2019-06-05 Nr. AB-12430-3-61-3-01377-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-389-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01377-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Š. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas) Antikorupcinės komisijos 2017 m. lapkričio 24 d. išvadą Nr. IAK-17 „Apie skundų nagrinėjimą“ (toliau – ir išvada); 2) atsakovo direktoriaus 2017 m. gruodžio 1 d. pavedimą Nr. DP-13 „Dėl periodinės neplaninės kontrolės procedūros atlikimo“ (toliau – ir pavedimas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškėjos D. Š. skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas nustatė, kad atsakovo Antikorupcinės komisijos išvada ir atsakovo direktoriaus pavedimas yra tarpinio pobūdžio dokumentai, kuriais pavesta atlikti pareiškėjos darbingumo vertinimą. Minėtas darbingumo vertinimas jau yra atliktas, jį įforminantys administraciniai aktai vertinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-933-821/2019. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjos skundą atsisakė priimti, nes skundas paduotas dėl dokumentų, kurie negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.

III. Pareiškėja D. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 16 d.

Pareiškėja nesutinka su teismo vertinimu, kad atsakovo Antikorupcinės komisijos išvada ir atsakovo direktoriaus pavedimas yra tarpinio pobūdžio dokumentai, kuriais vadovaujantis buvo atliktas pareiškėjos darbingumo vertinimas.

Pareiškėja pažymi, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme, nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-933-821/2019 nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl pareiškėjos atžvilgiu gauto anoniminio skundo atsakovo Antikorupcinėje komisijoje, jos (ne)veikimo, sprendimo priėmimo ir išvadų pateikimo atsakovo direktoriui bei jo galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Pareiškėja nurodo, kad nagrinėjant minėtą administracinę bylą atsakovo direktoriaus pavaduotoja nei teismui, nei pareiškėjai nepateikė Antikorupcinės komisijos posėdžių protokolų, dalyvavusių asmenų sąrašo, balsavimo rezultatų.

Pareiškėjos vertinimu, administracinė procedūra prasidėjo, kai atsakovo Antikorupcinė komisija elektroniniu paštu gavo anoniminį skundą pareiškėjos atžvilgiu, todėl teismas nuo to ir turi pradėti nagrinėti administracinę bylą.

Pareiškėja atkreipia dėmesį į teismui skunde nurodytas aplinkybes, anoniminio pranešimo gavimo datą, Antikorupcinės komisijos posėdžio datą, galimai (su)klastotus Antikorupcinės komisijos posėdžių protokolus ir išvadą, kurios pagrindu atsakovo direktorius pasirašė pavedimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos D. Š. skundą dėl to, kad jis nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą, padaręs išvadą, kad pareiškėjos siekiamas inicijuoti ginčas yra kilęs iš dokumentų, kurie negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Pareiškėja atskirajame skunde su tokiu vertinimu nesutinka. Taigi nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar atsakovo Antikorupcinės komisijos išvada ir atsakovo direktoriaus pavedimas gali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Šiuo aspektu apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos taip pat matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimtų aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Vis dėlto minėta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008, 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006).

Iš ginčo teisinius santykius reglamentuojančių atsakovo Antikorupcinės komisijos nuostatų, patvirtintų atsakovo direktoriaus 2017 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-45 (2013 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. V-42 ir 2017 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. V-15 redakcijos) (toliau – Nuostatai) 7.1. papunkčio matyti, kad Antikorupcinės komisijos vienas iš uždavinių yra atlikti asmenų skundų, pranešimų ar kitos informacijos dėl galimų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimą. Antikorupcinė komisija gali priimti sprendimus, reikalingus jos uždaviniams vykdyti (Nuostatų 21.6 papunktis), be kita ko, perduoti medžiagą atsakovo Sprendimų kontrolės skyriui neplaninei kontrolei atlikti (Nuostatų 21.2 papunktis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 18 d, įsakymu Nr. A1-242 patvirtintų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų 15.17 papunkčiu, atsakovo direktorius organizuoja asmenų prašymų ir skundų dėl Tarnybos priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimą, planinius ir neplaninius priimtų sprendimų patikrinimus. Išvardintų teisės normų sisteminė analizė leidžia teigti, kad Antikorupcijos komisija turi pareigą atlikti informacijos dėl galimų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimą, priimti dėl jos atitinkamą sprendimą, kurio įgyvendinimą organizuoja atsakovo direktorius.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos ginčijamoje Antikorupcinės komisijos išvados dalyje dėl pareiškėjos negalios buvo pasiūlyta atsakovo direktoriui pavesti pagal neplaninės kontrolės procedūrą atlikti pakartotinį pareiškėjos darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių vertinimą, o atsakovo direktoriaus pavedimu Sprendimų kontrolės skyriui buvo pavesta atlikti periodinės neplaninės kontrolės procedūrą pareiškėjos atžvilgiu. Taigi pagal savo pobūdį ir paskirtį pareiškėjos ginčijami dokumentai yra procedūrinio pobūdžio, nesukeliantys jai materialaus pobūdžio pasekmių, kurių tikslas – gauti informaciją bei duomenis, susijusius su asmens neįgalumo lygio, darbingumo lygio vertinimu, reikalingus tinkamai atsakovui atlikti savo funkcijas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos skundas paduotas dėl dokumentų, kurie negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, todėl likusieji pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nagrinėjamu atveju laikytini nereikšmingais ir dėl jų nepasisakoma. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 21 d. sprendime rėmėsi pareiškėjos skundžiamais dokumentais, analizavo jos darbingumo vertinimą įforminusius administracinius aktus. Minimas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įvertins šio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė