76e39617-3761-4813-bc29-bd52a6740819 · Kauno apygardos teismas

                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-543-785-2016                                                                                Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45388-2015-9                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6; 2.4.7                                                                                                                                                      (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ramūno Antanavičiaus (kolegijos pirmininkas), Algerdo Urbšio, Valdo Vitunsko,sekretoriaujant Evelinai Dzenytei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui,nuteistojo D.

R. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,             vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 231 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 40 MGL (1506,40 eurų) dydžio bauda.             Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bauda subendrinta jÄ visiÅ¡kai sudedant su Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 06 val. bÅ«ti savo namuose, iÅ¡skyrus, jei tai susiję su darbu bei per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 40 MGL (1506,40 eurų) dydžio bauda.             Į Å¡ios galutinės subendrintos bausmės laikÄ Ä¯skaičiuota bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nuosprendį.

Teisėjų kolegija. n u s t a t ė: D. R. nuteistas už tai, kad 2015-08-06 apie 10.00 val. Kaune, Pušų g. 9, antstoliui M. P. vykdant Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-05 nutartį priverstinai parduoti iÅ¡ varžytynių įkeistÄ J. R. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , esantį Kaune, Pušų g. 9, ir atvykus kartu su turto vertintoju D. B. atlikti turto vertinimo veiksmų, tyčia pastÅ«mė nukentėjusįjį antstolį M.

P., trenkė kumščiu į nosį, tokiu bÅ«du padarė nosies sumuÅ¡imÄ su poodine kraujosruva, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nusirengęs marÅ¡kinėlius trenkė jais M. P. į veidÄ . Tokiais veiksmais, panaudodamas smurtÄ , trukdė nukentėjusiajam antstoliui M. P. vykdyti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-05 nutartį.Apeliaciniame skunde nuteistasis D. R. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-06-08 nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teigia, kad antstolis M. P. jam trenkė kastetu į veidÄ du kartus. Jam buvo nustatyti nubrozdinimai, sumuÅ¡imai kietu daiktu, rankos sužalojimas, nutraukta sÄ nario sausgyslė. Antstolis jam neaiÅ¡kino savo įgaliojimų ir pirmas trenkė. Nukentėjusysis M. P. patvirtino, jog tarp Å¡alių yra susiklosčiusi konfliktinė situacija. Dėl konfliktinės situacijos 2015-08-06 nurodė, kad tÄ dienÄ tarp jo ir D. R. įvyko susistumdymas.

D. R. kažkuriuo momentu sudavė jam rankomis į gerklės sritį, o jis, atsistumdamas nuo D. R., ranka sudavė kažkur ir D. R. parkrito. Po kritimo dar labiau susinervino, nusimovė virÅ¡utinius marÅ¡kinėlius, spjovė jam į veidÄ ir su savo rÅ«bu davė per galvÄ , užgavo nosį, atsirado nedidelė kraujosruva. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl jo rankose D. R. matė kastetÄ , tačiau jo neturėjo. Liudytoja J. R. patvirtino, kad įvyko konfliktas, kurio metu M. P. mušė ir spardė sÅ«nų.

Liudytojas A. H. taip pat parodė, jog matė, kad D. R. gulėjo kraujuotas ir priėjo pasilenkęs nukentėjusysis. D. R. buvo pramuÅ¡ta lÅ«pa, buvo kraujo ant veido. Apeliantas mano, jog paminėti duomenys patvirtina, jog prieÅ¡ D. R. antstolis pavartojo fizinį smurtÄ , tačiau Å¡is faktas nebuvo įvertintas. D. R. veiksmai turėjo bÅ«ti kvalifikuojami dėl fizinio smurto panaudojimo ginantis prieÅ¡ M. P.. Kvalifikuodamas veikÄ pagal BK 231 straipsnį teismas turėjo įvertinti ir paties antstolio veiksmų teisėtumÄ .

Antstolio veiksmų teisėtumas ir jo pasirinktas teismo sprendimo vykdymo bÅ«do adekvatumas situacijai taip pat yra svarbios aplinkybės, vertinant jo veiklai trukdžiusio asmens veiksmų pavojingumÄ ir jo kaltės klausimÄ . Nagrinėjamojoje byloje D. R. inkriminuoti trukdymo antstolio veiklai veiksmai atlikti prieÅ¡taringomis teisinėmis aplinkybėmis bei konflikto tarp Å¡alių sÄ lygomis: antstolio smurto prieÅ¡ D. R. panaudojimas, besitęsiantis Å¡alių bylinėjimasis, priimtų antstolio procesinių sprendimų apskundimo faktai, pagrindas įtarti antstolį M.

