Legislator Case Law & Legislation
76e04065-9be4-44d7-91fc-ce19122f1795 AI generated

76e04065-9be4-44d7-91fc-ce19122f1795 · Kauno apygardos teismas

Case Number 76e04065-9be4-44d7-91fc-ce19122f1795
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                                          Kaunas              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Plauskienei, nuteistajam D.

Legislator headnote

AI generated

76e04065-9be4-44d7-91fc-ce19122f1795 · Kauno apygardos teismas: parodė, kad 2010-07-16, apie 06.45 val. jai telefonu paskambinusi marti E. V., papasakojo, kad nepažįstamas vyriÅ¡kis užpuolęs jÄ sumušė, bandė išžaginti bei pagrobė piniginę su dokumentais ir raktus, dėl ko ji negalinti patekti į butÄ ir yra pas kaimynę. Tuomet L. B. troleibusu nuvažiavusi iki marčios namų (duomenys neskelbtini), kur keleto žingsnių nuo minėto namo atstumu atsitiktinai pamatė ant žemės gulinčias suplėšytas juodas moteriÅ¡kas kelnaites. Padariusi prielaidÄ , kad tai gali bÅ«ti E. V. kelnaitės, pakėlė jas ir įsidėjo į rankinukÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Teisėja Liuba Kymantienė                                                   Baudž. byla Nr. 1A-278-60/11Pranešėja Emilija Akelienė                                                  (Proceso Nr. 1-26-1-00984-2010-4)                                                                   Procesinio sprendimo kategorija:2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                            2011 m. gegužės 24 d.

                                                                          Kaunas              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Plauskienei, nuteistajam D.

T., jo gynėjui advokatui  Evaldui Liutkevičiui,              teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. T. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 straipsnio 1 dalį 149 straipsnio 1 dalį 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3, 4 dalimis Å¡i bausmė subendrinta su 2007-02-20 teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, dalinai jas sudedant bei visiÅ¡kai sudedant 625 Lt paskirtÄ baudÄ ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 4 metams 7 septyniems mėnesiams su 625 Lt bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.              Pagal BK 150 straipsnio 1 dalį D.

T. iÅ¡teisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.IÅ¡ D. T. nukentėjusiajai E. V. priteista 176 Lt turtinei žalai atlyginti.              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :              D. T. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 149 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2010-07-16, apie 03.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), panaudodamas nukentėjusiosios E. V. atžvilgiu fizinį smurtÄ , t.y. pargriaudamas jÄ ant žemės, nutempdamas jÄ už plaukų prie medžių, vienos rankos delnu uždengdamas jai burnÄ , o kita ranka laikydamas už kaklo, visu kÅ«nu užguldamas E. V. ir prispausdamas jÄ prie žemės, ne mažiau vienÄ kartÄ suduodamas E. V.

į veidÄ , pasikėsino su ja lytiÅ¡kai santykiauti prieÅ¡ jos valiÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji E. V. aktyviai prieÅ¡inosi.Be to, jis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad D. T. tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, po to, kai pasikėsino išžaginti E. V., iÅ¡ nukentėjusiosios E. V. rankinės atvirai pagrobė svetimÄ , jai priklausantį turtÄ - keturių raktų ryÅ¡ulį su pakabuku bendros 25 Lt vertės, piniginę 30 Lt vertės, kurioje buvo jos vardu iÅ¡duotas laikinas vairuotojo pažymėjimas, SEB banko mokėjimo kortelė „Visa Electron“, Eurovaistinės nuolaidų kortelė, nuotrauka, neturintys turtinės vertės, viso pagrobė E. V. turto už 55 Lt, padarydamas E. V. 55 Lt turtinę žalÄ .             D.

T. pagal BK 150 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas ir tuo, kad tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, nepavykus E. V. išžaginti, pasinaudodamas tuo, kad prieÅ¡ tai E. V. atžvilgiu pavartoto fizinio smurto pasėkoje buvo palaužęs jos valiÄ , savo lytiniu organu lietė E. V. kÅ«nÄ , tokiu bÅ«du tenkino lytinę aistrÄ su E. V. prieÅ¡ jos valiÄ fizinio sÄ lyčio bÅ«du.             Apeliaciniu skundu D. T. gynėjas praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir D. T. atžvilgiu priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Skunde gynėjas nurodo, kad D.

