76d89aa3-21f1-4e67-b8eb-e5aec10459b2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-275-178/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01351-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; 2.6.10.5.2.1.                          LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Konstantino Gurino ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „JOFA“ ir atsakovų M.

T. G. (M. T. G.) bei L. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „JOFA“ ieÅ¡kinį atsakovams M. T. G. ir L. P. dėl žalos atlyginimo.              Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 2 590 287,62 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Kauno įmonių restruktÅ«rizavimo centras“.

Bankroto administratorė, vykdydama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) numatytas pareigas, nustatė, kad atsakovas M. T. G. nuo 2000 m. lapkričio 24 d. buvo vienintelis ieškovės akcininkas, o nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo įmonės vadovo pareigas. Atsakovė L. P. vadovavo įmonei nuo 2002 m. lapkričio 25 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d. Atsakovas 2009 – 2012 m. laikotarpiu priėmė vienintelio akcininko sprendimus pripažinti beviltiškomis fizinių ir juridinių asmenų skolas UAB „JOFA“ bendrai 2 590 287,62 Eur (8 943 745,12 Lt) sumai, kuri atsakovo priimtų sprendimų pagrindu buvo įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus.

Minėtos nuraÅ¡ytos skolos į ieÅ¡kovės gautinas pajamas įtrauktos nebuvo, Å¡ių skolų nebuvo siekiama iÅ¡ieÅ¡koti.Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir VMI), atlikusi UAB „JOFA“ pelno už 2009 - 2012 m., pridėtinės vertės mokesčio už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. ir gyventojų pajamų mokesčio už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimÄ , 2015 m. rugpjūčio 10 d. surašė patikrinimo aktÄ , kuriame apskaičiavo papildomai mokėtino pelno mokesčio – 126 697,75 Eur bei pridėtinės vertės mokesčio – 65 950,83 Eur, kadangi skolos ieÅ¡kovei, kurios pripažintos beviltiÅ¡komis, buvo nuraÅ¡ytos į sÄ naudas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių mokesčių apskaičiavimÄ , deklaravimÄ bei sumokėjimÄ , reikalavimus.

Neteisėtu skolų bendrovei nuraÅ¡ymu taip pat buvo pažeistos ir ieÅ¡kovės bei jos kreditorių teisės ir interesai, kadangi didžioji dalis nuraÅ¡ytų skolų buvo susijusių su atsakovais įmonių skolos.Skolos ieÅ¡kovei atsirado teiktų paskolų susijusiems su atsakovais juridiniams asmenims pagrindu. Å ios paskolos buvo iÅ¡duodamos be jokio prievolės užtikrinimo, paskolos suteiktos įmonėms, neturinčioms jokio turto, nevykdančioms veiklos bei neteikiančioms Juridinių asmenų registrui bÅ«tinų dokumentų, palÅ«kanos ieÅ¡kovei mokamos nebuvo, nėra duomenų, patvirtinančių, jog buvo reikalaujama grÄ Å¾inti iÅ¡duotas paskolas.

Be to, palyginus ieÅ¡kovės bankroto iÅ¡kėlimo metu turimo turto vertę bei finansinių įsipareigojimų sumÄ su neteisėtai pripažintomis beviltiÅ¡komis ir nuraÅ¡ytomis į sÄ naudas skolomis, matyti, jog neteisėtas ginčo skolų nuraÅ¡ymas bei atsisakymas nuo jų iÅ¡ieÅ¡kojimo turėjo tiesioginės įtakos ieÅ¡kovės nemokumui, kuris sÄ lygojo bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ .Atsakovė žinojo, jog įmonė iÅ¡ankstinius mokėjimus atlieka bei paskolas iÅ¡duoda susijusioms įmonėms, taip pat privalėjo žinoti, jog susijusių su atsakovais įmonių skolos bendrovei nuraÅ¡omos neteisėtai, neįtraukus Å¡ių skolų į pajamas, netgi nesiėmus priemonių Å¡ioms skoloms iÅ¡siieÅ¡koti, kadangi atsakovai yra tarpusavyje susiję, turi susilaukę vaikų bei bendrai valdo keletÄ Norvegijos Karalystėje registruotų įmonių.

Atsakovai veikė savo naudai, tyčia pažeidė ieÅ¡kovės interesus ir buvo jai nelojalÅ«s. Atsakovų veiksmai bei jų seka, kai iÅ¡ankstiniai mokėjimai, pagaminta produkcija, paskolos buvo suteikiamos neturinčioms turto bei neveikiančioms su atsakovais susijusioms įmonėms, Å¡ių skolų eilę metų nebuvo bandoma susigrÄ Å¾inti, o po to buvo nuraÅ¡omos pažeidžiant teisės aktuose nustatytÄ tvarkÄ , parodo, jog atsakovai buvo nesÄ Å¾iningi įmonės ir jos kreditorių atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino - solidariai iš atsakovų ieškovei priteisė 260 582,78 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. lapkričio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Teismas nustatė, kad 2009 – 2012 m. m. laikotarpiu atsakovo - vienintelio UAB „JOFA“ akcininko M.

