2018-09-18 Nr. AB-15968-2-69-3-07414-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-598-756/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07414-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo 191 – osios butų savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo 191 – osios butų savininkų bendrijos skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno Vilniaus g. 15 daugiabučio namo savininkų bendrijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas 191 – oji butų savininkų bendrija (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. A-1957 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 8SK-429-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir Sprendimas); 3) panaikinti nuo sudarymo momento 2018 m. kovo 26 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 8SŽN-119-(14.8.55.) (toliau – ir Sutartis); 4) išregistruoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), kadastro (duomenys neskelbtini), pateikiant duomenis valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centro Kauno filialui, kad minėtas valstybinės žemės sklypas, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su šiuo valstybinės žemės sklypu, būtų išregistruoti iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro.

Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodydamas, kad 191 – osios butų savininkų bendrijos pirmininkės M. D. B. (toliau – ir Pirmininkė) pokalbio su Kauno daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos pirmininku metu ji sužinojo, kad prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), planuojama formuoti žemės sklypą ir jį išnuomoti. Pareiškėjas 2018 m. kovo 23 d. su prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių (toliau – ir NŽT Kauno miesto skyrius) dėl bet kokių sprendimų, susijusių su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), sustabdymo, prašė atlikti patikrinimą vietoje bei sudaryti su (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo savininkais arba pareiškėju valstybinės žemės nuomos sutartį pagal istoriškai susiklosčiusias ribas, tačiau NŽT Kauno miesto skyrius 2018 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 8SD-1788-(14.8.7.) netenkino jo prašymo ir informavo apie priimtus skundžiamus administracinius aktus.

Pareiškėjas pripažino, kad Įsakymas Kauno miesto savivaldybės interneto tinklapyje bei Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos (toliau – ir ŽPDRIS) interneto svetainėje buvo paskelbtas 2016 m. liepos 4–5 d., teisės norminiuose aktuose nustatytos privalomos Įsakymo viešo paskelbimo procedūros galutinai buvo baigtos 2016 m. liepos 4 d., tačiau nurodė, kad anksčiau apie rengiamą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas), priimtą Įsakymą negalėjo sužinoti, nes Įsakymas buvo priimtas ne dėl pareiškėjo, jis nebuvo administracinio proceso, susijusio su Projekto rengimu, dalyvis. Projektas, jo sprendiniai su juo nebuvo derinami, informacija apie Projektą, jo sprendinius, galimybę pateikti pastabas, prieštaravimus jo rengimo metu pareiškėjui nebuvo pateikta. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, reikalauti iš bendrijos narių, kurie yra senyvo amžiaus ir neturintys teisinio išsilavinimo, kad jie pastoviai sektų internete arba vietinėje spaudoje talpinamus skelbimus apie rengiamus detaliuosius planus visame Kauno mieste, būtų neproporcinga. Pareiškėjo teigimu, iš ŽPDRIS sistemoje įkeltų duomenų sužinoti apie Įsakymą negalėjo, nes prie šios sistemos prisijungti galima per elektroninę bankininkystę, o informacijai apie šioje sistemoje esančius duomenis gauti būtina žinoti konkretų ŽPDRIS paslaugos numerį.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. liepos 4 d. nutartimi neatnaujino skundo padavimo teismui termino ir atsisakė priimti pareiškėjo 191 – osios butų savininkų bendrijos skundą.

Teismas konstatavo, kad Projekto ir Įsakymo viešinimo procedūra buvo atlikta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nustatyta tvarka. ŽPDRIS interneto svetainėje (2016 m. liepos 4 d.) ir Kauno miesto savivaldybės tinklalapyje (2016 m. liepos 5 d.) paskelbtoje informacijoje nurodytas Įsakymo turinys, subjektas, priėmęs Įsakymą, jo priėmimo data, nurodyta, kokiu adresu Projektas buvo patvirtintas, be to buvo paskelbtas Projekto sprendinių brėžinys, todėl sužinojimo apie skundžiamą Įsakymą diena laikytina 2016 m. liepos 4 d., kuomet skundžiamas Įsakymas buvo paskelbtas ŽPDRIS svetainėje. Skundą teismui dėl Įsakymo panaikinimo pareiškėjas turėjo teisę paduoti iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2018 m. gegužės 8 d., t. y. praleidęs terminą skundui paduoti.

