76e033d2-e86d-44e5-9720-b4202723e010 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-807-912/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16082-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.1; 2.4.2.6; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmanto Å ulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. K. ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl teisės privatizuoti gyvenamÄ jį namÄ lengvatinėmis sÄ lygomis pripažinimo; tretieji asmenys R.

K., E. B., V. B., savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto bÅ«stas“. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas prašė teismo pripažinti jam teisę privatizuoti gyvenamÄ jį namÄ , esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sÄ lygomis ir priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad nuo 2017 m. liepos 17 d. jis – pagrindinis pirmiau nurodyto gyvenamojo namo, nuosavybės teise priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei, nuomininkas.

IeÅ¡kovas nuo gimimo gyvena Å¡iame name, nuo 1975 metų čia deklaruota jo gyvenamoji vieta. Name tai pat gyvena tretieji asmenys R. K., E. B. ir V. B.. Namas 1979 m. kovo 21 d. gyvenamosios patalpos vietinės Darbo žmonių deputatų Tarybos name nuomos sutarties pagrindu iÅ¡nuomotas A. Å . (ieÅ¡kovo senelei). Po jos mirties pagrindine namo nuomininke tapo R. B. (A. Å . duktė, ieÅ¡kovo teta). Visi namo nuomininkai 1995 m. birželio 19 d. pasirašė susitarimÄ pirkti privatizuojamÄ namÄ , namo dalį, butÄ , kuriuo nuomininkai susitarė, jog namÄ pirks R.

B.. Ji įtraukta į Gyventojų, pageidaujančių pirkti gyvenamÄ sias patalpas arba baigti įforminti jų pirkimo–pardavimo dokumentus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ , sÄ raÅ¡Ä , o 1995 m. gruodžio 18 d. jai leista privatizuoti namÄ . VirÅ¡uliÅ¡kių seniÅ«nija ir R. B. 2000 m. sausio mėn. pasirašė sutartį, kuria VirÅ¡uliÅ¡kių seniÅ«nija pardavė, o R. B. nupirko 33,78 kv. m namo už 1945,49 Lt kainÄ . Jokie kiti veiksmai atlikti nebuvo, nes dalis nuomininkų, įregistruotų name, bet faktiÅ¡kai gyvenančių kitame name nedavė reikalingų sutikimų.

Teismui R. B. pripažinus neveiksnia, ieÅ¡kovas tapo pagrindiniu namo nuomininku. IeÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ , praÅ¡ydamas leisti pirkti savivaldybei priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ pagal Lietuvos Respublikos paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 24 straipsnį, bet SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ nurodė, jog trÅ«ksta duomenų, kodėl namo privatizavimo procedÅ«ra neužbaigta po 1995 m. gruodžio 18 d. Seimo sudarytos Valstybinės komisijos (toliau – Privatizavimo komisija) iÅ¡duoto leidimo privatizuoti namÄ , ir informavo ieÅ¡kovÄ apie galimybę kreiptis į teismÄ dėl teisės privatizuoti namÄ lengvatinėmis sÄ lygomis pripažinimo.

2. Atsakovė atsiliepime prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ . Ji nurodė, kad namas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Atsakovė mano, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kodėl namo privatizavimo procedÅ«ra neužbaigta po 1995 m. gruodžio 8 d. Privatizavimo komisijos iÅ¡duoto leidimo Nr. 125 privatizuoti namÄ . Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad, komisijai leidus privatizuoti namÄ , ieÅ¡kovo teta, kaip pagrindinė bÅ«sto nuomininkė, privalėjo pateikti atsakingoms už privatizavimÄ institucijoms ne tik praÅ¡ymÄ privatizuoti bÅ«stÄ , bet taip pat ir notaro patvirtintÄ Å¡eimos narių susitarimÄ .

IeÅ¡kovo teta neatliko nurodytų veiksmų, todėl ieÅ¡kovo Å¡eima tinkamai neužbaigė namo privatizavimo procedÅ«ros. Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovas neįvykdė Butų privatizavimo įstatyme nustatytų bÅ«tinųjų sÄ lygų. Subjektinių teisių pažeidimas bÅ«tų tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų konstatuotas faktas, kad ieÅ¡kovo teta privatizavimo laikotarpiu tinkamai kreipėsi į atsakovę dėl ginčo patalpų privatizavimo, bet atsakovė bÅ«tų atsisakiusi leisti privatizuoti.

IeÅ¡kovas neįrodė, kad jis tinkamai veikė, buvo aktyvus, rÅ«pinosi bÅ«sto privatizavimo procedÅ«ra. Atsakovė taip pat prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. IeÅ¡kovas ar jo Å¡eimos nariai, gavę Privatizavimo komisijos 1995 m. gruodžio 8 d. leidimÄ privatizuoti namÄ , turėjo kreiptis į atsakingÄ institucijÄ dėl privatizavimo procedÅ«ros užbaigimo, bet to nepadarė, matydami, kad kiti name gyvenantys asmenys neduoda sutikimų. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas dar 1996 metais suvokė ir žinojo apie kliÅ«tis ieÅ¡kovo tetai ir jos Å¡eimos nariams nuosavybės teisėms į gyvenamÄ sias patalpas įgyti, bet nesiėmė jokių veiksmų ir praleido deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris skaičiuotinas nuo 1998 m. liepos 1 d., nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui.

3. Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje. Ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 1995 metų pabaigos. Butų privatizavimo įstatymui netekus galios, šio įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras galima užbaigti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatas.

Butų privatizavimo įstatyme buvo nustatyta valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarka nuomininkams, norÄ Ä¯sigyti nuosavybėn gyvenamÄ sias patalpas pareiÅ¡kusiems iki 1991 m. gruodžio 31 d. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad bÅ«sto gyventoja – ieÅ¡kovo teta – ar ieÅ¡kovas iki nurodytos datos bÅ«tų pareiÅ¡kę norÄ Ä¯sigyti nuosavybėn gyvenamÄ sias patalpas. Ä® bylÄ pateiktoje pirkimo-pardavimo sutartyje įraÅ¡ytas bÅ«stas (duomenys neskelbtini), bet ginčo bÅ«sto adresas yra (duomenys neskelbtini).

Sutartyje įraÅ¡yto bÅ«sto bendrasis (naudingasis) plotas – 33,78 kv. m, bet ginčo bÅ«sto (duomenys neskelbtini) bendrasis plotas – 98,53 kv. m, naudingasis 94,52 kv. m. Trečiasis asmuo mano, kad sutartimi galbÅ«t parduotas ne visas bÅ«stas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu patenkino ieÅ¡kinį, pripažino ieÅ¡kovui teisę lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti gyvenamÄ jį namÄ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 975 Eur, valstybei – 26,34 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

5. Teismas nustat4, kad namas yra tinkamas privatizavimo objektas, o ieÅ¡kovas – tinkamas subjektas, kuriam suteikta teisė privatizuoti namÄ . IeÅ¡kovas yra mirusiosios R. B. įpėdinis. Teismas nurodė, kad Å¡alių ginčas kilo dėl to, iÅ¡reiÅ¡kė asmuo valiÄ pasinaudoti privatizavimo teise, atliko veiksmus įstatyme nustatytu terminu ar ne.

6. Teismas įvertino tokias aplinkybes. IeÅ¡kovas pasirašė susitarimÄ privatizuoti namÄ , jo tetai leista privatizuoti šį namÄ , nors tik 2000 m. sausio mėn. pasiraÅ¡yta sutartis dėl dalies namo pardavimo. Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad trÅ«ko tik notaro patvirtinto nuomininkų susitarimo, reikalingo viso namo pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti. Tik 2015 metais iÅ¡ namo iÅ¡keldintas paskutinis savavaliÅ¡kai ten gyvenęs asmuo, dėl kurio ir kitų anksčiau savavaliÅ¡kai name gyvenusių asmenų nebuvo galima įforminti notarinio susitarimo.

Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji tinkamai informavo ieÅ¡kovÄ ar kitus namo gyventojus apie tolimesnę privatizavimo eigÄ bei privatizavimo nevykdymo padarinius. Atsakovė negalėjo paaiÅ¡kinti aplinkybių, susijusių su dalies namo pardavimo pagrįstumu ir teisėtumu. Atsakovės neveikimas lėmė tai, kad nesudarytas ir nepatvirtintas notaro susitarimas, o, 2016 metais R. B. tapus neveiksnia tam tikrose srityse, be pagrindo atsisakyta sudaryti su ieÅ¡kovu ginčo namo pirkimo–pardavimo sutartį lengvatinėmis sÄ lygomis.

7. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžia yra momentas, kai 2015 metais iÅ¡ ginčo namo iÅ¡keldintas paskutinis savavaliÅ¡kai jame gyvenęs asmuo. Atsakovė pripažino, kad trÅ«ko tik notaro patvirtinto susitarimo, reikalingo viso namo pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti. Sprendžiant, kada ieÅ¡kovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistÄ teisę, bÅ«tina įvertinti, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas, atliekamas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikras procesas, apimantis praÅ¡ymo pateikimÄ , privatizuotino turto įkainojimÄ , pirkėjo supažindinimÄ su įkainojimu ir mokestinio praneÅ¡imo įteikimÄ , nustatytos sumos už perkamÄ butÄ sumokėjimÄ , buto inventorinės bylos ir pirkimo-pardavimo sutarties parengimÄ bei Å¡ios sutarties sudarymÄ .

