76dab999-9878-4576-9135-e3e080d4f548 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1347/2013Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00100-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 27.7, 44.2.4.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Algirdo GailiÅ«no, Audronės Jarackaitės ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo S. L. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-552-425/2012 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Steiga“ ieÅ¡kinį atsakovams S. L. ir A.

P. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje sprendžiamas klausimas dėl žalos, padarytos įmonei sudarius nenaudingÄ sandorį, atlyginimo.IeÅ¡kovas BUAB „Steiga“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams S. L. ir A. P., kuriuo prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai 1 042 312 Lt žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 2-6).

Nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 23 d. UAB „Steiga“ iÅ¡kelta bankroto byla, tačiau jau 2009 m. ieÅ¡kovo finansinė padėtis buvo sunki. 2010 m. sausio 5 d. UAB „Steiga“, atstovaujama atsakovo S. L., su A. P. pasirašė sutartį (toliau – Sutartis), kuria A. P. įsipareigojo padėti ieÅ¡kovui nusipirkti 1,5 ha gyvenamosios paskirties žemės sklypÄ 6 ha (duomenys neskelbtini) su pilna infrastruktÅ«ra (gatvės, vandens tiekimo ir nuotekų tinklai, gamtinės dujos) už ne didesnę kaip 1 500 000 Lt sumÄ .

Å ios sutarties pagrindu ieÅ¡kovas atsakovui A. P. sumokėjo 850 000 Lt, o A. P. Å¡iai sumai iÅ¡davė paprastuosius vekselius, kuriuose besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo sumokėti juose nurodytas sumas iki 2013 m. gruodžio 31 d. IeÅ¡kovas žemės sklypo neįsigijo, atsakovas gautų pinigų negrÄ Å¾ino. Panevėžio apskrities VMI 2011 m. gegužės 23 d. sprendime nustatė, kad S. L., atstovaudamas ieÅ¡kovÄ sudarant Sutartį su A. P., žinojo ir suprato, kad A. P. negali parduoti jokio sklypo, nes jis nėra sklypų savininkas, o sklypų savininkui UAB „Saulės dovanos“ iÅ¡kelta bankroto byla ir visi UAB „Saulės dovanos“ valdomi sklypai yra įkeisti ir areÅ¡tuoti.

VMI padarė iÅ¡vadÄ , kad A. P. 2010 m. iÅ¡ ieÅ¡kovo gavo 850 000 Lt kitų su darbo santykiais nesusijusių pajamų ir vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsniu patvirtino patikrinimo aktÄ ir jame papildomai apskaičiuotas sumas: 127 500 Lt GPM, 13 812 Lt GPM delspinigių bei skyrė 51 000 Lt GPM baudÄ . IeÅ¡kovas pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi ieÅ¡kovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl paskutinė 270 000 Lt suma pagal 2010 m. rugsėjo 8 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 221 A.

P. iÅ¡mokėta pažeidžiant Å¡iÄ teismo nutartį. Dėl A. P. 850 000 Lt iÅ¡mokėjimo ieÅ¡kovas tapo nemokus ir jam buvo iÅ¡ pradžių iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo, o vėliau ir bankroto byla. UAB „Steiga“ ketinamas pirkti žemės sklypas nuosavybės teise priklausė bankrutavusiai UAB „Saulės dovanos“, kurioje anksčiau direktoriumi dirbo A. P.. Sutartis tarp Å¡alių sudaryta atsakovams žinant, kad žemės sklypas priklauso bankrutavusiai įmonei ir jis bus parduotas Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

IeÅ¡kovas teigia, kad dėl atsakovų nesÄ Å¾iningų veiksmų ne tik neteko 850 000 Lt, bet dar liko skolingas 192 312 Lt Panevėžio apskrities VMI. Todėl atsakovai bendrais savo neteisėtais veiksmais padarė ieÅ¡kovui (ieÅ¡kovo kreditoriams) 1 042 312 Lt žalÄ , kuriÄ bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo prašė solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio apygardos teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies.