Teismas nurodė, kad pagal Taisyklių 2.4 punkto ir 55 punkto nuostatas pareiškėjas neturėjo būti informuotas apie pradedamą rengti Projektą, nes jo administruojamas pastatas (duomenys neskelbtini), nepateko į projektuojamą žemės sklypą. Byloje buvo nustatyta, kad informacija apie Projekto rengimo proceso pradžią, eigą ir patvirtintą Projektą buvo skelbiama viešai ir ši informacija buvo prieinama, todėl pareiškėjo pretenzijas dėl jo neinformavimo apie rengiamą Projektą, nedalyvavimo projektavimo, viešo svarstymo procedūrose teismas atmetė kaip nepagrįstas.

Teismas, įvertinęs ŽPDRIS ir Kauno miesto savivaldybės svetainėje patalpintos ginčo informacijos prieinamumą, nurodė, kad ŽPDRIS sistemoje informacija yra viešai prieinama, tam nebūtina naudotis elektroninės bankininkystės paslaugomis. Paieška ŽPDRIS sistemoje galima ne tik pagal ŽPDRIS paslaugos numerį, bet ir pagal kitus paieškos parametrus (tarp jų ir adresą). Teismas pažymėjo, kad ginčo žemės sklypas buvo formuojamas prie pastatų, turinčių adresus, kurie yra vieši, šie pastatai yra pareiškėjo administruojamo pastato (duomenys neskelbtini) kaimynystėje, todėl kaimyninių pastatų adresai buvo žinomi pareiškėjui, o žinant šiuos duomenis, buvo galima atlikti duomenų paiešką.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, todėl nurodyta aplinkybė dėl senyvo amžiaus ir juridinio išsilavinimo neturėjimo negalėjo būti laikoma svarbia priežastimi, sąlygojusia skundo padavimo teismui termino praleidimą.

Teismas, įvertinęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatė, jog Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-543-505/2018, kurioje buvo prašoma panaikinti Sprendimą ir įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių priimti naują sprendimą, kuriuo būtų nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms ir naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastato (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams.

Minėtoje byloje buvo keliamas ginčas dėl servituto nustatymo žemės sklype (duomenys neskelbtini) t. y. tame pačiame sklype, kurio suformavimo projektas, tiksliau – Įsakymas, kuriuo patvirtintas šis Projektas, buvo ginčijamas 191-osios butų savininkų bendrijos teismui pateiktame skunde. Nurodytoje byloje 2017 m. spalio 11 d. Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė Projektą, Įsakymą, Projekto sprendinius (brėžiniai ir kiti dokumentai), šioje byloje 2017 m. liepos 24 d. pateiktas skunde teismui prašomas panaikinti Sprendimas.

Pareiškėja, atstovaujama tos pačios advokatų profesinės bendrijos atstovo, kaip ir 191 – oji butų savininkų bendrija, 2018 m. sausio 3 d. pateikė prašymą įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis (duomenys neskelbtini), pastato, kurį administruoja pareiškėjas, savininkus/valdytojus (27 asmenis) (tarp jų ir Pirmininkę). Teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartimi Pirmininkė buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje, 2018 m. sausio 18 d. jai išsiųstas teismo šaukimas prie kurio buvo pateiktas skundas ir prašymas dėl skundo tikslinimo.

Teismo šaukimas Pirmininkės sutuoktiniui buvo įteiktas 2018 m. sausio 19 d. Pirmininkė dalyvavo 2018 m. vasario 13 d. vykusiame teismo posėdyje. Nors teismo posėdyje teismas nutarė nelaikyti Pirmininkės trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tačiau, teismo nuomone, apie parengtą Projektą, skundžiamą Įsakymą ir NŽT Kauno skyriaus sprendimą Pirmininkė sužinojo ar turėjo realią galimybę sužinoti nuo teismo šaukimo šioje byloje įteikimo dienos, kuomet turėjo realią galimybę susipažinti su visais byloje esančiais dokumentais.

