76e4e71d-2dcc-4ac8-a252-1b88f4113fe1 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Stasys Punys                                                                                                                                               Nuorašas                                                             Pranešėjas Stasys Punys                                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-299-166/2013 Teisėjas Tadeušas Volkovskis                            Teisminio proceso Nr.1-74-1-00269-2007-9                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.10.1.;1.2.26.2.1.; 2.1.7.4.1.;2.1.14;2.4.;2.4.6.3.;2.4.6.3.1.;2.4.6.3.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 10 d.

Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Stasio Punio, teisėjų JÅ«ratės Damanskienės, Virginijos Å vedienės, sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei, dalyvaujant prokurorei Ievai Kvedaraitei, gynėjui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui, nuteistajam V. A., nukentėjusiajai L. S., vertėjai Jelenai Terechovai, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. A. ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

       V. A. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant Å¡iuo laikotarpiu nuo bausmės atlikimo pradžios be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir uždrausti bendrauti su nukentėjusiÄ ja L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir per 4 (keturis) mėnesius atlyginti Å¡iai nukentėjusiajai padarytÄ 300 (trijų Å¡imtų) Lt turtinę žalÄ . V. A. dėl kaltinimo, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. iÅ¡teisintas, nenustačius, kad jis padarė veikÄ , turinčiÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Priteista iÅ¡ V. A. L. S. naudai 300 Lt turtinei žalai atlyginti ir 700 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieÅ¡kinys atmestas. Kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,                                                           n u s t a t ė: V. A. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. gegužės 3 d. apie 16 val. Vilniaus r., Sudervės sen., (duomenys neskelbtini) priėjęs prie nukentėjusiosios L.

S., tyčia sugrėbė abejomis rankomis už gerklės ir pastÅ«mė jÄ Ä¯ medinę tvorÄ , dėl ko L. S. atsitrenkė nugara į tvorÄ , sukniubo, po to deÅ¡inės rankos kumščiu tris kartus iÅ¡ virÅ¡aus sudavė Å¡iai nukentėjusiajai į galvos sritį, laikydamas Å¡lepetę deÅ¡inėje rankoje, Å¡lepete sudavė nukentėjusiajai tris smÅ«gius į galvos sritį, tuo sukėlė jai fizinį skausmÄ . Å iais savo veiksmais jis padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

V. A. dėl kaltinimo, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. iÅ¡teisintas, nenustačius, kad jis padarė veikÄ , turinčiÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. A. praÅ¡o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendį panaikinti ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ L. S. 2000 Lt advokato iÅ¡laidoms atlyginti. Be to, praÅ¡o įvertinti L. S., T. B. ir E. T. veiksmus pažeidus LR BK 165 str. Apeliantas nurodo, kad su L. S. įvyko konfliktas dėl žemės ribų, nes jo uoÅ¡vės S. M.

žemės sklypas ribojasi su L. S. žemės sklypu. Nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio jai kategoriÅ¡kai yra uždrausta lankyti apelianto teritorijoje. Apeliantas taip pat pažymi, kad beveik nuolat gyvena savo uoÅ¡vės sodyboje, jÄ prižiÅ«ri, tvarko Å«kio reikalus. Kiemas yra aptvertas medine tvora su uždarytais vartais, o ant jų iÅ¡orinės pusės pritvirtintos lentelės, skelbiančios Å¡eimininkų telefono numerius ir tai, kad teritorijÄ saugo pikti Å¡unys. Nepaisant to, 2011-05-03 į privačiÄ teritorijÄ , iÅ¡laužę vartų sklendę įsibrovė L.

S., o su ja ir Vilniaus rajono savivaldybės vieÅ¡osios tvarkos skyriaus vedėjas T. B. ir to paties skyriaus vyr. specialistas E. T.. Apelianto manymu tokiais savo veiksmais jie pažeidė BK 165 str. Nuteistasis pažymi, kad L. S. nemušė, niekada nėra mušęs moters, be to, neturėjęs reikalų su policija ar teismais. PrieÅ¡ L. S. teko panaudoti fizinę jėgÄ , tačiau nesukeliant jai fizinio skausmo, atimant batelį iÅ¡ jos rankų, o jÄ pačiÄ iÅ¡vesdinti iÅ¡ savo teritorijos, t.y. už vartų.

Pasak apelianto, tÄ patvirtino ir liudininkai T. B. bei J. T.. Pažymima, kad į medikus nukentėjusioji kreipėsi tik praėjus savaitei po įvykio. Apelianto manymu, Å¡iÄ provokuojančiÄ akcijÄ nukentėjusioji suplanavo iÅ¡ anksto, nes puikiai žinojo, kokia bus nuteistojo reakcija jÄ pamačius savo teritorijoje. Pasak nuteistojo L. S. bandė iÅ¡provokuoti muÅ¡tynes, pirma pradėjo muÅ¡ti savo bateliu. Taip pat skunde nurodoma, kad apeliantas yra pensininkas, iÅ¡laiko sÅ«nų V. A., kuris yra Vilniaus edukologinio universiteto 3 kurso studentas.

          Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendį pakeisti ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. A. iÅ¡teisintas pagal LR BK 284 str. 1 d., pripažinti V. A. kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d. ir skirti laisvės apribojimÄ 1 metams ir 2 mėnesiams, įpareigojant Å¡iuo laikotarpiu nuo bausmės atlikimo pradžios be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per 4 mėnesius atlyginti L.

S. padarytÄ 300 Lt turtinę žalÄ ir laisvės apribojimo laikotarpiu uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiÄ ja L. S.. Taip pat praÅ¡o vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., subendrinti naujai paskirtÄ bausmę ir nuosprendžiu paskirtÄ bausmę apėmimo bÅ«du ir subendrintÄ bausmę paskirti – laisvės apribojimÄ 1 metams ir 2 mėnesiams, įpareigojant Å¡iuo laikotarpiu nuo bausmės atlikimo pradžios be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per 4 mėnesius atlyginti L.

S. padarytÄ 300 Lt turtinę žalÄ ir laisvės apribojimo laikotarpiu uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiÄ ja L. S.. Skunde nurodoma, kad teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Pažymima, jog tam, kad veikÄ bÅ«tų galima kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., bÅ«tina įrodyti Å¡iuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius – veikos padarymo vietÄ , pobÅ«dį, kilusius padarinius. Pasak prokurorės teismas neteisingai įvertino, kad vieta, kurioje V.

A. atliko veiksmus, nėra viešoji, nes sklypas priklauso V. A. uošvei, yra atitvertas tvora ir į jį neturi teisės patekti bet kurie kiti asmenys. Prokurorės teigimu, teismų praktikoje yra susiformavusi praktika, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra kiti asmenys, taigi tokia vieta pripažintina ir privati namų valda, privataus namo kiemas, jeigu jame tuo metu yra kitų asmenų. V. A. smurto prieš L. S. metu S. M. namo kieme buvo kitų asmenų, t.y. Vilniaus rajono savivaldybės darbuotojai T.

B. bei J. T., todėl sklypas pripažintinas vieÅ¡Ä ja vieta. Prokurorė pažymi, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Prokurorė nurodo, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisme nukentėjusieji T. B. bei J. T. parodė, kad jų rimtis buvo sutrikdyta, jie buvo Å¡okiruoti V. A. nuteistojo amoralaus elgesio, pasireiÅ¡kusio užpuolimu ir L. S. sumuÅ¡imu, kumščiu suduotais smÅ«giai L. S. per galvÄ , o po to Å¡lepete. Dėl V. A. veiksmų T.

B. ir J. T. negalėjo atlikti savo darbo funkcijų, kurių atlikti buvo atvykę į Vilniaus r., Sudervės sen., (duomenys neskelbtini)., todėl po incidento iÅ¡važiavo. Jiems taip pat buvo padaryta moralinė žala. O pats V. A. parodė, kad J. T. ir T. B. galėjo bÅ«ti nemalonu stebėti jo atliekamus veiksmus. Taigi prokurorė daro iÅ¡vadÄ , kad visuomenės rimtis ir tvarka dėl V. A. sutriko. Teismo posėdyje nuteistasis pareiÅ¡kė, kad dėl BK 140 str. neturi pretenzijų, nors nuteistas ir nepagrįstai ir jis bei jo gynėjas prašė nuteistojo skundÄ tenkinti, prokurorės skundÄ atmesti, prokurorė ir nukentėjusioji prašė prokurorės skundÄ tenkinti, nuteistojo skundÄ atmesti.

Nuteistojo V. A. apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendis keistinas, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ( BPK 328 str. 1,3 p.).            Pažymėtina, kad kolegija tiek dėl nuteistojo, tiek dėl prokuratūros apeliacinių skudų liečiančių tas pačias aplinkybes pasisakys bendrai. Dėl V.

A. veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį Pirmos instancijos teismas, V. A. iÅ¡teisino dėl BK 284 str. 1 d. konstatavęs, jog sklypas, kuriame įvyko konfliktas, buvo aptvertas tvora ir į jį neturėjo teisės patekti bet kurie kiti asmenys, todėl tokia vieta nėra vieÅ¡oji. O taip pat, kad teisės pažeidimas truko tik keletÄ minučių, V. A. neturėjo tikslo sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarkÄ , o jo veiksmai buvo nukreipti, kad iÅ¡ teritorijos bÅ«tų iÅ¡varyta nukentėjusioji L.

S., dėl to apylinkės teismo nuomone, V. A. veikoje nėra visų BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. AukÅ¡tesnės instancijos teismas nesutinka su Å¡ia teismo iÅ¡vada, todėl nuosprendis keistinas, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai pastebėjo, jog tam, kad veikÄ bÅ«tų galima kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. bÅ«tina įrodyti Å¡iuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius – veikos padarymo vietÄ , padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dį, kilusius padarinius.

Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 str. 1 d. taikoma asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Taigi, BK 284 str. 1 d. dispozicijoje įtvirtinti bÅ«tinieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo bÅ«ti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai.

           Nusikaltimo padarymo vieta yra vieÅ¡oji vieta. VieÅ¡oji vieta – tai vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta vieÅ¡oje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje Å¡ioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.

Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymÄ gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, sustabdytas eismas ir pan.

Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K–513/2010, 2K-429/2012, 2K-25/2013, kt.). Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia.

Kaltininkas turi suvokti, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, taip pat numatyti, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norėti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir t. t.

Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, V. A. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ uoÅ¡vei S. M. priklausančiame sklype, atitvertame tvora. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog vieta, kurioje V. A. atliko veiksmus, nėra vieÅ¡a, kadangi sklypas yra aptvertas tvora ir į jį negali patekti kiti asmenys. Tačiau teismas darydamas tokiÄ neteisingÄ iÅ¡vadÄ neįvertino nukentėjusiųjų savivaldybės darbuotojų T. B. ir J. T. parodymų. Nukentėjusysis T. B. apklaustas pirmos instancijos teisme parodė, kad atvykus į S. M. sodybÄ , vartai buvo atidaryti iki galo, jokių užraktų jis nematė, todėl užeiti jokių kliūčių jiems nebuvo.

Tokius pat parodymus patvirtino ir nukentėjusysis J. T.. Taigi iÅ¡ nukentėjusiųjų parodymų matyti, jog kai V. A. smurtavo prieÅ¡ L. S. uoÅ¡vės S. M. namo kieme, tuo metu buvo ir kitų asmenų, tai yra Vilniaus rajono savivaldybės darbuotojai iÅ¡ kurių parodymų matyti, kad į kiemÄ jie pateko pro atidarytus vartelius. Yra susiformavusi teismų praktika, kad vieÅ¡oji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ir kiti asmenys, tad tokia vieta pripažintina ir privati namų valda, privataus namo kiemas, jeigu jame tuo metu yra kitų asmenų.

 Esant tokioms aplinkybėms – esant minėtiems asmenims sklype, neatsižvelgiant į tai, ar sklypas aptvertas tvora ar ne, sklypas pripažintinas vieÅ¡Ä jÄ vieta. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų T. B. ir J. T. duotais parodymais, kurie nuo pat pradžių yra yra nuoseklÅ«s. Nėra duomenų, kad Å¡ie nukentėjusieji bÅ«tų susipykę su nuteistuoju V. A. ar bÅ«tų suinteresuoti nepagrįstai jį apkalbėti. Pažymėtina ir tai, jog minėti specialistai į įvykio vietÄ atvyko pagal L.