Priteisė ieškovui solidariai iš S. L. ir A. P. 850 000 Lt žalos bei 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovui iš S. L. 192 312 Lt žalos bei 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė (b.l. 118-120). Teismas sprendė, kad atsakovų veiksmams taikytini padidinti atidumo bei rūpestingumo kriterijai, nes S. L. buvo ieškovo pagrindinis akcininkas bei vadovas, o A.

P. vadovavo UAB „Saulės dovanos“ (CK 6.256 str.). Teismas Sutartį vertino kaip labai rizikingÄ bei neatsakingÄ ieÅ¡kovo ir jo kreditorių atžvilgiu. Sutarties sudarymas sukėlė labai didelių finansinių problemų ieÅ¡kovui, nes per metus mokėtinos sumos kreditoriams sudarė 1 692 649 Lt, todėl 850‘000 Lt avanso perdavimas A. P. neginčytinai privedė ieÅ¡kovo įmonę prie bankroto. Be to, Sutartis perduoti 850 000 Lt sudaryta be realių apsauginių garantijų, nes A. P. asmeninės nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto, piniginių lėšų neturi.

A. P. teigimu, jo kontroliuojamas 46 ha žemės sklypo projektas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso BUAB „Saulės dovanos“, tačiau byloje nepateikta jokių objektyvių, abejonių nekeliančių įrodymų apie atsakovo realias galimybes grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 850 000 Lt avansÄ .Teismas sprendė, kad S. L., atstovaudamas įmonei ir atsakydamas už jos kasdienės veiklos organizavimÄ , savo veikloje privalėjo ex officio veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais. S. L. kaltė, o tuo pačiu ir žala ieÅ¡kovui pasireiÅ¡kė labai rizikingai, sudarant be realių apsauginių garantijų Sutartį, kurios pagrindu perdavė atsakovui A.

P. 850 000 Lt UAB „Steiga“ piniginių lėšų, kuomet UAB „Steiga“ turėjo virÅ¡ 1 500 000 Lt mokėtinų įsipareigojimų kreditoriams. Byloje nėra jokių abejonių nekeliančių objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovų galimybes grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 850 000 Lt. Teismo nuomone, dėl S. L. kaltės sudarant Sutartį bei jos pagrindu iÅ¡duotais A. P. 850 000 Lt, mokesčių administratorius priskaičiavo ieÅ¡kovui 127 500 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 13 812 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių ir skyrė 51 000 Lt gyventojų pajamų mokesčio baudÄ , kurių bendra suma 192 312 Lt.

S. L. kaip UAB „Steiga“ administracijos vadovas netinkamai, neatsakingai, nerÅ«pestingai vykdė savo pareigas, todėl teismas pripažino jį kaltu dėl mokesčių administratoriaus priskaičiuotų mokestinių sankcijų ieÅ¡kovui.Teismas sprendė, kad byloje nėra objektyvių įrodymų apie realias atsakovo A. P. galimybes padėti ieÅ¡kovui įsigyti minėtÄ Å¾emės sklypÄ (duomenys neskelbtini), nes Å¡is žemės sklypas priklauso BUAB „Saulės dovanos“, kuriai pradėta bankroto procedÅ«ra.

Atsižvelgiant į tai, kad A. P. ieÅ¡kinį pripažino, pripažino faktÄ , kad negalės ieÅ¡kovui įvykdyti savo įsipareigojimų iki 2012 m. gruodžio 31 d., t.y. padėti nusipirkti 1,5 ha gyvenamosios paskirties žemės sklypÄ , ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys priteisti iÅ¡ atsakovo A. P. 850 000 Lt tenkintinas, Å¡iÄ sumÄ priteisiant iÅ¡ atsakovų solidariai. Teismas nepripažino A. P. kaltės dėl jam perduoto 850 000 Lt avanso pagrindu mokesčių administratoriaus priskaičiuotų ieÅ¡kovui 192 312 Lt, nes dėl pritaikytų mokestinių sankcijų ieÅ¡kovui yra tiesiogiai atsakingas ir kaltas UAB „Steiga“ direktorius S. L., kuriam tenka tiesioginė pareiga vykdyti bendrovės veiklÄ pelningai, prisiimti teises ir pareigas iÅ¡vengiant sankcijų ir neigiamų pasekmių.

Todėl teismas atmetė ieÅ¡kinio dalį priteisti iÅ¡ A. P. 192 312 Lt mokesčių administratoriaus taikytų mokestinių sankcijų ieÅ¡kovui.Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, teismas iÅ¡ atsakovų priteisė 5 proc. dydžio palÅ«kanas nuo priteistų sumų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2012 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas S. L. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimÄ dalyje, kuria teismas ieÅ¡kovo naudai priteisė iÅ¡ atsakovo S. L. 850 000 Lt ir 192 312 Lt žalos atlyginimÄ bei 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsakovo S. L. atžvilgiu ieÅ¡kinį atmesti (b.l. 123-126).

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas nevertino, ar ieÅ¡kovo atsakovui A. P. sumokėtas 850 000 Lt avansas gali bÅ«ti laikomas Å¡io atsakovo pajamomis bei nepagrįstai atsakovui sumokėtÄ 850 000 Lt avansÄ prilygino pajamoms. Teismas nenustatė, ar mokesčių administratoriaus priskaičiuota 192‘312 Lt suma laikytina ieÅ¡kovui padaryta žala, nes Panevėžio apskrities VMI 2011 m. gegužės 23 d. sprendimas neturi prejudicinės galios Å¡ioje byloje (CPK 182 str.). Teismas pripažino, jog 850 000 Lt buvo iÅ¡mokėta A.

P. neteisėtai ir yra grÄ Å¾intina įmonei (gyventojų pajamų mokestį iÅ¡skaičiuojančiam asmeniui). Todėl nuo neteisėtai ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtos pinigų sumos, kuriÄ A. P. kyla prievolė grÄ Å¾inti, negali bÅ«ti skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis bei taikomos sankcijos už jo nesavalaikį sumokėjimÄ . Apelianto teigimu, net ir jas mokesčių administratoriui apskaičiavus, jos negali bÅ«ti laikomos ieÅ¡kovui padaryta žala. IeÅ¡kovas turi pagrindÄ tikslinti mokestines deklaracijas ir kreiptis į mokesčių administratorių dėl apskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio ir mokestinių sankcijų perskaičiavimo.

Todėl 192 312 Lt žalos atlyginimas už mokestines sankcijas nepagrįstai priteistas iÅ¡ apelianto. A. P. prievolės įvykdymo terminai pagal jo iÅ¡duotus vekselius nėra suėję, nes vekseliuose atsakovas besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo 850 000 Lt sumokėti iki 2013 m. gruodžio 31 d. Todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovas patyrė žalÄ , nes sprendimo priėmimo momentu nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma, kad A. P. ateityje neįvykdys prievolės ieÅ¡kovui. Jei A. P. suėjus terminui geranoriÅ¡kai negrÄ Å¾intų gauto 850 000 Lt avanso, Å¡iai sumai buvo pasiraÅ¡yti vekseliai.

Apelianto teigimu, tokie jo veiksmai patvirtina, kad jis buvo rÅ«pestingas ir pareikalavo apsauginių garantijų. Todėl, nesant visų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų (žalos, kaltės), teismas neturėjo pagrindo iÅ¡ apelianto priteisti žalos atlyginimo. Vekselio davėjui ar mokėtojui A. P. bankroto byla neiÅ¡kelta, todėl Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 46 straipsnio 6 dalis netaikytina, o bankroto bylos iÅ¡kėlimas vekselio turėtojui (ieÅ¡kovui) nenutraukia vekselyje numatyto prievolės įvykdymo termino.

Teismas neturėjo pagrindo laikyti, kad ieÅ¡kovas patyrė 850 000 Lt ir 192 312 Lt žalos, kol nepasibaigė vekseliuose nurodyti prievolės įvykdymo terminai. Todėl apeliantas nepagrįstai teismo pripažintas padariusiu tokio dydžio žalÄ ieÅ¡kovui.Teismas, priteisdamas solidariai iÅ¡ atsakovų 850 000 Lt žalos atlyginimÄ ir procesines palÅ«kanas visiÅ¡kai nemotyvavo, kodėl atsakovų atsakomybė yra solidari. Apelianto teigimu, jeigu suėjus vekseliuose nurodytam prievolės įvykdymo terminui A.