Dėl to privatizavimo procesas užtruko. DaugumÄ Å¡ių veiksmų turėjo atlikti atsakovė. Asmens, pageidaujančio privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas, veiksmai priklausė nuo atsakovės veiksmų. Jis negalėjo daryti tiesioginės įtakos privatizavimo proceso eigai. Savivaldybei butų privatizavimas buvo teisės aktais priskirta funkcija, todėl bÅ«tent Å¡i Å¡alis turėjo užtikrinti tinkamÄ teisės privatizuoti butus įgyvendinimÄ . Netinkamas Å¡ios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2010).

8. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad kliÅ«tis privatizuoti namÄ iÅ¡nyko 2015 metais, kai iÅ¡ namo buvo iÅ¡keldinti savavaliÅ¡kai ten gyvenę asmenys. Dėl to ieÅ¡kovas nepraleido 10 metų ieÅ¡kinio senaties termino (CK 1.124–1.131 straipsniai). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai 9. Atsakovė apeliaciniame skunde praÅ¡o:

1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ ; 2) netenkinus pirmojo praÅ¡ymo, pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir sumažinti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 9.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino teisę leisti asmenims paduoti pareiÅ¡kimus gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, nes, gavus komisijos sutikimÄ , asmeniui siekiančiam privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas, reikia pateikti notaro patvirtintÄ Å¡eimos narių susitarimÄ .

Ieškovas teigia, kad sudarytas visų šeimos narių susitarimas dėl privatizuojamo būsto, bet nepateikė informacijos iš notarinio registro. Įstatyme nustatyta pareiga ne atsakovei, bet ieškovui įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Teismas vadovavosi subjektyvia ieškovo nuomone, neatsižvelgė į kitus argumentus. 9.2. Ieškovas nurodė, kad namo gyventojai nepasiekė susitarimo. Ieškovui neįrodžius, jog jo teta kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl privatizavimo procedūros užbaigimo, ir nepateikus tai pagrindžiančių įrodymų, negalima teigti, jog pažeista kokia subjektinė ieškovo teisė. 9.3.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį. Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog siekiamo privatizuoti buto nuomininkas ir jo Å¡eimos nariai turi susitarti dėl buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis bei kas taps perkamo buto savininku. Tokį susitarimÄ turėjo patvirtinti notaras. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio prasmę privatizuojamo buto nuomininko ir jo Å¡eimos narių susitarimo sudarymas buvo bÅ«tina sÄ lyga buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sutarčiai sudaryti (lot. conditio sine qua non).

Taigi, buto privatizavimo sutartis negalėjo bÅ«ti sudaryta, jeigu toks susitarimas nebÅ«davo pasiekiamas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002). 9.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė leisti privatizuoti ginčo namÄ . IeÅ¡kovas neįrodė, kad veikė tinkamai, buvo aktyvus ir rÅ«pinosi bÅ«sto privatizavimo procedÅ«ra. 9.5. Teismas nesilaikė įrodinėjimo taisyklių.

IeÅ¡kovo pateiktas kasos pajamų orderio kvitas nepagrindžia to, kad buvo tarpinis faktas – sutikimas. Teismas nesivadovavo kasacinio teismo suformuota praktika, susijusia su netiesioginių įrodymų vertinimu. Teismo prielaida nemotyvuota, nepatvirtinta bylos įrodymais. Teismas nenustatinėjo bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, nevertino ieÅ¡kovo pasyvaus elgesio renkant įrodymus. 9.6. Teismas pažeidžiamas Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimÄ dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio atitikimo Konstitucijai.

Nurodytame nutarime nustatyta, kad, nesutarus Å¡eimos nariams, negalima pirkti privatizuojamo buto, nes visų nuomininko Å¡eimos narių teisės į gyvenamÄ jį plotÄ lygios. Jeigu kyla nuomininko Å¡eimos narių ginčas, kieno vardu turi bÅ«ti iÅ¡perkamas butas, tokio ginčo negali spręsti teismas. Bet koks teismo sprendimas vieno ar kelių nuomininko Å¡eimos narių naudai pažeistų kitų nuomininko Å¡eimos narių teisę į gyvenamÄ jį plotÄ , t. y. pažeistų jų prigimtinę teisę.

Negalima iÅ¡pirkti butų prievarta. Byloje nėra nuomininkų susitarimo, kas taps perkamo namo, buto savininku, bendraturčiu. Dėl to teismas pažeidė įrodymų vertinio taisykles. Teismas privalėjo bylÄ spręsti pagal įrodymų visetÄ ir jų tarpusavio ryÅ¡ius, bet ne teikti pirmenybę ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimams. 9.7. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas negavo notarine tvarka patvirtinto visų nuomininkų sutikimo privatizuoti bÅ«stÄ , reiÅ¡kia, jog nebuvo vienos esminių privatizavimo sÄ lygų. To teismas nevertino. 9.8.