S. pareiÅ¡kimÄ dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Kaip įrodyta bylos duomenimis, priėjimas prie įvykio vietos buvo laisvas, todėl joje bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kiti asmenys, kaip Å¡iuo atveju asmenys, vykdantys savo darbines funkcijas. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, į tai, kad V. A. smurto prieÅ¡ L. S. metu S. M. namo kieme buvo ir kitų asmenų – Vilniaus rajono savivaldybės darbuotojai T. B. bei J. T., sklypas yra pripažintinas vieÅ¡Ä jÄ vieta.            Nors nuteistasis V.

A. apeliaciniame skunde nurodo, kad tiek L. S., tiek specialistai T. B. ir J. T. iÅ¡laužę vartų sklendę, įsibrovė į privačiÄ teritorijÄ , tuo pažeisdami BK 165 str., tačiau aukÅ¡tesnės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų patvirtinančių savo teiginių pagrįstumÄ . Kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymų patikimumu, kad į sklypÄ jie pateko, pro atidarytus vartelius be to, vykdydami darbines funkcijas.

PrieÅ¡ingai, nuteistasis yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl tokius skundo argumentus kolegija vertina kritiÅ¡kai ir jais nesivadovauja. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareigÅ«nų pareigybinėse instrukcijose nurodyta, jog Å¡ie pareigÅ«nai, vykdydami savo darbines funkcijas turi teisę patekti į privačiÄ fizinių asmenų valdÄ . Å iuo atveju, Vilniaus rajono savivaldybės pareigÅ«nai T. B. ir J. T. atvyko tirdami nukentėjusiosios skundÄ dėl žemės ribų neteisėto aptvėrimo, bÅ«tent dėl to jie ėjo į V.

A. sklypÄ pasižiÅ«rėti, kur ta tvora stovi, tačiau dėl V. A. veiksmų jie savo teisėtų veiksmų toliau tęsti nebegalėjo, buvo nutrauktos jų darbinės funkcijos. Kaip jau buvo minėta, esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusieji T. B. ir J. T. parodė, kad dėl V.

A. veiksmų, pasireiÅ¡kusių L. S. užpuolimu ir sumuÅ¡imu, buvo sutrikdyta jų rimtis. Kaip parodė nukentėjusieji, tokio amoralaus nuteistojo elgesio, jie buvo Å¡okiruoti, jiems buvo padaryta moralinė žala, be to, negalėjo atlikti darbo funkcijų, dėl ko jie ir buvo atvažiavę. Sprendžiant klausimÄ , ar vieÅ¡oje vietoje atlikti įžūlÅ«s veiksmai ir jų padariniai atitinka vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymius, ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas.

Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas ne visada neigia veikos prieÅ¡ingumÄ vieÅ¡ajai tvarkai. Pavyzdžiui, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko bÅ«tent vieÅ¡Ä jÄ vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009,2K-311/2009, 2K-136/2010). Pagal nustatytas nagrinėjamos bylos aplinkybes apeliantas vieÅ¡oje vietoje, užpuolęs L.

S. ir suduodamas smÅ«gius kumščiu jai per galvÄ , po to Å¡lepete akivaizdžiai demonstravo nepriimtus visuomenei veiksmus. Kaip jau buvo nustatyta, konfliktas vyko vieÅ¡oje vietoje –  namo kieme, konfliktÄ matė paÅ¡aliniai žmonės. Vis tik asmeniui, esančiam vieÅ¡oje vietoje, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Agresyvus, įžūlus elgesys, smurtas Å¡iuos reikalavimus pažeidžia. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad Å¡iais nuteistostojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

V. A. pasirinkdamas tokiÄ vietÄ ir tokį konflikto realizavimo bÅ«dÄ , kuriuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pats V. A. parodė, kad J. T. ir T. B. galėjo bÅ«ti nemalonu stebėti jo atliekamus veiksmus. VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, taigi bÅ«tina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norėtų.

Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali bÅ«ti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2008). Å iuo atveju atsižvelgiant į tai, kad V. A. bÅ«damas suaugęs ir sÄ moningas, įvertinus jo gyvenimiÅ¡kÄ patirtį ir kitus surinktus duomenis, daroma iÅ¡vada, kad apeliantas turėjo suvokti, kad tokiais savo veiksmais žemina nukentėjusiųjų garbę ir orumÄ , tokiais savo veiksmais pažeidžia visuomenėje priimtas elgesio normas, demonstruoja nepagarbÄ vieÅ¡oje vietoje esantiems ir galintiems į jÄ patekti aplinkiniams.

