76d463bf-2a6e-4417-9fa3-dd76f340ded3 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-259-464/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00156-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.1.18.8; 3.2.4.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „HSC Baltic“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Kauno miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „HSC Baltic“ 368 462,19 Eur nuostolių atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. gegužės 6 d. priėmė nutarimÄ dėl, be kita ko, 2 000 000 Eur lėšų skyrimo Lampėdžių irklavimo bazės trasos įrengimo projektui. Siekiant įgyvendinti šį nutarimÄ , tarp Lietuvos Respublikos Å¡vietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei ieÅ¡kovės 2020 m. birželio 4 d. buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas, kuriuo ieÅ¡kovė įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 3 d. panaudoti 2 000 000 Eur valstybės lėšas, skirtas minėtam projektui.

3. IeÅ¡kovė, įgyvendindama minėtÄ projektÄ , dar 2020 m. balandžio 9 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) buvo paskelbusi vieÅ¡Ä jį pirkimÄ â€žTarptautinius reikalavimus atitinkančios irklavimo trasos, sporto paskirties inžinerinio ir kitos paskirties inžinerinių statinių Lampėdžio ežere, Kauno m., statybos darbai“ (bendra projekto vertė – 3 199 989,52 Eur). VieÅ¡ajame pirkime dalyvavo ir atsakovė, tačiau jos pasiÅ«lymas buvo atmestas, o pirkimÄ laimėjo UAB „Hidrum“ ir UAB „Statybų kodas“, veikiančios jungtinės veiklos sutarties pagrindu, su kuriomis 2020 m. birželio 18 d. turėjo bÅ«ti pasiraÅ¡yta darbų sutartis.

4. Pralaimėjusi vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , atsakovė UAB „HSC Baltic“ (kitoje byloje – ieÅ¡kovė) 2020 m. birželio 17 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu (civilinės bylos Nr. e2-1644-924/2020), kuriame prašė pripažinti neteisėtu bei panaikinti ieÅ¡kovės (kitoje byloje – atsakovės) 2020 m. birželio 9 d. sprendimÄ atmesti jos pasiÅ«lymÄ ir įpareigoti ieÅ¡kovę pripažinti, kad atsakovės pasiÅ«lymas atitinka vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų reikalavimus bei įtraukti jį į pasiÅ«lymų eilę. Toje byloje pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje atsakovė taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – įpareigoti ieÅ¡kovę sustabdyti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras ir nesudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutarties iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, o vieÅ¡ojo pirkimo sutarčiai esant jau sudarytai, sustabdyti jos vykdymÄ .

5. IeÅ¡kovės teigimu, kadangi Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi toje byloje atsakovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones patenkino, ji nebegalėjo iÅ¡ anksto suplanuotu laiku tęsti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų, t. y. 2020 m. birželio 18 d. pasiraÅ¡yti rangos sutarties su laimėtojomis (rangovėmis) ir pavesti joms vykdyti tarptautinius reikalavimus atitinkančios irklavimo trasos, sporto paskirties inžinerinio ir kitos paskirties inžinerinių statinių statybos darbus, kurie turėjo bÅ«ti pradėti dar 2020 m. birželio mėn. Laikinosios apsaugos priemonės po sistemingų ieÅ¡kovės pastangų buvo panaikintos tik Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1308-943/2020, patenkinus ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ .

Kitaip tariant, laikinosios apsaugos priemonės viešojo pirkimo byloje galiojo nuo 2020 m. birželio 18 d. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d., t. y. du mėnesius, o dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo būti vykdomi statybos darbai.

6. IeÅ¡kovė pažymėjo ir tai, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 30 d. sprendimu atsakovės ieÅ¡kinį vieÅ¡ojo pirkimo byloje atmetė. Atsakovė šį teismo sprendimÄ apskundė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1167-790/2020 atsakovės apeliacinio skundo netenkino, taigi atsakovės reiÅ¡kiamos ieÅ¡kovei pretenzijos dėl viešųjų pirkimų procedÅ«rų buvo nepagrįstos.

7. Panaikinus laikinÄ sias apsaugos priemones, ieÅ¡kovė 2020 m. rugpjūčio 25 d. pasirašė rangos sutartį su rangovėmis UAB „Hidrum“ ir UAB „Statybų kodas“. PasiraÅ¡ius rangos sutartį, darbai nedelsiant (2020 m. rugsėjo 1 d.) buvo pradėti vykdyti. Darbus faktiÅ¡kai atliko UAB „Statybų kodas“, kuri juos vykdė maksimaliu pajėgumu. Visgi, per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 2 d. iÅ¡ viso buvo atlikta darbų už 1 631 537,81 Eur. IeÅ¡kovės teigimu, jei UAB „Statybų kodas“ bÅ«tų pradėjusi darbus laiku, t. y. 2020 m. birželio mėn., ji iki 2020 m. gruodžio 2 d. bÅ«tų atlikusi darbų už 2 868 628,60 Eur sumÄ ir taip ieÅ¡kovė bÅ«tų panaudojusi visÄ jai skirtÄ 2 000 000 Eur valstybės dotacijÄ .

Kadangi dėl atsakovės iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovė iki nustatyto jai termino nepanaudojo 368 462,19 Eur valstybės lėšų, Å¡iÄ sumÄ turės dengti savo biudžeto lėšomis, todėl Å¡i suma, kaip ieÅ¡kovės patirti nuostoliai, priteistini iÅ¡ atsakovės. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; priteisė atsakovei UAB „HSC Baltic“ iÅ¡ ieÅ¡kovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 6 229,08 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

9. Teismas sutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad vieÅ¡ojo pirkimo byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu atmetus atsakovės ieÅ¡kinį, savaime yra pagrindas konstatuoti atsakovės bendros pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė pagrindė vienÄ iÅ¡ sÄ lygų, bÅ«tinų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, t. y. veiksmų neteisėtumÄ , ir toks aiÅ¡kinimas, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, nesudaro jokių prielaidų pažeisti asmens teisės į teisminę gynybÄ .

10. Teismas pažymėjo, kad tiekėjas, nusprendęs ginčyti perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus ir praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turi pareigÄ Ä¯statymo suteiktomis teisėmis naudotis atidžiai, rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, įvertinant galimas ieÅ¡kinio tenkinimo perspektyvas, tam, kad iÅ¡vengtų neigiamų pasekmių. Pasinaudodamas teise teikti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo asmuo veikia savo rizika. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų sudarytos prielaidos nesÄ Å¾iningiems asmenims tyčia vilkinti vykdomus vieÅ¡uosius pirkimus.

11. Tačiau, teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė antrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos – tiesioginio ar netiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir ieÅ¡kovės nepanaudotos valstybės skirto finansavimo dalies. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų įsisavinusi visÄ valstybės skirtÄ 2 000 000 Eur finansavimÄ , ji iÅ¡ esmės grindė rangovės, kuri vykdė statybos darbus, 2021 m. vasario 3 d. pažyma, kurioje iÅ¡vardinti atlikti darbai bei darbai, kurie galėjo bÅ«ti atlikti, jeigu nebÅ«tų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas sprendė, kad toks įrodymas laikytinas nepatikimu, kadangi jame nėra nurodyta jokių objektyvių duomenų (pirminių Å¡altinių), kurie pagrįstų Å¡ioje pažymoje nurodytus duomenis.

Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė ir rangovė bÅ«tų aptarusios darbų atlikimo terminus, jų apimtis, lėšų panaudojimÄ iki 2020 m. gruodžio 3 d. Å io fakto teismo posėdžio metu neneigė ir pati ieÅ¡kovė.

12. Teismas nurodė, kad byloje esantys pirkimo dokumentai taip pat neįrodo aplinkybės, jog konkrečių darbų atlikimas buvo susietas su ieÅ¡kovei skirto finansavimo (dotacijos) panaudojimu iki 2020 m. gruodžio 3 d. Pirkimo sÄ lygose buvo nustatytas bendras pirkimo sutarties terminas – 22 mėnesiai. Pirkimo sutarties projekto 7.6 punkte buvo numatyta, kad darbų atlikimo terminas – 13 mėnesių, o pagal 7.8 punktÄ darbų atlikimo terminas galėjo bÅ«ti pratęstas vienÄ kartÄ ne daugiau kaip 4 mėnesiams. Taigi, pirkimo sÄ lygose nebuvo nurodyta, kad iki 2020 m. gruodžio 3 d. pirkimo laimėtojas turės įvykdyti tokiÄ dalį darbų, kuri bÅ«tų lygi 2 000 000 Eur.

13. Teismas atkreipė dėmesį ir į tokiÄ aplinkybę, kad pagal pirkimo dokumentų (techninio projekto) sÄ lygas karjero valymo darbai negalėjo bÅ«ti atliekami žuvų ir varliagyvių nerÅ¡to ar paukščių perėjimo metu, taip kuo mažiau trikdant faunos ir floros veisimosi ir gyvavimo sÄ lygas. Žuvų nerÅ¡tas Lampėdžių karjere, priklausomai nuo gamtinių sÄ lygų, prasideda kovo mėn. (lydekų nerÅ¡to pradžia) ir tęsiasi iki birželio mėn. pabaigos (lynų nerÅ¡to pabaiga).

Paukščių perėjimo metas apima kovo – liepos mėn. Pagal techninį projektÄ karjero tvarkymo darbus rekomenduota pradėti ne anksčiau nei nuo liepos mėn. vidurio ir tęsti iki tol, kol leidžia gamtinės sÄ lygos. Teismas, įvertinęs pritaikytų suvaržymų galiojimo laikÄ (laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos 2020 m. birželio 18 d., o panaikintos 2020 m. rugpjūčio 20 d.) ir ieÅ¡kovės galimybę realiai pradėti vykdyti karjero valymo darbus, konstatavo, kad laikinosios apsaugos priemonės iÅ¡ esmės neturėjo įtakos darbų atlikimo galimybėms iki 2020 m. gruodžio 3 d., palyginus su bendra pirkimo sutarties vykdymo trukme.

14. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė neįrodė ir trečiosios civilinės atsakomybės sÄ lygos – savo žalos. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė patyrė nuostolius, t. y. toliau vykdydama sutartį darbų atlikimui vietoje negautos dotacijos dalies yra skyrusi atitinkamÄ finansavimÄ iÅ¡ savivaldybės biudžeto lėšų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 15. IeÅ¡kovė Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 15.1 Byloje ieÅ¡kovė prašė priteisti žalÄ negautų pajamų forma. Tai, kad ieÅ¡kovė prašė priteisti negautas pajamas, yra svarbi aplinkybė, nes tai lemia įrodinėjimo proceso specifikÄ tokio pobÅ«džio bylose. IeÅ¡kovės padėtis Å¡iame įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustačius negautų pajamų faktÄ , t. y. įrodžius, jog galėjo bÅ«ti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti kiek konkrečiai, teismas pats nustato nuostolių dydį.

Be to, negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Šioje civilinėje byloje ieškovės reikalauta priteisti pinigų suma visiškai atitiko visus šiuos tris požymius. 15.2 Visų pirma, ieškovė buvo ne tik numačiusi, bet ir užtikrinusi pajamas gauti iš anksto. Valstybės lėšos (dotacija) buvo realiai skirtos, jas tik reikėjo panaudoti iki 2020 m. gruodžio 3 d.

Antra, ieÅ¡kovė pagrįstai tikėjosi 2 000 000 Eur pajamas gauti esant normaliai veiklai. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta absoliučiai jokių kliūčių vieÅ¡ojo pirkimo laimėtojui atlikti darbų už Å¡iÄ sumÄ iki 2020 m. gruodžio 3 d., jei jis bÅ«tų darbus pradėjęs taip, kaip buvo suplanuota, t. y. dviem mėnesiais anksčiau. Visos dotacijos ieÅ¡kovė negavo bÅ«tent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kuriuos nustatė ir pirmosios instancijos teismas. 15.3 IeÅ¡kovės reikalauta priteisti pinigų suma susieta priežastiniu ryÅ¡iu su atsakovės neteisėtu veikimu.

VieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų sustabdymas dviem mėnesiams, kuris įvyko tik dėl atsakovės praÅ¡ymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nulėmė, kad vieÅ¡ojo pirkimo laimėtojos nespėjo iki 2020 m. gruodžio 3 d. atlikti darbų bent už 2 000 000 Eur sumÄ . Ä® nagrinėjamÄ civilinę bylÄ pateiktas įrodymas – vieÅ¡Ä jį pirkimÄ laimėjusios rangovės UAB „Statybų kodas“ pažyma – pagrindžia, kad tuo atveju, jei UAB „Statybų kodas“ bÅ«tų pradėjusi darbus 2020 m. birželio 18 d., tai iki 2020 m. gruodžio 2 d. bÅ«tų atlikta darbų už 2 868 628,60 Eur.

Pirmosios instancijos teismas nepateikė absoliučiai jokių motyvų, kodėl vieÅ¡ojo pirkimo laimėtojos, esančios savo srities profesionalės, pažyma yra nepatikimas įrodymas. Atsakovė taip pat nepaneigė UAB „Statybų kodas“ pažymoje esančių duomenų pagrįstumo ir prieÅ¡ingų aplinkybių net neįrodinėjo, todėl nebuvo pagrindo ja nesiremti. 15.4 Tai, kad vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygose nebuvo nurodyta, jog iki 2020 m. gruodžio 3 d. vieÅ¡ojo pirkimo laimėtojas turės įvykdyti tokiÄ dalį darbų, kuri bÅ«tų ne mažesnė negu 2 000 000 Eur, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės. Å iame ginče teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė yra ta, kad dėl atsakovės praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones darbai nevyko du mėnesius.

Byloje yra nustatytas faktas, kad vieÅ¡ojo pirkimo laimėtoja per tris mėnesius (nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 2 d.) atliko darbų už 1 631 537,81 Eur sumÄ . Akivaizdu, kad per du papildomus mėnesius darbų bÅ«tų atlikta žymiai daugiau. 15.5 Kaip matyti iÅ¡ atliktų darbų priėmimo aktų, vieÅ¡ojo pirkimo laimėtoja iki 2020 m. gruodžio 2 d. atliko, pavyzdžiui, irklavimo trasos gilinimo darbų už 1 207 687,15 Eur. Tuo tarpu visa irklavimo trasos gilinimo darbų vertė siekė 1 470 419,44 Eur.

Kadangi nebuvo absoliučiai jokių kitų kliūčių vykdyti (tęsti) irklavimo trasos gilinimo darbus nuo 2020 m. liepos mėn. vidurio, visiÅ¡kai nesuprantama ir nelogiÅ¡ka, kodėl ieÅ¡kovei nepriteistas bent jau Å¡ių sumų skirtumas (262 732,29 Eur). Jei ne atsakovės iniciatyva pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, iki 2020 m. gruodžio 2 d. irklavimo trasos gilinimo darbai už 1 470 419,44 Eur sumÄ bÅ«tų buvę visiÅ¡kai baigti, nes reikiama įranga buvo objekte. 15.6 PirkimÄ laimėjusios rangovės pirmiausia turėjo rengti darbo projektÄ bei atlikti paruoÅ¡iamuosius darbus, o tik tada galėjo pradėti irklavimo trasos gilinimo darbus.

ParuoÅ¡iamieji darbai truko apie vienÄ mėnesį. Jeigu ne atsakovės praÅ¡ymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vieÅ¡ojo pirkimo laimėtojos nuo 2020 m. birželio mėn. antros pusės iki 2020 m. liepos mėn. vidurio bÅ«tų atlikusios paruoÅ¡iamuosius darbus, o 2020 m. liepos mėn. antroje pusėje, kai jau nebetaikomi aplinkosauginiai ribojimai, bÅ«tų galėjusios iÅ¡ karto pradėti vykdyti irklavimo trasos gilinimo darbus. Taigi, bÅ«tent dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo vykdomi jokie, įskaitant paruoÅ¡iamuosius, darbai. 15.7 Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nebuvo įrodyta ieÅ¡kovės patirta žala, taip pat yra nepagrįsta.

Valstybės biudžetas ir savivaldybės biudžetas yra savarankiÅ¡ki, o valstybės biudžeto dotacijos yra vienas iÅ¡ savivaldybės pajamų Å¡altinių. Aptariamas 2 000 000 Eur finansavimas projektui buvo skirtas kaip valstybės biudžeto speciali tikslinė dotacija. Akivaizdu, kad negavusi visų Å¡ių pajamų, likusiÄ nepanaudotÄ 368 462,19 Eur valstybės dotacijos dalį projekto įgyvendinimui turės dengti ieÅ¡kovė iÅ¡ savo biudžeto lėšų. Niekas kitas, tik pati ieÅ¡kovė ir turės pareigÄ atsiskaityti su rangovėmis pagal rangos sutartį, o tai turės padaryti naudodama savo biudžeto lėšas.

Taigi, ieÅ¡kovė negalėjo bÅ«ti įpareigota įrodyti tokias aplinkybes, kurių ji objektyviai negali įrodyti, t. y. kad ji nenaudos savo biudžeto, o naudos kažkieno kito lėšas, nes tai reikÅ¡tų jai reikalavimÄ Ä¯rodyti, kad kažko nėra. 15.8 IeÅ¡kovės biudžetas buvo patvirtintas 2020 m. vasario 25 d. ir jame buvo numatyta skirti lėšas irklavimo trasos gilinimui. AiÅ¡kinamajame raÅ¡te dėl Kauno miesto savivaldybės 2020 m. biudžeto patvirtinimo buvo nurodyta, kad bus tęsiamas tarptautinius reikalavimus atitinkančios irklavimo trasos įrengimas Lampėdžio ežere ir Å¡iam projektui bus naudojamos savivaldybės pasiskolintos, t. y. nuosavos lėšos.

Vyriausybei skyrus 2 000 000 Eur dotacijÄ , ieÅ¡kovės 2020 m. biudžetas buvo pakoreguotas, numatant, kad projektui visgi bus naudojama valstybės dotacija. Taigi, ieÅ¡kovei skirta dotacija leido jai sutaupyti 2 000 000 Eur, tačiau visa Å¡i dotacija nebuvo panaudota dėl atsakovės veiksmų. 15.9 Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakovės neteisėtus ir iÅ¡imtinai savanaudiÅ¡kus veiksmus, t. y. nepagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymÄ ir rangos darbų vykdymo sustabdymÄ , iÅ¡ esmės pateisino ir tokiu bÅ«du sudarė prielaidas plėtotis akivaizdžiai neteisingai praktikai, kai dėl nepagrįstai stabdomų viešųjų pirkimų tiekėjai nesulaukia jokių neigiamų padarinių.

Svarbu ir tai, kad atsakovė UAB „HSC Baltic“ neretai taiko nepagrįstų reikalavimų reiÅ¡kimo prieÅ¡ perkančiÄ sias organizacijas taktikÄ , kuri kelia žalÄ vieÅ¡ajam interesui. VieÅ¡ai prieinama informacija apie atsakovės inicijuotas viešųjų pirkimų bylas parodo, kad atsakovė bylas dėl to, kad nėra pripažįstama vieÅ¡ojo pirkimo laimėtoja, inicijuoja ganėtinai dažnai, beveik visada praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir neretai tokios bylos baigiasi atsakovės pralaimėjimu.

16. Atsakovė UAB „HSC Baltic“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 16.1 Ä®rodinėjimo proceso negautų pajamų bylose specifiÅ¡kumas pasireiÅ¡kia tik tuo, kad ieÅ¡kovas, reikalaudamas priteisti negautas pajamas, privalo įrodyti aplinkybes, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo bÅ«ti, jeigu nebÅ«tų neteisėtų veiksmų, t. y. privalo įrodyti negautų pajamų realiÄ gavimo galimybę ir jų dydį.

Tačiau tai, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas, reikalaudamas priteisti žalÄ negautų pajamų forma, neturi įrodyti bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, įskaitant, bet neapsiribojant, žalos fakto ir jos dydžio arba, kitaip tariant, negautų pajamų realios gavimo galimybės ir dydžio, bei priežastinio ryÅ¡io tarp negautų pajamų ir atsakovo veiksmų. Å iuo atveju teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė nei priežastinio ryÅ¡io, nei patirtos žalos, todėl ieÅ¡kinį atmetė, o ieÅ¡kinio atmetimo faktas pats savaime nereiÅ¡kia, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimų dėl įrodinėjimo pareigos negautų pajamų bylose. 16.2 Nors atsakovė neskundžia teismo sprendimo dalies, kuria buvo konstatuotas jos veiksmų neteisėtumas, tačiau siÅ«lo atsižvelgti ir į tai, kad veiksmingos teisinės gynybos principas viešųjų pirkimų bylose, kurio iÅ¡raiÅ¡ka yra ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, ypač yra svarbus viešųjų pirkimų bylose.

Taigi, atsakovės ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas ieÅ¡kovei ir praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ne bet kokioje, bet bÅ«tent vieÅ¡ojo pirkimo byloje, jokiu bÅ«du negalėjo savaime lemti neigiamų padarinių atsakovei, kadangi tai paneigtų tiek Europos SÄ jungos, tiek nacionalinį teisinį reguliavimÄ ir jį aiÅ¡kinančiÄ teismų praktikÄ . 16.3 Pirkimo procedÅ«rų sustabdymas dviem mėnesiams nelėmė to, kad ieÅ¡kovė nepanaudojo visos valstybės dotacijos. Kaip matyti iÅ¡ pirkimo dokumentų, nei bendra darbų atlikimo trukmė, nei konkrečių darbų atlikimo terminas nebuvo susietas su 2020 m. gruodžio 3 d.

Kitaip tariant, vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygose nebuvo nurodyta, kad iki 2020 m. gruodžio 3 d. pirkimo laimėtojos turės įvykdyti tokiÄ dalį darbų, kurių vertė bÅ«tų lygi 2 000 000 Eur. Pirkimo sutarties 7.6 p. aiÅ¡kiai buvo nurodyta, kad darbų atlikimo terminas yra 13 mėnesių. Jokio pirkimo sutarties pakeitimo, kuriuo pirkimo laimėtojos bÅ«tų įsipareigojusius darbus atlikti per trumpesnį terminÄ ir (ar) tam tikrų darbų dalį iki 2020 m. gruodžio 3 d., ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė.

IeÅ¡kovė taip pat nepateikė darbų grafikų, kurie leistų teigti, kad ieÅ¡kovė planavo, jog didžioji dalis darbų bus padaryta žymiai anksčiau, nei numatyta pirkimo sutartyje. 16.4 IeÅ¡kovės pozicija, kad byloje yra svarbu nustatyti, ar pirkimo laimėtojos bÅ«tų galėjusios atlikti darbų už 2 000 000 Eur iki 2020 m. gruodžio 3 d., jeigu nebÅ«tų buvusios pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir darbai bÅ«tų buvę pradėti vykdyti 2020 m. birželio 18 d., neatitinka logikos dėsnių ir suponuojÄ situacijÄ , kuomet turėtų bÅ«ti įvertintos visos teorinės pirkimo laimėtojų galimybės. Kita vertus, tokiu atveju bÅ«tina įvertinti ir aplinkybę, kad pati ieÅ¡kovė turėjo galimybę pirkimÄ paskelbti ir vykdyti anksčiau.

Nors finansavimo sutartį, kurioje buvo numatytas projekto finansavimas ir kurios pagrindu turėjo bÅ«ti (buvo) vykdomas pirkimas, ieÅ¡kovė pasirašė 2020 m. kovo 4 d., tačiau apie ketinimÄ pirkti darbus paskelbė tik 2020 m. kovo 31 d. Atitinkamai, nors finansavimo sutartis su Lietuvos Respublikos Å¡vietimo, mokslo ir sporto ministerija buvo pasiraÅ¡yta dar 2020 m. kovo 4 d., tačiau ieÅ¡kovė pirkimÄ CVP IS paskelbė tik 2020 m. balandžio 9 d. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jeigu pati ieÅ¡kovė pirkimÄ bÅ«tų paskelbusi anksčiau, pirkimo laimėtojos teoriÅ¡kai bÅ«tų galėjusios iki 2020 m. gruodžio 3 d.

įvykdyti daugiau darbų. 16.5 Pagal techninį projektÄ darbai dėl aplinkosauginių reikalavimų negalėjo bÅ«ti vykdomi kovo–liepos mėn. Taigi, ne dėl vieÅ¡ojo pirkimo byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, bet bÅ«tent dėl aplinkosauginių reikalavimų ieÅ¡kovė neturėjo jokio teisinio pagrindo tikėtis, kad darbai faktiÅ¡kai bus vykdomi birželio–liepos mėn. Tai reiÅ¡kia, kad dėl vieÅ¡ojo pirkimo byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių faktinis darbų vykdymas buvo negalimas ne du mėnesius, bet mažiau nei mėnesį, t. y. 20 dienų. 16.6 Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pirkimo sutartis buvo pasiraÅ¡yta 2020 m. rugpjūčio 25 d., o tai reiÅ¡kia, kad galutinis darbų atlikimo terminas turėjo sueiti 2021 m. rugsėjo mėn. Be to, pagal sutarties sÄ lygas nurodytas terminas galėjo bÅ«ti vienÄ kartÄ pratęstas 4 mėnesiams, t. y. iki 2022 m. sausio mėn. Taigi, darbus pirkimo laimėtoja, atsižvelgiant į aplinkosauginius reikalavimus, galėjo vykdyti 2020 m. rugsėjo–lapkričio mėn. bei 2021 m. rugpjūčio–lapkričio mėn., t. y. 7 mėnesius.

Kaip nurodė pati ieÅ¡kovė, didžioji darbų dalis galėjo bÅ«ti įvykdyta per 5 mėnesius (2020 m. liepos–lapkričio mėn.), todėl darbai visa apimtimi neabejotinai galėjo bÅ«ti įvykdyti per 7 mėnesius. Tai reiÅ¡kia, kad laikinosios apsaugos priemonės iÅ¡ esmės neturėjo įtakos darbų atlikimui, atsižvelgiant į bendrÄ pirkimo sutarties vykdymo trukmę. Tuo tarpu ieÅ¡kovė, teigdama prieÅ¡ingai, sÄ moningai ignoruoja tiek pirkimo sÄ lygų, tiek pirkimo sutarties nuostatas. 16.7 Valstybės dotacijos negavimas ir (ar) praradimas savaime negali bÅ«ti tapatinamas su žala (t. y. negautomis pajamomis) ir negali bÅ«ti civilinės teisinės atsakomybės taikymo bÅ«tinÄ ja sÄ lyga.

Å iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovė nepagrindė ir neįrodė, kad 368 462,19 Eur negautos pajamos (negauta valstybės dotacija) atitinka realumo ir neiÅ¡vengiamumo kriterijus, kaip to reikalaujama teismų praktikoje. IeÅ¡kovė į bylÄ nėra pateikusi finansavimo sutarties, todėl nėra žinomos konkrečios jos finansavimo sÄ lygos. Be to, ieÅ¡kovė pirmiausia paskelbė pirkimÄ , kuriame numatė konkrečias sÄ lygas dėl pirkimo objekto, įskaitant – 13 mėn. bendrÄ jį darbų atlikimo terminÄ , o tik jo vykdymo metu buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl finansavimo skyrimo.

Atitinkamai ieÅ¡kovė, 2020 m. birželio 4 d. pasiraÅ¡ydamas susitarimÄ dėl finansavimo, įsipareigojo įvykdyti didžiÄ jÄ dalį pirkimo objektÄ sudarančių darbų atlikti iki 2020 m. gruodžio 3 d., t. y. per 6 mėnesius, nors Å¡io susitarimo pasiraÅ¡ymo dienÄ jau vyko ikiteisminis ginčas tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės, o pirkimo laimėtojas dar nebuvo iÅ¡rinktas. 16.8 Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tiek visa 2 000 000 Eur valstybės dotacija, skirta projektui, tiek ieÅ¡kovės negauta 368 462,19 Eur dotacijos dalis, kai ieÅ¡kovė prisiėmė įsipareigojimus, kurie objektyviai negalėjo bÅ«ti laikomi įgyvendinamais dėl pirkimo sÄ lygų nuostatų, neatitinka netiesioginių nuostolių pagrįstumo realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis kriterijaus ir jau vien dėl to tokia dotacijos dalis negali bÅ«ti laikoma ieÅ¡kovės nuostoliais.

Nurodyto vertinimo nepaneigia ir faktas, kad dotacija, prisiimant neįgyvendinamus įsipareigojimus, formaliai ieÅ¡kovei buvo skirta. 16.9 Apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės ginčų su kitomis perkančiosiomis organizacijomis, kurios nėra Å¡ios bylos Å¡alys, neturi absoliučiai jokios teisinės reikÅ¡mės, iÅ¡eina už bylos dalyko ribų, todėl turėtų bÅ«ti palikti nenagrinėti arba atmesti kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sÄ lygų 17.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsakovas turi teisę įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu teismo byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

18. Vadinasi, CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta procesÄ civilinėje byloje pralaimėjusios Å¡alies civilinė atsakomybė, kurios tikslas – atlyginti procesÄ laimėjusiai Å¡aliai nuostolius, atsiradusius dėl pralaimėjusios procesÄ Å¡alies praÅ¡ymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

19. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, taikydamas deliktinę civilinę atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese (CPK 146 straipsnio 2 dalis), turi nustatyti tris civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), o kaltė Å¡iuo atveju nenustatinėjama, nes tai yra ieÅ¡kovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-313/2017; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-378/2021).

20. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡alių ginÄÄ , nustatė pirmÄ jÄ atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygÄ â€“ jos neteisėtus veiksmus, tačiau vertindamas kitas atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas – žalÄ bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, jas laikė neįrodytomis.

21. Kasacinio teismo praktika dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nustatymo byloje, kurioje praÅ¡oma priteisti žalÄ , atsiradusiÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra aiÅ¡ki ir iÅ¡plėtota. Atsakovo neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį laikytini nustatytais ir įrodytais, jeigu ieÅ¡kinys kitoje byloje, kurioje jo praÅ¡ymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo pripažintas nepagrįstu ir atmestas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-391-421/2019; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-969/2020 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-378/2021).

22. Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1644-924/2020 atsakovės (toje byloje – ieÅ¡kovės) ieÅ¡kinys apeliantei (toje byloje – atsakovei) dėl jos, kaip perkančiosios organizacijos, priimto sprendimo panaikinimo buvo pripažintas nepagrįstu ir atmestas. Todėl vien ieÅ¡kinio atmetimo faktas civilinėje byloje, kurioje atsakovės iniciatyva apeliantės atžvilgiu Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros stabdymas, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal minėtÄ ginčui aktualiÄ kasacinio teismo praktikÄ yra savaime pakankamas atsakovės veiksmų neteisėtumui konstatuoti.

Kadangi apeliaciniu skundu atsakovės veiksmų neteisėtumas, kurį pripažino pirmosios instancijos teismas, nėra kvestionuojamas, teisėjų kolegija dėl Å¡ios civilinės atsakomybės sÄ lygos nustatymo, nepaisant atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ Ä¯vardytos kitokios pozicijos, jos siejamos su laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo viešųjų pirkimų bylose iÅ¡skirtinumu bei reikÅ¡me, iÅ¡samiau nepasisako.

23. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kurių pagrindu, konstatavus kitų atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų – žalos ir priežastinio ryÅ¡io nebuvimÄ , ieÅ¡kinys buvo atmestas, todėl teisėjų kolegija tokių iÅ¡vadų pagrįstumÄ ir įvertins (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Dėl priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos 24. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Todėl priežastinio ryÅ¡io taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslÄ kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio Å¡ie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013).

25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių byloje, kurioje buvo atmestas ieškinys, pritaikymas savaime nereiškia žalos skolininkui (atsakovui) padarymo. Ar dėl tokių priemonių pritaikymo galėjo būti padaryta žala, sprendžiama nustačius, kokį poveikį jos turėjo asmens, kurio turtiniai ar kitokie interesai konkrečiu laikotarpiu buvo suvaržyti, galimybėms dalyvauti civilinėje teisinėje apyvartoje ir prisiimti konkrečias teises bei pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2014). Taigi, gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitoje byloje tiesioginė pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-684/2016).

26. Priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima iÅ¡skirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sÄ lyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo).

Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimÄ , neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019).

27. Nagrinėjamoje byloje apeliantė žalos dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jai padarymÄ grindžia aplinkybe, kad laikinųjų apsaugos priemonių jos atžvilgiu taikymas lėmė 368 462,19 Eur valstybės dotacijos dalies negavimÄ (praradimÄ , nepanaudojimÄ ). Apeliantės teigimu, jos patirtų nuostolių (negautos dotacijos) priežastis – kitoje civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Todėl pagal minėtÄ conditio sine qua non testÄ Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti nustatyta, ar žala apeliantei bÅ«tų atsiradusi, jeigu nebÅ«tų atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y., ar apeliantė bÅ«tų gavusi 368 462,19 Eur valstybės dotacijos dalį, jeigu vieÅ¡ojo pirkimo byloje teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebÅ«tų sustabdyta vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ra.

28. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neturėjo jokios reikšmės tam, kad apeliantė negavo minėtos valstybės dotacijos dalies, faktinio priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir apeliantės praradimų, jos laikomų žala, nenustatė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada stokoja pagrįstumo. Kaip matyti, Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo šiek tiek daugiau nei du mėnesius, t. y. iki Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1308-943/2020 jas panaikino.

Be to, laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos po vieÅ¡ojo pirkimo laimėtojo paskelbimo, prieÅ¡ pirkimo sutarties pasiraÅ¡ymÄ . Todėl akivaizdu, kad tokioje vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros stadijoje taikytos laikinosios apsaugos priemonės lėmė ne tik vėlesnę, iÅ¡ anksto jau numatytÄ pirkimo – rangos sutarties pasiraÅ¡ymo datÄ , bet ir vėlesnę Å¡ios sutarties vykdymo pradžiÄ .

29. Byloje taip pat nustatyta, kad po laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo panaikinimo, 2020 m. rugpjūčio 25 d. buvo sudaryta vieÅ¡ojo pirkimo – rangos sutartis su konkursÄ laimėjusiomis tiekėjomis UAB „Hidrum“ ir UAB „Statybų kodas“, veikiančiomis jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Pagal Å¡iÄ rangos sutartį iki 2020 m. gruodžio 3 d., t. y. per 3 mėn., tiekėjos atliko iÅ¡ viso darbų už 1 631 537,81 Eur. Apeliantė pateikė į nagrinėjamÄ bylÄ rangos darbus faktiÅ¡kai vykdžiusios tiekėjos UAB „Statybų kodas“ 2021 m. vasario 3 d. pažymÄ , kurioje nurodyta ne tik faktiÅ¡kai atliktų darbų vertė, bet ir paskaičiuota, kad jei minėta bendrovė bÅ«tų pradėjusi darbus anksčiau, t. y. 2020 m. birželio 18 d. (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dienÄ ), ji iki 2020 m. gruodžio 2 d. bÅ«tų atlikusi darbų iÅ¡ viso už 2 868 628,60 Eur.

Pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, be pagrindo šį raÅ¡ytinį įrodymÄ pripažino nepatikimu ir nepagrindžiančiu darbų, kuriuos galima buvo atlikti per papildomus du mėnesius, vertės.

30. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad UAB „Statybų kodas“ bÅ«tų suinteresuota Å¡ios civilinės bylos baigtimi, dėl ko jos parengtoje pažymoje pateikti skaičiavimai galėtų bÅ«ti pripažinti subjektyviais ar nepatikimais. Pačioje pažymoje yra įvardinti konkretÅ«s darbai, kurie galėjo bÅ«ti atlikti per papildomÄ laikotarpį (parengtas sklypo planas, atlikta dalis elektrotechnikos ir elektroninių ryÅ¡ių darbų, kt.), pateikta ir tiksli Å¡ių darbų kaina. Tuo tarpu atsakovė, gindamasi nuo jai pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, jokiais kitais leistinais įrodymais (eksperto ar kito kompetencijÄ turinčio asmens iÅ¡vadomis) nepaneigė UAB „Statybų kodas“ skaičiavimų, kurių patikimumÄ , be kita ko, pagrindžia faktiÅ¡kai Å¡ios bendrovės atliekamų darbų vidutinė trukmė ir mastas.

Tiek iÅ¡ aptariamos pažymos, tiek iÅ¡ į bylÄ pateiktų atliktų darbų priėmimo aktų matyti, kad UAB „Statybų kodas“ per laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d. vidutiniÅ¡kai per mėnesį atlikdavo darbų už 543 845,94 Eur, todėl nėra pagrindo netikėti jos nurodytų skaičiavimų (543 845,94 Eur x 5 mėn. = 2 719 229,70 Eur) teisingumu. Tokių skaičiavimų pagrįstumÄ patvirtina ir darbų techninę priežiÅ«rÄ atlikusios MB „2 passibus anteire“ 2020 m. gruodžio 2 d. suraÅ¡yta paslaugų teikimo ataskaita ir darbų aktas, kurie patvirtina, jog per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. gruodžio 2 d. buvo suteikta 50,96 procentai techninės priežiÅ«ros paslaugų ir atlikta tiek pat procentų statybos darbų.

31. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nebuvo įrodinėjamos aplinkybės, jog UAB „Statybų kodas“ galėjo bÅ«ti sudarytos kitos kliÅ«tys, iÅ¡skyrus aplinkosauginius reikalavimus, trukdžiusios pradėti ir vykdyti darbus tuo metu, kai galiojo teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Byloje nebuvo įrodinėjama, kad vieÅ¡Ä jį pirkimÄ laimėjusios tiekėjos neturėjo galimybės pasiraÅ¡yti rangos sutartį dar 2020 m. birželio mėn. ir (ar) pajėgumų Å¡iÄ sutartį pradėti vykdyti nedelsiant po sutarties pasiraÅ¡ymo. Juo labiau kad pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog aplinkosauginiai reikalavimai bet kokiu atveju nebÅ«tų leidę pradėti vykdyti rangos sutartį anksčiau, nei ji Å¡iuo atveju buvo sudaryta (2020 m. rugpjūčio 25 d.), nėra visiÅ¡kai teisingi.

32. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pagal pirkimo dokumentų (techninio projekto) sÄ lygas, karjero valymo darbai negalėjo bÅ«ti atliekami žuvų ir varliagyvių nerÅ¡to ar paukščių perėjimo metu, taip kuo mažiau trikdant faunos ir floros veisimosi ir gyvavimo sÄ lygas, t. y. žuvų nerÅ¡to metu (nuo kovo mėn. iki birželio mėn. pabaigos) ir paukščių perėjimo metu (nuo kovo iki liepos mėn. vidurio), tačiau nevertino aplinkybės, kad atsakovės praÅ¡ymu teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo ilgiau (iki 2020 m. rugpjūčio 20 d.), nei iÅ¡nyko aplinkosauginiai draudimai, trukdantys pradėti vykdyti statybos darbus.

Kitaip tariant, pasibaigus aplinkosauginių draudimų galiojimui, ilgiau nei mėnesį vien dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių su pirkimÄ laimėjusiomis tiekėjomis nebuvo pasiraÅ¡yta ir, atitinkamai, pradėta vykdyti rangos sutartis. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir apeliaciniame skunde nurodytos nagrinėjamam ginčui reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, kad pradiniam rangos darbų etapui aplinkosauginiai draudimai neturėjo esminės reikÅ¡mės, kadangi šį etapÄ sudarė tik paruoÅ¡iamieji darbai.

IÅ¡ 2020 m. rugsėjo 25 d. darbų priėmimo aktų Nr. 1-1 ir 1-14 bei pažymos apie atliktus darbus laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. matyti, kad per pirmÄ jį darbų mėnesį UAB „Statybų kodas“ parengė darbo projektÄ ir paruošė statybvietę, o pagal techninį projektÄ trikdžiai faunai ir florai iÅ¡ esmės susieti tik su karjero valymo darbais (pusiasalio nukasimu), todėl statybos dokumentų rengimo ir statybvietės parengimo darbų atlikimas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu buvo galimas.

33. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti ir tokiems pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams, kad priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir apeliantės patirtos žalos paneigia aplinkybės, jog bendras rangos sutarties vykdymo terminas (13 mėnesių su galimybe pratęsti ne daugiau kaip 4 mėnesiams) buvo pakankamai ilgas ir sudarantis prielaidas visų statybos darbų atlikimui, o nei pirkimo dokumentuose, nei rangos sutartyje nebuvo numatyti konkretÅ«s terminai (darbų etapai), per kurios konkursÄ laimėjusios tiekėjos turėjo atlikti darbus už tam tikrÄ sumÄ .

Å i faktinė aplinkybė iÅ¡ viso nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga nagrinėjamam ginčui, kadangi byloje nebuvo keliamas klausimas, ar taikytos laikinosios apsaugos priemonės turėjo įtakos bendram rangos sutarties vykdymo terminui. Esminę reikÅ¡mę byloje keliamo klausimo iÅ¡sprendimui turėjo ne bendras rangos sutarties vykdymo terminas, o delsimas pasiraÅ¡yti ir pradėti vykdyti rangos sutartį, kadangi iki 2020 m. gruodžio 3 d. apeliantė turėjo padaryti kuo daugiau darbų, siekdama panaudoti visÄ valstybės jai skirtÄ dotacijÄ .

Å iame sprendime jau aptartos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad toks delsimas buvo nulemtas iÅ¡ esmės atsakovės neteisėtų veiksmų, pasireiÅ¡kusių vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros nepagrįstu sustabdymu. Be to, nuo ieÅ¡kinio besiginančiai atsakovei nagrinėjamoje byloje net neįrodinėjant aplinkybės, kad po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo iki 2020 m. gruodžio 3 d. apeliantė turėjo realiÄ galimybę faktiÅ¡kai atlikti darbų už ne mažesnę nei 2 000 000 Eur sumÄ , vien formalus darbų etapų nustatymas, kai tokios vertės darbai objektyviai negalėtų bÅ«ti atlikti per laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d., nebÅ«tų lėmęs visos dotacijos panaudojimo galimybės.

34. IÅ¡ bylos duomenų negalima spręsti ir apie tai, kad apeliantė turėjo galimybę koreguoti galutinę datÄ , iki kurios jai buvo leista panaudoti visÄ 2 000 000 Eur valstybės skirtÄ dotacijÄ . Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 6 d. nutarimo ir tarp Lietuvos Respublikos Å¡vietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei apeliantės 2020 m. birželio 4 d. pasiraÅ¡yto susitarimo nuostatas, apeliantei paskirta dotacija buvo tikslinė, o jos panaudojimo terminas susietas su 2020 m. valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų panaudojimu per einamuosius metus.

35. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dotacija apeliantei buvo paskirta jau po to, kai ji savomis lėšomis buvo numačiusi ir pradėjusi Lampėdžių irklavimo bazės trasos įrengimo projekto įgyvendinimÄ . Kitaip tariant, pirkimo sÄ lygos buvo parengtos, o pats vieÅ¡asis pirkimas paskelbtas (2020 m. balandžio 9 d.) dar iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 6 d. nutarimo, kuriuo apeliantei buvo paskirta 2 000 000 Eur dotacija, priėmimo, todėl apeliantė neturėjo objektyvios galimybės keisti nei maksimalaus pirkimo sÄ lygose nustatyto darbų vykdymo termino, nei nustatyti konkrečius darbus etapus, juos siejant su dotacijos panaudojimu.

36. Taigi, nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pripažinti, kad faktinis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir apeliantės įrodinėtos žalos, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, visgi egzistuoja.

37. Bylos aplinkybės teikia pagrindÄ ir tokiai iÅ¡vadai, kad apeliantei kilę neigiami padariniai nėra pernelyg nutolę nuo atsakovės neteisėto veiksmo, t. y. egzistuoja ir teisinis priežastinis ryÅ¡ys. Atsakovė ieÅ¡kinį kartu su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones Kauno apygardos teismui pateikė 2020 m. birželio 17 d. – jau po to, kai apeliantei buvo paskirta valstybės dotacija Lampėdžių irklavimo bazės trasos įrengimo projekto įgyvendinimui. Todėl atsakovė, bÅ«dama verslininkė ir turėdama patirties viešųjų pirkimų ginčuose, be kita ko, atstovaujama profesionalių teisininkų, galėjo ir turėjo numatyti atitinkamas rizikas, t. y. kad viešųjų pirkimo procedÅ«rų jos iniciatyva sustabdymas, labiau tikėtina, lems apeliantei (perkančiajai organizacijai) neigiamų padarinių atsiradimÄ .

Kaip pagrįstai pažymėta ir apeliaciniame skunde, dėl apeliantei galimai kilsiančios žalos atsakovei buvo žinoma ir iÅ¡ viešųjų pirkimų byloje apeliantės teiktų procesinių dokumentų, kuriuose pastaroji ne kartÄ Ä¯vardijo jai galimas neigiamas pasekmes. Dėl žalos negautų pajamų forma 38. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

39. Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

40. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčui aktualiÄ kasacinio teismo praktikÄ , neturi pagrindo pritarti ir pirmosios instancijos teismo sprendime padarytai tokiai iÅ¡vadai, kad apeliantė neįrodė savo patirtos žalos negautų pajamų forma. Å ioje byloje nustatytos ir pirmiau aptartos faktinės aplinkybės, įskaitant minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 6 d. nutarimo ir tarp Lietuvos Respublikos Å¡vietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei apeliantės 2020 m. birželio 4 d. pasiraÅ¡yto susitarimo nuostatas, patvirtina, kad visÄ 2 000 000 Eur dotacijÄ apeliantė buvo numačiusi gauti iÅ¡ anksto (dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) ir realiai bÅ«tų gavusi (tam nebuvo jokių kliūčių, iÅ¡skyrus atsakovės procesinį elgesį kitoje civilinėje byloje), jeigu iki 2020 m. gruodžio 3 d. bÅ«tų įgyvendinusi darbų už sumÄ , atitikusiÄ dotacijos sumÄ .

Å ių pajamų realumÄ pagrindžia ir aplinkybė, kad didžiÄ jÄ dalį dotacijos (1 631 537,81 Eur) apeliantė iÅ¡ tiesų gavo, todėl ir likusi mažesnioji dotacijos dalis (368 462,19 Eur), labiau tikėtina, jai bÅ«tų skirta ir iÅ¡mokėta, esant normaliai apeliantės veiklai (anksčiau pradėjus rangos sutarties vykdymÄ ). Aplinkybė, kad vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ra buvo pradėta dar iki dotacijos paskyrimo, taip pat nepaneigia apeliantės pagrįsto lÅ«kesčio Å¡ias lėšas gauti iÅ¡ anksto, kadangi toks tikėjimas susiformavo dar iki atsakovės neteistų veiksmų atlikimo – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, apeliantei faktiškai būtų pakakę laiko visos dotacijos panaudojimui.

42. Ginčo Å¡alių rungimosi principo esmė yra ta, kad bÅ«tent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms Å¡alims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsniai). Žalos padarymo fakto ir jos dydžio įrodinėjimo naÅ¡ta tenka ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

43. Nagrinėjamu atveju apeliantė įrodė faktus, kurie bÅ«tų sukÅ«rę jos teisę ir į likusios dalies dotacijos gavimÄ , nesant atsakovės neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovė, toliau vykdydama sutartį, darbų atlikimui vietoje negautos dotacijos dalies skyrė atitinkamÄ finansavimÄ iÅ¡ savo biudžeto lėšų, iÅ¡ esmės įpareigojo apeliantę įrodyti ir faktus, paneigiančius jos teisę į visos dotacijos gavimÄ , t. y.

įrodyti aplinkybes, kad apeliantė, bÅ«dama rangos sutarties Å¡alimi (užsakove) ir turėdama prievolę atsiskaityti su rangovais, projektÄ galėtų finansuoti kitomis, į jos biudžetÄ nepatenkančiomis lėšomis. Tačiau tokia pirmosios instancijos teismo pozicija neatitinka CPK įtvirtintų įrodinėjimo taisyklių ir jas aiÅ¡kinančios kasacinio teismo praktikos, sukuria perteklinę įrodinėjimo naÅ¡tÄ ieÅ¡kovui (Å¡iuo atveju – apeliantei), todėl aptariamas pirmosios teismo argumentas pripažintinas nepagrįstu.

44. Nustačiusi visas atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas suklydo aiÅ¡kindamas ir taikydamas teisę, netinkamai įvertino įrodymus, todėl šį ginÄÄ iÅ¡sprendė neteisingai. Tokiu atveju priimamas naujas sprendimas, kuriuo apeliantės ieÅ¡kinio reikalavimai tenkinami visiÅ¡kai (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 45. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , turi bÅ«ti pakeistas ir pirmosios instancijos teisme atsiradusių bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

46. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 98 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

47. Apeliantė iš viso patyrė 12 517,96 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas, kurias, kaip nurodyta 2021 m. gegužės 19 d. ir 2021 m. gegužės 25 d. prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sudaro ieškinio parengimas, dokumentų analizė, įrodymų rinkimas, teisinės konsultacijos, prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo rengimas, atsakovės atsiliepimo į ieškinį analizė, dubliko rengimas.

48. Pažymėtina, kad apeliantė nėra pateikusi bylinėjimosi iÅ¡laidų detalizacijos, iÅ¡ kurios bÅ«tų galima nustatyti, kokiÄ praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dalį sudaro kiekviena teisinė paslauga. Be to, pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , dalyvaujančio byloje asmens patirtos iÅ¡laidos už susipažinimÄ su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams, susitikimus su klientais ir pan. atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimÄ ir dalyvavimÄ teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022).

49. Todėl apeliantei kompensuotinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis nustatomas pagal jos pateiktų į nagrinėjamÄ bylÄ procesinių dokumentų kiekį ir pobÅ«dį bei už atstovavimo teismo posėdžiuose laikÄ , atsižvelgiant į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), numatytus maksimalius tokių teisinių paslaugų dydžius.

50. Taigi, apeliantei kompensuotina iÅ¡ viso 7 163,74 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų: už ieÅ¡kinio parengimÄ 3 810,50 Eur, už dublikÄ â€“ 2 286,30 Eur, už praÅ¡ymÄ dėl papildomų raÅ¡ytinių įrodymų prijungimo – 609,68 Eur, už advokato dalyvavimÄ 2 val. 33 min. trukmės teismo posėdyje – 457,26 Eur.

51. Apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidos už apeliacinio skundo parengimÄ virÅ¡ija Rekomendacijų 8.10 punkte nustatytÄ galimÄ didžiausiÄ jų dydį, todėl jos mažintinos iki rekomenduojamo dydžio, t. y. iki 2 662,88 Eur.

52. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį iÅ¡ atsakovės valstybei priteistinas 7 478 Eur žyminis mokestis (3 739 Eur už ieÅ¡kinį ir 3 739 Eur apeliacinį skundÄ ), nuo kurio mokėjimo apeliantė atleista pagal įstatymÄ . Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „HSC Baltic“ patenkinti.

Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“, juridinio asmens kodas 300130281, ieÅ¡kovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188764867, 368 462,19 Eur (trijų Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių tÅ«kstančių keturių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt dviejų eurų 19 ct) nuostolių atlyginimÄ , 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2021 m. vasario 15 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 7 163,74 Eur (septynių tÅ«kstančių vieno Å¡imto Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt trijų eurų 74 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“, juridinio asmens kodas 300130281, ieškovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188764867, 2 662,88 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“, juridinio asmens kodas 300130281, valstybei 7 478 Eur (septynių tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

Teisėjai Dalia Kačinskienė Gintaras Pečiulis Tomas Venckus