P. ieÅ¡kovui negrÄ Å¾ins 850 000 Lt ir vykdymo procese notaro iÅ¡duoti vykdomieji įraÅ¡ai nebus įvykdyti, tai bÅ«tų pagrindas laikyti, kad ieÅ¡kovo žalai atsirasti tiesioginės įtakos turėjo A. P. veiksmai, o ne apelianto. Todėl apelianto atžvilgiu teismas nepagrįstai taikė solidariÄ atsakomybę. IeÅ¡kovas BUAB „Steiga“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 128-131).

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: Panevėžio apskrities VMI 2011 m. gegužės 23 d. sprendime konstatavo, kad A. P. 2010 metais iÅ¡ ieÅ¡kovo gavo 850 000 Lt kitų su darbo santykiais nesusijusių pajamų, dėl Å¡ios sumos iÅ¡mokėjimo papildomai ieÅ¡kovui apskaičiavo 192 312 Lt skolÄ . Minėto sprendimo apeliantas, bÅ«damas ieÅ¡kovo administracijos vadovu, neskundė, su juo sutiko, todėl nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad įsiteisėjęs Panevėžio apskrities VMI sprendimas dėl mokestinių sankcijų turėtų bÅ«ti peržiÅ«rėtas.Panevėžio apskrities VMI sprendimu priskaičiuota 192 312 Lt skola biudžetui yra patvirtinta kaip kreditorinis reikalavimas Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartimi.

Todėl, ieÅ¡kovo teigimu, apeliantas, neteisėtai iÅ¡mokėdamas A. P. 850 000 Lt, ieÅ¡kovui padarė papildomÄ 192 312 Lt žalÄ , kuri sprendimu pagrįstai iÅ¡ jo priteista. Pagal Sutartį A. P. įsipareigojimų neprisiėmė, gautus pinigus turėjo perduoti žemės sklypo pardavėjui. Todėl nesuprantama dėl ko buvo iÅ¡raÅ¡yti vekseliai, kuriais A. P. besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo 2013 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovui sumokėti 850 000 Lt. Sutartis ir atsakovo iÅ¡raÅ¡yti vekseliai turiniu vienas kitam prieÅ¡tarauja, todėl Å¡ie dokumentai reglamentuoja skirtingus Å¡alių teisinius santykius.

Vekseliuose nurodytas terminas (2013 m. gruodžio 31 d.) nesusijęs su Sutartyje nurodytu 2012 m. gruodžio 31 d. terminu, todėl ieÅ¡kovui padaryta žala ir A. P. prievolės pagal vekselius nesusijusios. Atsakovai ieÅ¡kovo atžvilgiu veikė nesÄ Å¾iningai, siekdami asmeninių tikslų, sudarė Sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovas neteko 850 000 Lt ir dar liko skolingas 192 312 Lt Panevėžio apskrities VMI, Å¡ios sumos pagrįstai teismo vertintos kaip žala ieÅ¡kovui. Apeliantas pripažintas kaltu pagal BK 208 straipsnio 2 dalį už tai, kad dėl sunkios ekonominės ieÅ¡kovo padėties tyčia perleido ir iÅ¡Å¡vaistė ieÅ¡kovo turtÄ â€“ 850 000 Lt, kurie galėjo bÅ«ti pateikti ieÅ¡kovo skoloms padengti ir tokiais savo veiksmais padarė žalÄ .

Todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas neturėjo pagrindo pripažinti žalos atsiradimo fakto, kurio iÅ¡ naujo įrodinėti nereikia (prejudicinis faktas) (CPK 182 str. 1 d. 3 p.), teismas pagrįstai iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovui priteisė 1 042 312 Lt patirtÄ Å¾alÄ .Atsakovai bendrais neteisėtais veiksmais padarė žalÄ ieÅ¡kovui ir jo kreditoriams. Apeliantų kaltė preziumuojama, tarp žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, nes jeigu nebÅ«tų neteisėtų veiksmų, ieÅ¡kovas bÅ«tų atsiskaitęs su darbuotais, valstybės biudžetu, kredito įstaigomis ir kitais kreditoriais.

Todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas apelianto atžvilgiu nepagrįstai taikė solidarinę atsakomybę. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).Byloje nustatyta, kad 2010 m. sausio 5 d. ieškovas UAB „Steiga“, atstovaujamas apelianto S. L., ir atsakovas A.