Apeliantas numatė, kad jo veiksmais bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir tokių padarinių norėjo. Nors pirmos instancijos teismas iÅ¡teisindamas V. A. dėl BK 284 str. 1 d. nurodė, jog teisės pažeidimas truko keletÄ minučių, V. A. neturėjo tikslo nutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarkÄ , tačiau kolegija pažymi, kad BK 284 str. 1 d. sudėties požymis ir įstatymas nereikalauja, kad padarytoje veikoje esančios kaltės formos – tyčios rÅ«Å¡is bÅ«tų iÅ¡ankstinė, tai yra susiformavusi prieÅ¡ tam tikrÄ laiko tarpÄ iki veikos padarymo.

Pakanka, kad asmuo, darydamas nusikalstamÄ veikÄ , suvokė Å¡ios nusikalstamos veikos pobÅ«dį numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, Å¡iuo konkrečiu atveju – sutrikti visuomenės tvarka ir rimtis ir jų norėjo arba nors nenorėjo, bet suvokė, kad atlikdamas BK 140 str. 1 d. uždraustus veiksmus – suduodamas smÅ«gius L. S., jis demonstruoja nepagarbÄ J. T. ir T. B., kurie buvo Å¡okiruoti tokio elgesio ir V. A. numatė, kad tokiu jo elgesiu bus sutrikdyta Å¡ių asmenų rimtis, tačiau savo veiksmų nenutraukė, o J.

T., kuris atsistojo tarp V. A. ir L. S. dar ir buvo įtrauktas į konfliktÄ . Be to pažeidimas buvo realus, nes buvo sužalota nukentėjusioji, sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka ir rimtis. Tokiu bÅ«du kolegija konstatuoja, kad V. A., 2011 m. gegužės 3 d. apie 16.00 val. vieÅ¡oje vietoje, Vilniaus r., Sudervės sen., (duomenys neskelbtini) T. B. ir J. T. akivaizdoje įžūliu elgesiu dėl mažareikÅ¡mių priežasčių L. S. sugriebė abejomis rankomis už gerklės ir pastÅ«mė jÄ Ä¯ medinę tvorÄ , dėl ko L.

S. atsitrenkė nugara į tvorÄ , sukniubo, po to deÅ¡inės rankos kumščiu tris kartus iÅ¡ virÅ¡aus sudavė L. S. į galvos sritį, laikydamas Å¡lepetę deÅ¡inėje rankoje, Å¡lepete sudavė nukentėjusiajai tris smÅ«gius į galvos sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmÄ , tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams – T. B. ir J. T., sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Å iais savo veiksmais V. A. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, bei atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad žemesnės instancijos teismas iÅ¡teisindamas V.

A. dėl nusikaltimo numatyto BK 284 str. 1 d. neatsižvelgė į bylos aplinkybes, neįvertino įrodymų visumos, todėl baudžiamasis įstatymas buvo iÅ¡aiÅ¡kintas ir pritaikytas netinkamai. Kadangi baudžiamasis įstatymas V. A. atžvilgiu pritaikytas netinkamai, todėl nuteistojo veika kvalifikuotina dar ir pagal BK 284 str. 1 d., kaip turinti Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymių. Dėl V. A. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį Pirmos instancijos teismas nuteisdamas V. A. pagal BK 140 str. 1 d. padarė teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ .

Nors nuteistasis apylinkės teisme savo kaltės dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai L. S. nepripažino, tačiau jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios L. S., J. T., T. B. parodymai. Apylinkės teismas įvertinęs įrodymų visumÄ pagrįstai nustatė, kad V. A. kaltinime nustatytu laiku ir vietoje tyčia nukentėjusiajai L. S. sugrėbė abejomis rankomis už gerklės ir pastÅ«mė jÄ Ä¯ medinę tvorÄ , dėl ko L. S. atsitrenkė nugara į tvorÄ , sukniubo, po to deÅ¡inės rankos kumščiu tris kartus iÅ¡ virÅ¡aus sudavė Å¡iai nukentėjusiajai į galvos sritį, laikydamas Å¡lepetę deÅ¡inėje rankoje, Å¡lepete sudavė nukentėjusiajai tris smÅ«gius į galvos sritį, tuo sukėlė jai fizinį skausmÄ , tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 140 str. 1 d.

