Legislator Case Law & Legislation
76da1317-2a51-487b-aa14-19081e77b2bc AI generated

76da1317-2a51-487b-aa14-19081e77b2bc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 76da1317-2a51-487b-aa14-19081e77b2bc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 27 d. sprendimÄ Nr. 3R-131 (AG-100/12-2017); panaikinti Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus (toliau – Administracija) 2017 m. kovo 17 d. sprendimÄ Nr.V2-2953;

Legislator headnote

AI generated

76da1317-2a51-487b-aa14-19081e77b2bc · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Remiantis minėtu sprendimu, J. T. susidarė 1 256,60 eurų dydžio permoka. Akcentavo, kad nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ surinkta pakankamai duomenų patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 8 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. J. T. ir V. T. gyveno kartu, dirbo, rÅ«pinosi vienas kitu, todėl pagal teisminę praktikÄ negalima situacija, kai mokamos Fondo iÅ¡mokos nepilnamečiams vaikams, nors Å¡ie vaikai gauna iÅ¡ skolininko iÅ¡ieÅ¡komas lėšas. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                      Administracinė byla Nr. eI-2842-208/2018                                                                              Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01432-2018-4                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 7.8; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 26 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiškėjai J.

T. ir jos atstovei advokatei Janinai Umbrasienei,              vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. T. skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui (Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracijos teisių perėmėjui), trečiajam suinteresuotam asmeniui V. T. dėl sprendimo panaikinimo.              Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja J. T. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama:

1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 27 d. sprendimÄ Nr. 3R-131 (AG-100/12-2017);

2) panaikinti Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus (toliau – Administracija) 2017 m. kovo 17 d. sprendimÄ Nr.V2-2953;

3) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad skundžiamu Administracijos sprendimu nustatyta, jog pareiÅ¡kėjai susidarė          1 256,60 Eur permoka iÅ¡ Vaikų fondo lėšų ir pareiÅ¡kėja privalo jÄ grÄ Å¾inti į Administracijos sÄ skaitÄ . PareiÅ¡kėjai tokį sprendimÄ apskundus Komisijai, pastaroji nusprendė, kad toks sprendimas teisėtas ir pagrįstas. PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Komisijos sprendimu, kuriuo jos skundas dėl Administracijos sprendimo, kuriuo buvo pakeistas sprendimas dėl jos vaikui S.-E. T. skirtos iÅ¡mokos iÅ¡ Administracijos ir nustatyta 1 256,60 eurų dydžio permoka, teigia, kad jau kartÄ kreipėsi į teismÄ dėl permokos ir teismas įpareigojo KomisijÄ iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos skundÄ iÅ¡ naujo, tačiau Komisija, 2018 m. kovo 27 d. iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ iÅ¡ naujo, jį atmetė.

Anot pareiÅ¡kėjos, Komisija atmesdama jos skundÄ , nepagrįstai vadovavosi Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ros 2017 m. kovo 6 d. nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuriame nustatyta, kad V. T. laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 8 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. gyveno kartu su pareiÅ¡kėja ir dukra S.-E. T., rÅ«pinosi vienas kitu, poilsiavo, pramogavo ir nustatytÄ pareigÄ savo vaikui atliko, mokėdamas mėnesines periodines iÅ¡mokas. Vadovaujantis Å¡iuo nutarimu, priimtas skundžiamas Administracijos sprendimas, kuriuo nuspręsta pakeisti iÅ¡mokų mokėjimÄ .

Taip pat nurodo, kad kreipėsi į antstolį, kuris, jos manymu, privalo tikrinti ir vykdyti pinigų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko, tačiau 2014 m. spalio 29 d. gavusi iÅ¡ antstolio pažymÄ apie priteistų lėšų vaikui iÅ¡laikyti mokėjimÄ Nr. 0053/14/833, suprato, kad antstolis piniginių lėšų neiÅ¡ieÅ¡kojo. Komisija, nagrinėdama pakartotinai pareiÅ¡kėjos skundÄ , iÅ¡ antstolio vykdomosios bylos neiÅ¡reikalavo, nors Å¡ie duomenys yra reikÅ¡mingi, sprendžiant kilusį ginÄÄ .

PareiÅ¡kėjos manymu, atsakovė turėtų permokÄ iÅ¡sireikalauti iÅ¡ skolininko V. T., kuris privalo teikti iÅ¡laikymÄ pagal Utenos rajono apylinkės teismo sprendimÄ dukrai S.-E. T., nes bÅ«tent V. T. nevykdo teismo sprendimu priteistÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja ir jos atstovė skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais. PaaiÅ¡kino, kad V. T. ir dabar neiÅ¡laiko dukros. Nedirba dažnai, todėl teikti iÅ¡laikymÄ dukrai jam bÅ«tų sudėtinga. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracijos teisių perėmėjas) (toliau – Skyrius) atsiliepime į skundÄ su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 12 d. patenkino J. T. skundÄ , panaikino Komisijos 2017 m. gegužės 17 d. sprendimÄ Nr. 3R-136(AG-100/04-2017) dėl Administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. V2-2953, kuriuo buvo pakeistas sprendimas dėl vaikui S.-E. T. skirtos iÅ¡mokos iÅ¡ Administracijos, kuriuo nustatyta, jog susidarė 1 256,60 eurų dydžio permoka. Tačiau sprendimas panaikintas ne dėl jo teisėtumo, o dėl to, kad Komisija, nagrinėdama J. T. skundÄ , neturėjo duomenų apie praneÅ¡imo dėl posėdžio vietos ir laiko tinkamÄ Ä¯teikimÄ pareiÅ¡kėjai ir iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos skundÄ , jai nedalyvaujant.

Dėl to buvo pažeista pareiÅ¡kėjos teisė bÅ«ti iÅ¡klausytai. Pabrėžė, kad atsakovė, remdamasi ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, o bÅ«tent, kad V. T. visais laikotarpiais vykdė savo pareigÄ pagal teismo sprendimÄ teikti savo vaikui iÅ¡laikymÄ . Minėtu laikotarpiu V. T. dirbo ir lėšų, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , turėjo, todėl buvo priimtas sprendimas Nr. V2-2953, kuriuo pakeistas Administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimas dėl iÅ¡mokos iÅ¡ Administracijos mokėjimo S.-E. T..

Remiantis minėtu sprendimu, J. T. susidarė 1 256,60 eurų dydžio permoka. Akcentavo, kad nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ surinkta pakankamai duomenų patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 8 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. J. T. ir V. T. gyveno kartu, dirbo, rÅ«pinosi vienas kitu, todėl pagal teisminę praktikÄ negalima situacija, kai mokamos Fondo iÅ¡mokos nepilnamečiams vaikams, nors Å¡ie vaikai gauna iÅ¡ skolininko iÅ¡ieÅ¡komas lėšas. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R.

S. parodė, kad pareiÅ¡kėja yra jos mama. V. T. niekada neiÅ¡laikė jos sesers S.-E. T., kadangi niekada nedirbdavo, tik girtuokliaudavo. Teismas k o n s t a t u o j a: remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. spalio 30 d. J. T. Administracijai pateikė praÅ¡ymÄ gauti iÅ¡mokÄ iÅ¡ vaikų iÅ¡laikymo fondo vaiko S.-E. T. iÅ¡laikymui. PareiÅ¡kėja prie praÅ¡ymo pridėjo Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 2-1356-228/2010, antstolio L.

J. 2014 m. spalio 29 d. pažymÄ Nr. 0053/14/833 apie priteistų lėšų vaikui iÅ¡laikyti mokėjimÄ . Å ioje pažymoje nurodyta, kad 2014 m. liepos mėn.–2014 m. rugsėjo mėn. iÅ¡ieÅ¡kotojai J. T. iÅ¡mokėta 00,00 Lt. Administracija 2014 m. lapkričio 5 d. priėmė sprendimÄ Nr. V2-14096, kuriuo nusprendė nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2014 m. spalio 31 d. mokėti iÅ¡mokas S.-E. T. po 3,64 Eur, o nuo 2014 m. lapkričio 1 d. kiekvienÄ mėnesį – po 56,48 Eur. 2016 m. gruodžio 5 d. atsakovė kreipėsi į Utenos apskrities VPK Utenos rajono PK dėl informacijos apie ikiteisminio tyrimo V.

T. atžvilgiu pradėjimÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ra (Utena) informavo, kad 2017 m. kovo 1 d. ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. 01-1-58382-16 nutraukė, nenustačiusi V. T. veiksmuose nusikaltimo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje. Atsižvelgdama į gautÄ Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ros 2017 m. kovo 6 d. praneÅ¡imÄ Nr. D1-6398, Administracija priėmė 2017 m. kovo 17 d. sprendimÄ Nr. V2-2953, kuriuo nusprendė pakeisti Administracijos 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimÄ Nr. V2-14096 ir S.-E. T. nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2014 m. spalio 31 d. iÅ¡mokėti 0,00 Eur dydžio iÅ¡mokÄ , nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. kiekvienÄ mėnesį mokėti 0,00 Eur dydžio iÅ¡mokÄ , nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. kiekvienÄ mėnesį mokėti 57,00 Eur dydžio iÅ¡mokÄ . 2017 m. kovo 20 d. raÅ¡tu Nr. (V1-3157/2014) D2-6121 pareiÅ¡kėja informavo, kad yra susidariusi 1 256,60 Eur dydžio permoka, kuriÄ pareiÅ¡kėja turi grÄ Å¾inti atsakovei.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Komisijos sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjos J. T. skundas dėl Administracijos sprendimo, kuriuo buvo pakeistas sprendimas dėl S.-E. T. skirtos iÅ¡mokos ir nustatyta 1 256,60 eurų dydžio permoka, teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vaikų iÅ¡laikymo fondo įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d., toliau – Ä®statymas), kurio 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fondo iÅ¡mokos pagal Ä®statymo nuostatas mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui iÅ¡laikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) iÅ¡laikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis iÅ¡mokomis vienÄ kartÄ per mėnesį.

Ä® Fondo administratorių dėl fondo iÅ¡mokų mokėjimo gali bÅ«ti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) iÅ¡laikymo sutartimi nustatyto iÅ¡laikymo ar gauna tik dalį nustatyto iÅ¡laikymo (3 straipsnio 2 dalis). IÅ¡mokos mokamos tol, kol yra Å¡iame straipsnyje nustatyti pagrindai ir kol vaikas teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) iÅ¡laikymo sutartimi turi teisę gauti iÅ¡laikymÄ (3 straipsnio 4 dalis). Pagal Ä®statymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas praÅ¡ymÄ padavęs asmuo privalo raÅ¡tu, ne vėliau kaip per tris darbo dienas (nuo tos dienos, kuriÄ sužinojo ar turėjo sužinoti apie reikÅ¡mingų aplinkybių atsiradimÄ ) praneÅ¡ti Fondo administracijai, kad iÅ¡nyko pagrindai mokėti iÅ¡mokas iÅ¡ fondo, skolininkas mirė ar atsirado Civilinio kodekso nustatyti vaikui priteisto iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo nutraukimo pagrindai.

Ä®statymo 11 straipsnyje taip pat nustatyta, kad fondo administratorius, Ä®statymo nustatyta tvarka mokantis iÅ¡mokas, turi teisę reikalauti, kad skolininkas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, taip pat įgyja teisę iÅ¡ skolininko iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas ir reikalauti 5 procentų metinių palÅ«kanų (1 dalis). Fondo administratorius turi teisę iÅ¡ pareiÅ¡kėjų, kurių praÅ¡ymu buvo mokamos iÅ¡mokos, teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡koti nepagrįstai iÅ¡mokėtas sumas, jeigu pareiÅ¡kėjai pateikė klaidingÄ informacijÄ arba nepranešė administratoriui apie aplinkybių, nurodytų Ä®statymo 6 straipsnio 1 dalyje, atsiradimÄ (Ä®statymo 12 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡ esmės toks pats teisinis reguliavimas yra numatytas ir iÅ¡mokų iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo mokėjimo nutraukimo tvarkÄ detalizuojančiame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-356 patvirtinto IÅ¡mokų iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo mokėjimo sustabdymo ir nutraukimo tvarkos apraÅ¡e. Ä®statymo 6 straipsnio 2 dalis numato, kad pareiÅ¡kėjas privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti Vaikų iÅ¡laikymo fondo administratoriui apie Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kuriÄ sužinojo ar turėjo sužinoti apie Å¡ių aplinkybių atsiradimÄ .

IÅ¡ esmės tokiÄ pat pareiÅ¡kėjo pareigÄ numato ir ApraÅ¡o 12 punktas.Vertinant pateiktÄ teisinį reguliavimÄ byloje nustatytų aplinkybių kontekste matyti, kad kiekvienu atveju pagrindas skirti ir mokėti vaikui iÅ¡mokÄ iÅ¡ Fondo yra aplinkybė, kad teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko iÅ¡laikymo sutartimi konkrečiam asmeniui yra nustatyta pareiga periodinėmis iÅ¡mokomis iÅ¡laikyti vaikÄ , tačiau toks asmuo Å¡iÄ pareigÄ vykdo netinkamai arba iÅ¡ viso jos nevykdo (Å¡iÄ aplinkybę patvirtina antstolio, vykdančio nustatyto iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , iÅ¡duota pažyma).

Atitinkamai, paskyrus ir pradėjus mokėti iÅ¡mokas iÅ¡ Fondo, asmuo, nevykdantis ar netinkamai vykdantis teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko iÅ¡laikymo sutartimi nustatytÄ pareigÄ dėl vaiko iÅ¡laikymo, tampa skolininku Vaikų iÅ¡laikymo fondo įstatymo prasme. Kaip minėta, tam, kad iÅ¡moka iÅ¡ Fondo bÅ«tų skirta, pakanka fakto (ir jį patvirtinančių dokumentų), kad vaikas negauna nustatyto iÅ¡laikymo iÅ¡ teismo sprendime arba teismo patvirtintoje vaiko iÅ¡laikymo sutartyje nurodyto asmens.

Å iems iÅ¡mokos iÅ¡ Fondo skyrimo pagrindams iÅ¡nykus, t. y. skolininkui pradėjus (tinkamai) vykdyti teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko iÅ¡laikymo sutartimi jam nustatytÄ vaiko iÅ¡laikymo pareigÄ arba iÅ¡laikymo pareigos nelikus, iÅ¡mokos iÅ¡ Fondo mokėjimas nutraukiamas. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«rÄ su praÅ¡ymu pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl V. T. baudžiamosios atsakomybės už vengimÄ mokėti vaiko iÅ¡laikymo lėšas.

Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ra 2017 m. kovo 1 d. priėmė nutarimÄ dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuriame konstatavo, jog V. T. veiksmuose nėra nusikaltimo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje. Å iame nutarime taip pat nustatyta, kad V. T. nuo 2010 m. liepos 8 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. gyveno kartu su pareiÅ¡kėja ir judviejų dukra S.-E. T.. Tuo laikotarpiu V. T. dirbo, rÅ«pinosi Å¡eima, kartu leisdavo laikÄ (poilsiavo, pramogavo) ir nustatytÄ pareigÄ savo vaikui vykdė, mokėdamas mėnesines periodines iÅ¡mokas, kurios buvo priteistos Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. sprendimu.

Taigi minėtame nutarime konstatuota, kad V. T. visais laikotarpiais vykdė savo pareigÄ pagal teismo sprendimÄ teikti savo vaikui iÅ¡laikymÄ . IÅ¡ anksčiau paminėto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad iÅ¡mokų, skirtų vaikui iÅ¡laikyti mokėjimas gali bÅ«ti nutrauktas, kai vaikas pradeda gauti teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko iÅ¡laikymo sutartimi nustatytÄ iÅ¡laikymÄ . Kaip minėta, Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ros nutarime įrodyta, jog V. T. dukrai nuo 2010 m. liepos 8 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. iÅ¡laikymÄ teikė, nes gyveno kartu.

Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėja, kad atsakovė, nepagrįstai atsižvelgė į šį Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ros 2017 m. kovo 6 d. nutarimÄ dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir jame padarytas iÅ¡vadas, nes, teismo vertinimu, prokuroro nustatytos aplinkybės buvo įrodytos, o byloje nėra pateikta duomenų, kad minėtas nutarimas buvo skundžiamas ir panaikintas. Pažymėtina ir tai, kad 2014 m. lapkričio 5 d. raÅ¡tu Nr. (V1-3157/2014)D2-27647 J. T. supažindinta, kokiais atvejais ir esant kokioms aplinkybėms, privaloma informuoti AdministracijÄ , taip pat nurodytos pasekmes, kad neinformavus, nepagrįstai iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ieÅ¡komos teisės aktų nustatyta tvarka.

Taigi pareiga apie atsiradusias aplinkybes informuoti Fondo administratorių kilo pareiÅ¡kėjai, gaunančiai iÅ¡mokas iÅ¡ Fondo. Tuo labiau, kad pareiÅ¡kėja žinojo apie bÅ«tinumÄ apie jas informuoti AdministracijÄ . Užtikrindama iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų atgavimÄ Administracija teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡ko iÅ¡ pareiÅ¡kėjų, kurių praÅ¡ymu buvo mokamos Fondo iÅ¡mokos, nepagrįstai iÅ¡mokėtas sumas, jeigu pareiÅ¡kėjas pateikė klaidingÄ informacijÄ arba nepranešė Administracijai apie aplinkybių, nurodytų Ä®statymo 6 straipsnio 1 dalyje, atsiradimÄ .

Teismas taip pat nesutinka su pareiÅ¡kėjos pozicija, kad atsakovė turėtų permokÄ iÅ¡sireikalauti iÅ¡ skolininko V. T., kuris privalo teikti iÅ¡laikymÄ pagal Utenos rajono apylinkės teismo sprendimÄ dukrai S.-E. T., nes bÅ«tent V. T. nevykdo teismo sprendimu priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui. Pažymėtina, kad pagal Ä®statymo 2 straipsnio 4 dalį skolininkas yra asmuo, kuris teismo sprendimu arba pagal teismo patvirtintÄ vaiko (vaikų) iÅ¡laikymo sutartį kiekvienÄ mėnesį privalo mokėti periodines iÅ¡mokas vaikui iÅ¡laikyti, bet nevykdo teismo sprendimo arba nemoka visos teismo priteistos sumos.

Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ros (Utena) nutarimu įrodyta, jog laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 8 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. V. T. iÅ¡laikymÄ teikė dukrai, tai reiÅ¡kia, kad jis vykdė Utenos apylinkės teismo sprendime numatytas pareigas iÅ¡laikyti vaikÄ . Tokiu atveju V. T. negali bÅ«ti pripažintas skolininku minėtu laikotarpiu ir permokÄ privalo grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėja. Kadangi pareiÅ¡kėja neinformavo atsakovės, tai, teismo vertinimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė pagrįstai įgyvendino įstatymų nustatytÄ pareigÄ ir pagrįstai nutarė jas susigrÄ Å¾inti bÅ«tent iÅ¡ pareiÅ¡kėjos.

PareiÅ¡kėja taip pat neteisi, kad Komisija, nagrinėdama pakartotinai pareiÅ¡kėjos skundÄ , neiÅ¡reikalavo iÅ¡ antstolio vykdomosios bylos. Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktos Komisijos medžiagos, Komisija 2018 m. kovo 22 d. raÅ¡tu Nr. 9R-660 (AG-100/12-2018) kreipėsi į antstolį L. J. dėl vykdomosios bylos Nr. 0053/14/00833 duomenų, praÅ¡ydama pateikti informacijÄ apie tai, kokio dydžio sumas antstolis iÅ¡ieÅ¡kojo iÅ¡ V. T.. 2018 m. kovo 22 d. antstolis informavo KomisijÄ , kad iÅ¡ V. T. lėšų dukros S.-E. T. iÅ¡laikymui nėra gauta.

Taigi minėta informacija Komisijai, iÅ¡ naujo nagrinėjant ginÄÄ , buvo pateikta ir įvertinta. Ä®vertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis jo priėmimo dienai turimais duomenimis, o nagrinėjama situacija susidarė dėl pačios pareiÅ¡kėjos nerÅ«pestingumo, nepastovumo ir neatsakingumo vaiko iÅ¡laikymo atžvilgiu.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Administracijos 2017 m. kovo 17 d. sprendimas Nr.V2-2953 priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei ginčo atveju taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl Komisija pagrįstai šį sprendimÄ paliko galioti, o pareiÅ¡kėjos skundo netenkino.

Kadangi teismas pritaria Komisijos pozicijai, ginčijamo Komisijos 2018 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 3R-131 (AG-100/12-2017) panaikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiÅ¡kėjos skundo, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ , kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjos J.

T. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .          Teisėjas                                              Donatas Vansevičius                                              Â