2018-05-09 Nr. AB-9325-3-63-3-00385-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2292-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00385-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 25 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos AVPK areštinėje nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. kovo 17 d. buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Sanitarinis mazgas nuo likusios kameros dalies atskirtas tik 1,5 m aukščio pertvara (nėra įrengtas atskiroje patalpoje su atskira oro šalinimo sistema), kameroje tvyrojo blogas kvapas, kameros langas atsidarė tik 5 cm, langai nepermatomi (matiniai), šviesa į kamerą beveik nepatenka, negalėjo kvėpuoti grynu oru. Visą laiką buvo filmuojamas, todėl buvo pažeistas jo privatumas. Nežmoniškos gyvenimo sąlygos žemino jo orumą, sukėlė nepatogumų.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka, todėl prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad pareiškėjas areštinėje laikytas nuo 2017 m. kovo 14 d., 17.58 val., iki 2017 m. kovo 17 d., 7.51 val., kameroje Nr. 5, kurioje buvo vienas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento 2016 m. balandžio 4 d., 2016 m. spalio 6 d., 2017 m. vasario 24 d. atliktuose patikrinimuose nėra konstatuota jokių higienos normų pažeidimų. Patikrinimų metu nustatyta, kad visose areštinės patalpose yra natūralus apšvietimas, įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema, galimybė išvėdinti patalpas per atidaromus langus. Sanitarinio mazgo zona nuo gyvenamosios patalpos atskirta visiškai, su varstomomis durimis, be to, pareiškėjas kameroje laikytas vienas. Vaizdo stebėjimo kameros įrengtos teisėtai ir tokiu būdu, kad sanitarinio mazgo patalpa nebūtų stebima. Pareiškėjas jo laikymo areštinėje metu prašymų ir nusiskundimų nereiškė.

II. 5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas iš Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės viršininko 2017 m. gegužės 3 d. tarnybinio pranešimo Nr. 30-PR2-9425 nustatė, jog pareiškėjas areštinėje laikytas nuo 2017 m. kovo 14 d., 17.58 val., iki 2017 m. kovo 17 d., 7.51 val.

7. Teismas rėmėsi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 ir 7.13 punktais. Taip pat nurodė, kad pagal iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009) 20 punktą policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi higienos norma (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015)) nereglamentuoja sanitarinių mazgų įrengimo reikalavimų.

8. Teismas iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėtų kitų administracinių bylų duomenų (administracinės bylos Nr. I-784-243/2017, Nr. I-846-243/2017 ir kt.) nustatė, jog Klaipėdos AVPK 2016 m. spalio 20 d. darbų pirkimo-pardavimo sutartimi užsakė areštinės patalpų perdarymo (sanitarinių mazgų sienelių paaukštinimo, varstomų durų įrengimo) darbus, kurie turėjo būti baigti iki 2016 m. gruodžio 9 d. Pareiškėjo laikymo areštinėje metu šie darbai jau buvo baigti ir areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios patalpos yra visiškai atskirti 170 cm aukščio atskiriamąja pertvara ir 120 cm aukščio varstomomis durimis (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 29 p.). Pareiškėjas areštinės kameroje laikytas vienas, todėl jo teisė į privatumą naudojantis tualetu negalėjo būti pažeista. Pareiškėjo reikalavimas sanitarinį mazgą įrengti kitoje patalpoje, o ne kameroje, yra nepagrįstas. Teisės aktai nenumato atskiro sanitarinio mazgo įrengimo ir pareiškėjas negali tikėtis išskirtinių sąlygų.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo, iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2016 m. liepos 20 sprendimo Nr. 2R-4788-(9.1-1) nustatė, kad vaizdo duomenų tvarkymas Klaipėdos AVPK atitinka teisės aktų reikalavimus, o iš tarnybinio pranešimo duomenų matyti, jog vaizdo stebėjimo kameros areštinėje įrengtos taip, kad asmens stebėjimas nežemintų žmogaus orumo, o būtent – vaizdo stebėjimas nevykdomas sanitarinio mazgo patalpose. Teismas nenustatė pagrindo netikėti šiais duomenimis. Iš to teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Be to, visiškas privatumas, atsižvelgiant į pareiškėjo teisinį statusą, nėra įmanomas dėl objektyvių priežasčių, absoliutaus privatumo laisvės atėmimo vietoje pareiškėjas negali tikėtis.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, jog kameroje trūko ventiliacijos, gryno oro ir šviesos, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. balandžio 11 d. patikrinimo akto Nr. PA.3-8 (18.4.1.3.12) ir 2016 m. spalio 11 d. patikrinimo akto Nr. PA.3-457 (18.4.1.3.12) nustatė, jog areštinės gyvenamosiose patalpose yra natūralus apšvietimas, galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per varstomus langus, ant kurių iš išorės saugumo sumetimais uždėtos skaidraus plastiko apsauginės uždangos. Teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjo teiginius dėl matinių langų ir ventiliacijos, nes nustatė, kad areštinės kamerose įrengta mechaninė ventiliacija ir vėdinimo sistema. Lango atvėrimo angos dydžio Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja, tačiau, įvertinus tai, jog areštinėje laikomi visuomenei potencialiai pavojingi asmenys, pilnas langų atidarymas nėra įmanomas. Nors patikrinimo aktai surašyti ne ginčo laikotarpiu, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo laikymo sąlygos negalėjo iš esmės pasikeisti, todėl tai paneigė pareiškėjo teiginius dėl jo nurodytų higienos normų pažeidimų. Teismas įvertino ir tą aplinkybę, jog pareiškėjas areštinėje laikytas nepilnas tris paras.

11. Teismas nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pareiškėjo nurodytų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, veiksmų ar neveikimo, laikant pareiškėją areštinėje laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 14 d., 17.58 val., iki 2017 m. kovo 17 d., 7.51 val. Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sąlygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtas, o pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. 12. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

13. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismui skundė kitus aspektus, nei kad teismas išnagrinėjo skundžiamame sprendime. Iš tiesų jis skundėsi dėl to, kad sanitariniame mazge nebuvo atskiros vėdinimo sistemos, kaip to reikalauja Higienos normos 37:2009 20 punktas (toks pažeidimas buvo nustatytas Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I‑1136‑644/2017), taip pat, jog kamerų langai nebuvo skaidraus stiklo, kaip to reikalauja Higienos normos 37:2009 21 punktas, be to, skaidraus plastiko apsauginės uždangos neleidžia į kamerą patekti grynam orui.

14. Mano, kad jo privatumas dėl vaizdo fiksavimo kamerų buvo pažeistas, nes jis buvo stebimas visą parą, o tai buvo labai nemalonu.

15. Atsakovo atstovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje 2017 m. kovo 14–17 d. neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.

17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakys dėl Nutarties 13–14 punktuose išdėstytų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, nes kitų pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių bei jų vertinimo pareiškėjas neginčija. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, įvertinęs aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde neginčytų aplinkybių, todėl dėl jų atskirai nepasisako.

20. Teisėjų kolegija, vertindama Nutarties 13 punkte nurodytus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas 2017 m. kovo 14–17 d. Pareiškėjo apeliaciniame skunde minima Higienos norma HN 37:2009 neteko galios 2015 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo Higienos norma HN 134:2015. Taigi nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams turi būti taikomos Higienos normos HN 134:2015 nuostatos, o pareiškėjas Higienos norma HN 37:2009 remiasi nepagrįstai.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, remdamasis galiojančiais teisės aktais, išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su atskira vėdinimo sistema sanitariniame mazge, langų atsidarymu bei jų stiklo skaidrumu, pagrįstai rėmėsi atsakovo atstovo atsiliepime nurodytais paaiškinimais (b. l. 9–10) bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. balandžio 11 d. ir 2016 m. spalio 11 d. patikrinimo aktais Nr. PA.3-8(18.4.1.3.12) ir Nr. PA-3-457(18.4.1.3.12) (b. l. 12–15) bei juose nustatytomis aplinkybėmis, atitinkamai teisingai nenustatė šiais aspektais jokių atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. šios Nutarties 10 p.), todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas motyvų kartojimosi, atskirai dėl šių aplinkybių nepasisako.

22. Teisėjų kolegija, vertindama Nutarties 14 punkte nurodytus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus (dėl filmavimo), pažymi, kad šiuo klausimu išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime (žr. šios Nutarties 9 p.), jokių naujų aplinkybių šiuo aspektu pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacija ir vengdama jos kartojimo, atitinkamai konstatuoja, kad nagrinėjamu aspektu jokių atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų pagrįstai nebuvo nustatyta.

23. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustačius valstybės institucijos ar jos pareigūnų neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo vertinti ir kitų sąlygų egzistavimo (priežastinio ryšio, padarytos žalos). Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Dalia Višinskienė