T. G. sprendimais buvo pripažintos beviltiškomis ir nurašytos fizinių ir juridinių asmenų skolos įmonei bendrai 2 590 287,62 Eur (8 943 745,12 Lt) sumai: 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 4 – Suomijos įmonės Planar systems INC oy, Norvegijos įmonės Bermingrud Entreprenor, Kremo TE AS, Scandi Pack AS skolos    37 196,27 Eur (128 431,31 Lt) sumai; 2009 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. 5 – Kremo TE AS, Tangen Invest AS, Vogtsgate AS skolos 1 543 473,18 Eur (5 329 304,18 Lt) sumai; 2009 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. 6 – Švedijos įmonės Tangen Fastigheters skola 330 605,57 Eur (1 141 514,90 Lt) sumai; 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 3 – UAB „Stansefabrikken“, J.

R., UAB „ATAS ir CO“ skolos 46 374,72 Eur (160 122,63 Lt) sumai; 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. 4 – Norvegijos įmonės Lino Entreprenor AS, UAB „Blue Wood“, UAB „Blue Investments“ skolos 367 698,51 Eur                          (1 269 589,42 Lt) sumai; 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 3 – Švedijos įmonės Daslands Resort AB, Švedijos įmonės UNI-NOR HOLDING ABBOX, Ispanijos įmonės LA GAJA DE CANARIAS, Vokietijos asmens M.

R., Norvegijos asmens advokato J. S. skolos 194 518,03 Eur (671 631,87 Lt) sumai; 2012 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 3 – Å vedijos įmonės GOLFBO Fastighets AB skola 70 421,34 Eur (243 150,81 Lt) sumai. Ä® ieÅ¡kovės pajamas nebuvo įtraukta 2009 – 2011 m. akcininko sprendimais į sÄ naudas nuraÅ¡ytų 8 412 040,37 Lt suma, tačiau buvo įtraukta likusi beviltiÅ¡kų skolų 531 704,75 Lt suma. IeÅ¡kovės vardu nėra ir nebuvo įregistruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių. IÅ¡ 8 943 745,12 Lt sumos, kuriÄ ieÅ¡kovė buhalterinėje apskaitoje apskaitė kaip beviltiÅ¡kas skolas, pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMÄ®) 25 straipsnio nuostatas gali bÅ«ti pripažinta leidžiamais atskaitymais 1 124,99 Lt suma.

Todėl likusi suma pripažinta beviltiÅ¡komis skolomis ir nuraÅ¡yta pažeidžiant Å¡io įstatymo 25 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas bei Finansų ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 40 patvirtintų Skolų beviltiÅ¡kumo bei pastangų susigrÄ Å¾inti Å¡ias skolas įrodymo ir beviltiÅ¡kų skolų apskaičiavimo taisykles. IeÅ¡kovė yra susijusi su Lietuvos ir užsienio įmonėmis per atsakovus, jie turi bendrus vaikus, t. y. susijusi su UAB „Blue Investments“, UAB „Blue Wood“, Dalslands Resort AB         100 proc. akcijų valdo atsakovas, o GOLFBO Fastighets AB 100 proc. akcijų valdo UNI-HOR Holding AB, kurios 100 proc. akcijų priklauso Tangens fastigheter AB, kurios vienintelis akcininkas yra atsakovas.

Atsakovė valdo įmones Kremo Te AAS, Lino Entreprenor AS bei Tangen Invest AS.Laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2012 m., kai įmonės vadove buvo atsakovė, o akcininku -atsakovas, buvo daromi, kaip vėliau ir buvo nustatyta VMI patikrinimo metu, mokesčių mokėjimo pažeidimai, neteisėtai buvo pripažintos beviltiškomis ir nurašytos fizinių ir juridinių asmenų, susijusių su atsakovais, skolos įmonei, dėl ko papildomai apskaičiuota sumokėti 126 697,75 Eur pelno mokesčio ir 65 950,83 Eur PVM, delspinigiai ir baudos.

Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „JOFA“ netinkamai vedė buhalterinę apskaitÄ ir netinkamai vykdė mokestines pareigas. Atsakovas kaip akcininkas elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes suteikė su atsakovais susijusioms įmonėms paskolas, teikė joms produkcijÄ , neįtraukė į įmonės pajamas susijusių bei kitų asmenų skolų įmonei, nesiėmė priemonių Å¡ioms skoloms iÅ¡ieÅ¡koti, taip pat Å¡ias skolas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, pripažino beviltiÅ¡komis bei nurašė į sÄ naudas.

Skolas nuraÅ¡ius, įmonė prarado teisę iÅ¡ skolininkų Å¡ias skolas iÅ¡ieÅ¡koti. Atsakovė kaip buvusi įmonės vadovė veikė neteisėtai, pažeisdama įmonės vadovui bÅ«dingÄ Ä¯monės Å«kinės veiklos kontrolę, žinojo, jog įmonė paskolas suteikia ir iÅ¡ankstinius mokėjimus atlieka susijusioms įmonėms, bÅ«dama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , ji privalėjo žinoti, jog su atsakovais susijusių įmonių skolos nuraÅ¡omos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, neįtraukiant jų į įmonės pajamas, bei nesiėmus priemonių skoloms iÅ¡ieÅ¡koti (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABÄ®) 37 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 7, 8, 12 dalys, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis 1 dalis, PMÄ® 25 straipsnis).

Teismas konstatavo, kad atsakovų neteisėtais veiksmais ieÅ¡kovės turtas buvo sumažintas nuraÅ¡ytų skolų suma, įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai, tokie veiksmai sÄ lygojo įmonės nemokumo atsiradimÄ bei bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , dėl to atsirado įmonei žala. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad yra visos įstatyme nustatytos sÄ lygos atsakovų civilinei atsakomybei taikyti CK 2.50 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnio    7 dalis, 6.246–6.249 straipsniai).Žala laikyta atsiradusia dėl bendrų vienas su kitu susijusių atsakovų nesÄ Å¾iningų veiksmų, o iÅ¡skirti vieno ar kito atsakovų konkrečius veiksmus, galėjusius nulemti tam tikros žalos atsiradimÄ , negalima, dėl to teismas sprendė, kad atsakovai yra atsakingi solidariai.

Nors teismas ir nenustatė, jog atsakovai veikė turėdami bendrÄ tikslÄ padaryti žalos, tačiau jie prisidėjo prie žalos atsiradimo, neįrodinėjo, jog žala nėra bendra.Kadangi ieÅ¡kovės skolininkai Dalsland Resorts AB – iÅ¡registruota dėl bankroto, GOLFBO Fastighets AB iÅ¡kelta bankroto byla, Tangen Ivest AS yra nemoki, Kremo Te AS yra moki, tačiau jos įsiskolinimai ieÅ¡kovei balansuose neatvaizduotas, tai reiÅ¡kia, kad tarpusavio prievolės yra pasibaigusios. Lino Entreprenor AS iÅ¡kelta bankroto byla, Vogtsgate 12 AS – iÅ¡kelta bankroto byla, HARALD HARFAGRESGATE 1-5 AS yra bankrutavęs ir iÅ¡registruotas 2015 m., kiti smulkÅ«s skolininkai yra bankrutavę, visi debitoriniai įsiskolinimai nuraÅ¡yti kreditorių sprendimu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai bei aplinkybę, kad ieÅ¡kovės bankroto byloje teismo iÅ¡ viso patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro bendrÄ 260 582,78 Eur sumÄ , kuri yra ženkliai mažesnė nei bankroto administratorės praÅ¡oma priteisti neteisėtai nuraÅ¡ytų skolų suma, atlygintinos žalos dydį sumažino iki teismo patvirtintų ieÅ¡kovės kreditorių reikalavimų sumos. Pažymėjo, jog administravimo iÅ¡laidos nepriskirtinos įmonės valdymo organo (dalyvio) neteisėtų veiksmų rezultatams.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo teisiniai argumentai Atsakovai M. T. G. ir L. P. (toliau ir – apeliantai) apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimÄ panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovei L. P.: atsakovė nėra priėmusi nė vieno sprendimo, kuriuo remiantis bÅ«tų pripažintos beviltiÅ¡komis debitorinės skolos ir tokios skolos bÅ«tų nuraÅ¡ytos. Atsakovės civilinė atsakomybė pagrįsta remiantis deklaratyviais teiginiais, kad abu atsakovai tarpusavyje yra susiję, nes turi bendrus vaikus bei bendrai valdo keletÄ Norvegijos Karalystėje esančių bendrovių, kurių skolos, ieÅ¡kovės vertinimu, buvo neteisėtai nuraÅ¡ytos, taip pat, jog atsakovė nesiėmė priemonių skoloms iÅ¡ieÅ¡koti.Dėl atsakovo M.

T. G. civilinės atsakomybės: pirmosios instancijos teismas nevertino, jog atsakovo, kaip vienintelio akcininko sprendimuose dėl gautinų skolų nuraÅ¡ymo (buhalterine ir apskaitos prasme) yra nurodyta, kad skolos nuraÅ¡omos atsižvelgiant į tai, jog nėra galimybių Å¡ias skolas susigrÄ Å¾inti. Atsakovas nėra atlikęs jokio veiksmo, kuriuo jis bÅ«tų atsisakęs skolų susigrÄ Å¾inimo iÅ¡ skolininkų, jeigu tokios galimybės bÅ«tų buvusios.  VMI patikrinimo akte (kuriuo iÅ¡ esmės vieninteliu rėmėsi pirmosios instancijos teismas) nėra padaryta iÅ¡vadų ar tyrimų dėl atsakovų veiksmų bei jų civilinės atsakomybės, kadangi jame buvo tiriami ir nagrinėjami mokestiniai klausimai.

Skolų pripažinimas beviltiÅ¡komis neatima teisės iÅ¡ ieÅ¡kovės kreiptis į teismÄ dėl skolų iÅ¡reikalavimo, nes VMI mokestinio tyrimo metu tokio pobÅ«džio klausimai nebuvo spręsti.Vienos įmonės paskolų suteikimas kitai įmonei nėra neteisėta veikla. Aplinkybė, kad įmonės galimai yra susijusios, nesudaro pagrindo teigti, jog paskolų suteikimas jau nuo jų iÅ¡davimo momento yra neteisėtas veiksmas. Teismas darė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog buhalterinis skolų nuraÅ¡ymas jų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ daro neįmanomu, nes negalioja joks atsisakymas nuo teisės kreiptis į teismÄ .

IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme atsakovai neneigė ir neginčijo aplinkybės, jog ieÅ¡kovė teikė paskolas, atlikinėjo iÅ¡ankstinius mokėjimus bei avansu teikė pagamintÄ produkcijÄ susijusioms su atsakovais įmonėms.PMÄ® 25 straipsnio 4 dalies nuostata imperatyviai draudė pripažinti beviltiÅ¡komis bei nuraÅ¡yti skolas, kai skolininkas ir kreditorius yra susiję asmenys.

BÅ«tina sÄ lyga skoloms pripažinti beviltiÅ¡komis – skolos turi bÅ«ti įtrauktos į mokesčio mokėtojo (UAB „JOFA“) pajamas. Minėtus reikalavimus privalėjo vykdyti atsakovė, nes skolų nuraÅ¡ymo metu bÅ«tent ji ėjo ieÅ¡kovės vadovės pareigas ir buvo atsakinga už tinkamÄ Ä¯statymų reikalavimų įgyvendinimÄ , ji turėjo pareigÄ prieÅ¡ nuraÅ¡ant skolas imtis priemonių jas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkų, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Atsakovė privalėjo aktyviais veiksmais užkirsti keliÄ neteisėtam skolų nuraÅ¡ymui, tačiau Å¡ios pareigos nevykdė ir savo neteisėtu veikimu ieÅ¡kovei sukėlė žalÄ (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, jog atsakovė nepriėmė nė vieno sprendimo, neatleidžia jos nuo civilinės atsakomybės.VMI patikrinimo akte bei sprendimuose atliktas mokestinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., kai ieÅ¡kovei vadovavo atsakovė. Todėl, patikrinimo laikotarpiu konstatavus mokestinius pažeidimus, taip pat pripažintina, jog juos padarė už tinkamÄ buhalterinės apskaitos organizavimÄ atsakinga atsakovė.IÅ¡ dalies sutiktina su atsakovų apeliacinio skundo argumentu, jog buhalterinis skolų nuraÅ¡ymas pats savaime jų iÅ¡ieÅ¡kojimo nedaro neįmanomu Tačiau Å¡iuo atveju atsakovai ne tik siekė atlikti skolų nuraÅ¡ymÄ buhalterinėje apskaitoje, bet ir panaikinti susijusių įmonių prievoles grÄ Å¾inti skolas ieÅ¡kovei.Bankroto administratorė yra laisva pasirinkti alternatyvų bankrutuojančios bendrovės pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ â€“ žalos atlyginimÄ .

Todėl atmestini atsakovų teiginiai, jog bankroto administratorė privalėjo imtis priemonių dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ debitorių, įskaitant ir su atsakovais susijusias įmones.IeÅ¡kovė BUAB „JOFA“ (toliau ir – apeliantė) apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimÄ padidinant iÅ¡ atsakovų solidariai ieÅ¡kovės naudai priteistinÄ Å¾alos atlyginimÄ iki 364 783,81 Eur, priteisti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:2015 m. vasario 10 d. ieÅ¡kovės kreditorių susirinkimo metu patvirtinti 29 000 Eur (plius PVM) administratorės atlyginimas ir 5 000 Eur (plius PVM) suma administravimo iÅ¡laidoms padengti. Taip pat kreditoriai skyrė administratorei 20 proc. dydžio premijÄ nuo nuginčytų ir iÅ¡ieÅ¡kotų sandorių sumų, nuo iÅ¡ieÅ¡kotų iÅ¡ skolininkų skolų sumų ir kitų lėšų vykdant bankroto procedÅ«rÄ . Todėl, įvertinus bankroto administratorei priklausančiÄ premijÄ â€“ 52 116,55 Eur bei bankroto administravimui skirtas lėšas (įskaitant PVM), visa bankroto administratorei mokėtina suma sudaro 104 201,03 Eur.Teismas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė priteisti bankroto administravimo iÅ¡laidų sumÄ â€“ 104 201,03 Eur, kadangi ieÅ¡kovės nemokumas ir bankrotas buvo sÄ lygoti atsakovų neteisėtais veiksmais padarytos žalos. 2009 m. atsakovui pripažinus beviltiÅ¡komis ir nuraÅ¡ius 6 599 250,39 Lt dydžio susijusių įmonių skolas, ieÅ¡kovės nuosavas kapitalas tapo neigiamas, o trumpalaikiai įsipareigojimai bei per vienerius metus mokėtinos sumos ženkliai virÅ¡ijo turimo turto dydį.

Tokia ieÅ¡kovės bÅ«sena tęsėsi iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo (2014 m.). Ä®BÄ® 36 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo iÅ¡laidos, kurios mokamos iÅ¡ įmonės visų rÅ«Å¡ių lėšų. Todėl neįtraukus Å¡ių iÅ¡laidų į ieÅ¡kovės priteistinÄ patirtÄ Å¾alÄ , nepagrįstai sumažėtų kreditorių teisė atgauti savo reikalavimų patenkinimÄ , nes kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti liktų 156 381,75 Eur suma.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio    1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK                320 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi UAB „JOFA“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“. Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovė L. P. ieškovės direktore buvo nuo 2002 m. lapkričio 25 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d. Atsakovas M. T. G. nuo 2000 m. lapkričio 24 d., t. y. nuo UAB „JOFA“ įregistravimo viešame registre buvo vienintelis bendrovės akcininkas, o nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2014 m. vasario 10 d. ir direktorius.

IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl žalos, padarytos atsakovų veiksmais 2009 – 2012 m. laikotarpiu pripažinus beviltiÅ¡komis susijusių fizinių ir juridinių asmenų skolas ieÅ¡kovei bendrai 2 590 287,62 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisdamas 260 582,78 Eur sumÄ , kuri sudaro ieÅ¡kovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumÄ . Su tokiu teismo sprendimu atsakovai nesutinka visiÅ¡kai, ieÅ¡kovė – iÅ¡ dalies.Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.IeÅ¡kovės apeliacinis skundas netenkinamas.

Atsakovų apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Dėl skolų pripažinimo beviltiÅ¡komis ir nuraÅ¡ymo IÅ¡ ieÅ¡kinio ir skundžiamo sprendimo matyti, kad ieÅ¡kovė ir pirmosios instancijos teismas patirtÄ Å¾alÄ kildino, be kita ko, iÅ¡ ginčo skolų pripažinimo beviltiÅ¡komis ir jų nuraÅ¡ymo pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių mokesčių apskaičiavimÄ , deklaravimÄ bei sumokėjimÄ , reikalavimus, o taip pat iÅ¡ to, kad skolos nebuvo įtrauktos į įmonės pajamas bei nesiimta priemonių Å¡ioms skoloms iÅ¡ieÅ¡koti.

Teismas konstatavo, kad įmonė, nuraÅ¡ius skolas, prarado teisę iÅ¡ skolininkų Å¡ias skolas iÅ¡ieÅ¡koti.Atsakovai, kvestionuodami skundžiamÄ sprendimÄ , teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog egzistuoja visos sÄ lygos jų civilinei atsakomybei kilti. Savo pozicijÄ grindžia aplinkybėmis, jog atsakovė L. P. nėra priėmusi nė vieno sprendimo, kurio pagrindu debitorinės skolos bÅ«tų pripažintos beviltiÅ¡komis bei nuraÅ¡ytos, teismas nevertino, jog skolų pripažinimas beviltiÅ¡komis ir nuraÅ¡ymas neeliminuoja galimybės susigrÄ Å¾inti kreipiantis į teismÄ dėl jų iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų skunde nurodomais argumentais, kad skolų pripažinimas beviltiÅ¡komis, jų nuraÅ¡ymas, nors ir pažeidžiant mokestinius santykius reglamentuojančias teisės normas, savaime dar negali bÅ«ti pagrindu civilinės atsakomybės taikymui atsakovų atžvilgiu. VMI 2015 m. rugpjūčio 10 d. patikrinimo akte, be kita ko, konstatuota, jog skolų nuraÅ¡ymo metu buvo pažeista PMÄ® 25 straipsnio 4 dalis, kurioje numatoma, jog įstatymo nuostatos, reglamentuojančios beviltiÅ¡kų skolų nuraÅ¡ymÄ netaikomos tais atvejais, kai skolininkas ir kreditorius yra susiję asmenys arba jais tapo mokestiniu laikotarpiu, einančiu po to mokestinio laikotarpio, kurį skola buvo pripažinta beviltiÅ¡ka ir įtraukta į leidžiamus atskaitymus.

Taip pat nurodoma, kad į 2009-2011 m. m. pajamas nebuvo įtraukta 8 412 040,37 Lt suma, dėl ko įmonė neturėjo teisės Å¡ios sumos pripažinti beviltiÅ¡komis skolomis ir traukti jas į leidžiamus atskaitymus apskaičiuojant pelno mokestį, o 530 579,76 Lt suma buvo įtraukta į pajamas, tačiau negali bÅ«ti pripažinta beviltiÅ¡kų skolų leidžiamu atskaitymu apskaičiuojant pelno mokestį (PMÄ® 25 straipsnio 1 dalis). Å iame kontekste pažymėtina, kad ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė prašė priteisti žalÄ skolų pagal suteiktas paskolas, iÅ¡ankstinius mokėjimus, prekes pavidalu.

Taigi, nors iš VMI patikrinimo akto matyti ir tai, jog VMI apskaičiavo įmonei papildomus mokesčius, ieškovė atsiradusios žalos nekildina iš tokių papildomai apskaičiuotų mokesčių, todėl jie nagrinėjamu atveju neturi reikšmės sprendžiant dėl žalos atsiradimo ir jos dydžio.Šalys neginčija aplinkybės, jog UAB „JOFA“ beviltiškomis pripažintų skolų debitoriai iš esmės buvo su atsakovais susiję asmenys, todėl skolos, kaip konstatuota VMI akte, negalėjo būti pripažintos beviltiškomis.