Atsakovė nesutinka, kad nuomojamas bÅ«stas neprivatizuotas dėl savivaldybės darbuotojų kaltės. PrivatizavimÄ vykdančiai savivaldybės tarnybai buvo nustatyta pareiga informuoti apie privatizavimÄ vykdžiusios savivaldybės tarnybos atliktus veiksmus. Po to turėjo sekti bÅ«sto pirkėjo veiksmai. BÅ«tent savivaldybės institucijos turėjo užtikrinti. Kad teisė privatizuoti butus bÅ«tų įgyvendinta tinkamai. IeÅ¡kovo veiksmai privalo bÅ«ti vertinami pagal bonus pater famifias elgesio kriterijus.

Teismas turėjo taikyti civilinių santykių stabilumo principÄ , kuris lemia tai, kad kiekvienas asmuo turi aktyviai domėtis savo teisėmis ir laiku jas įgyvendinti. Taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK 83, 84 straipsnius arba deÅ¡imties metų – pagal Å¡iuo metu galiojančio CK 1.125 straipsnio 1 dalį, skaičiuojant nuo 1999 m. rugsėjo 8 d. arba nuo 2001 m. gegužės 21 d. 9.9. Atsakovė mano, kad ieÅ¡kovui priteista 975 Eur suma yra neproporcinga bylos ir parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui, neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, todėl turi bÅ«ti mažinama.

10. Atsiliepime ieÅ¡kovas praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ , palikti sprendimÄ nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 10.1. Atsakovė nepagrįstai suabsoliutina notarinio susitarimo bÅ«tinybę. Jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų galėjęs gauti notarinį Å¡eimos narių susitarimÄ , tai jam nebÅ«tų reikėję kreiptis į teismÄ . Atsakovė nepagrįstai teigia, kad, nesant notariÅ¡kai patvirtinto susitarimo, negalima konstatuoti, jog yra visos privatizavimo sÄ lygos.

IeÅ¡kovas yra tinkamas privatizavimo subjektas, o ginčo namas – tinkamas objektas. IeÅ¡kovas privalėjo įrodyti, kad įstatyme nustatytais terminais buvo pareikÅ¡tas noras įsigyti patalpas nuosavybėn. Notaro patvirtintas nuomininko Å¡eimos narių susitarimas nebÅ«tinas tam, kad bÅ«tų įrodyta, jog buvo iÅ¡reikÅ¡ta valia privatizuoti patalpas ir jos pagrindu įgyta subjektinė teisė. Ä®rodymai patvirtina, kad ne tik buvo valia privatizuoti namÄ , bet taip pat ir priimtas sprendimas leisti privatizuoti namÄ , privatizuotinas turtas įkainotas, įteiktas mokestinis praneÅ¡imas ir sumokėta dalis kainos už privatizuojamÄ namÄ . 10.2.

Atsakovės nurodytas kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas neaktualus. Skiriasi kasacinio teismo ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002). Nurodytoje kasacinio teismo byloje ieÅ¡kovas nustatytu laiku nepateikė praÅ¡ymo privatizuoti butÄ ir nebuvo įgijęs subjektinės teisės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovo teta ne tik, nepraleido nustatyto termino, pateikė praÅ¡ymÄ privatizuoti namÄ , bet taip pat ir gavo leidimÄ jį privatizuoti.

Sumokėta namo kainos dalis, bet tolesnė namo privatizavimo procedÅ«ra neužbaigta. 10.3. Atsakovė neteisingai interpretuoja ieÅ¡kovui nustatytas pareigas. Teisės aktuose ieÅ¡kovo tetai nenustatyta pareigos kreiptis į atitinkamas institucijas dėl privatizavimo procedÅ«ros užbaigimo. Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 5 punkte nustatyta pareiga kreiptis raÅ¡tu į atitinkamÄ institucijÄ pageidaujant pirkti savivaldybei priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ .

Nurodyta teisės norma nereiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti raÅ¡tu kreiptasi dėl privatizavimo procedÅ«ros užbaigimo. AptariamÄ pareigÄ ieÅ¡kovo teta įgyvendino tinkamai, nes buvo įtraukta į Gyventojų, pageidaujančių pirkti gyvenamÄ sias patalpas arba baigti įforminti jų pirkimo–pardavimo dokumentus pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , sÄ raÅ¡Ä . 1995 m. gruodžio 18 d. jai leista privatizuoti namÄ . 10.4. Tam, kad bÅ«tų nustatytas subjektinės teisės pažeidimas, nebÅ«tina konstatuoti tiesioginį atsakovės atsisakymÄ leisti privatizuoti namÄ .

Atsakovė nepateikė įrodymų, kad įgyvendino pareigÄ informuoti apie privatizavimÄ vykdžiusios savivaldybės tarnybos atliktus atitinkamus veiksmus. Dėl to ieÅ¡kovo teta negalėjo atlikti kitų veiksmų. Savivaldybės institucijos turėjo užtikrinti, kad teisė privatizuoti butus bÅ«tų įgyvendinta tinkamai. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė pažeidė ieÅ¡kovo subjektinę teisę. 10.5. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad veikė tinkamai, buvo aktyvus ir rÅ«pinosi namo privatizavimo procedÅ«ra.

IeÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ ir gavo leidimÄ privatizuoti namÄ , sumokėjo dalį kainos už dalį privatizuojamo namo, ne vienÄ kartÄ kreipėsi į atsakingas institucijas dėl nuomininkų, nepasiraÅ¡iusių notarinio susitarimo, faktiÅ¡kai gyvenančių kitame name Vilniuje, (duomenys neskelbtini) iÅ¡registravimo. Atsakovė neatliko jokių veiksmų, iÅ¡skyrus tai, kad 2013 m. spalio 21 d. įteisino nurodytÄ nelegalų statinį bei užtikrino, kad iÅ¡ namo 2015 metais bÅ«tų iÅ¡registruotas paskutinis nuomininkas, kuris faktiÅ¡kai gyveno pirmiau nurodytame kitame name.

Dėl atsakovės veiksmų privatizavimo procedÅ«ra negalėjo bÅ«ti užbaigta, nes dalis nuomininkų, užregistruotų name, bet faktiÅ¡kai gyvenusių kitame name Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nedavė reikalingų sutikimų. 10.6. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismo pažeidė Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimÄ . Nėra Å¡eimos narių ginčo, kad namas iÅ¡perkamas ieÅ¡kovo vardu. IeÅ¡kovas atliko visus bÅ«tinus veiksmus. Atsakovė neįgyvendino informavimo pareigos, buvo aplaidi ir nerÅ«pestinga, todėl ieÅ¡kovui negali kilti neigiamų padarinių. 10.7.

Neaiški atsakovės pozicija dėl ieškinio senaties. Ieškovas nepraleido nei trejų, nei dešimties metų ieškinio senaties termino. Teisės aktuose nenustatyta, per kiek laiko turi būti užbaigta privatizavimo procedūra. Be to, kliūtys, dėl kurių neužbaigta privatizavimo procedūra, išnyko tik 2015 metais. 10.8. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovui priteista 975 Eur bylinėjimosi išlaidų per didelė. Ieškovas sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio ir 900 Eur atstovavimo išlaidų.

IeÅ¡kovas nebÅ«tų buvęs pajėgus vesti bylÄ pats, jam buvo bÅ«tinas atstovas. Byla pakankamai sudėtinga, reikalingos specialios žinios, kasacinio teismo analizė. Parengtų procesinių dokumentų apimtis ganėtinai didelė, bylos nagrinėjimas užtruko. IeÅ¡kovo patirtos atstovavimo iÅ¡laidos yra mažesnės negu trečdalis maksimalus atstovavimo iÅ¡laidų dydis. IeÅ¡kovas atstovavimo iÅ¡laidų patyrė, nes atsakovė atsisakė spręsti ginÄÄ geranoriÅ¡kai ir trečiasis asmuo nurodė ieÅ¡kovui kreiptis į teismÄ dėl teisės privatizuoti namÄ lengvatinėmis sÄ lygomis pripažinimo.

11. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentais, prašė jį tenkinti – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kovo teisės privatizuoti nekilnojamÄ jį turtÄ lengvatinėmis sÄ lygomis (Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

13. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Dėl byloje nustatytų aplinkybių 14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 1975 m. liepos 14 d. registruotas ir gyveno kartu su kitais šeimos nariais name Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Gyvenamosios patalpos vietinės Darbo žmonių deputatų Tarybos name 1979 m. kovo 21 d. nuomos sutarties pagrindu išnuomotas A. Š. (ieškovo senelei).

A. Å . 1991 m. gruodžio 5 d. mirė. Po jos mirties pagrindine namo nuomininke tapo R. B. (A. Å . duktė, ieÅ¡kovo teta). Namo nuomininkai 1995 m. birželio 19 d. pasirašė susitarimÄ pirkti privatizuojamÄ namÄ , namo dalį, butÄ , kuriuo nutarė namÄ pirkti ieÅ¡kovo tetos vardu. Ji 1995 m. birželio 22 d. įtraukta į Gyventojų, pageidaujančių pirkti gyvenamÄ sias patalpas arba baigti įforminti jų pirkimo–pardavimo dokumentus pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , sÄ raÅ¡Ä . Privatizavimo komisija 1995 m. gruodžio 18 d. jai leido privatizuoti namÄ .