T. kaltė skundžiamame nuosprendyje pagrįsta prielaidomis. Jis teigia, kad protokole - pareiÅ¡kime, kurį 2010-07-16, 05.00 val. pagal E. V. pasakojimÄ surašė tyrėja, neminima apie pasikėsinimÄ išžaginti ir jo detales, o tik nurodė, kad buvo užpulta nepažįstamo vyro, kuris pavartojęs fizinį smurtÄ iÅ¡ nukentėjusiosios rankinės pagrobė piniginę ir kitus daiktus, o jai pradėjus rėkti, užpuolikas nubėgo. Be to, minėtos aplinkybės patvirtintos ir netrukus po to apklausus jÄ liudytoja, o pokalbio su policija, kurio metu E. V. pranešė apie užpuolimÄ , garso įraÅ¡e, ji taip pat nemini jokio pasikėsinimo išžaginti, tik tai, kad nepažįstamas asmuo, ginkluotas pistoletu, nori jÄ nužudyti.

Skundo autorius teigia, kad tokie nukentėjusiosios aiÅ¡kinimai jau tada sukėlė abejones ir policijos pareigÅ«nams, kurie pokalbio metu su E. V. nurodė - „labai nesÄ Å¾iningai Å¡nekat“.Gynėjas teigia, kad praėjus 5 valandoms po minėtų parodymų tyrėjai davimo, per tÄ laikÄ spėjusi pabendrauti ir aptarti įvykį su savo sutuoktinio motina liudytoja L. B., E. V. atvyko į tÄ patį PK ir tyrėjui papildomos apklausos kaip liudytoja metu patvirtino savo pirminius parodymus, tačiau juos papildė aplinkybėmis, kad buvo pasikėsinta jÄ išžaginti, šių parodymų ji laikėsi ir vėlesnėse apklausose.

Skunde teigiama, kad E. V. parodymai skundžiamame nuosprendyje pateikti neminint ir neanalizuojant duomenų, prieÅ¡taraujančių pasikėsinimo išžaginti versijai, o E. V. teiginys dėl jo parodymų keitimo - „gėdÄ apie tai pasakoti“ - turėjo bÅ«ti vertinamas itin kritiÅ¡kai. Gynėjas nurodo, kad nukentėjusioji nieko net neužsiminusi apie tariamÄ pasikėsinimÄ išžaginti du kartus su ja bendravusiai tyrėjai moteriai, po keleto valandų ji jau iÅ¡samiai pasakojo apie tai pirmÄ kartÄ matomam tyrėjui vyrui.Skundo autorius nurodo, kad tariamÄ gėdÄ paneigia tai, kad tÄ patį 2010-07-16 vakarÄ , E. V. savo iniciatyva ieÅ¡kojo D.

T. telefono numerio, o paskambinusi ir manydama, kad kalba su jo broliu ar draugu, pasakoja apie įvykį, o vėlesnio skambučio metu ji tai aptarinėjo ir su nepažįstama moterimi. Todėl nukentėjusiosios parodymai nepagrįstai vertinti kaip nuoseklÅ«s, jų nepatvirtino jokie byloje surinkti įrodymai.Gynėjas nurodo, kad liudytojos L. B. parodymai taip pat kelia abejones, nes apie patį įvykį Å¡i liudytoja, jos pačios parodymais, žino tik tai, kÄ jai papasakojo E. V.. Gynėjas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu L.

B. parodė, kad 2010-07-16, apie 06.45 val. jai telefonu paskambinusi marti E. V., papasakojo, kad nepažįstamas vyriÅ¡kis užpuolęs jÄ sumušė, bandė išžaginti bei pagrobė piniginę su dokumentais ir raktus, dėl ko ji negalinti patekti į butÄ ir yra pas kaimynę. Tuomet L. B. troleibusu nuvažiavusi iki marčios namų (duomenys neskelbtini), kur keleto žingsnių nuo minėto namo atstumu atsitiktinai pamatė ant žemės gulinčias suplėšytas juodas moteriÅ¡kas kelnaites. Padariusi prielaidÄ , kad tai gali bÅ«ti E. V. kelnaitės, pakėlė jas ir įsidėjo į rankinukÄ .

E. V. Å¡ias kelnaites atpažino, kaip savo ir pasakė, kad pametusi jas bėgdama nuo užpuoliko. Tačiau 2011-01-12 apklausiama teisme Å¡i liudytoja savo parodymus apie tai, kaip spontaniÅ¡kai įsidėjo į rankinukÄ ant žemės rastas sudraskytas, nežinia kam priklausančias kelnaites, pakeitė ir ėmė teigti, kad ant žemės gulinčias kelnaites atpažino kaip E. V. kelnaites, nes ne kartÄ jas buvo mačiusi ir net skalbusi ir tik todėl jas paėmė. Be to, E. V., savo pirmuose parodymuose apie tariamÄ pasikėsinimÄ išžaginti parodė, kad pokalbio telefonu su L.