Tačiau skolų pripažinimas beviltiÅ¡komis ir jų nuraÅ¡ymas pažeidžiant mokestinėse teisės normose nustatytÄ tvarkÄ per se (liet. savaime) dar nereiÅ¡kia, dėl tokio skolų nuraÅ¡ymo tvarkos pažeidimo kilo teisinės pasekmės žalos atlyginimo prasme, nes dėl to nei realiai sumažėjo įmonės turtas, nei įmonė prarado turtines teises skolininkų atžvilgiu (apie tai – žemiau nutartyje). Tas pat pasakytina ir apie beviltiÅ¡kų skolų (ne)įtraukimÄ Ä¯ pajamas, nes Å¡i aplinkybė, nors ir yra reikÅ¡minga finansinėje atskaitomybėje nustatant leidžiamus atskaitymus pelno mokesčio apskaičiavimui (t.y.mokestine prasme), taip pat nereiÅ¡kia, kad įmonės turto apimtis realiai sumažėja.

Kitaip tariant, beviltiÅ¡kų skolų (jei jos iÅ¡ tikrųjų beviltiÅ¡kos, o bÅ«tent tai Å¡iuo atveju iÅ¡ esmės ir teigia pati ieÅ¡kovė nurodydama, kad skolų iÅ¡ieÅ¡koti galimybių faktiÅ¡kai nėra) atspindėjimas finansinėje atskaitomybėje nereiÅ¡kia, jog jos realiai padidina įmonės turtÄ , ir prieÅ¡ingai – jų nuraÅ¡ymas įmonės turimo turto realiai nesumažina. Taigi, atliekant minėtas buhalterines operacijas, atsakovai pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių mokesčių apskaičiavimÄ , deklaravimÄ bei sumokėjimÄ , reikalavimus, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad Å¡ie pažeidimai realiai padarė žalÄ Ä¯monei ar jos kreditoriams.

Dėl paminėtų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad nuraÅ¡ytų skolų (ne)įraÅ¡ymas finansinės atskaitomybės dokumentuose nesukėlė ieÅ¡kovės patirtos žalos, dėl kurios atyginimo ji kreipėsi nagrinėjamoje byloje. Dėl prievolės pabaigos pripažinus skolas beviltiÅ¡komis ir jų nuraÅ¡ymoPirmosios instancijos teismas, kaip minėta, konstatavo, kad ginčo skolas nuraÅ¡ius, ieÅ¡kovė prarado teisę iÅ¡ skolininkų Å¡ias skolas iÅ¡ieÅ¡koti, t. y. kad skolų nuraÅ¡ymas jų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ daro negalimu.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia iÅ¡vada yra neteisinga ir nepagrįsta. Prievolės pasibaigia tik CK Å¡eÅ¡tosios knygos I dalies IX skyriuje nustatytais pagrindais, tarp kurių nėra numatomas skolos pripažinimas beviltiÅ¡ka bei jos nuraÅ¡ymas. Skolos pripažinimo beviltiÅ¡ka instituto tikslas yra mokestinis, leidžiantis nustatyti pelno mokesčio mokėtojo, gyventojų pajamų mokesčio mokėtojo ar asmens, apmokestinamojo pridėtinės vertės mokesčiu, skolų arba jų dalies bei pastangų susigrÄ Å¾inti tas skolas beviltiÅ¡kumÄ , jas eliminuojant tik iÅ¡ bendrovės finansinės atskaitomybės duomenų.

Todėl kreditoriui skolas pripažinus beviltiÅ¡komis ir savo atskaitomybės dokumentuose jas nuraÅ¡ius, skolininko prievolė jas grÄ Å¾inti dėl to savaime neiÅ¡nyksta. Nors ieÅ¡kovė atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundÄ , nurodydama į Kauno apygardos teismo civilinę bylÄ Nr. B2-1797-230/2014, teigia prieÅ¡ingai, tačiau pažymėtina, jog toje byloje teismo iÅ¡vada dėl pasibaigusios prievolės buvo padaryta esant Å¡alių susitarimui (CK 6.125 straipsnis), o tai nagrinėjamoje byloje nekonstatuotina.Dėl atsakovų civilinės atsakomybėsIeÅ¡kinys be jau paminėto skolų nuraÅ¡ymo kaip žalos atsiradimo pagrindo buvo grindžiamas ir kitais nesÄ Å¾iningais atsakovų veiksmais – žalingų sandorių (paskolos, iÅ¡ankstiniai mokėjimai, prekių pardavimas) sudarymu, nesiėmimu priemonių iÅ¡ieÅ¡koti skolas.

Taigi, atsakomybė Å¡iais motyvais kildinama ne už neigiamÄ ekonominį ieÅ¡kovės valdymo organų veiksmų rezultatÄ (skolas pripažįstant beviltiÅ¡komis ir jas nuraÅ¡ant), bet už jų veiksmų sprendimo priėmimo metu teisėtumÄ â€“ ar sudarant sandorius buvo galima pagrįstai ir sÄ Å¾iningai tikėti, kad jie yra naudingi bendrovei, t. y. įvertintas santykis tarp tikėtinos jų naudos ir galimos žalos, ar jie nebuvo akivaizdžiai ekonomiÅ¡kai nenaudingi.Atsižvelgiant į vadovo atliekamų pareigų ir vykdomų funkcijų pobÅ«dį, jam atsakomybė gali kilti trimis savarankiÅ¡kais pagrindais – pažeidus imperatyviÄ sias įstatymo nuostatas, CK     2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas ar priėmus netinkamÄ verslo sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018).Bendrovės vadovas yra saistomas pareigų, reglamentuotų CK, ABÄ® ir specialiuosiuose įstatymuose, o Å¡ių pareigų netinkamas vykdymas lemia vadovo civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas.

Vadovo civilinės atsakomybės konstatavimui bÅ«tina savarankiÅ¡kai nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovė neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovė kalta. Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdama iÅ¡vengti atsakomybės, remdamasi kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovė.Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti iÅ¡imtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), ir Å¡ių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK   2.87 straipsnio 7 dalį.

Spręsdamas dėl atsakovės atsakomybės, pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadas ir tuo pagrindu, jog ji veikė neteisėtai, pažeisdama įmonės vadovui bÅ«dingÄ Ä¯monės veiklos kontrolę, žinodama, kad įmonė paskolas suteikia ir iÅ¡ankstinius mokėjimus atlieka susijusioms įmonėms, bÅ«dama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , pažeidė jÄ reglamentuojančius teisės aktus bei nesiėmė priemonių ginčo skoloms iÅ¡ieÅ¡koti. Å iais aspektais teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su teismo iÅ¡vadomis.Remiantis CK 2.87 straipsniu, valdymo organo narys turi veikti sÄ Å¾iningai, protingai, rÅ«pestingai ir lojaliai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu.

Å iuo atveju atsakovė - ieÅ¡kovės vadovė, suteikdama dideles paskolas, atlikdama iÅ¡ankstinius mokėjimus su atsakovais susijusioms bendrovėms nevertinant pastarųjų finansinės bÅ«klės, iÅ¡ jų kai kurios ne tik neturėjo turto, bet faktiÅ¡kai nevykdė veiklos ir neteikė duomenų juridinių asmenų registrui (UAB „BLue Wood“, UAB „Blue Investments“), be paskolų grÄ Å¾inimo užtikrinimo, veikė akivaizdžiai virÅ¡ijant protingos Å«kinės komercinės rizikos ribas.

Kaip minėta, aplinkybės, kad sandoriai buvo sudaromi su susijusiais asmenimis Å¡alys neginčija. Taip pat neginčijamos pirmosios instancijos teismo nurodytos faktinės aplinkybės, kad didelė dalis skolininkų yra bankrutavusios įmonės, iÅ¡ieÅ¡koti įsiskolinimų realiai nėra galimybės. Byloje nėra duomenų, kad pagal minėtus sandorius anksčiau buvo imtasi bent kokių nors priemonių, jog prievolės bÅ«tų įvykdytos. Tokie, o ir vėlesni veiksmai - skolas, kylančias iÅ¡ Å¡ių sandorių pripažįstant beviltiÅ¡komis ir jas nuraÅ¡ant, suponuoja tikėtinÄ iÅ¡vadÄ apie kryptingÄ ir sistemingÄ tiek sandorių sudarymo metu, tiek vėliau žalingÄ (ne)veikimÄ Ä¯monės ir jos kreditorių atžvilgiu, tačiau galimai naudingÄ , turint galvoje įmonių sÄ sajumÄ , abiems artimais ryÅ¡iais susijusiems atsakovams.

Pažymėtina, kad atsakovė/ai ir neteikė įrodymų ar bent įtikinamų argumentų, jog įmonės atžvilgiu paskolų suteikimo, iÅ¡ankstinių mokėjimų metu buvo veikiama sÄ Å¾iningai iÅ¡ esmės arba tokie veiksmai galėtų bÅ«ti pateisinami bent verslo sprendimais pamatuotos rizikos rėmuose (CPK 178 str.). Tuo tarpu atsakovės elgesio visumos vertinimas suponuoja akivaizdų pagrindÄ prieÅ¡ingoms iÅ¡vadoms apie fiduciarinių įmonės vadovo pareigų elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimÄ (CPK 185 str.).

Nurodytų pareigų netinkamas vykdymas lemia juridinio asmens organo (vadovo) civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį – juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Å¡iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti atsakovės L. P. kaip UAB „JOFA“ vadovės neteisėti veiksmai, t. y.

CK 2.87 straipsnyje nustatytų pareigų pažeidimas, sÄ lygojo atsiradusiÄ bendrovės žalÄ sumažėjusiu įmonės turtu, dėl ko Å¡i neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su savo kreditoriais. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama bÅ«tinybė sprendžiant ginčus dėl įmonių vadovų ir (ar) dalyvių atsakomybės atskirti Å¡ių dviejų subjektų kompetencijÄ ir atsakomybės pagrindus. Bendrovės dalyvis neatsako už valdymo organams priskirtų pareigų pažeidimÄ (nebent bÅ«tų konstatuota, kad jis yra de facto (faktinis) vadovas) ir prieÅ¡ingai: bendrovės vadovas neatsako už veiksmus, kurie priskirti dalyvių kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Akcininko atsakomybė, kitaip nei valdymo organo nario atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, pagal bendrÄ jÄ taisyklę yra ribota. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, iÅ¡skyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis: kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jei akcininkai nevykdė valdymo funkcijos, tačiau pažeidė bendrÄ jÄ sÄ Å¾iningumo pareigÄ , piktnaudžiavo ribota atsakomybe, ir Å¡ie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai, atsakomybė akcininkui taikytina pagal CK 2.50 straipsnio       3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Nustatant nesÄ Å¾iningus juridinio asmens dalyvio (akcininko) veiksmus atsižvelgiama į bendrÄ sÄ Å¾iningumo principÄ (CK 1.5 straipsnis), nes, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sÄ Å¾iningumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-147/2009). Juridinio asmens dalyvis laikytinas sÄ Å¾iningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimÄ vykdyti savo prievoles, be to, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės, svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realiÄ galimybę daryti įtakÄ juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2014).Atsakovas yra ieÅ¡kovės vienintelis akcininkas.

Kartu jis buvo susijusių juridinių asmenų, su kuriais buvo sudaromi ieÅ¡kinyje nurodyti sandoriai, savininkas, akcininkas ar dalyvaujantis įmonės valdyme per kitÄ juridinį asmenį, todėl jam turėjo bÅ«ti žinoma Å¡ių asmenų finansinė padėtis bei galimybės įvykdyti įsipareigojimus ieÅ¡kovei. Žinodamas apie per ne vienerius metus teikiamas Å¡ioms bendrovėms dideles paskolas, iÅ¡ankstinius mokėjimus, jis ne tik nesiėmė jokių veiksmų bendrovės vadovės tokiems veiksmams užkardyti ar spręsti dėl vadovės tinkamumo, inicijuoti skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir pan., o po to laikotarpiu nuo 2009 iki 2012 m. priėmė vienintelio akcininko sprendimus pripažinti skolas beviltiÅ¡komis.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nurodytų aplinkybių visumos vertinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad taip pat ir atsakovas ieÅ¡kovės atžvilgiu elgėsi ne tik neapdariai, bet, labai tikėtina, ir sÄ moningai nesÄ Å¾iningai, nors jis, bÅ«damas UAB „JOFA“ akcininku, privalėjo veikti iÅ¡imtinai bendrovės interesais. Tokie jo veiksmai taip pat vertintini kaip neteisėti bei lėmę UAB „JOFA“ ir kreditoriams atsiradusiÄ Å¾alÄ (CK 6.246 straipsnis). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl atsakovų solidariosios atsakomybės. Atsižvelgiant į CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nuostatas bei aplinkybę, kad UAB „JOFA“ iÅ¡ esmės dėl atsakovų sudarytų sandorių nenaudingumo ir lėšų stygiaus negali įvykdyti savo prievolių kreditoriams ir dėl juridinio asmens vadovės, ir dėl akcininko nesÄ Å¾iningų veiksmų, atsakovas atsako subsidiariai.

Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡iuo aspektu pakeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).Dėl bankroto administravimo iÅ¡laidų priteisimoPirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad BUAB „JOFA“ bankroto byloje teismo iÅ¡ viso patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro bendrÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 260 582,78 Eur sumÄ , kuri yra ženkliai mažesnė nei nuraÅ¡ytų skolų suma, teismas atlygintinos žalos dydį sumažino iki teismo patvirtintų ieÅ¡kovės kreditorių reikalavimų sumos.

Taip pat atkreipė dėmesį, jog administravimo iÅ¡laidos nepriskirtinos įmonės valdymo organo (dalyvio) neteisėtų veiksmų rezultatams. IeÅ¡kovė savo apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė priteisti bankroto administravimo iÅ¡laidų sumÄ â€“ 104 201,03 Eur. Nagrinėjamu atveju apeliacinių skundų motyvais teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieÅ¡kovės patirtos žalos dydis turi bÅ«ti siejamas su ieÅ¡kovės bankroto byloje patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma.

Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju atsakovų padaryta žala yra susijusi tik su tuo, kad ieÅ¡kovės turtas ženkliai sumažėjo ir negali bÅ«ti panaudotas kreditorių finansiniams reikalavimams, patvirtintiems ieÅ¡kovės bankroto byloje, patenkinti.Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. IeÅ¡kovės apeliacinio skundo reikalavimas priteisti bankroto administravimo iÅ¡laidas yra naujas. Tai, kad ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo eigoje pateikė iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ 2015 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkimo protokolo, kuriame spręsta dėl administravimo iÅ¡laidų, nepaneigia, kad ieÅ¡kinyje ji nenurodė argumentų dėl priteistinų bankroto administravimo iÅ¡laidų ir jų priteisti neprašė.

Taigi, Å¡iuo argumentu nurodomos naujos aplinkybės, ieÅ¡kovė formuluoja naujÄ bylÄ nagrinėjusio teismo procesinio sprendimo peržiÅ«rėjimo pagrindÄ , o tai apeliacinės instancijos teisme nėra galima.Apibendrinant teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmososios instancijos teismas iÅ¡ esmės pagrįstai tenkino ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies. Tačiau, kaip minėta, nepagrįstai nustačius ne subsidiariÄ , o solidariÄ atsakovų atsakomybę, skundžiamas sprendimas pakeičiamas.              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a :

             Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta solidari M. T. G. (M. T. G.) ir L. P. atsakomybė, pakeisti, nustatant, kad atsakovo M. T. G. (M. T. G.) atsakomybė yra subsidiari. KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .             Teisėjai                                                                                                                     Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                                   Konstantinas Gurinas                                                                                                                                                                                                                                                                     Alvydas PoÅ¡kus