Nustatytos faktinės aplinkybės paneigė pareiškėjo tvirtinimą, kad apie skundžiamą Įsakymą jam tapo žinoma Pirmininkės pokalbio su (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininku metu. Į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2018 m. gegužės 8 d., t.y. po daugiau nei trijų mėnesių nuo įtraukimo į minėtą bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu dienos.

Įvertinęs anksčiau išdėstytą, teismas darė išvadą, kad, gindamas galimai pažeistas savo teises, pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir aktyvus, terminas per kurį jis padavė skundą teismui, negalėjo būti laikomas protingu.

III. Pareiškėjas 191 – oji butų savininkų bendrija atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti skundo padavimo terminą.

Dėl teismo argumento, kad Pirmininkė dalyvavo 2018 m. vasario 13 d. vykusiame teismo posėdyje Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. eI-543-505/2018, pareiškėjas nurodo, kad šaukimo į minėtą bylą prieduose niekur nėra užsimenama apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribas, o taip pat nėra užsimenama apie priimtą Įsakymą, todėl (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkai, gavę šaukimus su priedais nesužinojo apie priimtą Įsakymą ir negalėjo suprasti apie jų tuo metu pažeistas teises. Prie šaukimo nebuvo pridėta papildomos bylos medžiagos, kuri leistų suprasti, jog yra nustatytos žemės sklypo ribos ir šios ribos šiurkščiai pažeidžia pareiškėjo teisėtus interesus. Pirmininkė į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. eI-543-505/2018 vykusį teismo posėdį 2018 m. vasario 13 d. 13 val. 00 min. vyko kaip (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio gyvenamojo namo viena iš savininkių, tačiau teismo posėdis neįvyko ir buvo atidėtas. Iki kito teismo posėdžio visi (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio gyvenamojo namo savininkai buvo pašalinti iš bylos ir šaukimai jiems į tolimesnius teismo posėdžius siunčiami nebuvo.

Teigia, jog negalėjo vien iš ŽPDRIS sistemoje įkeltų duomenų sužinoti apie Įsakymą, nes prie šios sistemos prisijungti galima per elektroninę bankininkystę, o tam, kad gauti duomenis, būtina žinoti konkretų ŽPDRIS paslaugos bylos numerį. Taip pat negalėjo iš Kauno miesto savivaldybės tinklalapio sužinoti apie skundžiamą Įsakymą, nes tai pareikalautų nuolatinio šio tinklalapio tikrinimo, be to, reikia žinoti tikslų projektuojamo žemės sklypo adresą. Akcentuoja, jog numatyta teritorijų planavimo dokumentų paskelbimo ir išviešinimo tvarka, informacija pateikiant vietos savivaldos institucijų tinklalapiuose bei specialiame ŽPDRIS portale, ne visada pasiekia visus suinteresuotus asmenis. Pareiškėjas pažymi, kad Įsakymas yra individualaus pobūdžio teisės aktas, su kuriuo pareiškėjas neturėjo galimybės susipažinti anksčiau nei šios bylos nagrinėjimo metu. Teigia, kad Įsakymas buvo priimtas ne jo atžvilgiu, jis nebuvo administracinio proceso, susijusio su Projekto rengimu, dalyvis, su pareiškėju Projektas ir jo sprendiniai nebuvo derinami, informacija apie Projektą, jo sprendinius, apie galimybę pateikti pastabas arba prieštaravimus jo rengimo metu pareiškėjui nebuvo pranešta.

Pareiškėjas nurodo, kad išsiaiškinęs apie administracinius aktus, galinčius turėti įtakos jo teisėms suformuoti žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo tokio dydžio, kad jis atitiktų istoriškai susiklosčiusias žemės sklypo ribas, nedelsdamas kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių. Tik gavęs NŽT Kauno miesto skyriaus 2018 m. balandžio 6 d. raštą Nr. 8SD-1788-(14.8.7) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, sužinojo apie priimtus skundžiamą Įsakymą ir Sprendimą.