IeÅ¡kovo teta ir VirÅ¡uliÅ¡kių seniÅ«nija 2000 m. sausio mėn. pasirašė sutartį, pagal kuriÄ VirÅ¡uliÅ¡kių seniÅ«nija už 1 945,49 Lt pardavė R. B. 33,78 kv. m. namo. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu 2016 m. rugsėjo 14 d. ieÅ¡kovo teta pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse. IeÅ¡kovas nuo 2017 m. liepos 17 d. yra pagrindinis ginčo namo nuomininkas. IeÅ¡kovo teta 2019 m. liepos 6 d. mirė. Po jos mirties ieÅ¡kovas 2019 m. rugsėjo 30 d. priėmė palikimÄ . Name kartu su ieÅ¡kovu gyvena tretieji asmenys R.

K., E. B. ir V. B.. IeÅ¡kovas 2017 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ , praÅ¡ydamas leisti pirkti savivaldybei priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ pagal Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 24 straipsnį. SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ nurodė, kad trÅ«ksta duomenų, kodėl namo privatizavimo procedÅ«ra neužbaigta po Privatizavimo komisijos 1995 m. gruodžio 18 d. iÅ¡duoto leidimo Nr. 125 privatizuoti namÄ . Taip pat SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ informavo ieÅ¡kovÄ apie galimybę kreiptis į teismÄ dėl teisės privatizuoti namÄ lengvatinėmis sÄ lygomis pripažinimo.

Dėl ieÅ¡kovo teisės privatizuoti bÅ«stÄ lengvatinėmis sÄ lygomis 15. Gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinė pasekmė – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamÄ sias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpÄ ; tai lemia teisinių santykių, susiklosčiusių dėl gyvenamųjų namų privatizavimo, sudėtingumÄ ir specifikÄ ; teismo pareiga sprendžiant Å¡alių ginčus dėl gyvenamųjų namų privatizavimo – aiÅ¡kinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet atsižvelgiant į butų privatizavimÄ reglamentuojančių įstatymų pagrindinį tikslÄ â€“ suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vienÄ kartÄ lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-588/2009).

Pagal Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, teismine tvarka galima apginti Å¡io įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas ir pradėtas įgyvendinti asmenų privatizavimo teises, jeigu nustatoma, kad jų įgytos subjektinės teisės buvo pažeistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2005).

16. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant klausimÄ , turėjo asmuo teisę privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ ar ne, reikia nustatyti visas Å¡iame įstatyme įtvirtintas bÅ«tinas tokio privatizavimo sÄ lygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali bÅ«ti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pasinaudoti Å¡ia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytÄ terminÄ veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti ir tuo pagrindu susiklostė ieÅ¡kovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11, kiti straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2012).

17. Ä®rodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (CPK 176, 185 straipsniai). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017).

18. Å alys neginčija, kad ieÅ¡kovas yra tinkamas privatizavimo subjektas, o ginčo namas – tinkamas objektas. Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovas neįrodė trečiosios bÅ«tinosios sÄ lygos – asmens valios privatizuoti nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. jog buvo sudarytas notaro patvirtintas visų nuomininkų Å¡eimos narių susitarimas privatizuoti namÄ .

19. IÅ¡ nustatytų aplinkybių, kurias patvirtina į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, matyti, kad namo nuomininkai 1995 m. birželio 19 d. pasirašė susitarimÄ pirkti privatizuojamÄ namÄ , namo dalį, butÄ , kuriuo nutarė namÄ pirkti pagrindinės namo nuomininkės – ieÅ¡kovo tetos – vardu. Šį susitarimÄ patvirtino seniÅ«no pavaduotoja, bet ne notaras. Nurodyto susitarimo pagrindu ieÅ¡kovo teta įtraukta į Gyventojų, pageidaujančių pirkti gyvenamÄ sias patalpas arba baigti įforminti jų pirkimo–pardavimo dokumentus pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , sÄ raÅ¡Ä ir 1995 m. gruodžio 18 d. jai leista privatizuoti ginčo namÄ .

Be to, ieÅ¡kovo teta ir VirÅ¡uliÅ¡kių seniÅ«nija pasirašė sutartį, kuria VirÅ¡uliÅ¡kių seniÅ«nija pardavė 33,78 kv. m namo už 1 945,49 Lt (kaina sumokėta). Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovo argumentu, kad Å¡ių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad ieÅ¡kovo teta tinkamai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ privatizuoti namÄ . Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nuomininkų Å¡eimos nariai sudarė susitarimÄ , jog namas bus perkamas ieÅ¡kovo tetos vardu.

Susitarimo nepatvirtino notaras, nes susitarimÄ pasiraÅ¡yti atsisakė asmenys, kurie buvo registruoti ginčo name, bet faktiÅ¡kai gyveno kitame name Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Svarbu tai, kad valiÄ privatizuoti namÄ iÅ¡reiÅ¡kęs asmuo kreipėsi į institucijas dėl faktiÅ¡kai kitoje vietoje gyvenančių namo nuomininkų iÅ¡registravimo. Vėliau tai ir buvo padaryta – faktiÅ¡kai kitur gyvenantys asmenys iÅ¡registruoti ir iÅ¡keldinti iÅ¡ namo, kurį siekė privatizuoti ieÅ¡kovo senelė, vėliau teta ir galiausiai pats ieÅ¡kovas.

Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad tai, jog nėra notaro patvirtinto nuomininkų Å¡eimos narių susitarimo, nepaneigia ieÅ¡kovo tetos iÅ¡reikÅ¡tos valios įgyti teisę privatizuoti namÄ .

20. Apeliaciniame skunde atsakovė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarime pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nebuvo Å¡eimos narių ginčo, kad namÄ pirks ieÅ¡kovas (tetos teisių perėmėjas). Atsiliepime į apeliacinį skundÄ teisingai nurodoma, kad apeliantės nurodytos kasacinio teismo bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002).

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovo teta, nepraleidusi įstatyme nustatyto termino, pateikė praÅ¡ymÄ ir gavo leidimÄ privatizuoti namÄ , sumokėjo dalį kainos už namÄ . Apeliantės nurodytoje kasacinio teismo byloje ieÅ¡kovas laiku nepateikė praÅ¡ymo privatizuoti butÄ ir neįgijo subjektinės teisės privatizuoti bÅ«stÄ . Esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo remtis apeliantės nurodyta kasacinio teismo nutartimi.

21. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovo teta, o vėliau jos įpėdinis buvo aktyvÅ«s, rÅ«pinosi namo privatizavimo procedÅ«ra: per įstatyme nustatytÄ terminÄ pateikė praÅ¡ymÄ ir gavo leidimÄ privatizuoti namÄ , sumokėjo dalį kainos už dalį privatizuojamo namo, ne kartÄ kreipėsi dėl ginčo name faktiÅ¡kai negyvenusių nuomininkų, nepasiraÅ¡iusių notarinio susitarimo, iÅ¡registravimo. Tai, kad name negyvenę nuomininkai buvo ilgÄ laikÄ neiÅ¡registruoti ir neiÅ¡keldinti įstatyme nustatyta tvarka, yra objektyvi ir nuo ieÅ¡kovo valios nepriklausanti kliÅ«tis.

Dėl jos ieÅ¡kovas negalėjo iki Å¡iol užbaigti privatizavimo procedÅ«ros, kuriÄ pradėjo jo senelė ir tęsė teta. Atsakovė 2013 m. spalio 21 d. įteisino savavaliÅ¡kos statybos statinį, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno registruoti ginčo name asmenys, nepasirašę notarinio susitarimo. IÅ¡ namo 2015 metais iÅ¡registruotas paskutinis nuomininkas, faktiÅ¡kai gyvenęs kitame name. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad privatizavimo procedÅ«ra nebaigta dėl nurodytų aplinkybių.

Dėl to atmetamas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog jis tinkamai rÅ«pinosi bÅ«sto privatizavimo procedÅ«ra. Å iuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad namas neprivatizuotas dėl savivaldybės darbuotojų neveiklumo. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, neatsirado privatizavimo teisiniai santykiai dėl ginčo objekto (namo). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad privatizavimo procedÅ«ra neužbaigta dėl objektyvių priežasčių, buvo atsiradę ieÅ¡kovo ir atsakovės teisiniai santykiai dėl privatizavimo, ieÅ¡kovas įstatymo nustatyta tvarka perėmė savo tetos teises ir pareigas, kylančias iÅ¡ privatizavimo teisinių santykių, jis turi teisę užbaigti privatizavimo procedÅ«rÄ .

Esant pirmiau nustatytoms aplinkybės, atsakovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir įrodymus, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino 22. Apeliantė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir atmesti ieÅ¡kinį taip pat ir dėl Å¡ios priežasties.

23. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teisme. IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita Å¡alis (1964 m. CK 85 straipsnio 2 dalis, CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam reikalavimui, bÅ«tina patikrinti, ar ieÅ¡kinio senaties terminas iÅ¡ tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas, įmanoma tik nustačius momentÄ , nuo kurio prasidėjo Å¡io termino eiga. 1964 m.

