IÅ¡ bylos aplinkybių, nustatytų iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų (atsakovės, ieÅ¡kovės, jų atstovų), liudytojų parodymų (M. K., A. Z.), matyti, kad visÄ laikÄ , tiek kai ginčo sklypÄ Ä¯sigijo UAB „Šarmos projektas“, tiek kai jį vėliau įsigijo ieÅ¡kovė, tendencingai buvo siekiama įsigyti su vieninteliu tikslu – pakeisti jo paskirtį į „gyvenamųjų namų statybos“ ir perparduoti brangiau. Atsakovė, bÅ«dama ieÅ¡kovės vadove, pakluso tuomečiam akcininkui M.

K. ir, ieÅ¡kovės vardu įgydama ginčo sklypÄ už 700 000 Eur, vykdė M. K. nurodymus bei sumanymÄ nupirkti sklypÄ , pakeisti jo paskirtį ir parduoti brangiau. Tiek pastarasis asmuo, tiek UAB „Šarmos projektas“ vadovas A. Z., pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojais, nurodė, kad 700 000 Eur sklypo kaina nustatyta įvertinus UAB „Šarmos projektai“ investicijas, patirtas dėl ginčo sklypo. Atsakovė ir tuometis ieÅ¡kovės akcininkas M. K. manė ir tikėjosi, kad už 700 000 Eur įsigyto ginčo sklypÄ bus galima parduoti brangiau pakeitus jo paskirtį.

24. UAB „Vilmstata“ nuo 2019 m. sausio 8 d. yra vienintelė ieÅ¡kovės akcininkė. UAB „Vilmstata“ vienintelis akcininkas yra V. G. Jis nuo 2021 m. kovo 8 d. yra ieÅ¡kovės vadovas, pakeitęs iki tol Å¡ias pareigas ėjusiÄ atsakovę. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad nurodytas asmuo apie ieÅ¡kovės įsigytÄ ir turimÄ ginčo sklypÄ Å¾inojo, taip pat žinojo ir apie atsakovės ir M. K. siekį pakeisti sklypo paskirtį ir parduoti didesne negu įsigijimo kaina. M. K. ieÅ¡kovės vardu su nekilnojamojo turto tarpininkais 2020 m. gegužės 13 d. sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį, kuria sutarta organizuoti ginčo sklypo pardavimÄ už 1,4 mln.

Eur. Å iam pardavimo procesui organizuoti M. K. ir V. G. paskyrė po nekilnojamojo turo brokerį. Pastarieji teikė M. K. ir V. G. elektroniniu paÅ¡tu informacijÄ apie derybų su interesantais, besidominčiais ginčo sklypu, eigÄ , siÅ«lė sklypÄ padalyti. Visi nurodyti asmenys elektroniniu paÅ¡tu aptarinėjo miesto bendrojo plano pakeitimo trukmę. V. G. 2021 m. vasario 15 d. elektroniniu laiÅ¡ku pranešė, kad sklypas nebeparduodamas.

25. Pažymėtina, kad belaukdami, kol bus pakeistas bendrasis planas, tarpininkai nurodė, kad sulaukė septynių interesantų pasiÅ«lymų atskiriems sklypams (vienas iÅ¡ jų svarsto visÄ masyvÄ ), vienas iÅ¡ jų paprašė rezervacinės sutarties kopijos. tarpininkai klausė, kada numatoma, kad sklypai bus atidalinti ir pakeista paskirtis į namų valdÄ . Jie priminė, kad yra pasitvirtinę 1,1 mln. Eur kainÄ visam masyvui ir 1,2 mln. Eur atskiriems sklypams, dabartinis jų pasiÅ«lymas pirkėjams yra 5 x 249 000 Eur = 1 245 000 Eur. Tarpininkai rekomendavo atskirus sklypus parduoti nuÅ¡ienavus, iÅ¡pjovus medžius, padarius privažiavimus (iÅ¡laidos – iki 45 000 Eur).

26. Atsakovės užsakymu UAB „Krivita“ 2021 m. rugpjūčio 25 d. turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad ginčo sklypo rinkos vertė 2018 m. liepos 5 d. buvo 731 000 Eur, o 2021 m. gegužės 18 d. – 795 000 Eur. Ataskaitoje atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės bendrÄ jį planÄ iki 2015 metų ir galiojusį abiem vertinimo datoms vertinamas žemės sklypas pateko į žalia spalva pažymėtÄ teritorijÄ , kuri priskirta prie miÅ¡kų ir miÅ¡kingos teritorijos.

Pagal 2021 m. birželio 1 d. patvirtintÄ Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrÄ jį planÄ 2021 metais vertinamas žemės sklypas patenka į teritorijÄ , pažymėtÄ geltona spalva ir priskiriamÄ prie ekstensyvaus užstatymo gyvenamosios zonos. Apeliantės užsakymu UAB „Marleksa“ 2021 m. lapkričio 16 d. parengtoje turto vertinimo ataskaitoje remtasi faktu, kad ginčo sklypo vertė negali bÅ«ti pakeista ir sklype statyba negalima. Tai reiÅ¡kia, kad aptariamoje ataskaitoje neatsižvelgta į pakeistÄ savivaldybės teritorijos bendrÄ jį planÄ .