P. sudarė Sutartį, kuria A. P. įsipareigojo padėti ieÅ¡kovui iki 2012 m. gruodžio 31 d. nusipirkti 1,5 ha žemės sklypÄ 46 ha (duomenys neskelbtini) su pilna infrastruktÅ«ra už ne didesnę kaip 1 500 000 Lt sumÄ , o ieÅ¡kovas įsipareigojo iki 2010 m. rugsėjo 30 d. A. P. sumokėti 1 000 000 Lt, kuri bus užskaitoma kaip avansas (b.l. 18). Å ios Sutarties pagrindu ieÅ¡kovas A. P. 2010 m. vasario 20 d. kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 27, 2010 m. balandžio 29 d. kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 65, 2010 m. birželio 23 d. kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 128 ir 2010 m. rugsėjo 8 d. kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 221 sumokėjo 850 000 Lt (b.l. 19-22).

A. P. ieÅ¡kovui iÅ¡davė 2010 m. vasario 20 d., 2010 m. balandžio 29 d., 2010 m. birželio 23 d. ir 2010 m. rugsėjo 8 d. paprastuosius vekselius 850 000 Lt sumai bei įsipareigojo sumokėti vekseliuose nurodytas sumas iki 2013 m. gruodžio 31 d. (b.l. 23-26). Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2011 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. SAT-27 papildomai apskaičiavo 127 500 Lt gyventojų pajamų mokestį, 13 812 Lt delspinigių ir skyrė 51 000 Lt baudÄ , iÅ¡ viso 192 312 Lt (b.l. 27-28).

IeÅ¡kovo teigimu, įmonė sudariusi Sutartį neteko 850 000 Lt bei dar liko skolinga 192 312 Lt Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl atsakovai bendrais savo veiksmais padarė įmonei 1 042 312 Lt žalÄ , kuriÄ privalo atlyginti. IeÅ¡kinys tenkintas abiejų atsakovų atžvilgiu, apeliacinį skundÄ padavė tik atsakovas S. L., kuris iki bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo buvo jos vadovas. Todėl nagrinėtinas ginčas dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės, t. y. apelianto veiksmais padarytos žalos įmonei atlyginimo.

Apeliacinis skundas netenkintinas.             Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.); bÅ«ti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.) ir kt. Kalbant apie bendrovės vadovo civilinę atsakomybę, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui;

įmonę ir administracijos vadovÄ sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiÅ¡kia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimÄ ; jis turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009).

Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju Å¡ias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006). Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ (CK 2.87 str. 7 d.).

             Vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieÅ¡kovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas.

Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas – nagrinėjamu atveju apeliantas (CPK 178 str., 182 str. 4 p. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).              IeÅ¡kovas civilinę atsakomybę kildina iÅ¡ neteisėtų apelianto veiksmų - Sutarties pagrindu perdavus A. P. 850 000 Lt ieÅ¡kovo piniginių lėšų bei dėl to padidinus Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai įsiskolinimÄ 192 312 Lt suma.

             Dėl 850 000 Lt žalos atlyginimo             Įvertinęs Sutarties sudarymo ir jos vykdymo aplinkybes, tai, kad atsakovams taikytini padidinti atidumo bei rÅ«pestingumo kriterijai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Sutartis rizikinga, sukėlusi labai didelių finansinių sunkumų ieÅ¡kovui, dėl ko 850 000 Lt sumokėjimas A. P. privedė ieÅ¡kovÄ prie bankroto, negalėjimo tęsti veiklos bei atsiskaityti su kreditoriais. Minėti pirmosios instancijos teismo argumentai laikytini pagrįstais.

             Byloje esančiais rašytiniais įrodymais - Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. gegužės 23 d. sprendimu ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. baudžiamuoju įsakymu nustatyta (b.l. 27-28, 100-102), kad UAB „Steiga“ 2010 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, trumpalaikis įmonės turtas buvo mažesnis už įsipareigojimus. UAB „Steiga“ 2010 m. sausio 1 d. trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 052 539 Lt, o 2010 m. gruodžio 31 d.

