76d3d36c-2211-4bdb-975d-ecbf53fc01bd · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas I. Čuchraj                                                              Civilinė byla Nr. 2S-261-513/2013Teisėja V. Paulikas             (Proceso Nr. 2-06-3-07361-2012-3)Procesinio sprendimo kategorija (S) 122.3; 125.11.2 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. vasario 14 d.Klaipėda             Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A.

G. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-29 nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros prokuroro nutarimo panaikinimo, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas prašė panaikinti LR generalinės prokuratÅ«ros 2012-05-23 nutarimÄ Nr.17.9.-1602, kuriuo paliktas galioti Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 2012-04-06 nutarimas Nr.CB2-29 „Atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones“; panaikinti Klaipėdos apygardos prokurorės civilinių bylų skyriaus prokurorės 2012-04-06 nutarimÄ Nr. CB2-29 atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo gynimo priemones;

įpareigoti Klaipėdos apygardos prokuratÅ«rÄ kreiptis su pareiÅ¡kimu dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo ir apginti pareiÅ¡kėjo pažeistÄ teisę atkurti nuosavybės teises į žemę. PaaiÅ¡kino, kad atkuriant nuosavybės teisesį iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo buvo pažeistas vieÅ¡as interesas bei jo teisė atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros civilinių bylų skyriaus prokuroro 2012 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. CB2-29 buvo atsisakyta taikyti vieÅ¡o intereso gynimo priemones.

Nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 17.9.-1602 be pagrindo buvo paliktas galioti Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros civilinių bylų skyriaus prokurorės 2012 m. balandžio 6 d. nutarimas Nr. CB2-29.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-29 nutartimi pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė. Nurodė, kad byloje yra sprendžiamas klausimas dėl Generalinės prokuratÅ«ros nutarimo atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka pagrįstumo.

Byloje nėra sprendžiamas pareiÅ¡kėjo materialinių subjektinių teisių pažeidimo egzistavimas, todėl Lietuvos Respublikos KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi nekyla. Prokuroras kreiptis į teismÄ gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , gali visais atvejais, nustatęs teisės aktų pažeidimÄ , kuris, prokuroro nuomone, turi esminės reikÅ¡mės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiÅ¡kiamo materialinio teisinio reikalavimo patenkinimui.

PareiÅ¡kėjo skunde nurodytose aplinkybėse nėra vieÅ¡o intereso egzistavimo fakto ir nėra pagrindo prokurorui pasinaudoti savo teise ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ pagal pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes, nes yra iÅ¡imtinai susijusi su privataus asmens interesais.PareiÅ¡kėjas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-29 nutartį, klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, arba perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nurodė, kad prokuroras turi nagrinėti praÅ¡ymÄ vadovaujantis pagarbos žmogaus teisėmis ir laisvėmis, sÄ Å¾iningumo ir protingumo lygybės prieÅ¡ įstatymÄ , objektyvumo, neÅ¡aliÅ¡kumo principais. LR CPK 176-186 įpareigoja teisėjÄ nagrinėti bylÄ pagrįstai ir iÅ¡samiai. Teismai neatskleidė bylos esmės, nes teismui buvo pateikti duomenys, sudarantys prielaidÄ tirti didelės vertės turto iÅ¡vaistymo, atkuriant nuosavybės teises, didžiojoje dvaro žemės dalyje iki žemės nacionalizacijos.Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra atsileipimu praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Nurodė, kad iÅ¡tyrus pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes jokių teisės aktų pažeidimų nebuvo nustatyta, kurie turėtų įtakÄ vieÅ¡ojo intereso pažeidimui. Atskirasis skundas atmestinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Civilinių bylų skyriaus prokurorė K. R., atsižvelgdama į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2012-04-06 raÅ¡te pateiktÄ informacijÄ , pradėjo tyrimÄ dėl galimai pažeisto vieÅ¡ojo intereso gynimo, atkuriant nuosavybės teises.

Tyrimo metu prokurorė nenustatė imperatyvių nuosavybės teisių atkÅ«rimo metu galiojusių teisės aktų nuostatų pažeidimų, todėl 2012-04-06 nutarimu atsisakė taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones. PareiÅ¡kėjas A. G. nurodo, jog prokuratÅ«ra privalėjo kreiptis su pareiÅ¡kimu į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, apginant pareiÅ¡kėjo pažeistÄ teisę atkurti nuosavybės teises į žemę. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.). Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi, nes jo nuomone neatskleista bylos esmė, ir netinkamai įvertinti bylos duomenys. Apeliacinės instancijos teismas tokius motyvus atmesta kaip nepagrįstus.Pažymėtina, kad prokuroro teises inicijuoti procesÄ ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ reglamentuoja LR CPK 49 str. bei LR prokuratÅ«ros įstatymas.

