76e4e21c-c8ce-4ef9-89f6-c56b2912143f · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-927-327/2016Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00336-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos : 2.5.14;2.5.19. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nerijaus Meilučio, Vik­toro PreikÅ¡o (kolegijos pirmininkas) ir Gyčio Večersko, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo D. R. skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atsi­sa­kyta patvirtinti Lygtinio pa­lei­di­mo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namų (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 12 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam D.

R. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : D. R. nuteistas 2015 m. sausio 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu, paskirta bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2007 m. vasario 15 d.

Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2012 m. birželio 29 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi D. R. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė - 5 metai 4 mėnesiai 12 dienų laisvės atėmimo. Laivės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. balandžio 6 d., pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 18 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 3 mėnesiai 6 dienos.Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti jį iÅ¡ pataisos įstaigos, įvertinusi so­cia­linio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikÄ , atliktÄ pagal OASys metodikÄ , nutarė taikyti D.

R. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Ko­mi­si­jos 2016 m. gegužės 12 d. nutarimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos D. R.. Teismas konstatavo, kad byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistÄ jį aplinkybių nepa­kanka daryti iÅ¡vadai, kad jis toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. D. R. praÅ¡o jo skundÄ tenkinti ir taikyti jam lygtini paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Skunde nurodo, kad už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį buvo skatintas keturis kartus, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, buvo iÅ¡leistas trumpalaikei iÅ¡vykai į namus pas savo Å¡eimÄ , lanko so­cia­linės reabilitacijos kursus, įvairius užsiėmimus, išėjęs į laisvę bus įdarbintas. Nuteistasis taip pažymi, jog jo nusikalstamo elgesio rizika mažėja, nes jis stengiasi pakeisti savo įpročius. Pažymi, kad augina du vaikus, kuriems reikia pagalbos.Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras Kęstutis Gaubys pateikė atsiliepimÄ , kuriame siÅ«lo netenkinti nuteistojo D.

R. skundo ir praÅ¡o palikti galioti 2016 m. birželio 15 d. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutartį.Nuteistojo D. R. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų laisvės atė­mimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos ko­mi­sijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įsta­ty­mų ir nenusikals.

Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip impe­ra­ty­vų įpareigojimÄ jį taikyti kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabi­li­tacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 2 dalyje nu­ma­ty­tÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lyg­ti­nai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija ap­svarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabi­li­ta­ci­jos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ nukentėjusiojo atsiliepimÄ , jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti.

Tuo tarpu klau­simÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados ati­tinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ .

Atlikus nuteistojo nu­si­kalstamo elgesio rizikos įver­ti­ni­mÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad D. R. priklauso vidutinės rizikos gru­pei (47 balai), todėl Å¡iuo atveju bÅ«tina nustatyti nekeliančiÄ jokių abejonių ir akivaizdžiÄ nu­teis­tojo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .Nuteistasis per laisvės atėmimo bausmės laikÄ nustatytÄ tvarkÄ pažeidė 1 kartÄ , skatintas 4 kartus. Ir nors nuobauda Å¡iuo metu negalioja, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pažeidimas buvo padarytas 2014 m. lapkričio 24 d., t. y. praėjus daugiau nei metam nuo bausmės atli­ki­mo pradžios, kuomet D.

R., neabejotinai žinodamas bausmės atlikimo režimo rei­kalavimus, pažeidė nustatytÄ tvarkÄ . Kolegija taip pat pažymi, jog kiekvienas bausmės at­li­kimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir bÅ«damas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytÄ elgesio tvarkÄ , nesugeba paklusti nuteistiesiems pri­va­lomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamÄ veikÄ pa­dariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Pa­Å¾ymėtina, kad Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pa­Å¾an­ga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nustatoma vertinant individualiame socialinės rea­bi­litacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos prog­ra­mo­se bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusi­kals­ta­mo elgesio rizikai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. R. mano, kad darydamas nusikalstamas veikas neturėjo kito pasirinkimo, kelis kartus naudojo smurtÄ siekiant kitų žmonių prielankumo.

Pažymėtina ir tai, kad vis tiek iÅ¡lieka Å¡ie nuteistojo D. R. kriminogeniniai veiksniai: nusikalstamo elgesio is­to­ri­ja, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, kuris siejamas su draugų įtaka. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems privalomÄ dalį bausmės, nu­matytos BVK 157 straipsnyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adek­vati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Nu­teis­tojo teisė į lygtinį paleidimÄ nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai iÅ¡imtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimÄ , priima sprendimÄ . Tai, kad apylinkės teismas priėmė nuteistojo netenkinantį sprendimÄ , nėra pagrindu iÅ¡vadai, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.SkundÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados iÅ¡ dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

AukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį pa­lei­dimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartis paliekama nepakeista.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a: Nuteistojo D. R. skundÄ atmesti ir VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                  Nerijus Meilutis Viktoras Preikšas              Gytis Večerskas