P. esant Å¡aliÅ¡kÄ . D. R. veiksmai dėl bÅ«tinosios ginties nuo M. P. smurto ir atitinkamos tyčios nebuvimo neturėjo bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 231 straipsnio 2 dalį.Teismo posėdyje nuteistojo D. R. gynėja advokatė R. Kalkauskienė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nuteistojo D. R. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina apeliacinio skundo ribose.

Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevertino faktinių duomenų, kad prieÅ¡ D. R. antstolis M. P. pavartojo fizinį smurtÄ . Pažymėtina, jog vadovaudamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas savo iÅ¡vadas grindžia įrodymais, kuriuos vertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyvių iÅ¡sakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų.

PrieÅ¡ingai, negu teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo bei atsižvelgiant į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. Ta aplinkybė, kad bylos įrodymai buvo vertinami nepalankiai D. R., nepatvirtina teismo pažeidimų, nes teismo nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus.Skunde nurodoma, kad teismas visiÅ¡kai nevertino faktinių duomenų, jog prieÅ¡ D.

R. antstolis pavartojo fizinį smurtÄ ir Å¡ių veiksmų nebuvo pagrindo pripažinti teisėtais. Šį skundo argumentÄ paneigia byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusysis M. P. parodė, kad, vykdė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal 2010-01-05 Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ J. R., D. R.. Atvykus su turto vertintoju apžiÅ«rėti turtÄ , D. R. pradėjo priekaiÅ¡tauti dėl antstolio lenkų tautybės, suagresyvėjo, pradėjo stumdyti turto vertintojÄ , antstolį, trenkė jam į gerklės sritį, spjovė į veidÄ , nors D.

R. buvo paaiÅ¡kinta, koks procesinis veiksmas yra daromas ir, kad antstolis atvyko su turto vertintoju. Liudytoja J. R. teigė, kad antstolis prieÅ¡ kelias dienas jai pranešė, jog turi atvykti su turto vertintoju apžiÅ«rėti namÄ . Ji sakė sÅ«nui D., kad antstolis jai pranešė apie atvykimÄ ir, kad jis nesiginčytų. Liudytojas D. B. parodė, kad su antstoliu M. P. atvyko įvertinti turto. Pradėjus apžiÅ«rÄ , išėjus į kiemÄ , jau buvo atėjęs D. R., kuris klausinėjo, kÄ jis čia veikia.

Kalbėjo pakeltu tonu, prašė iÅ¡eiti, elgėsi agresyviai, bandė provokacinius veiksmus tai prieÅ¡ jį, tai prieÅ¡ antstolį, jo žodžiai buvo ne patys gražiausi, vis prikaiÅ¡iojo, kad antstolis yra lenkas, visÄ laikÄ mosikavo rankomis ir provokavo. Jis dirbo M. P. patvarkymu. Liudytojas A. H. nurodė, kad, kai jis perÅ¡oko tvorÄ , pamatė, kad D. R. gulėjo kraujuotas ir prie jo yra pasilenkęs nukentėjusysis. SmÅ«gių jau nebuvo, prasidėjo apsižodžiavimai. Kaltinamasis klausė, kodėl atvažiavo neperspėję.

Liudytojas nematė, kas pirmas smÅ«giavo. Skunde nurodyta aplinkybę, jog antstolio veiksmai buvo neteisėti, paneigia ne tik nurodytų liudytojų parodymai, bet ir kita bylos medžiaga. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad antstolio veiksmų teisėtumas patvirtintas Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje, kuria buvo nuspręsta priverstinai parduoti iÅ¡ varžytinių įkeistÄ J. R. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ . Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, antstolis veikė vadovaudamasis teismo nutartimi, nepažeisdamas teisės aktų.

Liudytoja J. R. patvirtino, kad antstolis prieÅ¡ kelias dienas jai pranešė, kad jis atvyks su turto vertintoju apžiÅ«rėti namÄ . Pats kaltinamasis pripažino, kad antstolį pažinojo iÅ¡ anksčiau, jis buvo nuvykęs į antstolio kontorÄ . Tiek nuteistajam D. R., tiek jo motinai J. R. buvo žinoma ir praneÅ¡ta apie vykdymo procesÄ , o antstolio veiksmų teisėtumÄ patvirtino teismo nutartis. Tuo remiantis, skundo argumentas, kad antstolis M. P. veikė neteisėtai, atmetamas.Nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, kad jį antstolis mušė su kastetu atmetamas kaip nepagrįstas, nes jis paneigtas byloje surinktais ir teismo įvertintais įrodymais, o bÅ«tent: nukentėjusiojo M.

P., liudytojų J. R., D. B., A. H. parodymais. Nei vienas ikiteisminio tyrimo metu, o vėliau ir teisme apklaustas liudytojas nepatvirtino aplinkybės, kad antstolis M. P. turėjo kastetÄ ir juo naudodamasis mušė nuteistÄ jį D. R.. Nors nuteistasis prie skundo pateikia savo veido nuotraukÄ , iÅ¡ kurios matyti veido nubrozdinimai, teismo medicinos specialistės iÅ¡vadÄ , kurioje konstatuota, kad D. R. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai nepatvirtina aplinkybės, kad sužalojimai atsirado bÅ«tent nuo antstolio M.

P. smÅ«gių, neva naudojant kastetÄ . AukÅ¡tesniojo teismo nuomone teiginys, kad antstolis M. P. mušė nuteistÄ jį kastetu yra deklaratyvaus pobÅ«džio, yra visiÅ¡kai nepagrįstas, iÅ¡galvotas ir pripažįsta jį D. R. gynybine versija.Skunde nuteistasis taip pat kelia bÅ«tinosios ginties klausimÄ , teigdamas, kad veika buvo netinkamai kvalifikuota, t. y. trukdymas antstoliui vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus yra ne D. R. tiesioginės tyčios rezultatas, o gynimasis nuo antstolio smurto. Norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus bÅ«tinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sÄ lygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-467/2013). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pats nuteistasis D. R. kalbėjo pakeltu tonu, elgėsi agresyviai, atliko provokacinius veiksmus tiek prieÅ¡ antstolį, tiek prieÅ¡ turto vertintojÄ , mosikavo rankomis, pradėjo stumdyti turto vertintojÄ ir trenkė antstoliui.

Tai rodo, kad pats nuteistasis provokavo ir puolė tiek antstolį, tiek turto vertintojÄ , kurie bandė iÅ¡vengti konflikto ir stengėsi jį nuraminti. Pažymėtina, kad BK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trukdymÄ bet kokiu bÅ«du teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui bei kitiems Å¡io straipsnio dispozicijoje iÅ¡vardintiems asmenims atlikti su atitinkamos bylos tyrimu ar nagrinėjimu susijusias pareigas. Tai yra tyčinė nusikalstama veika su formalia sudėtimi.

Teismų praktikoje pripažinta, kad trukdymÄ , kaip nusikalstamÄ veikÄ , gali sudaryti tiek aktyvÅ«s, tiek pasyvÅ«s veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188/2007), trukdymas gali reikÅ¡tis kaip reikalavimas, praÅ¡ymas, patarimas, nurodymas ir pan., o kaltininkas gali veikti bet kokiais motyvais ir tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-630/2007). Minėta, kad antstolis veikė teisėtai ir vykdė Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį, o apie vykdymo procesÄ tiek nuteistasis, tiek jo motina žinojo.

Bylos aplinkybės neleidžia abejoti, kad nuteistasis suprato, jog savo smurtiniais veiksmais, kuriuos ir pats pripažino, sudaro realias kliÅ«tis, t. y. trukdo antstoliui atlikti savo pareigas vykdomojoje byloje ir norėjo taip veikti. Taigi, nesant bÅ«tinosios ginties požymių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo veiksmus konstatavo kaip trukdymÄ antstolio veiklai (BK 231 straipsnis).Pasisakydamas dėl nuteistajam skirtos bausmės aukÅ¡tesnysis teismas taip pat pažymi, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D.

R. bausmę, BK 41 straipsnyje ir 54 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Kauno apylinkės teismas įvertino tai, kad D. R. padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. D. R. anksčiau teistas, nusikalstama veika žala nebuvo padaryta, nesusituokęs, nedirbantis, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, pirmos instancijos teismas pagrįstai D.

R. skyrė su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę – baudÄ , kurios dydį nustatė ženkliai mažesnį, nei vidurkis (už apysunkį nusikaltimÄ nustatoma bauda iki 1000 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas)). Taigi įvertinęs minėtas aplinkybes pirmos instancijos teismas pagrįstai skyrė 40 MGL dydžio baudÄ , kuriÄ pagrįstai ir teisingai visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du subendrino su 2015-12-07 Kauno apylinkės teismo paskirta bausme ir įskaitė atliktÄ bausmę (jos dalį).Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo teiginiais ir patikrinusi baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nutartyje aptartais įrodymais pagrįstÄ ir motyvuotÄ nutartį, kurioje teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a:

Nuteistojo D. R. apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai              RamÅ«nas Antanavičius Algerdas UrbÅ¡ys                                                                                                   Valdas Vitunskas