Ä® nurodytÄ aplinkybę neatsižvelgta taip pat ir apeliantės pateiktoje UAB „Giantus vertinimas“ 2021 m. gegužės 14 d. parengtoje vertinimo ataskaitoje (joje akcentuota, kad pagal Vilniaus miesto administratoriaus direktoriaus pavaduotojo 2016 m. liepos 26 d. įsakymÄ Nr. A30-2161 žemės sklypo naudojimo bÅ«das nustatytas rekreacinės teritorijos be teisės statyti pastatus). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apskųstame sprendime teismas, iÅ¡dėstydamas faktines, aplinkybes, nurodė UAB „Giantus vertinimas“ vertinimo ataskaitÄ , bet Å¡iuo įrodymu nesivadovavo dėl tos pačios priežasties, kaip ir UAB „Marleksa“ vertinimo ataskaita.

Tad išsamesnis UAB „Giantus vertinimas“ vertinimo ataskaitos neaptarimas nagrinėjamoje byloje nelaikytinas esminiu proceso teisės normų pažeidimu. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui, t. y. nesivadovavimu apeliantės pateikta vertinimo ataskaita ir rėmimusi atsakovės pateikta vertinimo ataskaita bei jos pagrindu padaryta išvada, kad ginčo žemės sklypas turėtų būti vertintinas kaip perspektyvoje galimas užstatyti, pakeičiant jo paskirtį iš „kitos paskirties žemės sklypo“ į „gyvenamųjų namų statybos“ ir tai 2020–2021 metais pradėta daryti.

27. Pažymėtina, kad teismo atliekamas įrodymų vertinimas – tai bet kokios informacijos įrodomosios vertės nustatymas pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ;

įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje nenustatė priežasčių ir pagrindų, dėl kurių reikėtų bylos įrodymus įvertinti kitaip negu tai padarė pirmosios instancijos teismas. IÅ¡ įrodymų viseto darytina iÅ¡vada, kad apeliantė nepaneigė atsakovės, kaip buvusios vadovės sÄ Å¾iningumo prezumpcijos, ginčo sandoriu apeliantės vardu prisiimant pamatuotÄ verslo rizikÄ , įsigyjant žemės sklypÄ ir vėliau tikintis jį parduoti brangiau, pakeitus sklypo paskirtį.

Taigi nagrinėjamoje byloje susidariusioje situacijoje nustatytas pagrindas taikyti atsakovei verslo sprendimų priėmimo taisyklę ir atmesti ieÅ¡kinį dėl žalos, grindžiamos sklypo įsigijimo kainos bei sklypo rinkos vertės skirtumu, atlyginimo. NurodytÄ iÅ¡vadÄ be kita ko pagrindžia reikÅ¡minga bylos aplinkybė, kad ne atsakovė, bet dabartinis apeliantės vadovas V. G., aktyviai įsitraukęs į ginčo sklypo pardavimÄ , atsisakydamas toliau vykdyti ginčo sklypo paskirties keitimo bei preliminarių sandorių su potencialiais pirkėjais sudarymo procesÄ , eliminavo galimybę sklypÄ parduoti už nekilnojamojo turto agentų nurodytÄ kainÄ , kuri buvo didesnė už 2018 m. liepos 5 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytÄ jÄ .

28. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra išvestiniai iš tų, kurie šioje nutartyje yra aptarti, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.

29. Dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių konstatuojama, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais naikinti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas.

30. Atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93, 98 straipsniai). Ji pateikė įrodymus, kad patyrė 1 500 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumÄ , sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , advokato darbo laiko sÄ naudas bei kitas svarbias aplinkybes.

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

31. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, atsakovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dienÄ , t. y. 2022 m. sausio mėn., galiojęs užpraėjusio ketvirčio (2021 metų trečiÄ jį ketvirtį) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) buvo 1 598,1 Eur. Taigi, atsakovės praÅ¡omos priteisti 1 500 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ nevirÅ¡ija galiojusio maksimalaus rekomenduotino priteisti iÅ¡laidų dydžio – 2 077,53 Eur 1 598,1 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, įvertinus advokato darbo sÄ naudas rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , konstatuotina, kad atsakovės praÅ¡omos priteisti advokato pagalbos iÅ¡laidos yra pagrįsto ir protingo dydžio. Dėl to atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovei iÅ¡ apeliantės priteistina 1 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

32. Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantei nepriteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, nutaria: Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Pilaitės investicijos“ (juridinio asmens kodas 304749199) 1 500 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai Romualda Janovičienė Aldona Tilindienė Tomas Venckus