– 1 769 503 Lt. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovo finansinė padėtis buvo sudėtinga, patvirtina ir tai, kad siekiant atkurti ieÅ¡kovo mokumÄ ir iÅ¡vengti bankroto, Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi UAB „Steiga“ iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla (b.l. 39-40), o 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla (b.l. 41-42). Pagal 2009 m. įmonės balansÄ per metus kreditoriams mokėtinos sumos buvo 1 692 649 Lt. Taigi, akivaizdu, kad esant sunkiai finansinei situacijai, apelianto veiksmai sudarant naujus sandorius apdairumo ir rÅ«pestingumo aspektu savo lygmeniu turėjo bÅ«ti netgi aukÅ¡tesni negu įprastoje normaliai veikiančios įmonės situacijoje.

Tuo tarpu turint didelių skolų kreditoriams inter alia darbuotojams, valstybės bei valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams buvo išmokėta 850 000 Lt piniginių lėšų, kurios galėjo būti panaudotos ieškovo įsipareigojimų vykdymui ir kreditorinių reikalavimų dengimui. Kita vertus, net ir nepaisant paminėto, Sutarties sudarymo faktinių aplinkybių kontekste, įmonės finansinė padėtis, teisėjų kolegijos vertinimu, apskritai nėra itin reikšmingas faktorius, nes bet kuriuo atveju Sutarties sudarymas yra aiškiai nepagrįstas nei ekonomine, nei verslo, nei teisine logika.

             Sutarties sudarymo metu UAB „Saulės dovanos“ – sklypų savininkui jau buvo iÅ¡kelta bankroto byla. IeÅ¡kovo piniginės lėšos buvo perduotos kaip sumokėtas avansas A. P. (Sutarties 3 p.), nors Å¡is pats ar bent jau kaip UAB „Saulės dovanos“ valdymo organas apskritai sklypais nedisponavo. Jau vien todėl apeliantas neturėjo pagrindo manyti, kad Å¡i Sutartis saisto kokiais nors tarpusavio įsipareigojimais jo vadovaujamÄ Ä¯monę ir sklypų savininkÄ (net ir nepaisant to, ar Å¡iam (ne)bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla) apskritai.

Pastebėtina ir tai, kad prisiimto Sutarties 1 punktu A. P. įsipareigojimo „padėti nusipirkti“ turinys Sutartyje nėra atskleistas. Bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu pats apeliantas nurodė neneigiÄ s savo kaltės dėl prisiimtos per didelės rizikos ir teigė esÄ s kaltas „kaip direktorius, bet ne kaip žmogus“ (b.l. 111). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. baudžiamuoju įsakymu apeliantas S. L. pripažintas kaltu pagal BK 208 straipsnio 2 dalį, nes, bÅ«damas UAB „Steiga“ direktoriumi ir atsakingas už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ , užimamų pareigų pagrindu atstovaudamas minėtai bendrovei ir veikdamas jos vardu, turėdamas žinioje bendrovės turtÄ , žinodamas apie bendrovės sunkiÄ ekonominę padėtį ir galimÄ nemokumÄ , nevykdydamas kreditorinių įsipareigojimų, kai akivaizdžiai grėsė bendrovės bankrotas, realiai nebevykdydamas jokios veiklos, tyčia perleido ir iÅ¡Å¡vaistė bendrovės turtÄ - pinigus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti skoloms ir atsiskaitymams su kreditoriais padengti, dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams (b.l. 100-102).

Taigi, apeliantas pripažintas kaltu dėl 850 000 Lt ieÅ¡kovo piniginių lėšų perleidimo ir iÅ¡vaistymo. Todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo apelianto veiksmų neteisėtumÄ .              Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kuriais siekiama paneigti veiksmų neteisėtumÄ tuo, kad jis pareikalavęs apsauginių garantijų - A. P. vekselių. Visų pirma, tai nepaneigia pačios Sutarties nepateisinamo rizikingumo dėl jau aukščiau minėtų motyvų.