AukÅ¡tesnės instancijos teismas su Å¡ia teismo iÅ¡vada sutinka. Apelianto manymu, Å¡iÄ provokuojančiÄ akcijÄ nukentėjusioji L. S. suplanavo iÅ¡ anksto, nes puikiai žinojo, kokia bus nuteistojo reakcija jÄ pamačius savo teritorijoje, bei tai, kad pati L. S. bandė iÅ¡provokuoti muÅ¡tynes, tačiau tokius apeliacinio skundo argumentus kolegija vertina kritiÅ¡kai ir jie yra atmestini. Jokie įstatymai neleidžia naudoti fizinio smurto prieÅ¡ kitÄ asmenį, netgi ir privačioje teritorijoje. Nors nuteistasis nurodo, jog į medikus nukentėjusioji kreipėsi tik praėjus savaitei po įvykio, tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia nuteistojo V.

A. kaltės, kuri įrodyta nukentėjusiųjų, iÅ¡ dalies paties nuteistojo parodymais, kita raÅ¡ytine bylos medžiaga. Pažymėtina, kad pats nuteistasis V. A. apeliaciniame skunde nurodė, jog prieÅ¡ L. S. teko panaudoti fizinę jėgÄ , atimant batelį iÅ¡ jos rankų, o jÄ pačiÄ iÅ¡vedant iÅ¡ teritorijos. Kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistasis yra pensininkas, iÅ¡laiko sÅ«nų, tačiau tai nėra aplinkybės, kurių pagrindu bÅ«tų tenkintinas nuteistojo apeliacinis skundas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjant apeliacinius skundus apygardos teisme, teismo posėdyje nuteistasis V.

A. parodė, jog dėl BK 140 str. pretenzijų neturi, nors nuteistojo manymu,  nuteistas nepagrįstai. Dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo Apeliacinius skundu nuteistasis V. A. praÅ¡o priteisti iÅ¡ L. S. 2000 Lt advokato iÅ¡laidoms. Pagal LR BK 106 str. 2 d., teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovui, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, tačiau tokiu atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (LAT nutartis Nr. 2K-377/2009). Å ioje byloje apeliacinius skundus buvo padavę tiek nuteistasis V.

A., tiek prokuratÅ«ra. Kadangi nuteistojo apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas pripažįstÄ kaip nepagrįstÄ ir jo netenkina, todėl nėra pagrindo priteisti jo naudai iÅ¡ L.S. 2000 Lt advokato paslaugoms apmokėti.     Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,3 p. n u s p r e n d ė: Tenkinti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro skundÄ . Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendį.

   Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalį, kuria V. A. iÅ¡teisintas pagal LR BK 284 str. 1 d. Pripažinti V. A. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d. ir skirti laisvės apribojimÄ 1 metams ir 2 mėnesiams įpareigojant Å¡iuo laikotarpiu nuo bausmės atlikimo pradžios be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per keturis mėnesius atlyginti L. S. padarytÄ 300 (trijų Å¡imtų) Lt turtinę žalÄ ir laisvės apribojimo laikotarpiu uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiÄ jÄ L.

S.. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., subendrinti naujai paskirtÄ bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 140 str. 1 d. apėmimo bÅ«du ir galutinę bausmę paskirti 1 metams ir 2 mėnesiams laisvės apribojimo įpareigojant Å¡iuo laikotarpiu nuo bausmės atlikimo pradžios be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per keturis mėnesius atlyginti L. S. padarytÄ 300 (trijų Å¡imtų) Lt turtinę žalÄ ir laisvės apribojimo laikotarpiu uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiÄ ja L.

S.. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuteistojo V. A. apeliacinį skundÄ atmesti.    Kolegijos pirmininkas     (paraÅ¡as)                                                                  Stasys Punys    Teisėjai       (paraÅ¡ai)                                                                            JÅ«ratė Damanskienė                                                                                                                 Virginija Å vedienė   NuoraÅ¡as tikras:

  Kolegijos pirmininkas                                                                                      Stasys Punys