CK 86 straipsnyje, galiojančio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ieÅ¡kinio senatis prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad bendras ieÅ¡kinio senaties terminas yra treji metai, o galiojančio CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų.

24. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo, kuriuo patvirtintas galiojantis, nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Civilinis kodeksas, 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai taikomi, jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus Å¡iam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki Å¡io kodekso įsigaliojimo; iki Å¡io kodekso įsigaliojimo praėjusi ieÅ¡kinio senaties termino dalis įskaitoma į Å¡io kodekso nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

25. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momento konkrečiu atveju nustatymas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nenagrinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tačiau, remdamasis teismų nustatytomis aplinkybėmis, turinčiomis reikÅ¡mės ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymui, teisės taikymo aspektu patikrina, ar bylÄ nagrinėję teismai teisingai taikė ir aiÅ¡kino ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Tiek pagal 1964 m.

CK 86 straipsnį, tiek pagal nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio 2000 m. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ reglamentavimÄ ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviuoju (teisės pažeidimo), o subjektyviuoju momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ ), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad Å¡ios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarÄ jÄ aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).

Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 2020 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020).

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog faktiÅ¡kai kliÅ«tis privatizuoti ginčo namÄ iÅ¡nyko 2015 metais, kai iÅ¡ namo iÅ¡keldinti savavaliÅ¡kai ten gyvenę asmenys, dėl kurių nebuvo sudarytas notarinis susitarimas privatizuoti bÅ«stÄ . IeÅ¡kinys teisme gautas 2018 m. gegužės 28 d. į teismÄ ieÅ¡kovas kreipėsi galiojanti naujajam CK. Aplinkybė, kad 2015 metais iÅ¡keldinus iÅ¡ namo paskutinį savavaliÅ¡kai gyvenusį asmenį, atsakovė atsisako su ieÅ¡kovu sudaryti namo privatizavimo sandorį, ieÅ¡kovui paaiÅ¡kėjo taip pat 2015 metais.

Taigi ieÅ¡kovas nepraleido deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties termino (CK 1.124–1.131 straipsniai). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme dydžio 27. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieÅ¡kovui priteista 975 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma neproporcinga bylos ir parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui, neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, todėl turi bÅ«ti mažinama.

28. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

29. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

30. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad Å¡ios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalų dydį.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, kiekvienoje byloje spręsdamas bylinėjimosi atlyginimo klausimÄ , atsižvelgia ne tik į tai, ar advokatas (advokato padėjėjas) suteikė teisines paslaugas, ar buvo už jas sumokėta, rekomenduojamÄ priteisti maksimalų dydį, bet ir kitus kriterijus, kurių pagrindų bylinėjimosi iÅ¡laidos mažinamos ar didinamos.

32. Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 75 Eur žyminio mokesčio ir 900 Eur už teisinę pagalbÄ . Teisėjų kolegija vertina, kad Å¡i byla nesudėtinga, nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose suformuota. IeÅ¡kovÄ pirmosios instancijos teisme atstovavo advokato padėjėja Lina Alksnienė. IeÅ¡kovas patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidų, nes atsakovė atsisakė spręsti ginÄÄ geranoriÅ¡kai ir trečiasis asmuo nurodė ieÅ¡kovui kreiptis į teismÄ dėl teisės privatizuoti namÄ lengvatinėmis sÄ lygomis pripažinimo.

IeÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis nesudaro net trečdalio maksimalaus atstovavimo iÅ¡laidų dydžio, numatytų Rekomendacijose, savaime nepagrindžia jų pagrįstumo. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau nurodytus kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, sprendžia, kad priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo mažinti.

33. Kiti Å¡alių argumentai yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ pirmiau Å¡ioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija iÅ¡samiau nepasisako. Dėl visų Å¡ioje nutartyje iÅ¡vardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundai nepagrįstas, todėl apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinus ir pritaikius privatizavimÄ reglamentuojančias teisės normas, todėl paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija sutinka su visais kitais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodama mano, kad sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.

35. Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 300 Eur iÅ¡laidų, patirtų už advokato teisinę pagalbÄ parengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (CPK 98 straipsnis). Ä®vertinusi bylos apimtį, pobÅ«dį, sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas, teisinių paslaugų pobÅ«dį, procesinių dokumentų turinį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamÄ teisinę pagalbÄ civilinėse byloje dydžius, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų advokato pagalbai dydis pagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija nutaria: Atmesti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo. Palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ . Priteisti ieÅ¡kovui S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (kodas 188710061) 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teisėjai Irmantas Šulcas Žilvinas Terebeiza Tomas Venckus