Antra, bet kuriuo atveju apeliantas, jei vekseliai iÅ¡ tikrųjų buvo iÅ¡duoti bÅ«tent dėl pagal Sutartį perduotos sumos A. P. sugrÄ Å¾inimo užtikrinimo (minėta, Sutarties pagrindu perduodamos sumos buvo skirtos avansui už žemės sklypus, t.y. skirtos jų savininkui), privalėjo pasidomėti galimybės juos apmokėti realumu. Tuo tarpu Å¡ioje byloje A. P. nurodė nevaldÄ s asmeninės nuosavybės teise jokio (ne)kilnojamojo turto. Taigi, net ir sutikus su apelianto teiginiais dėl to, kad jis reikalavęs apsauginių garantijų, tai nepaneigtų jo veiksmų neteisėtumo tuo aspektu, kad tų garantijų patikimumas nebuvo net elementariai tikrinamas.               Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai dėl to, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas patyrė žalÄ , nes nepasibaigė vekseliuose nurodyti prievolės įvykdymo terminai.

Nors atsakovas A. P. ir yra iÅ¡davęs ieÅ¡kovui vekselius 850 000 Lt sumai, kuriÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti iki 2013 m. gruodžio 31 d. (b.l. 23-26), tačiau jau vien teismo baudžiamajame įsakyme konstatuoti faktai yra pakankamas pagrindas priteisti žalÄ iÅ¡ apelianto nepaisant vekselių (ne)egzistavimo, nes jų buvimas nepaneigia baudžiamojo įsakymo iÅ¡vadų (CPK 182 str. 3 p.). Be to, A. P. apeliacinio skundo dėl skundžiamo sprendimo nėra padavęs, nors bÅ«tent jis turėtų pareigÄ grÄ Å¾inti vekseliuose nurodomÄ sumÄ ieÅ¡kovui.

Pažymėtina ir tai, kad apeliantas su vekselio davėjo (A. P.) ir vekselio turėtojo (UAB „Steiga“) prievolėmis tiesiogiai nėra susijęs, todėl apeliantas savo atsakomybę nepagrįstai neigia galimais ieÅ¡kovo ir A. P. veiksmais ateityje.              Esant aukščiau iÅ¡dėstytiems argumentams teisėjų kolegija sprendžia, kad esant konstatuotiems apelianto neteisėtiems veiksmams, kaltei, žalos padarymo faktui bei priežastiniam ryÅ¡iui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantui kaip buvusiam įmonės vadovui taikytina deliktinė civilinė atsakomybė (CK 2.87 str. 7 d., 6.246 str.–6.249 str.).             Dėl 192 312 Lt žalos atlyginimoIeÅ¡kovas 192 312 Lt patirtÄ Å¾alÄ kildina Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos 2011 m. gegužės 23 d. sprendimo pagrindu, kuriame papildomai apskaičiuotas 127 500 Lt gyventojų pajamų mokestis, 13 812 Lt delspinigiai ir skirta 51 000 Lt bauda (b.l. 27-28).

Panevėžio apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija 2011 m. gegužės 23 d. sprendime konstatuota, kad nei UAB „Steiga“, nei A. P. nepateikė dokumentų ar kitų reikÅ¡mingų įrodymų, iÅ¡ kurių matytųsi buvusi bÅ«tinybė 2010 m. sausio 5 d. sumokėti 850 000 Lt avansÄ , todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas A. P. 2010 metais iÅ¡ UAB „Steiga“ gavo 850 000 Lt kitų su darbo santykiais nesusijusių pajamų ir vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsniu patvirtino patikrinimo aktÄ ir patikrinimo akte papildomai apskaičiuotas sumas aukščiau nurodytas sumas.

Pirmosios instancijos teismas dėl mokesčių administratoriaus priskaičiuotų mokestinių sankcijų ieÅ¡kovui pripažino kaltu apeliantÄ , kuriam tenka tiesioginė pareiga vykdyti bendrovės veiklÄ pelningai, prisiimti teises ir pareigas iÅ¡vengiant sankcijų ir neigiamų pasekmių. Apeliantas, kvestionuodamas teismo sprendimÄ , teigia, kad nuo 850 000 Lt sumos gyventojų pajamų mokestis negalėjo bÅ«ti skaičiuojamas, A. P. sumokėtas 850 000 Lt avansas nepagrįstai prilygintas pajamoms, nuo kurių skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, be to, priteisus ieÅ¡kovui 850 000 Lt, negali bÅ«ti iÅ¡skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis.

Su Å¡iais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Visų pirma, UAB „Steiga“ restruktÅ«rizavimo byla iÅ¡kelta Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi, o nutraukta 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi. Taigi, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. gegužės 23 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimtas tuo metu, kai apeliantas buvo ieÅ¡kovo vadovas. Minėtame sprendime numatyta mokesčių mokėtojo UAB „Steiga“ teisė skųsti priimtÄ sprendimÄ centriniam mokesčių administratoriui, tačiau Å¡ia savo teise apeliantas kaip UAB „Steiga“ administracijos vadovas nepasinaudojo – priimto sprendimo neskundė, todėl manytina, kad su juo sutiko.

Antra, įsiteisėjusiu Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu priskaičiuota 192 312 Lt skola biudžetui yra patvirtinta ir Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartimi, kuria patvirtintas bankrutuojančios UAB „Steiga“ kreditorių sÄ raÅ¡as bei jų finansiniai reikalavimai inter alia Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas, į kurį įeina ir minėta ieÅ¡kovo skola biudžetui (b.l. 29, 46-48). Taigi, apeliantas, bÅ«damas dalyvaujančiu byloje asmeniu (ieÅ¡kovas, kreditorius) UAB „Steiga“ bankroto byloje, ir Å¡iuo atveju galėjo skųsti kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtinto finansinio reikalavimo pagrįstumÄ paduodamas atskirÄ jį skundÄ , tačiau ir Å¡ia savo teise nepasinaudojo – nutarties neskundė.

Taigi, ieÅ¡kovo patirtos dėl apelianto neteisėtų veiksmų 192 312 Lt žalos faktas yra konstatuotas ne tik Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendime priskaičiuota suma, bet ir įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinus šį finansinį reikalavimÄ . Todėl teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovo argumentu, kad apeliantas, iÅ¡mokėdamas A. P. 850 000 Lt ieÅ¡kovo piniginių lėšų, papildomai padarė ieÅ¡kovui 192 312 Lt žalÄ , o apelianto argumentai, kad žala ieÅ¡kovui nepadaryta, yra nepagrįsti nepaisant ir to, ar tai yra avansas, ar su darbo santykiais nesusijusios pajamos.

Todėl pirmosios instancijos teismas ir Å¡ioje dalyje pagrįstai sprendė, kad apeliantas pažeidė savo kaip įmonės vadovo pareigas, atliko neteisėtus veiksmus, kurių pagrindu ieÅ¡kovui papildomai priskaičiuota 192 312 Lt skola biudžetui, tuo padarydamas žalÄ ne tik įmonei, bet ir jos kreditoriams, ir dėl to jam taikytina deliktinė civilinė atsakomybė (CK 2.87 str. 7 d., 6.246 str.-6.249 str.).Dėl solidarios atsakomybėsApeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , teigia, kad teismas nepagrįstai priteisdamas iÅ¡ atsakovų 850 000 Lt taikė solidariÄ jÄ atsakomybę.

Teisėjų kolegija su Å¡iuo argumentu nesutinka. Visų pirma, teismui taikius atsakovų atžvilgiu solidariÄ jÄ atsakomybę, apeliantas nėra blogesnėje padėtyje nei bÅ«tų priteista tik iÅ¡ jo vieno. Antra, vadovaujantis teismų praktika paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu;

2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. Å¡iuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalÄ padariusio asmens veiksmų neteisėtumÄ ;

3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo;

4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitÄ nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų;

5) kai pareiga atlyginti žalÄ atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais);

6) kai žalÄ padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už Å¡io asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Taigi, nagrinėjamoje byloje nustačius, kad apeliantas ir atsakovas A. P. bendrais neteisėtais veiksmais padarė žalÄ ieÅ¡kovui ir jo kreditoriams, t.y. juos siejo bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovų atžvilgiu taikė solidariÄ jÄ atsakomybę.              Vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė procesines ir materialines teisės normas.

Todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,              n u t a r i a :              Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                          Teisėjai                                                                                                                                                               Algirdas GailiÅ«nas                                                                                            Audronė Jarackaitė                                                                                                                                                                                                    Alvydas PoÅ¡kus            Â