Pareiškėjo nuomone, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad terminas skundui paduoti dėl Įsakymo ir Sprendimo buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, o termino atnaujinimas konkrečiu atveju neprieštaraus teisinio saugumo principui, dėl kurio yra nustatytas procesinių terminų institutas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus paduoti ir skundą atsisakė priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiamas Įsakymas priimtas ir paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka 2016 m. liepos 4 d. Pareiškėjas į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu dėl Įsakymo nuginčijimo kreipėsi 2018 m. gegužės 8 d. Pareiškėjas teigė, kad apie Įsakymą jam tapo žinoma tik iš Pirmininkės pokalbio su Kauno daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininku bei gavus NŽT Kauno miesto skyriaus 2018 m. balandžio 6 d. raštą Nr. 8SD-1788-(14.8.7).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr. pvz., LVAT 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS56-395/2010). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo (ar turėjimo sužinoti) apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, rūpestingas ir sąžiningas. Šie reikalavimai reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais teisės aktais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmus ar sprendimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017).

Pareiškėjas, atskirajame skunde teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apie skundžiamą Įsakymą turėjo sužinoti iš ŽPDRIS ir Kauno miesto savivaldybės tinklalapio.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką nustato Taisyklės. Taisyklių 54 punkte numatyta, kad informacija apie pradedamą rengti projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Tais atvejais, kai projektas rengiamas tikslu suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti (Taisyklių 2.4 p.), Taisyklių 55 punkto nuostatos numato pareigą apie pradedamą rengti Projektą atskirai informuoti tik formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkus. Informaciją apie parengtą projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (Taisyklių 58 p.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nebuvo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo dalyvis, todėl remiantis Taisyklių 55 punktu, nepatenka į asmenų (statinio savininkų), kuriuos privaloma informuoti apie pradedamą rengti Projektą. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad jis neprivalėjo nuolat domėtis ŽPDRIS ir Kauno miesto savivaldybės tinklalapyje skelbiama informacija, todėl Įsakymo paskelbimo ZPDRIS data, t. y. 2016 m. liepos 4 d., negali būti laikytina pareiškėjo susižinojimo apie skundžiamą įsakymą data.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad 191 – osios butų savininkų bendrijos atstovė – pirmininkė M. D. B., būdama įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu administracinėje byloje Nr. eI-543-505/2018, kurioje prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą 8SK-429-(14.8.100), turėjo realią galimybę apie ginčijamą Sprendimą sužinoti nuo teismo šaukimo šioje byloje įteikimo dienos.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-543-505/2018 pagal pareiškėjos L. N. 2017 m. birželio 30 d. skundą, kuriuo prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą 8SK-429-(14.8.100) ir įpareigoti šią tarnybą priimti naują sprendimą, kuriuo būtų nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms ir naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) pastato (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams (I t., b. l. 1–5). Ginčijamas 2017 m. gegužės 31 d. sprendimas 8SK-429-(14.8.100) teismui pateiktas 2017 m. liepos 24 d. (I t., b. l. 33–36). Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, kartu su atsiliepimu į pareiškėjos skundą, pateikė dokumentus, susijusius su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo rengimu bei šio žemės sklypo projekto patvirtinimu – Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. A-1957 (I t., b. l. 102–105, 123). Pareiškėja L. N. 2018 m. sausio 3 d. patikslintu skundu prašė (duomenys neskelbtini) patalpų savininkus įtraukti byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis bei teismui pateikė savininkų / valdytojų sąrašą (I t., b.l. 165–167). Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 15 d. nutartimi trečiaisiais suinteresuotais asmenimis į bylą įtraukė (duomenys neskelbtini) savininkus (I t., b.l. 170–171). 2018 m. sausio 18 d. teismo šaukimai kartu su pareiškėjos skundu, patikslintu skundu ir priedais išsiųsti (duomenys neskelbtini) savininkams, tarp jų ir M. D. B. (II t., b.l. 28). Teismo šaukimas 2018 m. sausio 19 d. įteiktas M. D. B. vyrui (II t., b.l. 133). Informacinė pažymą patvirtina, jog 2018 m. vasario 13 d. teismo posėdyje dalyvavo Marija D. B. (II t., b.l. 169–171).