LR prokuratÅ«ros įstatymo 19 str. 1 d. įtvirtinta prokuroro teisė kreiptis į teismÄ ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ tais atvejais, kai nustatomas teisės akto pažeidimas, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu. Toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad prokuroras kreiptis į teismÄ tikslu apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ gali tik tais atvejais, kai yra juridinių faktų visuma, t. y. teisės akto pažeidimas, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai; pažeidimas laikytinas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog vieÅ¡asis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Tokie interesai turi bÅ«ti konkretÅ«s, aiÅ¡kiai apibrėžti, turi bÅ«ti nurodyta, kokios visuomenės grupės interesai yra ginami (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d.; 2001 m. balandžio 2 d. nutarimai). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vieÅ¡ojo intereso gynimas – tai dispozityviÅ¡kumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistÄ teisę, iÅ¡imtis.

VieÅ¡ojo intereso gynimÄ civiliniame procese gali nulemti įvairios priežastys, viena iÅ¡ jų gali bÅ«ti konkretaus civilinės teisės poÅ¡akio ar instituto didesnis, palyginti su kitais, visuomeninis reikÅ¡mingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578-2007; 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nesutinka su nuosavybės teisių atkÅ«rimo į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y.

žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), procesu. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas buvo inicijavęs administracines bylas, kuriose prašė panaikinti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės Å«kio ministerijos raÅ¡tus, kuriais atsisakyta priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rino S. J. (J.) nuosavybės teise priklausiusiÄ Å¾emė perduodant lygiavertį žemės sklypÄ kitoje vietoje. PareiÅ¡kėjas yra S. J. (J.) testamentinis įpėdinis, todėl laikytina, kad jo teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ yra iÅ¡vestinės. Teismai nagrinėjo pareiÅ¡kėjo reikalavimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į T.

J. žemę, tačiau juos atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine ir neskundžiama 2001-12-10 nutartimi paliko galioti žemesniųjų instancijų priimtus procesinius sprendimus, kuriais atmestas pareiÅ¡kėjo reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. J. nuo 1926 m. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 153 ha žemės sklypÄ . Darytina iÅ¡vada, kad aptariamu atveju pareiÅ¡kėjui nebuvo apribotos jo konstitucinės teisės į teisminę gynybÄ , jis pasinaudojo iÅ¡ esmės visomis CPK įtvirtintomis procesinėmis galimybės (LR CPK 5 str.).

Atkreiptinas dėmesys, kad visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes prokuroras ištyrė ir įvertino ir tik tuomet atsisakė kreiptis dėl viešojo intereso gynimo. Vien ta aplinkybė, jog teismų procesiniai sprendimai bylose nepalankūs pareiškėjui nereiškia, jog teismai nagrinėdami bylas būtų buvę šališki ir suinteresuoti konkrečia bylos baigtimi, ar šis ginčas susijęs su viešuoju interesu. Aplinkybė, jog pareiškėjai nesutinka su teismų procesiniais sprendimais, nesudaro pagrindo abejoti sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu ar bylas nagrinėjusių teismų nešališkumu.

Darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju nebuvo nustatytas nei konkretus teisės pažeidimas, nei vieÅ¡asis interesas, susijęs su teisės pažeidimo paÅ¡alinimu, o ginčas yra iÅ¡imtinai privataus pobÅ«džio.Kiti atskirojo skundo motyvai neturi teisinės reikÅ¡mės priimto nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras neturėjo pagrindo kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pagal pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ , o pirmosios instancijos teismas neÅ¡aliÅ¡kai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs faktinę situacijÄ bei tinkamai aiÅ¡kindamas ir taikydamas nagrinėjamam klausimui reikÅ¡mingas teisės normas priėjo teisingos iÅ¡vados, jog Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pagrįstai ginčijamu nutarimu atsisakė kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista. (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335?339 straipsniais, teismas n u t a r i a:Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-29 nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                               Irma Čuchraj                                      Â