B. metu sakė pastarajai, kad bėgdama pametė suplėšytas kelnaites, o L. B. šias kelnaites iš karto po pokalbio ir atnešė. Tačiau teisme E. V. telefoninio pokalbio apie kelnaites jau neminėjo, tik nurodė, kad „Mama rado, atnešė“, nors pati L. B. niekuomet nesakė, kad E. V. minėto telefoninio pokalbio metu būtų sakiusi, jog bėgdama pametė kelnaites. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad 2010-07-16 nuo 06.00 val. iki 06.40val. vykusios įvykio vietos apžiūros (t.y. iki L.

B. „surandant“ minėtas kelnaites) metu nebuvo surasta ir paimta nieko, kas galimai bÅ«tų susiję su įvykiu.Skundo autorius teigia, kad policijos darbuotojas liudytojas R. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. V. kalbėjo apie sumuÅ¡imÄ ir daiktų vagystę, bet neminėjo jokio pasikėsinimo išžaginti, o jo kolega A. D. ikiteisminio tyrimo metu, be R. Z. paminėtų aplinkybių, teigė prisimenantis E. V. minėjus ir pasikėsinimÄ išžaginti. Tačiau apklaustas teisme R.

Z. ėmė teigti lyg ir prisimenantis E. V. minėjus pasikėsinimÄ išžaginti, nors galiausiai patvirtino, kad to neprisiminė, o A. D. teisme liko įsitikinęs, kad E. V. minėjusi kėsinimÄ si išžaginti ir papildomai prisiminė tai, kad apie bandymÄ išžaginti jis pranešė radijo ryÅ¡iu (kas bylos duomenimis nepatvirtinta). Tačiau Å¡iuos pareigÅ«nų parodymus paneigė pati E. V., kuri nuosekliai teigė, kad pareigÅ«nams apie pasikėsinimÄ jÄ išžaginti nieko nesakė. Gynėjas teigia, kad tokias aplinkybes paneigia ir 2010-07-20 nutarimas laikinai sulaikyti D.

T., kuriame nurodyta, kad pastarasis sulaikomas, tik kaip asmuo, kuris įtariamas apiplėšęs nukentėjusiÄ jÄ panaudojant fizinį smurtÄ . Nors šį nutarimÄ priėmė tas pats tyrėjas, kuriam nukentėjusioji prieÅ¡ tai pirmajam davė iÅ¡samius ir detalizuotus parodymus apie tariamÄ pasikėsinimÄ išžaginti, tačiau Å¡is tyrėjas (N. M.) teisme nebuvo apklaustas ir nesiaiÅ¡kina kodėl nukentėjusiosios parodymai sukėlė jam abejones. Gynėjo manymu tai rodo, kad liudytojų R. Z. ir A.

D. parodymai taip pat nepatvirtina D. T. kaltės.Gynėjas nurodo, kad liudytoja R. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė apie įvykio aplinkybes tik tai, kÄ jai papasakojo pati E. V., tai ji patvirtino ir teisme, o liudytojas D. T. - tik tai, kÄ jam pasakojo R. O., tai jis patvirtino ir teisme bei teigė manantis, kad E. V. nežinia dėl ko apkalba D. T.. Todėl Å¡ių liudytojų parodymai taip pat nepatvirtina D. T. kaltės.Apeliantas teigia, kad vienoje iÅ¡ dviejų specialisto iÅ¡vadų E. V. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl poodinių kraujosruvų ir odos nubrozdinimo, padarytų suduodant kietu buku daiktu, tačiau iÅ¡vadoje nėra konstatuota, jog Å¡ie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ir nukentėjusiosios nurodomomis aplinkybėmis.

Be to, spermos nerasta, jokių sužalojimų, būdingų smurtiniam lytiniam aktui, ar pasikėsinimui jį atlikti, nenustatyta. Gynėjas nurodo, kad kitoje iš dviejų specialisto išvadų D. T. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl odos nubrozdinimo kairėje rankoje ir kairėje kojoje, o specialisto nuomone, šie sužalojimai kaip tik galėjo būti padaryti D. T. nurodytomis aplinkybėmis, t.y. 2010-07-17 ar 18 dienomis, nugriuvus važiuojant dviračiu. Jokių sužalojimų, kurie D. T. būtų padaryti 2010-07-16, specialistas nekonstatavo.

Todėl apeliantas teigia, kad šios išvados nepatvirtina D. T. kaltės, o minėtos specialisto išvados skundžiamame nuosprendyje neanalizuotos. Skundo autorius teigia, kad jokiomis specialistų išvadomis nebuvo patvirtinta, kad minėtos kelnaitės yra E. V., t.y., kad ji jas iš viso kada nors mūvėjo. Jis nurodo, kad sutinkamai su byloje esančia 2010-08-04 specialisto išvada, ant šių kelnaičių rasta moters biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau byloje nėra duomenų, kad būtų nustatyta, jog šie biologiniai pėdsakai palikti E. V..

Taip pat skunde pažymima, kad šioje specialisto išvadoje konstatuota, jog ant minėtų kelnaičių spermos nerasta bei nenurodyta, kad būtų buvę aptikti kokie nors vyrui priskirtini biologiniai pėdsakai, o ant tyrimui pateiktos suknelės nerasta kraujo, spermos, ar kitų žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Be to, sutinkamai su byloje esančia 2010-09-21 specialisto išvada, ant E. V. pateiktų kelnaičių rasti žmogaus biologiniai pėdsakai D. T. nepriklauso.

Apeliantas nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme E. V. teigė apie itin intensyvų D. T. kontaktÄ tiek su jos kelnaitėmis, tiek su suknele ne tik rankomis, bet ir lytiniais organais, t.y. 2010-07-16 apklausoje pas tyrėjÄ , pirmÄ kartÄ minint tariamÄ pasikėsinimÄ išžaginti, E. V. parodė, kad D. T. lietė rankomis jos suknelę (pakėlė jÄ ) ir ėmė rankomis plėšti nuo jos kelnaites, o nuplėšti ir numauti nepavykus, bandė įkiÅ¡ti jai į makÅ¡tį savo lytinį organÄ .

Tačiau 2010-10-21 apklausiama kito tyrėjo nukentėjusioji teigė, kad medikams nurodė, jog ant suknelės buvo išbėgusi sperma, tačiau negali pasakyti, ar tai buvo tikrai sperma, tiesiog kada jis trynėsi į jos suknelę savo lytiniu organu, tuomet ant suknelės atsirado šviesios spalvos dėmės, dėl to jai kilo įtarimas, kad tai galėjo būti sperma. Apeliantas teigia, kad minėtų išvadų sukeltos abejonės nebuvo pašalintos, jokie specialistai, galėję tai pakomentuoti ir paaiškinti, apklausti nebuvo.Skundo autorius nurodo, kad tariamo daiktų pagrobimo, be E. V. parodymų, nepatvirtina jokie kiti įrodymai, nes kratų metu pas D.

T. nebuvo surasti jokie E. V. nurodyti, tariamai iÅ¡ jos pagrobti daiktai, o daiktų parodymo atpažinti metu E. V. neatpažino jokios piniginės, kuriÄ bÅ«tų nurodžiusi, kaip pagrobtÄ iÅ¡ jos minėto įvykio metu.Gynėjas teigia, kad nors D. T. pripažįsta panaudojęs prieÅ¡ E. V. fizinį smurtÄ , suerzintas jos grubios reakcijos į jo pasiÅ«lymÄ pabendrauti, palydėti iki namų, tačiau tokie jo veiksmai galimai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio l dalį, o tokia nusikalstama veika pagal BPK 407 straipsnį gali bÅ«ti nagrinėjama privataus kaltinimo proceso tvarka.

Apeliantas teigia, kad jokių įrodymų, jog be minėtos nusikalstamos veikos D. T. bÅ«tų padaręs dar kokius nors nusikaltimus, negauta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Apeliantas teigia, kad D. T. nuteistas remiantis tik nenuosekliais nukentėjusiosios E. V. parodymais, nors apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti pagrįstas vien tik nukentėjusiojo parodymais, jeigu Å¡ių parodymų nepatvirtina kiti įrodymai.              Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti.

             D. T. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinio skundo autorius skunde iÅ¡ naujo dėsto visus bylos duomenis, kritikuodamas kiekvienÄ iÅ¡ įrodymų atskirai, tačiau nesiedamas jų į vienÄ visumÄ , iÅ¡ kurios ir padarytos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, o pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos duomenis, pagrįstai pripažino Å¡iuos duomenis įrodymais ir teisingai juos įvertino.              Teismas pagrįstai savo iÅ¡vadas parėmė nukentėjusiosios E. V. parodymais, Å¡ios kategorijos bylose yra vienas iÅ¡ svarbiausių įrodymų Å¡altinių.