ABTĮ 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). Administracinės bylos proceso dalyviai yra proceso šalys ir jų atstovai (ABTĮ 46 str. 2 d.). Pagal ABTĮ 49 straipsnio 1 dalį, proceso dalyviai turi teisę teisme susipažinti su byloje esančiais dokumentais, kita medžiaga (įskaitant elektroninę bylą) ir teismo (teisėjo) leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus. ABTĮ 52 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, pageidavimus gauti procesinius dokumentus elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, prašyti teismo priimti nutartį dėl bylos medžiagos neviešinimo, gauti teismo sprendimų ar nutarčių, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis. Proceso šalims jų procesinės (išskyrus teismus, advokatus ir prokurorus) teisės išaiškinamos įteikiant ar išsiunčiant kartu su šaukimu į teismą jų teisių išaiškinimą. Proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 52 str. 3 d.).

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. D. B., 2018 m. sausio 19 d. gavusi teismo šaukimą administracinėje byloje Nr. eI-543-505/2018 turėjo galimybę atvykti į teismą ir susipažinti su byloje esančiais dokumentais. Pažymėtina, jog kartu su teismo šaukimu M. D. B. buvo įteiktas pareiškėjos L. N. skundas, patikslintas skundas bei prie jo pridėti priedai, tarp jų, ir NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. 8SK-429-(14.8.100.) (I t., b. l. 33–36), kuris ginčijamas šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje. Taigi vertintina, kad apie ginčo sprendimą M. D. B. sužinojo 2018 m. sausio 19 d. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad M. D. B., būdama trečiuoju suinteresuotu asmeniu administracinėje byloje Nr. eI-543-505/2018, turėjo teisę susipažinti su byloje esančiais dokumentais, taigi, ir Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktu atsiliepimu bei prie jo pridėtu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A-1957 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (I t., b. l. 123), dėl kurio keliamas ginčas šioje nagrinėjamoje byloje. Konstatuotina, kad M. D. B., 2018 m. sausio 19 d. gavusi teismo šaukimą atvykti į teismo posėdį, iki 2018 m. vasario 13 d. vykusio teismo posėdžio turėjo teisę ir visas galimybes susipažinti su ginčijamu Sprendimu ir Įsakymu, kitais žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo dokumentais ir pareigą domėtis bylos eiga bei pateikiamais dokumentais.

Pažymėtina, jog proceso šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, todėl M. D. B., būdama namo (duomenys neskelbtini) gyventoja bet ir 191-osios butų savininkų bendrijos pirmininkė, būdama atidi ir rūpestinga, privalėjo susipažinti su byloje esančiais dokumentais bei įvertinti, ar priimti aktai (Įsakymas, Sprendimas) galimai gali pažeisti Bendrijos (pareiškėjo) teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kad M. D. B. dalyvavo teismo posėdyje tik kaip viena iš butų savininkų bei, kad pareiškėjas apie ginčijamus Įsakymą ir Sprendimą sužinojo tik iš 2018 m. balandžio 6 d. NŽT Kauno miesto skyriaus rašto, netenkinus pareiškėjo prašymo.

Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti, yra svarbu nustatyti ar pareiškėjas žinojo apie skundžiamą aktą, ir ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą, jo turinį ir ar laiku kreipėsi į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo.

Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjas apie skundžiamus Sprendimą ir Įsakymą turėjo teisę ir realią galimybę susipažinti iki Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose 2018 m. vasario 13 d. vykusio teismo posėdžio, kuomet M. D. B., būdama buto savininke (o tuo pačiu ir pareiškėjo atstove – 191-osios butų savininkų bendrijos pirmininke), dalyvavo nagrinėjant administracinę bylą, kurioje buvo galima susipažinti su šioje nagrinėjamoje byloje ginčytinais aktais – Sprendimu ir Įsakymu, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui apie skundžiamus aktus tapo žinoma 2018 m. vasario 13 d.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ABTĮ nuostatas, teismų praktiką ir įvertinusi nustatytas faktines bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytas skundo padavimo teismui termino praleidimo priežastis, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir aktyvus, terminas per kurį jis padavė skundą teismui, negali būti laikomas protingu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, iš esmės teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo 191 – osios butų savininkų bendrijos atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė