A-662-1387-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1387/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00561-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjui Ž. Š.,

atsakovo atstovei E. A.,

trečiajam suinteresuotam asmeniui R. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. Š. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl konkurso rezultatų panaikinimo ir įpareigojimo skelbti konkursą iš naujo (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. P.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Ž. Š. skundu (b. l. 6-9) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2011 m. birželio 15 d. vykusio konkurso į Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Teisės departamento Viešosios tvarkos tarnybos Sanitarijos inspekcijos vyriausiojo specialisto (inspektoriaus) pareigybei užimti (toliau – ir Konkursas) rezultatus ir įpareigoti atsakovą skelbti konkursą iš naujo.

Paaiškino, kad pirmą kartą organizuojant konkursą buvo skelbiama, jog šiai pareigybei užimti keliamas specialusis reikalavimas turėti biomedicinos mokslų studijos srities biologijos krypties aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą. Dėl to pirmasis jo prašymas dalyvauti konkurse buvo atmestas. Pareiškėjo nuomone, nurodytos pareigybės aprašymo 7.1 punkte yra įtvirtinta nuostata, reikalaujanti specifinių žinių, kurių biologijos krypties mokslo specialistai neturi. Darė išvadą, kad toks pareigybės aprašymas buvo akivaizdžiai paruoštas konkrečiam asmeniui. Nors vėliau konkursas šiai pareigybei buvo atšauktas, o reikalavimas turėti biologijos krypties aukštąjį reikalavimą pašalintas, tačiau, pareiškėjo manymu, tai patvirtina, kad Administracijos direktorius savavališkai peržengė imperatyviųjų normų reikalavimus. Pažymėjo, kad pretendentė R. P., kuri buvo paskelbta konkurso nugalėtoja, neatitiko specialiojo reikalavimo, numatyto pareigybės aprašymo 6.2 punkte – turėti ne mažesnę kaip vienerių metų darbo patirtį viešojo administravimo srityje. Teigė, kad R. P. darbas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos akademijos Kardiologijos institute mokslo darbuotojos pareigose nepripažintinas darbu viešojo administravimo įstaigoje. Nurodė, kad egzamino žodžiu metu vienas iš komisijos narių neteisingai suformulavo klausimą, taip suklaidindamas jį bei kitus pretendentus ir atimdamas galimybę atsakyti visapusiškai teisingai. Atkreipė dėmesį, kad kito komisijos nario užduotas klausimas buvo suformuluotas taip, kad atsakymas buvo vienas žodis, todėl, pareiškėjo nuomone, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakymas į klausimą vienu žodžiu nesudaro galimybės objektyviai įvertinti.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 12-18) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigė, kad, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas, nustatyti pareigybės aprašymuose specialiuosius reikalavimus konkrečiam specialistui (ginčo atveju – turėti biomedicinos mokslų studijų srities aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą) pagal jam pavestas funkcijas yra Administracijos direktoriaus diskrecijos teisė. Atkreipė dėmesį, kad 2011 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. A-1239 patvirtintas pareigybės aprašymas 2011 m. gegužės 6 d. įsakymu buvo pakeistas, 6.1 punkte išbraukiant žodžius „biologijos krypties“, todėl, atsakovo manymu, pareiškėjo argumentai dėl anksčiau pareigybei kelto reikalavimo turėti biologijos krypties išsilavinimą teisiškai nereikšmingi.

Teigė, kad konkurso nugalėtoja tapusi R. P. įvykdė specialųjį reikalavimą dėl ne mažesnės kaip vienerių metų darbo patirties viešojo administravimo įstaigose turėjimo, pateikdama personalo administravimo tarnybai tai patvirtinantį dokumentą, todėl jai pagrįstai buvo leista dalyvauti konkurse. Pažymėjo, kad pokalbio metu komisijos narių klausimais yra tikrinami pretendentų gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pareigybės aprašymo, su kuriuo pareiškėjas privalėjo būti susipažinęs, 7.2, 7.5 ir 7.6 punktuose yra detaliai reglamentuota, kokius teisės aktus rengia ir pildo sanitarijos inspekcijos vyriausiasis specialistas, todėl pareiškėjo teiginius, kad į komisijos nario klausimą, prašant nurodyti, kokius tris pagrindinius dokumentus pildo sanitarijos specialistas, jis negalėjo teisingai atsakyti dėl netinkamos klausimo formuluotės ir kad atsakyti į šį klausimą galėjo tik šį darbą dirbęs asmuo, laikė nepagrįstais.

Teigė, kad dokumentų rengimas, priešingai nei nurodė pareiškėjas, apima ne tik dokumento paruošimą, bet ir jo užpildymą, įforminimą, patvirtinimą, saugojimą ir panašiai. Vertino pareiškėjo argumentus dėl komisijos nario užduoto klausimo apie savivaldybės mero sprendimų įforminimą ir pažymėjo, jog pretendentas, ketinantis eiti valstybės tarnautojo pareigas savivaldybės administracijoje, privalo išmanyti vieną pagrindinių savivaldybių veiklą reglamentuojančių įstatymų – Vietos savivaldos įstatymą. Tvirtino, kad nėra suprantama, kaip pareiškėjas, nežinodamas, kokius teisės aktus turi teisę rengti savivaldybės institucijos bei kaip šie aktai yra įforminami, gali tinkamai eiti pareigybės aprašyme pavestas funkcijas.

Pabrėžė, kad sąžiningai konkursą laimėjusio asmens lūkesčiai negali būti paneigti nenustačius esminių teisės normų pažeidimų.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 10 d. sprendimu skundą atmetė.

Nurodė Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnį, atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą. Kadangi įstatymas nereglamentuoja, kokie specialieji reikalavimai turi būti nustatyti konkrečiam valstybės tarnautojui, darė išvadą, kad tai priskirta spręsti atitinkamos institucijos vadovui, ginčo atveju - Administracijos direktoriui. Atkreipė dėmesį, kad Teisės departamento Viešosios tvarkos tarnybos Sanitarijos inspekcijos vyriausiojo specialisto (inspektoriaus) pareigybės aprašyme, patvirtintame Administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 28 d.

įsakymu Nr. A-1239, su 2011 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. A-1787 padarytais šio pareigybės aprašymo pakeitimais nustatyta, kad minėtas pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui nustatyti atitinkami specialieji reikalavimai. Nurodė Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 9, 15 punktus, Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 6 punktą, 2 straipsnio 1, 18 punktus ir laikė nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad pripažinta laimėtoja pretendentė neatitiko vieno iš specialiųjų konkursui keliamų reikalavimų - turėti ne mažesnę kaip vienerių metų darbo patirtį viešojo administravimo įstaigose.

Pažymėjo, kad iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pažymos Nr. 727 apie R. P. darbą matyti, jog nuo 1980 m. rugsėjo 25 d. ji dirba Lietuvos sveikatos mokslų universitete medicinos akademijos Kardiologijos institute mokslo darbuotojos pareigose. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto nustatyta, kad universitetas yra valstybinė aukštoji mokykla ir viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga. Nors siaurąja prasme Sveikatos mokslų universitetas nėra viešojo administravimo subjektas, teismas pažymėjo, kad ši įstaiga teikia asmenims viešąsias paslaugas (švietimo, mokslo) bei jas administruoja, todėl nagrinėjamu aspektu R.

P. darbas tokioje valstybinėje įstaigoje galėjo būti prilyginamas darbui viešojo administravimo įstaigoje. Atkreipė dėmesį, kad R. P. buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, šią aplinkybę pripažino ir pareiškėjas. Nurodė, kad ši savivaldos teisę įgyvendinanti institucija ir savivaldybės tarybos nariai vykdo Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatytas, įstatymų savivaldybėms priskirtas valstybės funkcijas, t. y. vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijas, įgyvendinant teritorinių bendruomenių savivaldos teisę.

Atkreipė dėmesį, jog tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Todėl ir šiuo aspektu teismas pripažino, kad R. P. turėjo daugiau kaip vienerių metų darbo patirtį viešojo administravimo įstaigose.

Pažymėjo, kad įstatymų leidėjas detaliai nereglamentuoja pareigybėms keliamų specialiųjų reikalavimų. Atsižvelgiant į atliekamas funkcijas, siekiant efektyvaus jų įgyvendinimo, specialiuosius reikalavimus pareigybės aprašymuose nustato atitinkamos institucijos vadovas, tai yra jo diskrecijos teisė. Pažymėjo, kad Administracijos direktoriaus dokumentų priėmimas vyko vadovaujantis pakeistu pareigybės aprašymu, todėl darė išvadą, kad pareiškėjo argumentai, susiję su tariamai nepagrįstai negaliojančiame pareigybės aprašyme nustatytu buvusiu specialiuoju reikalavimu, ginčo atveju nėra teisiškai reikšmingi ir todėl išsamiau neanalizuotini.

Nurodė Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčijo egzaminavimo raštu (testo) rezultatų bei komisijos narių vertinimų po pokalbio su pretendentais, savo skundą iš esmės grįsdamas procedūriniais pažeidimais, kurie, jo nuomone, nagrinėjamu atveju buvo padaryti egzaminuojant jį bei kitus pretendentus žodžiu ir užduodant klausimus. Darė išvadą, kad ginčas byloje kilęs tik dėl Konkurso žodinės dalies. Nurodė Aprašo 50 punktą ir pažymėjo, kad visi pokalbio metu komisijos narių užduodami klausimai pretendentams turi būti vertinamojo pobūdžio ir skirti įvertinti pretendento gebėjimą vykdyti (atlikti) pareigybės aprašyme nustatytas pareigybines funkcijas bei tam reikalingus įgūdžius.

Konstatavo, kad Ž. Š. nepagrįstai teigė, jog dėl neteisingai suformuluoto klausimo, nesupratus jo esmės, jam nebuvo galimybės išsamiai į jį atsakyti. Pažymėjo, kad, sudarant pareigybių aprašymą, nustatant valstybės tarnautojo pareigybei priskiriamas funkcijas, atsižvelgiama į valstybės tarnautojo pareigybės paskirtį, bendrąsias ir specialiąsias veiklos sritis, taip pat į teisės aktuose nustatytas įstaigos, įstaigos struktūrinio padalinio ar valstybės tarnautojo funkcijas. Nurodė, kad pareigybės aprašyme detaliai apibrėžta šios pareigybės paskirtis, šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos, taip pat nustatyta, kokius tvarkomuosius organizacinius dokumentus rengia, dalyvauja juos rengiant, surašo šis valstybės tarnautojas.

Pabrėžė, kad su pareigybės, kurią pareiškėjas ketino užimti, aprašymu ir būsimomis tiesioginėmis asmens pareiginėmis funkcijomis pareiškėjas privalėjo būti susipažinęs ypatingai gerai. Nagrinėjamu aspektu laikė nepagrįstu pareiškėjo teiginį, jog dokumentų rengimas ir jų naudojimas, pildymas ar surašymas yra skirtingos sąvokos. Sistemiškai aiškino Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo, Lietuvos Respublikos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių nuostatas ir darė išvadą, kad dokumentų rengimo procedūra apima ir šių dokumentų sudarymą, pildymą, patvirtinimą, užregistravimą, apskaitą.

Todėl, nors komisijos narys, užduodamas klausimą pareiškėjui, nepaminėjo konkretaus žodžio „rengia“, teismo nuomone, klausimo kontekstas buvo pakankamai aiškus, kad pareiškėjas turėtų galimybę įvardinti pareigybės aprašymo 7.2, 7.5, 7.6 punktuose minimus dokumentus. Pažymėjo, kad pareiškėjas, nesuprasdamas komisijos nario formuluojamo klausimo esmės (nors kiti pretendentai jį suprato teisingai), turėjo galimybę perklausti, prašyti jį patikslinti, detalizuoti.

Teismas iš dalies sutiko su pareiškėjo argumentais, kad egzamino žodžiu metu į kito komisijos nario užduotą klausimą, kokiu teisės aktu įforminami merų sprendimai, atsakyti tegalima vienu žodžiu, o tai nesudaro galimybės objektyviai vertinti pretendentus 10 balų sistemoje, tačiau tuo pačiu pripažino, kad, nors klausimas buvo labai konkretus, tačiau toks pat buvo užduotas visiems be išimties pretendentams. Pabrėžė, kad ginčo atveju ypatingai svarbu tai, jog klausimas būtų orientuotas į žinių ir gebėjimų, reikalingų kiekvienam valstybės tarnautojui, taip pat į konkrečių žinių ir gebėjimų, reikalingų valstybės tarnautojo pareigybės, į kurią asmuo pretenduoja, aprašyme nustatytoms funkcijoms įgyvendinti, patikrinimą bei įvertinimą. Akcentavo, kad pretendentas, siekdamas užimti valstybės tarnautojo pareigas Administracijoje, privalo būti susipažinęs su savivaldybių institucijų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, jų sudarymo ir veiklos tvarka, vietos savivaldos principais, savivaldybių institucijomis ir jų kompetencija, įgaliojimais, funkcijomis ir pan., o tai reglamentuoja Vietos savivaldos įstatymas, kurio 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mero sprendimai įforminami potvarkiais. Pažymėjo, kad pareiškėjas į šį klausimą neatsakė.

Apibendrinęs bylos medžiagą, įvertinęs garso įraše fiksuotus visų komisijos narių užduotus klausimus, teismas darė išvadą, kad, išskyrus vieno komisijos nario klausimą, visų kitų konkurso komisijos narių egzamino žodžiu (pokalbio) metu užduoti klausimai nereikalavo tikslių vienareikšmių atsakymų, o atsakymai į visus be išimties komisijos narių klausimus nebuvo susiję su nereikšmingų ar formalizuotų faktų žinojimu, visais klausimais buvo siekiama patikrinti, kiek pretendentas atitinka pareigoms numatytas funkcijas. Konstatavo, kad egzaminas žodžiu atitiko objektyvumo reikalavimus, taip pat pagrindinį konkurso valstybės tarnautojo pareigoms užimti keliamą tikslą – išrinkti tinkamiausią, didžiausią patirtį ir kvalifikaciją turintį kandidatą. Nurodė, jog garso įrašas taip pat patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pretendentai buvo egzaminuojami individualiai, visiems jiems buvo užduodami vienodi klausimai, šias aplinkybes pripažino ir pats pareiškėjas. Teismas konstatavo, kad, organizuojant bei vykdant konkursą, taip pat ir egzaminuojant pretendentus žodžiu, jokių esminių procedūrinių pažeidimų padaryta nebuvo.

Atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimą ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą buvo pažeista. Pažymėjo, kad pareiškėjas, teigdamas, kad konkursą laimėjusi pretendentė anksčiau buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, jos vyras užima svarbias pareigas, todėl buvo akivaizdus R. P. protegavimas, nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų, todėl tokius pareiškėjo argumentus vertinto tik kaip nepagrįstas prielaidas, spėliojimus. Pažymėjo, jog byloje taip pat nėra jokių kitų duomenų, kad komisijos nariai galėjo turėti išankstinį nusistatymą, būti neobjektyvūs, šališki ar suinteresuoti konkurso rezultatais.

III. Pareiškėjas Ž. Š. apeliaciniu skundu (b. l. 91-93) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Nurodo, kad Sveikatos mokslų universitetas, kuriame mokslo darbuotoja dirbo R. P., nėra viešojo administravimo subjektas, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad darbas tokioje valstybinėje įstaigoje galėjo būti prilyginamas darbui viešojo administravimo įstaigoje. Pažymi, kad savivaldybės tarybos narys yra valstybės politikas, todėl jam už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas nėra atlyginama. Daro išvadą, kad šiuo apsektu negalima prilyginti politiko darbo viešojo administravimo patirčiai. Tvirtina, kad nei darbas moksliniu darbuotoju, nei politiko darbas neatitinka viešojo administravimo sąvokos, kurioje numatyta veikla apima administracinių sprendimų priėmimą, viešųjų paslaugų teikimo administravimą ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvių kalbos žodyne sąvokos „rengti“, „užpildyti“, „naudoti“ nėra tapačios. Pažymi, kad teismas vadovavosi negaliojančiu dokumentu, nes Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 dokumentų rengimo taisyklės pakeistos naujomis, šiame dokumente nėra teiginių apie dokumento pildymą. Nurodė, kad teismo posėdžio metu Administracijos atstovė įrodinėjo, jog į sąvoką „pildyti“ įeina sąvoka „rengti“, tačiau teismas apie tai nepasisakė. Mano, kad jo atsakymas į klausimą buvo teisingas, nes komisijos nario klausimo esmė buvo ne kaip yra pildomi, o kokių rūšių dokumentai yra pildomi. Pažymi, kad teismas ignoravo teismų praktiką ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-271/2009). Teigia, kad jo egzaminas raštu buvo įvertintas aukščiausiai, todėl mano, kad jis Konkursui buvo pasiruošęs geriausiai. Teigia, kad pareigybės aprašyme įrašytas specialusis biomedicinos mokslų studijų srities biologijos krypties aukštojo universitetinio ar jam prilyginto išsilavinimo reikalavimas patvirtina Administracijos piktnaudžiavimą, korupciją darbo vietomis savivaldybėje skelbiant konkursus pareigoms, kurias užimti sudaromos sąlygos nespecialistams, tuo keliant grėsmę visuomenės sveikatai (biologo išsilavinimas nesuteikia žinių infekcinių ligų srityje). Pažymi, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, per kurį turėjo būti baigtas pasiruošimas bylos nagrinėjimui.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 101-105) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 25 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-809/2003 pateiktą „viešojo administravimo“ termino aiškinimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl R. P. darbo prilyginimo darbui viešojo administravimo įstaigoje, pabrėžia, kad R. P. darbas Lietuvos sveikatos mokslų universitete galėjo būti prilyginamas darbui viešojo administravimo įstaigoje, kadangi ši įstaiga teikia asmenims viešąsias paslaugas. Nurodo Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnį ir daro išvadą, kad savivaldybės tarybos nariams už darbo laiką yra atlyginama.

Pažymi, kad, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu, savivaldybės taryba turi vietos valdžios ir viešojo administravimo funkcijas, todėl ir šiuo atveju pripažintina, kad R. P. turėjo darbo patirties viešojo administravimo įstaigose. Atkreipia dėmesį, kad Konkursas vyko 2011 m. birželio 15 d., todėl teismas pagrįstai rėmėsi taisyklėmis, galiojusiomis iki 2011 m. liepos 16 d. Nurodo pareigybės aprašymo 7.2, 7.5, 7.6 punktus, pažymi, kad Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne, Kanceliarinės kalbos patarimuose žodžio „surašyti“ viena reikšmių yra „parengti tam tikrą dokumentą“.

Sutinka su teismo išvada, kad, nors užduodant klausimą nebuvo paminėtas žodis „rengia“, klausimo kontekstas buvo pakankamai aiškus. Pažymi, kad apelianto minimoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje buvo kitokios faktinės aplinkybės, t. y. pagrindinė dalis egzamino žodžiu užduotų klausimų reikalavo tikslių vienareikšmių atsakymų, susijusių tik su konkrečių faktų žinojimu. Teigia, kad pretendentai, ketinantys eiti valstybės tarnautojo Administracijoje pareigas, privalo išmanyti Vietos savivaldos įstatymą, todėl ir žinoti, kokios yra savivaldybių institucijos, kokius teisės aktus jos priima.

Atkreipia dėmesį į pareigybės aprašymo 7.2 punktą, kuriame nustatyta viena iš funkcijų rengti savivaldybės institucijų tvarkomuosius ir organizacinius dokumentus. Nurodo, kad dokumentų priėmimo metu į Konkursą galiojo pareigybės aprašymas, kuriame nebuvo reikalaujama turėti biologijos krypties aukštojo universitetinio išsilavinimo, todėl, atsakovo manymu, ginčo atveju šios aplinkybės nėra reikšmingos. Pabrėžia, kad, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies 1 punktu, Administracijos direktoriui suteikta teisė tvirtinti valstybės tarnautojų pareigybės aprašymus.

Paaiškina, kad konkurso atšaukimas buvo susijęs su Administracijos reorganizavimo planu, siekiant optimizuoti teisės aktais priskirtų viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijų vykdymą, todėl buvo atšauktas ne šis vienas konkursas. Tvirtino, kad konkurso atšaukimas nėra susijęs su pareiškėju. Pažymi, kad ABTĮ 65 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas paprastai, t. y. dažniausiai, įprastai, pasiruošimą bylos nagrinėjimui turi baigti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundo (prašymo) priėmimo dienos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 2011 m. birželio 15 d. vykusio konkurso į Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Viešosios tvarkos tarnybos Sanitarijos inspekcijos vyriausiojo specialisto (inspektoriaus) pareigybei užimti rezultatų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Aprašo reikalavimai, taip pat pagrindinės Konkurso procedūros nebuvo pažeistos, ir pareiškėjo skundą atmetė.

Apelianto tvirtinimu, Konkursą laimėjusi R. P. neatitiko vyriausiojo specialisto (inspektoriaus) pareigybei užimti keliamo specialiojo reikalavimo turėti ne mažesnę kaip vienerių metų darbo patirtį viešojo administravimo srityje. Kaip matyti, R. P. kartu su prašymu dalyvauti Konkurse pateikė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pažymą, kurioje nurodyta, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nuo 1980 m. rugsėjo 25 d. dirba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. – Kauno medicinos universitetas) Medicinos akademijos Kardiologijos institute mokslo darbuotoja (b. l. 20). Seimo 2002 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. IX-1180 patvirtinto Kauno medicinos universiteto statute nurodyta, kad minėtas universitetas yra valstybinė aukštoji mokykla, valstybės įstaiga, turinti Aukštojo mokslo įstatymo nustatytą statusą, juridinis asmuo, universiteto mokslo institutas, steigiamas Vyriausybės, turi juridinio asmens statusą. Įvertinusi šias aplinkybes, taip pat tai, kad minėta įstaiga teikia asmenims viešąsias paslaugas, jas administruoja, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos prieita išvada, kad trečiojo suinteresuoto asmens darbas tokioje valstybinėje įstaigoje galėjo būti prilyginamas darbui viešojo administravimo įstaigoje. Byloje nėra ginčo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat ėjo Kauno miesto savivaldybės tarybos nario pareigas. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, savivaldybės taryba (kuri susideda iš savivaldybės tarybos narių (Vietos savivaldos įstatymo 11 str. 2 d.)) įstatymų nustatyta tvarka atlieka vietos valdžios, viešojo administravimo funkcijas. Tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama) (Vietos savivaldos įstatymo 26 str. 1 d.). Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija sutinka, kad ir šiuo aspektu trečiasis suinteresuotas asmuo atitiko specialųjį reikalavimą turėti daugiau kaip vienerių metų darbo patirtį viešojo administravimo įstaigose.

Iš Administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. A-1239 patvirtinto Teisės departamento Viešosios tvarkos tarnybos Sanitarijos inspekcijos vyriausiojo specialisto (inspektoriaus) pareigybės aprašymo (b. l. 30-32) matyti, jog šiai pareigybei užimti buvo nustatytas specialusis išsilavinimo reikalavimas – turėti biomedicinos mokslų studijų srities biologijos krypties aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą. Atsakovas Ž. Š. 2011 m. balandžio 27 d. rašte Nr. 12-2-145 (b. l. 40) nurodė, kad jis negali dalyvauti konkurse dėl neatitikimo minėtam specialiajam reikalavimui. Tačiau, kaip matyti iš Administracijos direktorius 2011 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. A-1708 (b. l. 33), turėjęs vykti konkursas užimti minėtoms pareigoms buvo atšauktas. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtu įsakymu buvo atšaukta ir daugiau organizuotų konkursų, t. y. ne tik pareiškėjo minimas konkursas, todėl atmestini pareiškėjo teiginiai, jog specialiojo reikalavimo koregavimas ir pakartotinio konkurso skelbimas rodo nesąžiningą pirmą kartą skelbto konkurso organizavimą. Administracijos direktorius 2011 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. A-1787 (b. l. 51) pakeitė pareigybės aprašymą, jo 6.1 punkte išbraukdamas žodžius „biologijos krypties“. Taigi 2011 m. gegužės 13 d. pakartotinai paskelbus konkursą Administracijos Teisės departamento Viešosios tvarkos tarnybos Sanitarijos inspekcijos vyriausiojo specialisto (inspektoriaus) pareigoms užimti šios pareigybės aprašyme nebeliko specialiojo reikalavimo turėti biologijos krypties aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą (b. l. 45, 47). Pareiškėjo teiginiai, kad Konkursą, nors ir panaikinus reikalavimą turėti biologijos krypties išsilavinimą, laimėjo būtent tokį išsilavinimą turintis asmuo, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi. Byloje nėra ginčo dėl Konkursą laimėjusio trečiojo suinteresuoto asmens išsilavinimo neatitikimo pareigybės aprašyme nurodytam specialiajam reikalavimui. Taip pat tokia pareiškėjo nurodyta aplinkybė nėra pakankama konstatuoti Konkurso vykdymo nesąžiningumą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad dokumentų priėmimas dalyvauti Konkurse vyko vadovaujantis pakeistu pareigybės aprašymu, todėl pareiškėjo argumentai, susiję su buvusiu specialiuoju reikalavimu, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi.

Pareiškėjas nesutinka su komisijos narių D. R. ir R. S. užduotų klausimų formuluotėmis. Kaip matyti, R. S. pareiškėjo atsakymą įvertino keturiais balais, už Ž. Š. didesnį įvertinimą gavo G. P. ir R. P., kiti du pretendentai gavo prastesnį įvertinimą nei pareiškėjas, atsakydami į R. S. pateiktą klausimą, kokius pagrindinius dokumentus naudoja, surašo, pildo sanitarijos inspekcijos tarnautojas, vykdydamas sanitarijos kontrolę. Pareiškėjo manymu, dokumentų sąraše, pateiktame pasiruošti Konkursui, nėra teisės akto, kuriame būtų atsakymas į užduotą klausimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į pareigybės aprašymo atitinkamus punktus. Matyti, kad teisingam atsakymui į minėtą egzamino žodžiu klausimą pateikti buvo būtina susipažinti su pareigybės, į kurią pretenduojama, aprašymu. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad su tokios pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis pareiškėjas turėjo būti ypatingai gerai susipažinęs. Pažymėtina, kad aptariamas klausimas nebuvo akivaizdžiai neaiškus, be to, pareiškėjas neprašė jo pakartoti ar paaiškinti plačiau. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas klausimui reikšmingas sąvokas, pagrįstai vadovavosi Archyvų departamento prie Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 patvirtintomis Dokumentų rengimo taisyklėmis, pažymėtina, kad jos Konkurso dieną buvo galiojančios.

Konkurso komisijos nario D. R. užduoto klausimo - kokiu teisės aktu įforminami savivaldybės merų sprendimai, neatsakė du pretendentai (tarp kurių ir pareiškėjas), likę trys atsakė teisingai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad, nors klausimas reikalauja konkretaus vieno žodžio atsakymo, juo siekiama patikrinti žinias, reikalingas pareigybės, į kurias pareiškėjas pretendavo, aprašyme nurodytoms funkcijoms įgyvendinti. Pažymėtina, kad pareiškėjas, kaip ir aukščiau aptartu atveju, neprašė pakartoti ar paaiškinti plačiau jam neaiškų klausimą žodžiu. Pabrėžtina, kad visiems pretendentams buvo užduoti vienodi klausimai. Nagrinėjamu atveju nesusidarė situacija, kad tik Konkursą laimėjęs trečiasis suinteresuotas asmuo būtų atsakęs į kurį nors klausimą žodžiu, o kiti pretendentai nebūtų pateikę atsakymo. Kiti Konkurso komisijos narių užduoti klausimai nereikalavo konkretaus vienareikšmio atsakymo. Visais klausimais buvo siekiama tikslingai patikrinti pretendentų atitiktį pareigoms nustatytų funkcijų atlikimui. Pažymėtina, kad apelianto minimoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-271/2009, priešingai nei nagrinėjamoje byloje, buvo konstatuota, jog pagrindinė dalis konkurso komisijos narių konkurso metu egzamino žodžiu (pokalbio) metu užduotų klausimų reikalavo tikslių vienareikšmiškų atsakymų, susijusių tik su konkrečių faktų žinojimu, be to, dalies savo užduotų klausimų konkurso komisijos nariai neprisiminė, nes klausimai ir atsakymai konkurso metu vykusio pokalbio metu nebuvo fiksuoti jokiomis techninėmis priemonėmis. Esant skirtingoms bylų faktinėms aplinkybėms vadovautis pareiškėjo nurodyta nutartimi nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad iš pretendentų egzamino žodžiu ir raštu vertinimo balais suvestinės lentelės (b. l. 54) matyti, jog pareiškėjas Konkurse užėmė net ne antrą, o trečią vietą. Be to, konkursas yra vientisas veiksmas, kurio procedūra apima visus etapus, t. y. egzaminą sudaro dvi dalys – raštu ir žodžiu (Valstybės tarnybos įstatymo 11 str. 2 d.). Taigi apelianto teiginys, kad jo rezultatas egzamino raštu rodo jo geriausią pasiruošimą užimti pareigybę, nėra teisingas.

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje pažymėjo, kad tik daro prielaidą, jog Konkursą laimėjusi pretendentė žinojo teisingus atsakymus iš anksto (b. l. 75). Ž. Š. nurodytos aplinkybės dėl trečiojo suinteresuoto asmens buvusio darbo, sutuoktinio darbo savarankiškai nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl protegavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad R. P. ne į visus klausimus žodžiu atsakė teisingai, du klausimai iš penkių buvo atsakyti geriau kitos pretendentės, į vieną klausimą taip pat gerai atsakė dar du pretendentai, taigi tik du iš penkių klausimų R. P. atsakė geriau nei kiti pretendentai. Tai tik dar kartą patvirtina abejones pareiškėjo iškelta prielaida dėl galimai nesąžiningai vykdyto Konkurso (išankstinio klausimų žinojimo).

Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 65 straipsnio 2 dalyje nustatytą pasiruošimo administracinių bylų nagrinėjimui teisme terminą. ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo paminėtas procesinis pažeidimas neturėjo įtakos bylos išsprendimo teisingumui.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo Ž. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Sutkevičius Vaida Urmonaitė-Maculevičienė