Vertindamas nukentėjusiosios parodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog jos parodymai yra vienodi, nuoseklÅ«s, juos patvirtina kiti bylos duomenys. Apeliantas pats pripažįsta, kad nuo tam tikro momento ikiteisminiame tyrime, o vėliau ir teisme nukentėjusioji nuosekliai laikėsi savo nurodytų aplinkybių, apie tai kad nuteistasis kėsinosi jÄ išžaginti, vienodai nurodė, kokius veiksmus jis atliko. Nors įrodymais baudžiamajame procese laikomi tik tie duomenys, kurie betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teismo posėdyje, tai yra, įrodymų Å¡altiniu gali bÅ«ti nukentėjusiosios teisme duoti parodymai, pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kinosi, kodėl nukentėjusioji pačiais pirmaisiais pareiÅ¡kimas apie įvykį, nenurodė visos jos atžvilgiu panaudotų neteisėtų veiksmų visumos.

Teismas iÅ¡analizavo ir pagrįstai rėmėsi liudytojų A. D., R. Z., policijos pareigÅ«nų, kurie pagal budėtojo gautÄ praneÅ¡imÄ pirmieji bendravo su nukentėjusiÄ ja, parodymais, iÅ¡ kurių matyti, kad nukentėjusioji tuoj po įvykio buvo streso bÅ«senoje, basa, drebanti, purvina, suveltais plaukais, sužalotu veidu. Toks nukentėjusiosios bÅ«klės apibÅ«dinimas pilnai atitinka situacijÄ , kuriÄ ji nurodė buvus. Kad nukentėjusiosios bÅ«klė buvo kelianti susirÅ«pinimÄ , patvirtina ir ta aplinkybė, kad policijos pareigÅ«nai iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , kuri iÅ¡gabeno nukentėjusiÄ jÄ ir jai buvo suteikta pagalba.

Specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai- kraujosruvos kairės akies vokuose, krÅ«tinės kairėje pusėje, odos nubrozdijimai deÅ¡iniame žaste, plaukų iÅ¡retėjimo židinys kairio momens srityje, kuris galėjo susidaryti raunant plaukus, kraujosruva apatinės lÅ«pos kairės pusės pogleivyje- patvirtina apie nukentėjusiosios patirtÄ smurtÄ ir patvirtina jos parodymus apie Å¡io smurto panaudojimo priežastį, o bÅ«tent, tai, kad smurtas buvo panaudotas siekiant palaužti jos pasiprieÅ¡inimÄ ir atlikti su ja lytinius santykius prieÅ¡ jos valiÄ .

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai nėra bÅ«dingi seksualinei prievartai, toks apelianto teiginys yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Naudodamas sÄ vokÄ â€žsužalojimai, bÅ«dingi seksualiniai prievartai“, apeliantas nenurodo, kokius bÅ«tent sužalojimus jis mano esant bÅ«dingais Å¡iais prievartai, tačiau nusikaltimo, už kurio padarymÄ nuteistas D. T., sudėtyje yra nurodytas fizinio smurto naudojimas ir tokio smurto naudojimas visiÅ¡kai patvirtintas bylos įrodymais.

PrieÅ¡ingai, objektyviai nustatytų nukentėjusiajai padarytų kÅ«no sužalojimų kiekis ir pobÅ«dis paneigia nuteistojo teiginius apie jo nukentėjusiosios atžvilgiu naudoto fizinio smurto pobÅ«dį ir to smurto panaudojimo priežastis bei aplinkybes. Nukentėjusiosios parodymus apie jos atžvilgiu panaudotÄ fizinį smurtÄ ir to smurto panaudojimo tikslÄ patvirtina ir duomenys, užfiksuoti jos daiktų apžiÅ«ros protokoluose, liudytojų parodymų duomenys. Jokių bylos duomenų, kad nukentėjusioji galėtų apkalbėti nuteistÄ jį, nėra nustatyta.

Kaip minėta, visi Å¡ie duomenys sudaro vieningÄ visumÄ , įrodymai pirmosios instancijos teisme pilnai iÅ¡tirti ir teisingai įvertinti.              Laikant nukentėjusiosios parodymus patikimais jos pasikėsinimo išžaginti dalyje, nėra pagrindo netikėti jos parodymų dalimi, kad nuteistasis pagrobė jos rankinę su pinigine, raktais ir kitais rankinėje buvusiais daiktais. Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtina liudytojos L. B. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad nukentėjusioji, praradusi buto raktus ir negalėdama dėl to patekti į butÄ , ankstyvÄ rytÄ skambino liudytojai.

             Pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :              nuteistojo D. T. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundÄ atmesti.              Kolegijos pirmininkė                                                    Emilija Akelienė              Teisėjai:                                                                         Egidijus Jonas Grigaravičius                                                                                                             Svetlana Jurgaitienė             Â